Civilinė byla Nr. e2-218-642/2023

                                                            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2022-3

                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5;

                                                                                  2.1.6.2;2.6.8.3;2.6.8.9;2.6.11.2;2.1.5.1.2;

                                                                                  2.1.5.1.2.4.

      (S)

                                                                              

 

 

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 30 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

sekretoriaujant Sandrai Jonkienei,    

dalyvaujant ieškovei E. A. (buvusi pavardė – J.), jos atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M“ atstovui advokatui Antanui Paulauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijos programa ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. (buvusi pavardė – J.) ieškinį dėl nuostolių ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „M“,

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašo priteisti ieškovei iš 45861,99 Eur dydžio išlaidas ir nuostolius dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo (2530 Eur trūkumų nustatymo išlaidos ir 43 331,99 Eur trūkumų pašalinimo išlaidos), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė su atsakove sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatyta, jog ieškovė perka pilnai įrengtą namą, A+ energetinės klasės su sutvarkytu gerbūviu, kuris bus įrengtas ir pastatytas pagal jos pageidavimus. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminas buvo numatytas ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovė informavo atsakovę, kad gyvenamojo namo vėdinimo sistema turi būti įrengta pagal projektą. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pagrindinę gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatyta, jog namas yra pilnai įrengtas ir yra A+ energetinės klasės. Sudarytos registrų centro ir kadastrinės pažymos. Ieškovė būsto įsigijimui sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove (toliau – AB) (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog namas nebuvo pabaigtas pastatyti, iškilo trūkumai, kurie nebuvo aptarti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir kurie pradėjo trukdyti naudoti daiktą pagal paskirtį. 2020 m. rugsėjo 20 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pirmąja pretenzija dėl statybos trūkumų, kurioje nurodyta, jog namas nėra pabaigtas statyti, trūksta ventiliatoriaus vonios patalpose, nėra įrengti priešgaisriniai detektoriai, nėra išlygintas sklypas, nėra terasos laiptelio, nepakankamas juodžemio lygis, nėra namo numerio, neįrengtos tvoros, nuotekų šulinio talpa per maža (vietoje 4 kv. m. apie 2,5 kv. m.), lubų įrengimo siūlės ištrupėjusios, taip pat prašoma pateikti projektinę dokumentaciją, sertifikatus, kad būtų nustatyti visi trūkumai. Dėl šių trūkumų buvo neįmanoma naudoti daikto pagal paskirtį.

4. Ieškovė pažymi, kad nesulaukus atsakymo, 2020 m. rugsėjo 28 d. ji pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją, kuria prašoma atsakovės pateikti visą su namu susijusia techninę bei projektinę dokumentaciją, statybos žurnalą, buvo išsamiai aprašyti minėti namo trūkumai, taip pat pastebėta daugiau trūkumų dėl nesamos vėdinimo sistemos, kuri neatitinka pardavimo sutartyje nurodytos energetinės A+ klasės, klaidinga kadastrinių matavimų byla, šilumos daviklių trūkumas, trūkumai terasos įrengime. Pretenzijoje prašoma ištaisyti namo trūkumus ir perduoti dokumentaciją. 5. Ieškovė konstatuoja, kad 2020 m. spalio 5 d. atsakyme į   pretenziją atsakovės atstovas nurodė, jog  „namo trūkumai netrukdo namo eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį“ ir nesutinka pašalinti trūkumų, siūloma taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtus pinigus. Negavus jokių dokumentų dėl namo, ieškovė 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi  į Kretingos rajono savivaldybę dėl projekto pateikimo.

5. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. spalio 14 d. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė statinio užbaigimo pažymą, kurioje užfiksuota, kad pastatas įrengtas pagal projektą - E. M. pateikė Registrų centrui deklaraciją, kad pastatas įrengtas pagal projektą, tačiau vėliau išaiškėjo, kad pastatas turi žymius nukrypimus nuo projekto. Ši deklaracija galimai buvo suklastota. Gavus namo projekto dokumentaciją, ieškovė 2020 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti statybinę dokumentaciją, nes iš savivaldybės pateikto projekto buvo matomi ženklūs nukrypimai nuo projekto.

6. Ieškovė konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog namo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, ieškovė 2021 m. vasario 21 d. atsakovei pateikė papildytą pretenziją dėl trūkumų. Pretenzijoje nurodyta, kad buvo pastebėti nukrypimai nuo projekcinės dokumentacijos ir matomas statybinis brokas - sklype nėra pasodinti medžiai; sklype tik dalis tvoros atitinka projektinius reikalavimus, kitą dalį sudaro segmentinė tvora; tvoros metaliniai stulpeliai neturi apsaugos nuo vandens patekimo, kas gali sąlygoti koroziją ir esant šalčiams jų sugadinimą; sklypas nėra išlygintas, neužsodinta veja; laikinas uždaras kaupimo rezervuaras įrengtas mažesnis (apie 2,5 m3). Rezervuaro įrengimo vieta yra ne ten, kur numatyta projekte; laikinas uždaro kaupimo rezervuaro dangtis netinkamai įrengtas, dėl ko į rezervuarą patenka paviršinis vanduo ir didina nuotekų sistemos eksploatavimo sąnaudas; per laikinojo rezervuaro sujungimo su šuliniu nesandarią siūlę į rezervuarą patenka gruntinis vanduo; laikinojo rezervuaro dugne yra didelis akmuo, kas dar sumažina laikinojo rezervuaro tūrį; namo fasadas neatitinka projekto; nėra įrengtas langas svetainėje; ant stogo nėra įrengta žaibosaugos sistema; patekimui ant stogo nėra įrengtų kopėčių; stogas padengtas skardinėmis čerpėmis (stogo danga turi būti prilydoma bituminė); pastato naudingumo sertifikatas buvo nustatomas, iki kol nebuvo įrengta ventiliacijos sistema. Galimai pastatas, įrengus ventiliaciją, neatitinka A+ pastato energetinio naudingumo reikalavimų, nes yra prarastas pastato sandarumas (sienose išgręžtos skylės virtuvės ventiliacijai). Galimai pastato ventiliacijos sistema, taip kaip numatyta projektinėje dokumentacijoje, turėjo būti įrengta su išėjimu ant stogo (dabar ventiliacija išvesta per sienas). Miegamasis ir vaikų kambarys neturi rekuperacinės vėdinimo sistemos, trūksta vėdinimo rekuperacinės sistemos dviejuose kambariuose. Kambariai, būdami uždaryti, nesivėdina, o virtuvės ir sanitarinės patalpos ventiliacija turi būti išvesta ant stogo. Ventiliacija išvesta per angas sienose; rekuperatorius, vadovaujantis technine dokumentacija, atitinka A klasės namo reikalavimus, tačiau vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.01 .02:2016 nuostatos A+ klasės namams reikalauja aukštesnės klasės rekuperatoriaus. Taigi, įrengtas netinkamas rekuperatorius.

7. Ieškovė aiškina, kad pastato energetinio naudingumo sertifikate numatyta, kad šilumos šaltinis yra dujinis katilas be greitaeigio vandens šildymo, tačiau katilas turi greitaeigio vandens šildymo funkciją - dėl to reikalinga taisyti pastato energetinio naudingumo sertifikatą. Kyla abejonės, ar pastato energetinio efektyvumo nustatymas iš tiesų vyko, taip kaip tai numato teisės aktai, per pastato sienas ir išgręžtas angas išeina daug šilumos. Įrengta netinkama sienų izoliacija ir namas neatitinka A+ klasės reikalavimų. Siekiant įvertinti įrengtą šilumos izoliaciją, reikalingi paslėptų darbų aktai ir sienose bei pertvarose naudotų medžiagų sertifikatai; šildymo sistema turi būti reguliuojama šilumos davikliais, tačiau šilumos davikliai neįrengti; neįrengtas ventiliatorius sanitarinės patalpos ištraukimo ventiliacijoje, per ventiliacinę angą išeinantis šiltas oras formuoja kondensatą, kuris gadiną lubas ir sienas. Projekte numatyta, kad vidaus pertvaros ir denginys - su garso izoliacija, tačiau vadovaujantis faktu, kaip sklinda garsai iš uždarų patalpų ir kaip girdisi už sienos gyvenančių asmenų garsai, akivaizdu, kad įrengta netinkama garso izoliacija. Siekiant įvertinti įrengtą garso izoliaciją, reikalingi paslėptų darbų aktai ir sienose bei pertvarose naudotų medžiagų sertifikatai; lubų sujungimo su siena glaistas ištrupėjęs, galimai nekokybiškai įrengtos lubos; netinkamai įrengtas lietvamzdis, nes lietaus vanduo bėga per lietvamzdį; netinkamai įrengta stogo danga, nes lietaus vanduo svetainėje ir miegamajame bėga per lubų dangą ir ją sugadino; miegamojo kambaryje nuo drėgmės, patenkančios iš po grindjuosčių buvo sugadintas laminatas. Galimai netinkamai įrengtas pamato sujungimas su siena; miegamojo kambaryje sienose pradeda ryškėti galimai vinių ar varžtų galvutės, galimai netinkamai įrengtas sienos tvirtinimas. Kadangi nėra visų dokumentų, tik pastato ekspertizės metu galima nustatyti visus trūkumus. Dėl to atsakovės prašoma ištaisyti trūkumus.

8. Ieškovė konstatuoja, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į mažosios bendrijos (toliau – MB)  (duomenys neskelbtini) direktorių E. M., klausė, kodėl namas VĮ Registrų centre buvo registruotas kaip pilnai pabaigtas, kai yra nukrypimai nuo projekto ir prašoma pateikti statybinę dokumentaciją. MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. M. atsakė, kad ieškovė dėl dokumentacijos turi kreiptis į atsakovę. Tą pačią dieną kreipėsi į  ekspertą A. R. (atestato Nr. 0589) dėl pastato energetinio sertifikato neatitikimo faktinei būsenai, tačiau kitą dieną gavo atsakymą, jog A. R. nebeteikia paslaugų „dėl esminių klaidų skaičiuojant energetinius naudingumo sertifikatus“.  

9. Ieškovė teigia, kad 2021 m. kovo 2 d. ji kreipėsi  į atsakovę papildomai nurodydama statybinį broką, t.y. miegamajame keturiose vietose bėgo vanduo iš lubų, taip pat ieškovė norėjo išsiaiškinti dėl energetinio sertifikato, nes kilo įtarimų, jog pastatas neatitinka A+ energetinės klasės. Ieškovė prašė kuo skubiau sutvarkyti namo statybinį broką, nes neįmanoma gyventi. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė paskutinį kartą kreipėsi į atsakovę dėl namo trūkumų, tačiau atsakovė atsakomybės neprisiėmė, skleidė melagingus parodymus, neva ieškovė neįsileidžia darbininkų į  namus ir nenori taikiai spręsti ginčo.

10. Ieškovė pažymi, kad 2021 m. liepos 1 d. ji kreipėsi į ekspertus S. Š. ir R. L., kurie specializuojasi pastatų ekspertizėje ir šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo ekspertizės. Sutartyje šalys susitarė dėl šių klausimų nustatymo: Ar atlikti statybos darbai atitinka 2019 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengto Šešių vieno buto gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) supaprastinto statybos projekto sprendinius? Jeigu nustatyta, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai, tai kokia yra netinkamai atliktų statybos darbų pašalinimo vertė? Taip pat, 2021-08-09 buvo atliktas namo akustinis tyrimas (Pastato garso klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį namas neatitinka akustinių reikalavimų.

11. Ieškovė akcentuoja, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. atliktus namo ekspertizę, buvo gauta specialistų S. Š. ir R. L. išvada dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Specialistai nurodė, kad išanalizavus nagrinėjamame objekte atliktų statybos darbų atitiktį 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) parengto Šešių vieno buto gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) supaprastinto statybos projekto sprendiniams, nustatyti 27 (dvidešimt septyni) darbų defektai/neatitikimai. Specialisto išvadoje nustatyta, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nustatytų defektų pašalinimo darbų kaina skaičiuojant 2021 balandžio mėn. įkainiais yra 31 770,73 Eur su V. S. lokalinę sąmatą nėra galimybės tiksliai įvertinti nustatytų defektų šalinimo išlaidų susijusių su grindų šildymo kolektorinės spintos ir ventiliacinės sistemos įrengimu. Nėra žinoma kas ir kaip įrengta, ar yra galimybė panaudoti dalį sumontuotų medžiagų, įrangos ir pan. Tuo tikslu specialistai vertina esamas patalpas kompleksiškai ir numato, kad nustatytų defektų Nr. 19 ir Nr. 26 šalinimo darbų kaina gali siekti 4200,00 Eur su V. N. pastato esamų defektų šalinimo darbų kaina yra 35970,73 Eur su PVM.

12. Ieškovė teigia, kad kadangi ekspertizės įkainiai buvo skaičiuojami pagal 2021 m. balandžio mėn. kainas, o nuo to laiko statybinės medžiagos ženkliai pakilo ir vis dar kyla, trūkumų šalinimo sąmata buvo perskaičiuota remiantis paskiausiais duomenimis. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo gauta mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) lokalinė sąmata 39131,99 Eur sumai, o 2021 m. lapkričio 11 d. buvo gauta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A. G.“ lokalinė sąmata 49730,82 Eur. Į šias sąmatas neįtraukta 4200,00 Eur suma, kuri buvo paskaičiuota ekspertizės metu ekspertų S. Š. ir R. L. - ši kaina buvo darbų, kurie nebuvo atlikti, t.y. vėdinimo sistemos įrengimui, kadangi jos nėra, kitos minėtos įmonės (MB) (duomenys neskelbtini) ir UAB „A. G.“) negalėjo paskaičiuoti trūkumų šalinimo sąmatos, nes neįmanoma paskaičiuoti trūkumų sistemos, kuri tiesiog neįrengta.

13. Ieškovė aiškina, kad ji pasirinko optimalesnį sąmatos variantą, t.y. MB (duomenys neskelbtini) lokalinė sąmata 39131,99 Eur sumai bei 4200 Eur suma dėl neįrengtos ventiliacinės sistemos, taigi viso trūkumų šalinimo išlaidos siekia 43 331,99 Eur. Statinio ekspertizės kaina sudarė 2000 Eur, taigi viso išlaidų 45331,99 Eur. 

14. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. sausio 5 d. buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atliktas pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą pastato sandarumą įvertinta, kad namo energetinis naudingumas siekia tik A klasės kategoriją. 2020 m. balandžio 27 d. sudarytas pastato energetinio naudingumo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) kelia abejonių savo atitikimu realybei ir teisėtumu. Kadangi sandarumo protokolas galioja tik metus, iki 2023 m. sausio 5 d. turi būti ištaisyti namo trūkumai tam, kad būtų galima gauti energetinio naudingumo sertifikatą. Šiuo metu energetinio naudingumo sertifikato negalima gauti dėl namo trūkumų. Sandarumo tyrimo išlaidos pagal 2021m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 1513 sudarė 230 Eur.

15. Ieškovė pažymi, kad 2022 m. vasario 21 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atliktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog namo būklė yra įvertinta kaip „gera“, o turto vertė įvertinta taip: žemės sklypas - 11000 Eur, gyvenamasis namas - 66300 Eur. Turto vertinimo išlaidos pagal 2021 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 57 sudarė 300 Eur. 

16. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, prašė taikyti ieškinio senatį; ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (toliau - Preliminari sutartis), kuria buvo susitarta dėl jame apibūdinto turto, t. y. namo, kurios adresas: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje Preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2020 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovė pardavė ieškovei, o ieškovė iš atsakovės nusipirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) 537 /3200 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas); 2) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini). (toliau - Pastatas).

17. Atsakovė teigia, kad pastatas Sutartimi ieškovei buvo parduotas po jo statybos užbaigimo. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovės vardu buvo surašyta deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - Deklaracija), kuria buvo konstatuota Pastato statybos pabaiga. Deklaracijos ir parengtų Pastato kad pagrindu Pastato kadastrinių matavimų bylos pagrindu Pastatas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre (registre) kaip 100 % baigtumo statinys.

18. Atsakovė konstatuoja, kad užbaigus Pastato statybą: buvo atlikti Pastato sandarumo matavimai, 2020 m. balandžio 8 d. surašytas pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, jog Pastatas atitinka A+ ir A++ sandarumo klasę pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. 2020 m. balandžio 27 d. buvo gautas Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta, jog Pastatas yra priskirtinas energinio naudingumo A+ klasei.  

19. Atsakovė pažymi, kad Pastato statyba buvo vykdoma pagal 2019 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Šešių vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas“. Sutarties sudarymo dieną, t. y. 2020 m. balandžio 29 d., ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl namo (duomenys neskelbtini) įrengimo užbaigimo (toliau - Susitarimas), kuriuo atsakovė įsipareigojo atlikti šiuo darbus: 1) įrengti įtempiamas lubas (be šviestuvų ir jų montavimo); 2) iškloti žemės sklypo dalies, kurią Sutartimi įsigijo ieškovė, kieme trinkelėmis įvažiavimą ir takelį iki terasos pagal jau paruoštus pagrindus; 3) aptverti sklypą segmentine 3D tvora (4 mm vietos storumo, segmento aukštis - 1,53 m).

20. Atsakovė aiškina, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. ieškovės atstovas D. A. el. paštu pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, esą, nustatytus defektus ir paprašė atsakovės nurodyti, kada šie, esą, nustatyti defektai bus ištaisyti. Atsakovei buvo nurodyti šie, esą, ieškovės nustatyti defektai: neįrengtas ventiliatorius Pastato tualeto patalpoje; neįrengti priešgaisriniai detektoriai; neišlygtinas sklypas, nėra įrengto terasos laiptelio, juodžemio lygis nepakankamas; nėra prikabintas Pastato numeris; neįrengta tvora; nuotekų šulinio talpa galimai 2,5 m3, kai turėtų būti 4 m3; lubų įrengimo sujungimo siūlės, nepraėjus mėnesiui esą ištrupėjo. 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė el. paštu atsakė ieškovei dėl D. A. ieškovės vardu pateiktų Pastato trūkumų, išreikšdamas savo motyvuotą nesutikimą su jais.

21. Atsakovė teigia, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimo nevykdymo. Ieškovė nurodė, jog, esą, yra šie Pastato statybos trūkumai, nustatyti kompetentingų specialistų ir vadovaujantis projektine dokumentacija: sklype nėra pasodinti medžiai; sklype tik dalis tvoros atitinka projektinius reikalavimus, kita dalį sudaro segmentinė tvora; sklypas nėra pakankamai išlygintas, neužsodinta veja; laikinas kaupimo rezervuaras yra mažesnis, jo įrengimo vieta neatitinka vietos, numatytos projekte; nėra įrengtas langas svetainėje; neaišku, ar ant stogo įrengta žaibosaugos sistema; stogas padengtas skardinėmis čerpėmis, nors esą stogo danga turi būti prilydoma bituminė; Pastatas galimai neatitinka A+ pastato energetinio naudingumo reikalavimų po ventiliacijos įrengimo; galimai trūksta vėdinimo rekuperacinės sistemos dvejuose kambariuose; galimai virtuvės ir sanitarinės patalpos ventiliacija turi būti išvesta ant stogo; galimai įrengtas netinkamas rekuperatorius; neįrengti šilumos davikliai; neįrengtas ventiliatorius sanitarinės patalpos ištraukimo ventiliacijoje; neįrengtas namo numeris; lubų sujungimo su siena glaistas ištrupėjęs.

22. Atsakovė pastebi, kad 2020 m. spalio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į jos 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenziją, kurioje nurodė, jog laiko ieškovės pretenziją nepagrįsta ir nesutinka jos  patenkinti. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė, ieškovei manant, jog Pastatas neatitinka jos lūkesčių, pasiūlė taikyti restituciją, ko pasėkoje šalys grąžintų viena kitai viską, ką gavo pagal sutartį.

23. Atsakovė aiškina, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovė pateikė atsakovui naują pretenziją, kurioje nurodė šiuos jos nustatytus Pastato defektus: sklype nėra pasodinti medžiai; sklype tik dalis tvoros atitinka projektinius reikalavimus, kita dalį sudaro segmentinė tvora; tvoros metaliniai stulpeliai neturi apsaugos nuo vandens patekimo; sklypas nėra išlygintas, neužsodinta veja; laikinas kaupimo rezervuaras yra mažesnis, jo įrengimo vieta neatitinka vietos, numatytos projekte; laikinas uždaro kaupimo rezervuaro dangtis netinkamai įrengtas; per laikinojo rezervuaro sujungimo su šuliniu nesandarią siūlę į rezervuarą patenka gruntinis vanduo; laikinojo rezervuaro dugne yra didelis akmuo; nėra įrengtas langas svetainėje; ant stogo nėra įrengta žaibosaugos sistema; patekimui ant stogo nėra įrengtų kopėčių; stogas padengtas skardinėmis čerpėmis, nors esą stogo danga turi būti prilydoma bituminė; Pastatas galimai neatitinka A+ pastato energetinio naudingumo reikalavimų po ventiliacijos įrengimo; galimai trūksta vėdinimo rekuperacinės sistemos dvejuose kambariuose; galimai Pastato ventiliacijos sistema turėjo būti išvesta ant stogo; kambariai, būdami uždaryti nesivėdina; virtuvės ir sanitarinės patalpos ventiliacija turi būti išvesta ant stogo, tačiau yra išvesta per angas sienose; galimai įrengtas netinkamas rekuperatorius; galimai įrengta netinkama sienų izoliacija; neįrengti šilumos davikliai; neįrengtas ventiliatorius sanitarinės patalpos ištraukimo ventiliacijoje; per ventiliacinę angą išeinantis šiltas oras formuoja kondensatą, kuris gadina lubas ir sienas; galimai įrengta netinkama garso izoliacija; lubų sujungimo su siena glaistas ištrupėjęs; netinkamai įrengtas lietvamzdis; netinkamai įrengta stogo danga; miegamojo kambaryje nuo drėgmės, patenkančios iš po grindjuosčių buvo sugadintas laminatas; miegamojo kambaryje sienose pradeda ryškėti galimai vinių ar varžtų galvutės.

24. Atsakovė akcentuoja, kad 2021m. kovo 2 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą raštą, kuriame nurodė, jog pradeda ryškėti naujos galimai vinių ar varžtų galvutės. 2021 m. kovo 2 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikšta pretenzija dėl Pastato trūkumų. Nepaisant to, atsakovė nurodė, kad ji sutiktų geranoriškai įrengti ventiliatorių sanitarinės patalpos ištraukimo ventiliacijoje.

25.  Atsakovė nurodo, kad 2021 m. kovo 7 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą dėl statybinio broko, kuriuo nurodė, jog esą miegamajame kambaryje lietaus vanduo bėga per lubų dangą, jog svetainėje ir miegamajame jau yra keturios vietos, kur per lubas teka vanduo, dėl ko lubų danga esą yra visiškai sugadinta. 2021 m. kovo 8 d. atsakovė el. paštu kreipėsi į ieškovę dėl Pastato apžiūros galimybės suderinimo, reaguojant į 2021 m. kovo 7 d. ieškovės raštą. Su ieškove buvo suderintas Pastato apžiūros atlikimo laikas, t. y. 2021m. kovo 12 d.  2021 m. kovo 15 d. atsakovė, atsižvelgdama į 2021 m. kovo 12 d. apžiūros rezultatus, el. paštu pasiūlė ieškovei atlikti šiuos darbus neatlygintinai: 1) sutvarkyti pakabinamas lubas esant geram orui; 2) įrengti garo izoliaciją; 3) į išgręžtas fasado angas įdėti atbulines oro sklendes.

26. Atsakovė pastebi, kad 2021m. kovo 16 d. ieškovė, atsakydama į 2021 m. kovo 15 d. pasiūlymą, pateikė  priešpriešinį pasiūlymą, taip pat pareiškė atsakovei pretenzijas dėl 2021 m. kovo 12 d. atsakovės  geranoriškai įrengto ventiliatoriaus esą skleidžiamo per didelio triukšmo. 2021 m. kovo 19 d.  atsakovė pakartojo, jog atsakovė sutiktų atlikti tik 2021m. kovo 15 d. pasiūlyme nurodytus darbus, pažymėjo, jog Pastatas yra kokybiškai pastatytas bei dar kartą paragino ieškovę bendru sutarimu sutartį nutraukti ir taikyti restituciją.

27. Atsakovė pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė dar 2020 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovei pirmąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei antrąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2021 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei trečiąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2021 m. kovo 2 d. ir 2021m. kovo 7 d. pateikė atsakovei papildomas pretenzijas apie tariamus Pastato trūkumus. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė pasiūlė ieškovei atlikti tam tikrus darbus, tačiau ieškovė 2021 m. kovo 21 d. raštu informavo atsakovę, jog kilusį ginčą ji toliau spręs teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Atsakovė konstatuoja, kad apie jos atsisakymą tenkinti ieškovės konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamais tariamais Pastato trūkumais, ieškovė buvo informuota ir jau žinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė pati pripažino ir patvirtino, kad jos nurodytų tariamų Pastato trūkumų atsakovė tikrai neketina taisyti ir netaisys, dėl ko ji, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises, turės kreiptis į teismą. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė tik 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams net nuo paskutinės atsakovės korespondencijos ieškovei, kuria ji išreiškė savo nesutikimą su ieškovės pretenzijomis dėl tariamų Pastato defektų. Ieškovė yra žymiai praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl jos esą nustatytų Pastato trūkumų pareikšti. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad šis ieškinio senaties terminas būtų žymiai praleistas net ir tuo atveju, jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo paskutinės ieškovės korespondencijos atsakovui pateikimo dienos, t. y. 2021m. kovo 21d., kuria ji patvirtino atsakovei apie savo ketinimą kreiptis į teismą. 

29. Atsakovė pastebi, kad ieškinyje ieškovė išreiškė nuomonę, jog tarp ieškovės ir atsakovės esą buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, su kuo atsakovė nesutinka. Tačiau, tuo atveju, jeigu teismas dėl kokių nors priežasčių visgi nuspręstų pritarti ieškovei nuomonei ir laikytų, jog ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams turėtų būti taikomos ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, atsakovės šiame pasisako ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo pareiškimo apie trūkumus momento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovei apie jos esą nustatytus Pastato trūkumus buvo pareiškusi raštu 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 7 d. , o ieškinys buvo pareikštas tik 2022 m. balandžio 18 d., atsakovė konstatuoja, kad ieškovė yra praleidusi ir CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą.

30.  Atsakovė pažymi, kad Preliminarios sutarties 1.1 punkte šalys aptarė susitarimo dalyką. Preliminarios sutarties 1.1 punkte buvo nurodyta, jog ieškovei bus parduotas pilnai įrengtas 52 kv. m. A+ klasės su sutvarkytu gerbūviu namas, suteikiant galimybę ieškovei pasirinktinai atlikti vidaus darbus bei nusipirkti apdailos medžiagas. Preliminarios sutarties 1.1 punkte buvo detalizuota „pilnai įrengto 52 kv. m. A+ klasės su sutvarkytu perbūviu namo“ samprata, aiškiai nurodant konkrečias jo savybes, t. y. poliniai pamatai, mūras iš silikatinių blokelių, skardinės dangos stogas, plastikiniai trijų paketų langai, apšiltintas ir nuarmuotas fasadas, uždėtas dekoras, pilnas vidaus įrengimas, t. y. išvedžiota santechnika (pastatytas oras-oras šildymo katilas) ir elektra, ištinkuotos, išglaistytos ir išdažytos sienos, išbetonuotos bei išklotos laminatu grindys, pasirinkus tambūras, virtuvės zona ir vonios kambarys gali būti išklijuotos plytelėmis, susuktos ir įtempiamos lubos, laukinės ir vidinės durys, kiemas išklotas trinkelėmis iki 100 kv. m., teritorija aptverta segmentine tvora, išlygintas juodžemis. 

31. Atsakovė tvirtina, kad įvykdė visus preliminarioje sutartyje aptartus įsipareigojimus ir su ieškove sudarė pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

32. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reiškia 45 861,99 Eur reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, kai pilnai įrengtas pastatas kartu su žemės sklypu ieškovei buvo parduotas už 59 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos galimos esą esančių pastato trūkumų šalinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, dėl ko toks trūkumų šalinimas negalėtų būti pripažįstamas protingu.

33. Teismo ekspertas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo statinys yra nesudėtingas, tačiau projekte klaidingai nurodyta neypatingas. Projekte trinkelių plotis nurodytas 8 cm, o paklotas 6 cm. plotis. Yra trinkelių deformacija, bet ne dėl trinkelių pločio, o dėl trinkelių pagrindo, bet gyventi galima. Miegamojo siena ne pagal projektą.

34. Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektą derino pusė metų. Pasirašant su ieškove preliminarią sutartį, ją supažindino su technine dalimi. Projektas buvo statybvietėje ir savivaldybėje. Namas yra A+ klasės, name yra rekuperatorius. Statinys turi smulkius trūkumus. Preliminarią sutartį ruošė agentė. Iki pagrindinės sutarties pasirašymo su ieškove konfliktavo.

35. Liudytoja R. V.  teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarpininkavo ieškovei dėl namo įsigijimo, rengė preliminarią sutartį. Ieškovei išaiškino preliminarios sutarties 1.1 punktą, nurodė, kokie darbai sudaro sutarties kainą. Pasirašant preliminarią sutartį, nebuvo galutinio projekto. Statinys nesudėtingas iki 80 m2, gali būti rekuperatorius arba kita alternatyva. Kęstutis ieškovei padovanojo rekuperatorių. Ieškovei projekto nedavė, informavo, kad bus nukrypimai nuo projekto. Sudarant pagrindinę notarinę namo pirkimo - pardavimo sutartį, dalyvavo ieškovė, Kęstutis ir liudytoja, už durų laukė Aleksandrovas. Liudytojai atsakovė sumokėjo už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė pirko A+ klasės namą, tai patvirtino notarė, tvirtindama sutartį. Jei yra klaidos, ieškovė turi kreiptis į atsakovą, kuris jas ištaiso.

36. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektavimas truko apie 6 mėnesius. Ieškovė žinojo apie neatitikimus projektui. Namą turėjo perduoti iki 2020 m. rugsėji 1 d., tačiau perdavė anksčiau, nes ieškovė skubino perduoti namą, kad jai būtų paskirta subsidija. Ieškovei buvo pateiktas vidaus išplanavimas.

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Byloje nustatytos aplinkybės

 

37. 2019 m. rugpjūčio 5 d. preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo pirkti pilnai įrengtas 52 kv. m. A+ klasės su sutvarkytu gerbūviu namą, su galimybę ieškovei pasirinktinai atlikti vidaus darbus bei nusipirkti apdailos medžiagas. Preliminarios sutarties 1.1 punkte buvo detalizuota „pilnai įrengto 52 kv. m. A+ klasės su sutvarkytu perbūviu namo“ samprata, aiškiai nurodant konkrečias jo savybes, t. y. poliniai pamatai, mūras iš silikatinių blokelių, skardinės dangos stogas, plastikiniai trijų paketų langai, apšiltintas ir nuarmuotas fasadas, uždėtas dekoras, pilnas vidaus įrengimas, t. y. išvedžiota santechnika (pastatytas oras-oras šildymo katilas) ir elektra, ištinkuotos, iššpakliuotos ir išdažytos sienos, išbetonuotos bei išklotos laminatu grindys (pasirinkus tambūrą, virtuvės zoną ir vonios kambarį) gali būti išklijuotos plytelėmis, susuktos ir įtempiamos lubos, laukinės ir vidinės durys, kiemas išklotas trinkelėmis iki 100 kv. m., teritorija aptverta segmentine tvora, išlygintas juodžemis. 

38. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad pagrindinė notarinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

39. 2020 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta notarinė pirkimo - pardavimo sutartis (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovė pardavė ieškovei, o ieškovė iš atsakovės nusipirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini).

40. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė „Susitarimą dėl namo (duomenys neskelbtini) įrengimo užbaigimo“, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė,  parduodama žemės sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini) iki rugsėjo 1 d. įsipareigoja atlikti šiuos darbus: įrengti įtempiamas lubas, (be šviestuvų ir jų montavimo), iškloti kieme trinkelėmis įvažiavimą ir takelį iki terasos pagal jau paruoštus pagrindus, aptverti sklypą segmentine 30 tvora (4 mm vielos storumo, segmento aukštis 1,53 m3.  

41. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl namo priežiūros (eksploatacijos)“, kuriuo atsakovė ieškovei paaiškino, kad „atsakovė  įsipareigoja savo sąskaita pašalinti statybos ir vidaus apdailos darbų trūkumus (defektus) (kai statybos darbai buvo atlikti atsakovės (Pardavėjo), atsiradusius garantinio termino metu (pastato laikančioms konstrukcijoms - 10 m., vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui - 5 m., gaminiams (langams, durims ir kt.) - pagal tiekėjų suteiktas garantijas), jeigu šie trūkumai (defektai) atsirado ne dėl normalaus susidėvėjimo (pvz., dėl saulės kaitros ar ilgam paliktus mikroventiliaciją išsireguliuoja langų rėmai) ar netinkamo naudojimo (pvz., išsireguliuoja langai, jei atidarinėjami su jėga ar nepilnai uždaromi arba paliekama mikroventiliacija kaitinant saulei; rasoja langai ar pelėja sienos dėl nepalaikomo santykinio oro drėgnumo 35-60% (pirmaisiais po statybos melais - iki 50%), temperatūros žiemos metu žemesnės nei 19 C0, nenaudojamas rekuperatorius, nuo plaukų ar buitinių atliekų užsikišę vamzdžiai ar pan.) ar trečių asmenų padarytos žalos. Į garantinį aptarnavimą neįeina langų, durų, rekuperatoriaus ir katilinės įrangos aptarnavimas/reguliavimas (jų eksploatacija po namo užbaigimo rūpinasi pats namo savininkas). Be to, esant šildomoms grindims, virtuvinių baldų apačioje yra rekomenduojamos grotelės, o sieninių spintelės pagamintos taip, kad liktų oro tarpas tarp sienos ir spintelių. Nes pabėgus vandeniui po spintelės ar esant santykiniam oro drėgnumui kambaryje didesniam nei 60% (o virtuvė - ta zona, kur drėgmė ypatingai didelė) ir nesant ventiliacijos tarp baldų ir sienos, drėgmė kaupiasi balduose ir skverbiasi i sieną taip sudarydama palankias sąlygas pelėsiui. Iš sienos drėgmė negali išeiti į lauką dėl didelio namo sandarumo. Taigi, pagrindinė užduotis - stebėti drėgmę namuose ir esant jos pertekliui (virš 50-55%) ją šalinti. Naujai pastatytas namas dar turi savyje nemažai drėgmės, o A+ energetinės klasės namai dėl savo sandarumo savybių sunkiai ją išleidžia į aplinką. Patariame įsigyti prietaisą, rodanti drėgmės lygi patalpose, kuri neturi viršyti 50-55 proc. Todėl mažiausiai metus laiko turite nuolat vėdinti namą ir traukti iš jo drėgmę. Drėgmę traukia drėgmės surinkėjai. Jų yra nuomos punkte, arba turite nusipirkti. Prieš statant baldus prie sienos, būtina pamatuoti ir užfiksuoti sienų drėgnumą su tam skirtu drėgnumo matavimo prietaisu (drėgnumas turi būti 0 proc.). Užfiksuotą rezultatą atsiųsti Pardavėjui. Primena, kad garantija pagal Pirkimo-pardavimo sutartį galios tik tinkamai eksploatuojant“. Ieškovė su šiuo atsakovės pateiktu raštu susipažino.

42. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą „Dėl likusių neatliktų darbų“, kuriuo susitarė, kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovė įsipareigoja atlikti šiuos pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarti likusius neįvykdytus darbus: sumontuoti įtempiamas lubas, sudėti grindjuostes, atitverti teritoriją nuo kaimynų, uždėti apdailą lauko kranui, kieme iškloti trinkeles, priduoti dokumentaciją AB (duomenys neskelbtini) įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dujų techninį pasą ESO, kad ieškovė galėtų sudaryti sutartį su tiekėju, sienoje įgręžti skylę gartraukiui.

43. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl pastato trūkumų. Atsakovė apie jos atsisakymą tenkinti ieškovės konkrečius reikalavimus, susijusius su pastato trūkumais, ieškovę informavo ir ji jau žinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė patvirtino, kad jos nurodytų pastato trūkumų atsakovė netaisys, dėl ko ji kreipsis į teismą.

44. Teismo ekspertai S. M. ir D. V. pateikė ekspertizės aktus.  

45. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, specialybė – ekonomistė-buhalterė, taip pat patvirtino, kad yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), kuri teikia ir teisines paslaugas, savininkė.  

 

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

 

46. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127-219/2020, 24 punktas).

47. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 29 d. notarinę gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ieškovė – fizinis asmuo, kuri namą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti ir atsakovė – šio namo statytoja, t.y. verslininkė. Kitaip tariant,  2020 m. balandžio 29 d. notarinė gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350, 6.396 straipsniai).  

 

         Dėl ieškinio senaties taikymo, atsižvelgiant į pirkėjo pasirinktus teisių gynimo būdus, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą  

 

49. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato išimčių vartotojams, sprendžiant šalies prašymą taikyti ieškinio senatį.

50. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė dar 2020 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovei pirmąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei antrąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2021 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei trečiąją rašytinę pretenziją dėl tariamų Pastato trūkumų, ieškovė 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei papildomas pretenzijas apie tariamus Pastato trūkumus. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė pasiūlė ieškovei atlikti tam tikrus darbus, tačiau ieškovė 2021 m. kovo 21 d. raštu informavo atsakovę, jog kilusį ginčą ji toliau spręs teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovė konstatuoja, kad apie jos atsisakymą tenkinti ieškovės konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamais tariamais Pastato trūkumais, ieškovė buvo informuota ir jau žinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė pati pripažino ir patvirtino, kad jos nurodytų tariamų Pastato trūkumų atsakovė tikrai neketina taisyti ir netaisys, dėl ko ji, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises, turės kreiptis į teismą. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė tik 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams net nuo paskutinės atsakovės korespondencijos ieškovei, kuria ji išreiškė savo nesutikimą su ieškovės pretenzijomis dėl tariamų Pastato defektų.

51. Dėl ieškinio senaties ieškovė teigia taip. Pastato trūkumų nustatymas yra kompleksinis, reikalaujantis statybinių tyrinėjimų, o faktai apie vieną iš didžiausią žalą sukeliančių veiksnių, jog pastatas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų ir esminių projektinių sprendinių dėl sandarumo ir energinės klasės, buvo sužinota tik 2022 m. sausio 5 dieną. Įvertinus šias aplinkybes, jeigu teismas dėl kai kurių ieškovės pareikštų reikalavimų laikytų ieškinio senaties terminą praleistu, teismo prašo  ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad trūkumai galutinai paaiškėjo 2022 m. sausio 5 d., atlikus sandarumo tęstą.

52. Pirkėjo teisių gynimo būdų taikymui aktualūs ir CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai pirkėjo pretenzijai dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti ir CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

53. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 29 punktas), o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

54. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas). 

56.   Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą). 

57.   Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą. 

58. Byloje nustatyta, kad ieškovė pasirinko specialųjį teisių gynybos būdą, t.y. atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

59. Minėta, kad ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

60. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų - ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas - per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). 

61.  Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62.    Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

63. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d.,  2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl pastato trūkumų. Atsakovė apie jos atsisakymą tenkinti ieškovės konkrečius reikalavimus, susijusius su pastato trūkumais, ieškovė buvo informuota ir jau žinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė patvirtino, kad jos nurodytų pastato trūkumų atsakovė netaisys, dėl ko ji kreipsis į teismą. Tačiau ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo paskutinės atsakovės korespondencijos ieškovei, kuria ji išreiškė savo nesutikimą su ieškovės pretenzijomis dėl pastato defektų.

64. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) reikalavimams dėl daikto kokybės trūkumų pareikšti (CK 6.334 straipsnis), t. y. ieškovei dar 2021 m. kovo 15 d. buvo žinoma, kad atsakovė neigia daikto trūkumų faktą ir nesutinka jų šalinti, todėl, ieškovei į teismą  kreipusis tik 2022 m. balandžio 18 d., buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Tuo pagrindu ieškinys atmetamas.

                 

         Dėl ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą

 

65. Ieškovė ieškinyje teigia, kad įvertinus jos nurodytas aplinkybes, jeigu teismas dėl kai kurių ieškovės pareikštų reikalavimų laikytų ieškinio senaties terminą praleistu, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

66. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

67.   Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei metai. Sprendžiant ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas vertina šias aplinkybes. Pirma, ieškovė teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodydama jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Antra, byloje nustatyta, kad ieškovė yra 39 metų, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, specialybė – ekonomistė-buhalterė, yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), kuri teikia ir teisines paslaugas, savininkė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad ieškovė veikė pagal atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, atsižvelgiant į ieškovės gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

68. Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, atmestinas (CPK 1.131.straipsnio 2 dalis).

69. Nepaisant to, kad teismas taikė ieškinio senatį ir tuo savarankišku pagrindu ieškinį atmetė, teismas negali neatkreipti dėmesio į svarbius bylos aspektus. Minėta, kad ieškovė pasirinko specialųjį teisių gynybos būdą, t.y. atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė net neįrodinėjo, kad patyrė išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

70. Minėta, kad kurioje nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Pažymėtina, kad ieškovės įsigyto namo, kuriame ieškovė gyvena (namo trūkumai netrukdo tris metus ieškovei gyventi) kaina -54 000 Eur, o prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės namo trūkumų šalinimo išlaidų suma - 45861,99 Eur, t.y. artima įsigyto namo kainai. Teismo nuomone, ieškovės prašomos priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidas negali būti pripažintina proporcinga priemone.  

             

         Dėl bylos baigties

71. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

72. Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškinys atmetamas dėl pasibaigusių ieškinio senaties terminų (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

 

           Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

74.   Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. B. išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

75.   Aptartos doktrininės nuostatos iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).

76.    CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

77.   Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, analizuotinas šalių procesinis elgesys. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė, teikdama teisines paslaugas, žinojo ar turėjo žinoti, kad pasirinkdama tokį teisių gynybos būdą, kokį pasirinko, rizikuoja „pralaimėti bylą“ dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, numatydama ieškinio senaties termino taikymo galimybę ir prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Ieškovė inicijavo teismo ekspertizės atlikimą, kas užtęsė bylos nagrinėjimą, nors ieškovė byloje pateikė kvalifikuotų specialistų išvadas, teikė tų prašymų, kuriuos galėjo teikti anksčiau. Teismo ekspertai reikalavo papildomų duomenų ekspertizei atlikti, todėl advokatai turėjo surinkti ir pateikti papildomus įrodymus. Teismo posėdžio metu, ieškovė liudytojams ne kartą uždavinėjo tapačius klausimus, nors teisėja buvo įspėjusi to nedaryti ir ne kartą išaiškino byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

78.    Atsakovė pateikė įrodymus  pagrindžiančias 11192,10 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą, 1500 Eur už specialisto N. B. išvadą ir 3540 Eur už teismo eksperto D. V. ekspertizės išvadą.

79. Atsižvelgiant į: 1) bylos sudėtingumą, didelę apimtį; 2) ieškovės procesinį elgesį; 3) byloje teiktų dokumentų apimtį; 4) tai, kad  ieškovės ieškinys atmestas; 4) tai, kad atsakovė pateikė įrodymus 11192,10 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą, 1500 Eur už specialisto N. B. išvadą, 3540 Eur už teismo eksperto D. V. ekspertizės išvadą, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsakovei iš ieškovės priteistinos šios išlaidos  (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl užstato grąžinimo 

 

80. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarė apklausti liudytoją K. L. ir įpareigojo ieškovę iki 2022 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 300,00 Eur dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitų sąskaitą galimoms liudytojo išlaidoms padengti. 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėjo 300,00 Eur dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitų sąskaitą galimoms liudytojo išlaidoms padengti.

81. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarė apklausti liudytoją R. V. ir įpareigojo atsakovę iki 2022 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 300,00 Eur dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitų sąskaitą galimoms liudytojos išlaidoms padengti. 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovė mokėjimo nurodymu Nr. 96 sumokėjo 300,00 Eur dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitų sąskaitą galimoms liudytojo išlaidoms padengti.

82. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai nepateikė sąskaitų liudytojų išlaidoms padengti, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitų neteiks, grąžintini ieškovei ir atsakovei sumokėti užstatai  galimoms liudytojo išlaidoms padengti (CPK 100 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 93, 98, 100, 259–260, 263–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M“ iš ieškovės E. A. (buvusi pavardė – J.) 16 232,10 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai trisdešimt eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.  

Grąžinti ieškovei E. A. (buvusi pavardė – J.) 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėtą 300,00 Eur (trys šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Nr. e2-577-642/2022, galimoms liudytojo K. L. išlaidoms padengti“.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M“ 2022 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 96 sumokėtą 300,00 Eur (trys šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Nr. e2-577-642/2022“.

 Įpareigoti Klaipėdos apygardos teismo finansų skyrių grąžinti ieškovei E. A. (buvusi pavardė – J.) 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėtą 300,00 Eur (trys šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Nr. e2-577-642/2022, galimoms liudytojo K. L. išlaidoms padengti“.

Įpareigoti Klaipėdos apygardos teismo finansų skyrių grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M“ 2022 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 96 sumokėtą 300,00 Eur (trys šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. 191844978, depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Nr. e2-577-642/2022“.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėja Danutė Žvinklytė