VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,
sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Inai Jokst
dalyvaujant ieškovės atstovams – direktoriui Andriui Dūdai, advokatui Gintui Andruškai,
atsakovui S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. N. 4 720,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad 2022 m. spalio 20 tarp MB „Trifazis“ (toliau – ieškovė) ir atsakovo S. N. (toliau – atsakovas) buvo sudaryta žodinė darbų sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo ant S. N. gyvenamojo namo stogo. Ieškovė atliko visus darbus, įrengė saulės elektrinę, ką patvirtina 2023 m. kovo 11 d. deklaracija apie elektrinės įrengimą. Ieškovė atsakovui pateikė 2023 m. kovo 6 d. darbų ir įrangos perdavimo - priėmimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, nors tiek saulės elektrinės įrangą, tiek pačius darbus faktiškai priėmė ir rezultatu naudojasi. Tai patvirtina AB ESO išduotos prisijungimo sąlygos. Atsakovui buvo perduoti visi saulės elektrinės dokumentai, kuriuos atsakovas pateikė Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl ES paramos gavimo. Už saulės elektrinės įrangą ir darbus buvo sutarta 24 747,12 EUR suma. Atsakovui buvo išrašytos ir įteiktos šios PVM sąskaitos faktūros: 1) 2022 m. spalio 28 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra, kurios suma 9 583,20 EUR su PVM; 2) 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 675, kurios suma 145,95 EUR su PVM; 3) 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 690, kurios suma 2 854,05 EUR su PVM; 4) 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 697, kurios suma 3 993 EUR su PVM; 5) 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 715, kurios suma 14 789,62 EUR su PVM; 6) 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 768, kurios suma 2 964,50 Eur su PVM; 7) 2023 m. gegužės 31 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 759, kuria minusuota 9 583,20 Eur su PVM suma. Sąskaitas atsakovas priėmė. Tačiau atsakovas yra sumokėjęs tik 20 026,20 EUR ir yra skolingas ieškovui 4 720,92 Eur skolą už įrangą pagal 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 715, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. kovo 11 dieną. Skolą patvirtina atsakovo mokėjimo pavedimai. Dėl darbų ar įrangos kokybės pretenzijų atsakovas nepateikė. 2023 m. liepos 17 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas į ją nesureagavo. Aplinkybė, kad atsakovas negrąžino pasirašyto atliktų darbų akto savaime nėra pagrindas nemokėti už darbus, nes: (i) neabejotinai atsakovas atliktų darbų aktą yra pasirašęs, kadangi iš savo pusės pasirašytą darbų aktą turėjo pateikti APVAI dėl ES paramos; (ii) atsakovas yra gavęs ir priėmęs visas PVM sąskaitas faktūras, nei vienos iš jų nėra grąžinęs; (iii) atsakovas nėra pareiškęs jokių pastabų dėl darbų trūkumų; (iv) nebuvo jokių juridinių priežasčių darbų akto nepasirašyti. Šiuo atveju neegzistuoja nei viena aplinkybė, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnį arba teismų praktiką suteiktų teisę atsakovui nepriimti darbų ir už juos nemokėti. Pagal kasacinio teismo praktiką abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo -perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo -priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas neatsiskaitydamas už atliktus darbus, bet jais naudodamasis elgiasi nesąžiningai su ieškovu. Be to, atsakovas elgiasi nesąžiningai ir su valstybe, kadangi neteisėtai gavo paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros. Aplinkos projektų valdymo agentūros parama skiriama fiziniams asmenims saulės elektrinei, kuri skirta naudoti namų ūkio, o ne verslo reikmėms. Jei atsinaujinančių išteklių energiją naudojančiomis technologijomis, skirtomis elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, pagaminta elektra naudojama ūkinei – komercinei veiklai, finansavimas neskiriamas. Tačiau atsakovas iš (duomenys neskelbtini)namo elektrą paskirsto tiesiai į šalia esančią parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvė niekada neturėjo tiesioginės apskaitos iš AB ESO iki šios dienos, o saulės elektrinė neteisėtai ir nesąžiningai naudojama verslo tikslais. Atsakovas turi pareigą atsiskaityti už atliktus saulės elektrinės įrengimo darbus, todėl prašo iš atsakovo priteisti 4 720,92 Eur skolą.
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį atsakovas gavo Andriaus Dūdos, dirbančio SoliTek LT, UAB (juridinio asmens kodas 304902983, Mokslininkų g. 6A, LT-08412 Vilnius, https://www.solitek.lt/lt), kuri teikia saulės modulių, saulės elektrinių, energijos kaupimo sistemų (baterijų) ir elektromobilių įkrovimo stotelių montavimo paslaugas, projektų vadovu, pasiūlymą įrengti ant atsakovo namo stogo saulės elektrinę. Andrius Dūda pažadėjo labai patrauklias SoliTek LT, UAB kainas ir visokeriopą pagalbą, įskaitant ir tai, kad saulės elektrinės įrengimo darbų kaina bus be PVM, o juos atliks kvalifikuoti SoliTek LT, UAB darbuotojai. Nežiūrint į tai, kad atsakovas jau buvo pats savo jėgomis pradėjęs saulės elektrinės įrengimo darbus, jis sutiko su Andriaus Dūdos pasiūlymu. Tačiau laikas bėgo, o Andrius Dūda saulės elektrinės įrengimo darbų nepradėjo. Kaip argumentą jis nurodė aplinkybę, kad pigiau saulės elektrinės įrengimo darbus įmanoma vykdyti tik savaitgaliais, nes SoliTek LT, UAB darbuotojai, kurie turėjo šiuos darbus atlikti, darbo dienomis dirba SoliTek LT, UAB. 2022 spalio 28 d. Andrius Dūda perdavė MB „Trifazis“ išankstinę PVM sąskaitą faktūrą 9 583,20 Eur sumai už saulės modulius GF-B B.60/370W SOLID FRAMED BIFACIAL 370W B.60 (Blackstar) (duomenys neskelbtini) kurią išrašė MB „Trifazis“ generalinis direktorius Andrius Dūda. Paklausus, kodėl sąskaitą teikia ne SoliTek LT,UAB, o MB „Trifazis“, Andrius Dūda paaiškino, kad atsakovui nėra jokio skirtumo, o jo įmonei reikia rodyti veiklą. Saulės elektrinės įrengimo darbai vyko vangiai, netvarkingai, neatsakingai. Tai ką dviem kvalifikuotiems specialistams buvo galima padaryti per kelias darbo dienas, Andrius Dūda ir jo MB „Trifazis“, faktiškai įrengimo darbus atliekant SoliTek LT,UAB darbuotojams, darė iki 2023 m. kovo mėnesio. Saulės elektrinės įrengimo darbai taip ir nebuvo užbaigti iki galo, du saulės moduliai iki šiol nėra sumontuoti, dalis saulės elektrinės darbų atlikti nekokybiškai su akivaizdžiais defektais. Tačiau atsakovas, norėdamas spėti laiku parengti ir pateikti dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai ES paramai už atsinaujinančių energijos išteklių diegimą gauti, buvo priverstas pasirašyti 2023 m. kovo 6 d. Darbų ir įrangos perdavimo - priėmimo aktą. Atsakovas yra gavęs iš ieškovės 4 PVM sąskaitas – faktūras bendrai 21 636,67 Eur sumai (avansinės sąskaitos sumą dengia 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra: 14 789,62-9 583,20=5 206,42 Eur 1) 2022 m. spalio 28 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 9 583,20 Eur su PVM; 2) 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 690, kurios suma 2 854,05 Eur su PVM; 3) 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 697, kurios suma 3 993 Eur su PVM; 4) 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 715, kurios suma 14 789,62 Eur su PVM. Atsakovas nėra gavęs iš ieškovo šių PVM sąskaitų - faktūrų, apie kurių egzistavimą jam tapo žinoma tik iš ieškovo pareikšto ieškinio: 1) 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TRF 675, kurios suma 145,95 Eur su PVM; 2) 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TRF 768, kurios suma 2 964,50 Eur su PVM; 3) 2023 m. gegužės 31 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. TRF 759, kuria atimta 9 583,20 Eur su PVM suma. Pagal iš ieškovės gautas PVM sąskaitas-faktūras už saulės elektrinės įrangą ir įrengimo darbus atsakovas iš viso yra sumokėjęs ieškovui 17 576,20 Eur. Dar vienas mokėjimas – už saulės elektrinės įrengimo darbus 2 450 Eur sumai, yra padarytas ne į ieškovo, tačiau į Andriaus Dūdos asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu pagal ieškovės išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras iš viso už saulės elektrinės įrangą ir įrengimo darbus atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 20 026,20 Eur. Todėl pagal ieškovės išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 1 610,47 Eur. Tačiau ir su tokios sumos reikalavimu atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone jis yra sumokėjęs ieškovei per daug. Atsakovas nesutiko su ieškovės tvirtinimu, kad už saulės elektrinės įrangą ir darbus buvo sutarta 24 747,12 Eur suma. Tai deklaratyvus, išgalvotas teiginys. Atsakovas niekada nesitarė nei su Andriumi Dūda, nei tuo labiau su ieškove dėl konkrečios saulės elektrinės įrengimo kainos ir neįsipareigojo mokėti būtent tokią pinigų sumą. Andrius Dūda siūlė atsakovui saulės elektrinės įrangą SoliTek LT,UAB kainomis, o įrengimo darbų kainą be PVM. Atsakovas galėtų būti skolingas ieškovei 1 610,47 Eur, bet ne 4 720,92 Eur. Ieškovė patvirtino atsakovo pateiktus skaičiavimus MB „Trifazis“ 2023 m. liepos 17 d. perspėjime dėl neapmokėtų paslaugų, kuriame nurodė, kad atsakovas sumokėjo tik 16 576 20 Eur iš mokėtinos 21 782,20 Eur sumos. 2023 m. liepos 17 dienai atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne 16 576,20 Eur, o 20 026,20 Eur. Ieškovės nurodoma mokėtina suma – 21 782,20 Eur nelabai daug skiriasi nuo atsakovo ieškovei sumokėtos sumos - 20 026,20 Eur. Taip pat ieškovės nurodomas mokėtina suma – 21 782,20 Eur dar mažiau skiriasi nuo ieškovės atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos - 21 636,67 Eur (skirtumas 145,53 Eur). Tad nesuprantama ir nepaaiškinama kainos už saulės elektrinės įrangą ir darbus metamorfozė nuo 2023 m. liepos 17 d. (ieškovo perspėjimas dėl neapmokėtų paslaugų) iki 2023 m. spalio 11 d. (ieškinio surašymo data). Per mažiau kaip tris mėnesius saulės elektrinės įrangos ir darbų kaina išaugo nuo 21 782,20 Eur iki 24 747,12 Eur. Tačiau paminėtu laikotarpiu ieškovė neteikė atsakovui jokių paslaugų. Atsakovas nesutinka mokėti pagal ieškovės išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovo nesumokėtos 1 610,47 Eur sumos, nes ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo parūpinti saulės elektrinės įrangą SoliTek LT,UAB kainomis. Lyginant ieškovės ir SoliTek LT,UAB kainas atsakovas yra permokėjęs ieškovei. Ieškovė saulės elektrinės įrangą, perleistą atsakovui, įsigijo iš SoliTek LT,UAB. Todėl atsakovas, įsigydamas tą pačią įrangą iš SoliTek LT,UAB be ieškovės tarpininkavimo būtų ženkliai sutaupęs. Taigi, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimą pateikti atsakovui saulės elektrinės įrangą SoliTek LT,UAB kainomis, atsakovas būtų sutaupęs (nepermokėjęs ieškovei): saulės moduliai – 51 vienetas, ieškovės buvo parduoti atsakovui už 220 Eur be PVM už vieneto kainą, bendra suma – 11 220 Eur. SoliTek LT,UAB siūloma saulės modulio su rėmu (brangesnis variantas) kaina yra 181,30 Eur be PVM už vienetą, o 51 saulės modulio vienetą būtų galima įsigyti už 9 246,30 EUR kainą (SoliTek LT, UAB elektroninis laiškas dėl SoliTek modulių kainų). Skirtumas sudaro 1 913,70 Eur. Tokiu būdu vien tik įsigyjant saulės modulius ieškovei atsakovas permokėjo 303,23 Eur daugiau nei yra jo mokėtinos sumos likutis pagal jo iš ieškovės gautas PVM sąskaitas faktūras; tai pat atsakovui buvo parduoti du inverteriai. Inverteris 8 kW Huawei Sun2000-8KTL-M1 atsakovui buvo parduotas už 1 680 Eur be PVM, o SoliTek LT,UAB jį siūlo už 1 362 Eur be PVM. Skirtumas sudaro 318 Eur. Inverteris 10 kW Huawei Sun2000-10KTL-M1 atsakovui buvo parduotas už 1 800 Eur be PVM, o SoliTek LT,UAB jį siūlo už 1 514 Eur be PVM. Skirtumas sudaro 286 Eur. Tokiu būdu atsakovas už du inverterius permokėjo ieškovui 614 Eur be PVM (SoliTek LT, UAB Huawei inverterių kaininkas (galiojantis nuo 2023 m. sausio 1 d.).
4. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad niekada nesakė ir nežadėjo, jog darbų ar įrangos kaina bus tokia kaip UAB „SoliTek LT“ ar pigesnė. Be to, atsakovas buvo informuotas ir žinojo, kad darbus atliks MB „Trifazis“. Sąskaitas atsakovui išrašė MB „Trifazis“, atsakovas pagal šias sąskaitas darė mokėjimus į MB „Trifazis“ sąskaitą, jokių klausimų, kodėl darbus atlieka MB „Trifazis“, atsakovas nekėlė. Todėl dabartiniai atsakovo teiginiai apie susitarimą, kad darbus atliks UAB „SoliTek Lt“, neatitinka realybės. Be to, tokie teiginiai neturi ir jokios teisinės reikšmės, kadangi (i) darbus darė MB „Trifazis“; (ii) sąskaitas yra išrašiusi MB „Trifazis“; (iii) darbų aktą yra išrašiusi MB „Trifazis“; (iv) atsakovas darbų aktą yra pasirašęs; (iv) mokėjimus atliko MB „Trifazis“ naudai į jos sąskaitą. Dėl to atsakovo prievolė atsiskaityti su MB „Trifazis“ yra neginčytina. Atsakovo teiginiai, kad MB „Trifazis“ nevykdo saulės elektrinių įrengimo darbų, neatitinka tikrovės. Viena iš įmonės specializacijų yra elektros instaliacijos darbai. Todėl įmonė turi kompetenciją ir patirtį tokioms saulės elektrinėms įrengti. Juo labiau, kas pas atsakovą saulės elektrinė buvo įrengta, ji veikianti.
5. Antra, atsakovas buvo informuotas apie saulės modulių ir inverterių kainas ir su tokiomis kainomis sutiko, ką patvirtina toliau aptartos aplinkybės: dar 2022 m. spalio mėn. atsakovui buvo pateikta 2022 m. spalio 28 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra už saulės modulius 9 583,20 Eur su PVM sumai. Atsakovas pripažįsta, kad ją yra gavęs. Gavęs šią sąskaitą, atsakovas iškart paklausė, kokia yra vienos panelės kaina. Ieškovė nurodė, kad sumą reikėtų padalinti iš 36 vnt. panelių ir bus aiški vienos panelės kaina. Tokiu būdu gaunasi, kad vienos panelės (saulės modulio) kaina yra 220 Eur + PVM (7 920 Eur/36 vnt.). Atsakovui tokia kaina tiko ir atsakovas pilnai 2022 m. spalio 31 d. apmokėjo išankstinę sąskaitą. Jokio klausimo tuo metu, kad UAB „SoliTek LT“ ar kokia kita įmonė siūlo paneles pigiau, atsakovas nekėlė. Atsakovas paprašė padidinti saulės elektrinės galią ir įrengti papildomų 15 vnt. modulių (jų dabar iš viso yra 51 vnt.). Ieškovė sutiko tai padaryti. Už šiuos modulius ieškovė pateikė atsakovui 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 697, kurios suma 3 993 Eur su PVM. Šioje sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodoma, kad vieno saulės modulio kaina yra 220 Eur + PVM. Atsakovas neneigia, kad šią sąskaitą faktūrą yra gavęs. Ją atsakovas apmokėjo 2023 m. sausio 17 dieną. 2023 m. kovo 6 d. atsakovui buvo pateiktas pasirašyti saulės elektrinės perdavimo aktas, kuriame nurodomos visos įrangos ir medžiagų kainos, įskaitant saulės modulius bei inverterius. Kaina šiame akte yra tokia pati, kaip ir atsakovui išrašytose sąskaitose. Šį aktą atsakovas pasirašė, klausimo dėl kainų nekėlė. Atsakovui buvo pateikta 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra TRF 715, kurioje taip pat buvo nurodytos tiek saulės modulių kaina, tiek inverterių kaina. Atsakovas gavęs šią sąskaitą, jokių pretenzijų dėl kainų neatitikimo nereiškė. Atsakovas šią sąskaitą dalinai apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad su juo buvo sutartos kitokios įrangos kainos, neatitinka tikrovės.
6. Trečia, atsakovas nepagrįstai teigia, kad su juo buvo sutarta dėl kainos be PVM. Kaip matyti, visos sąskaitos atsakovui išrašytos yra su PVM ir atsakovas mokėjimus darė su PVM, todėl tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo. Atsakovo teikiamas elektroninis susirašinėjimas su UAB „SoliTek Lt“ neturi ryšio su byla ir jo prievolės atsiskaityti už medžiagas pagal MB „Trifazis“ kainas nepanaikina. Atsakovas darbus ir įrangą pirko ne iš UAB „SoliTek LT“, o iš MB „Trifazis“, todėl ieškovė neturi jokios pareigos parduoti įrangą už kitos įmonės įkainius. Jeigu atsakovui įkainiai tuo metu netiko, jis turėjo teisę nesudaryti sutarties apskritai arba ją nutraukti gavęs pirmąją sąskaitą bei pasirinkti kitą rangovą, tačiau to nepadarė. Negana to, jokių pretenzijų dėl įkainių, gavęs sąskaitas ir atliktų darbų aktą nereiškė, už juos didžiąja dalimi atsiskaitė. Atsakovas nesąžiningai kelia kainų klausimą jau po to, kai priėmė įrangą ir darbus ir ja naudojasi.
7. K aip matyti iš atliktų darbų akto, kurį atsakovas yra pasirašęs, vien medžiagų kaina yra 21 878,68 Eur. Atsakovo prašymu, ieškovė už medžiagas geranoriškai sutiko padaryti 242 Eur (200 Eur + PVM) nuolaidą. Todėl medžiagų kaina yra 21 636,68 Eur. Šiame akte pačių darbų kaina nėra įtraukta. Įtrauktos tik medžiagos atsakovui už medžiagas yra išrašytos šios sąskaitos faktūros: 2022 m. spalio 28 d. išankstinė sąskaita 9583,20 Eur sumai su PVM, 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaita TRF 690 2854,05 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaita TRF 697 3993 Eur sumai, 2023 m. kovo 8 d. sąskaita TRF 715 14 789,62 Eur sumai. Išrašius šią sąskaitą, 2022 m. spalio 28 d. išankstinė sąskaita buvo kredituota. Iš išankstinės sąskaitos į 2023 m. kovo 8 d. sąskaitą TRF 715 yra perkelta saulės modulių suma – 7 920 Eur + PVM. Atsižvelgiant į tai, už medžiagas atsakovui yra išrašyta 21 636,67 Eur suma (2854,05+3993+14789,62). Tai yra tokia suma, kokia yra įrangos perdavimo akte, su pritaikyta 242 Eur nuolaida. Atsakovas nurodo, kad yra iš viso sumokėjęs 20 026,20 Eur. Tai yra tiesa, tačiau 2 450 Eur iš šios sumos yra sumokėti, ne už medžiagas, bet už atliktus darbus, ką atsakovas pripažįsta. Vadinasi, už medžiagas atsakovas yra sumokėjęs tik 17 576,20 Eur (20 026,20-2450) (ką atsakovas pripažįsta). Atitinkamai, atsakovo skola už medžiagas sudaro 4 060,47 Eur (21 636,67-17 576,20). Kaip minėta, atsakovas perdavimo aktą su medžiagų kainomis yra pasirašęs, medžiagas priėmęs, todėl ši skola yra neginčytinai įrodyta ir pagrįsta.
8. Atsakovas nepagrįstai kelia klausimą, kodėl išrašyta 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra TRF 768. Atsakovas už saulės elektrinės įrengimo darbus sumokėjo 2 450 Eur. Tačiau ieškovo buhalterė per klaidą neišrašė už tai sąskaitos faktūros. Pastebėjus klaidą, ši sąskaita buvo išrašyta 2023 m. liepos 31 d. dieną 2 964,50 Eur sumai (2 450 Eur + PVM). Atsakovas šią sąskaitą gavo kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo. Laikas, kada pateikta sąskaita faktūra, atsakovo prievolei neturi teisinės reikšmės. Esminė aplinkybė yra ta, kad sąskaita yra išrašyta, deklaruota mokesčių sistemoje, atsakovas dabar ją yra gavęs. Kad darbai padaryti, ginčo dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovas už saulės elektrinės įrengimo darbus yra skolingas 514,50 Eur (2 964,50 - 2 450). 2023 m. liepos 17 d. MB „Trifazis“ perspėjimas buvo siųstas dar iki šios 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros TRF 768 išrašymo, todėl perspėjime nurodytas skolos likutis 4 206,42 Eur, t. y. mažesnis 514,50 Eur. Pridėjus šią sumą prie 4 206,42 Eur, gaunasi 4 720,92 Eur, t. y. tas skolos dydis, kurio prašoma ieškiniu.
9. Atsakovas nepagrįstai kelia klausimą, kodėl išrašyta 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRF 675, kurios suma 145,95 Eur su PVM. Kaip matyti iš pačios PVM sąskaitos faktūros, ši suma išrašyta už skydo rekonstrukcijos medžiagas. Norint įrengti saulės elektrinę, teko rekonstruoti atsakovo name esantį elektros skydą. Darbai su atsakovu buvo suderinti. Atsakovo 4 720,92 Eur skola susideda iš tokių sumų: 4 060,47 Eur skolos už medžiagas, kurias atsakovas yra priėmęs pasirašydamas 2023 m. kovo 6 d. priėmimo - perdavimo aktą ir yra patvirtinęs jų kainą; 514,50 Eur skolos už elektrinės montavimo darbus; 145,95 Eur skolos už skydo rekonstrukcijos medžiagas.
10. Šalys nebuvo susitarusios dėl termino, iki kurio reikia saulės elektrinę įrengti, todėl nėra jokio pagrindo kaltinti ieškovą darbų vėlavimu. Atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė darbus pradės tik, kai bus sumokėtas avansas už medžiagas. Pats atsakovas ilgą laiką delsė pervesti avansą už medžiagas. Pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo sumokėti už visas medžiagas avansu, tačiau iki 2022 m. spalio 31 d. sumokėjo tik 9 583,20 Eur, nurodydamas, kad didesnio pavedimo negali atlikti. Gavusi šį avansą ieškovė nedelsiant užsakė medžiagas. Po kelių raginimų už medžiagas atsakovas pervedė 2022 m. lapkričio 29 d. 3 000 Eur, o 2023 m. sausio 17 d. papildomai 3 993 Eur. Taigi, avansas už medžiagas taip ir nebuvo sumokėtas iki galo. Nepaisant to, pasitikėdama atsakovu, ieškovė supirko medžiagas (dalį medžiagų supirko iš savo lėšų) ir nedelsiant atvyko daryti darbų. Ieškovė vyko daryti darbų net 5 kartus, patyrė kelionės išlaidų, tačiau atsakovas vis neleisdavo darbų daryti, motyvuodamas, kad ant stogo yra sniego, negalima jo šluoti, nurodydamas vis kitą datą, kada reikėtų atvykti. Dėl tos priežasties buvo nuspręsta darbus atidėti iki pavasario. Saulės elektrinė buvo sumontuota 2023 m. kovo 9 dieną, atėjus pavasariui.
11. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad saulės elektrinės darbai yra su trūkumais. Jokių trūkumų atsakovas ieškovui nenurodė. Darbų trūkumų atsakovas neįvardino ir atsiliepime į ieškinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pareiga atsiskaityti už darbus kyla ir užsakovui pradėjus naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį, net nepriklausomai nuo to, ar pasirašytas atliktų darbų aktas ar ne. Darbus ir įrangą, atsakovas yra priėmęs, įrangos perdavimo aktą yra pasirašęs be jokių pretenzijų, už pačius darbus yra atsiskaitęs (nesumokėtas yra tik PVM). Atsakovas yra gavęs ir APVA paramą už šiuos darbus, saulės elektrinę naudoja. Todėl atsakovas neturi teisės remtis jokiais darbų trūkumais ir turi pareigą už darbus atsiskaityti. Remiantis CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi rangovas darbus atlieka pagal kitos šalies užduotį. Atsakovas pats neleido uždėti dviejų saulės modulių, nes neva jam trukdys užlipti ant stogo išvalyti kamino. Patys moduliai atsakovui yra perduoti, fiziškai yra pas jį, todėl už juos turi būti sumokėta. Į darbų kainą šių modulių uždėjimas nėra įskaičiuotas, už jų įrengimo darbus ieškovė nieko priteisti neprašo.
12. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nesutiko su ieškovės dublike išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad už saulės elektrinės įrangą ir darbus buvo sutarta 24 747,12 Eur suma, tačiau jokių įrodymų kada, kokiu būdu, kaip ši suma su euro centų tikslumu buvo sutarta su atsakovu, nepateikia. Juolab, kad darbų atlikimo eigoje keitėsi saulės modulių kiekis, taigi ir pagalbinių medžiagų kiekis, turėjo keistis ir įrengimo darbų kaina. Šalys niekada nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Ji net nebuvo pasiūlyta sudaryti atsakovui. Šalys nebuvo ir nėra susitariusios dėl tvirtos darbų kainos ir tai gali atrodyti nelogiška ir nesuprantama, nes kaina yra bet kurios sutarties (rašytinės ar žodinės) privaloma sąlyga. Atsakovas ir Andrius Dūda (ne ieškovė) tarėsi saulės elektrinės įrengimo darbus atlikti SoliTek LT, UAB, kurioje Andrius Dūda dirbo, kainomis, žadant šiomis kainoms papildomą nuolaidą. Andrius Dūda žadėjo įrengimo darbus atlikti be PVM. Iš pridedamo atsakovo susirašinėjimo su Andriumi Dūda matyti kaip yra aptariami šie klausimai – „jei noresi sf tai plius pvm bus“, „ir be pvm darbus“. Pasinaudodamas padėtimi dalį pinigų Andrius Dūda reikalavo sumokėti grynais, tai yra be sąskaitos, niekur jų neapskaitant ir išvengiant mokesčių mokėjimo. Apie šią aplinkybę byloja pridedamas elektroninis susirašinėjimas. Dalis pinigų Andriui Dūdai buvo sumokėti paskolos forma. Šią aplinkybę patvirtinantis sąskaitos išrašas (laikotarpis 2022 m. rugsėjo 27 d.-2023 m. birželio 29 d.) pridedamas. Atsakovas dėl saulės elektrinės įrengimo ant savo namo stogo derėjosi su Andriumi Dūda, tikėdamasis, kad įrengimo darbus Andriui Dūdai tarpininkaujant atliks SoliTek LT, UAB. Ieškovės atsiradimas santykiuose su Andriumi Dūda atsakovui buvo visiškai netikėtas, kaip ir netikėtu buvo Andriaus Dūdos prašymas apmokėti ieškovės sąskaitas. Jeigu ne draugiški santykiai ir Andriaus Dūdos paaiškinimai, kad jam priklausančiai bendrijai reikia rodyti veiklą, o atsakovui kaip fiziniam asmeniui tos sąskaitos faktūros jokios reikšmės neturi, atsakovas ieškovės sąskaitų nebūtų apmokėjęs.
13. Atsakovas nekvestionuoja darbų perdavimo priėmimo akto. Atsiliepime kalbėdamas apie darbų kokybę atsakovas siekė pademonstruoti bendrą foną, kad Andrius Dūda jau nuo pat pirmos dienos elgėsi atsakovo atžvilgiu nesąžiningai ir nepaisant to, kad atsakovas buvo priverstas priimti saulės elektrinės įrengimo darbus, jie buvo atlikti nekokybiškai ir tai ieškovė pripažino. Atsakovas pridėjo elektroninį susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, kad ieškovė žada taisyti defektus: „išlygint kaip ir sakiau išlygins“, „dėl Renatos daržo sakyk kaip sprendžiam ar tvarkom ar įvertinsi kiek kainuoja sutvarkymas“, „dėl stogo papildomos skylės galiu atsiųsti MB Stogiukas pakeis papildomą lakštą“. Taip pat atsakovas nurodė, kad ginčo sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, sudaręs žodinę sutartį su ieškovu su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o ieškovė yra verslininkė, vykdžiusi komercinę veiklą. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos taip pat įtvirtina šią pareigą ir atsakomybę už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Ieškovė sudarė su vartotoju žodinę sutartį, visiškai neatitinkančią jo interesų, darbus organizavo visiškai neatsižvelgdamas į vartotojo interesus, nepaisydamas su vartotoju sutartų kainų, nesilaikydamas jokių darbų atlikimo terminų, nebendradarbiavo su vartotoju, nors ir neatliko visų darbų, tačiau pasinaudodamas vartotojo patirties stoka, deklaravo juos visus įvykdžiusi.
14. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovas ieškinį, jame ir dublike išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas advokatas Gintas Andruška paaiškino, kad 2022 m. spalio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo. Ieškovė išrašė atsakovui išankstinę sąskaitą – faktūrą. Atsakovui pervedus avansą pradėti darbai. Iš pradžių atsakovas buvo užsakęs 36 modulius, tačiau vėliau užsakė dar 15. Atsakovui 2023 m. kovo 7 d. buvo siųstas medžiagų perdavimo aktas, pastabų dėl jo atsakovas nepateikė, šį aktą ir ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras pateikė APVA. Prašoma priteisti skola sudaro už medžiagas pagal 2023 m. kovo 8 d. sąskaitą – faktūrą (4 060,47 Eur), darbus (514,50 Eur nesumokėta PVM dalis), pagal 2022 m. gruodžio 17 d. sąskaitą - faktūrą (145,95 Eur už elektros skydo demontavimo darbus). Atsakovas medžiagas priėmė, visas sąskaitas priėmė, pateikus medžiagų detalizaciją dėl jos prieštaravimų nepareiškė. Didžioji dalis už darbus ir medžiagas yra apmokėta. Gavęs pirmą sąskaitą, pasiteiravo, kokia yra vieno modulio kaina, ieškovės atstovas atsakė, kad 220 Eur, atsakovas sąskaitą apmokėjo visiškai, vėliau pasididinęs galią užsakė papildomai 15 modulių. Už saulės modulius yra visiškai atsiskaityta, skolą sudaro mokėjimai už inverterius, tačiau ieškovė informavo, kad inverterio kaina bus 3 500 plius PVM. Ginčo nėra, kad darbų kaina buvo sutarta 2 450 Eur. Atsakovas yra skolingas PVM dydžio sumą už darbus, ne ieškovės idėja buvo už darbus neskaičiuoti PVM, kurį ieškovė už darbus deklaravo ir sumokėjo. Šalys nebuvo sutarusios, kada darbai bus pradėti ir baigti, todėl vėlavimas atlikti darbus neįrodytas. Nėra įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai, tik du moduliai yra nesumontuoti, nes atsakovas teigė, jog jie trukdys užlipti išvalyti kaminą, bet tie moduliai perduoti atsakovui. Atsakovas remiasi CK 6.674 straipsniu, tačiau jis taikomas, kai vartotojas negauna, ko tikėjosi ir nutraukia sutartį. Atsakovas gavo tai, ką užsakė – saulės elektrinę, kuri yra sumontuota, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nutraukė sutartį, darbai priimti, tačiau už juos neatsiskaityta. Atsakovo teikiamos kitų subjektų kainos yra kito laikotarpio, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
15. Teismo posėdyje ieškovės vadovas Andrius Dūda paaiškino, kad negalima lyginti skirtingo gamintojo, skirtingų galių saulės modulių. Atsakovas pateikė kainas 10 kW modulių, o jam yra sudėti 20 kW moduliai. Paaiškino, kad buvo paruošęs sutartį, tačiau atsakovas jos nepasirašė nenorėdamas, kad apie kainas sužinotų sutuoktinė. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl saulės elektrinės sumontavimo, ieškovės atstovas nurodė turintis įmonę „Trifazis“, kuri galėtų atlikti darbus, nurodė kainas. Iš pradžių atsakovas prašė sumontuoti 36 modulius, vėliau paprašė daugiau modulių. Kadangi jie sumontuoti ant trijų stogų, buvo būtini papildomi optimizatoriai. Ieškovės atstovas buvo informuotas, kad į atsakovo skydelį netilpo optizmizatoriai, todėl ieškovės elektrikai atvažiavę jį rekonstravo, sutarta darbų kaina buvo 299 Eur. Už darbus buvo sutarta 2 450 Eur kaina, jei bus mokama grynais, jei į sąskaitą - papildomai PVM. Teigė, kad nebuvo žadėjęs taikyti SoliTek kainas. Atsakovas pateikė pretenzijas dėl ištrypto daržo, šiukšlių, modulių nelygumo, išlyginimą atliko. Kitų pretenzijų negavo, elektros generacijos nuostolių nėra. Atsakovas naudoją elektrą iš elektrinės komercijos tikslais (parduotuvėje).
16. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad elektrinę įsirengė asmeniniams tikslams. 2022 m. liepos mėnesį buvo susitikęs su ieškovės vadovu, kuris pasiūlė sukonstruoti saulės elektrinę, žadėjo tai padarysiantis už gerą kainą, nes dirba SoliTek įmonėje. Ieškovės vadovas buvo bičiulis, todėl juo pasitikėjo. Atsakovas apmokėjo išankstinę sąskaitą, nes ieškovės atstovas patikino, kad kainos atitiks SoliTek kainas, panelės kaina buvo nurodyta 220 Eur be PVM, o SoliTek siūlo 220 Eur su PVM. Ieškovė sąskaitas teikė chaotiškai, atsakovas du kartus apmokėjo už darbus. Elektroniniame laiške ieškovės atstovas buvo nurodęs į detalizaciją nekreipti dėmesio. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, stogas, latakai sugadinti. Darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas tik kovo 28 d. Jei jo nereiktų teikti APVA, atsakovas nebūtų jo nepasirašęs. Pripažino, kad už skydelio demontavimą buvo sutarta 299 Eur kaina, 200 Eur sumokėjo grynais, 99 Eur – pavedimu. Įmonei elektra iš namo nėra tiekiama. Kad darbus atlieka MB Trifazis suprato gavęs sąskaitas. Prieš apmokėjimą klausė, kodėl tokios didelės kainos. Kadangi ieškovės atstovas žadėjo SoliTek kainas, o jo įmonei reikėjo vykdyti veiklą, atsakovas sutiko, leido ieškovei daryti darbus, nes ieškovės vadovas buvo bičiulis. 2023 m. kovo 8 d. sąskaitų negrąžino, nes ieškovės atstovas prašė rodyti veiklą. Sąskaitų yra pripašyta daugiau. 2023 m. kovo 8 d. gavo tris sąskaitas, kurias pateikė APVA, nes spaudė laikas. Duomenis APVA patikslino ieškovės vadovo siūlymu. Suma, kurią atsakovas apmokėjo, jam tiko. Už darbą sumokėjo 2 450 Eur. Kadangi neturėjo grynais, pervedė į sąskaitą. Apmokėjo už darbą, nes gavo patikinimą, kad jie bus baigti, pretenzijų dėl modulių nesumontavimo nereiškė, vis laukia, kol ateis sumontuoti. Atsakovo pageidavimas buvo, kad jie būtų pakeliami. Bendra darbų suma, į kurią buvo žadėta tilpti – 20 576 Eur. Pripažino, kad sudėti du inverteria (žodžiu buvo išreiškęs, kad nepatiko, jog 2 inverteriai, bet ieškovės atstovas teigė, kad kitu atveju būtų reikėję laukti pusę metų), 18 optimizatorių, dėl kiekių ginčo nėra, tačiau tiek jų nereikėjo. 2 saulės moduliai nėra sudėti, jie turi būti įrengti pakeliami. Saulės elektrinė veikia (išskyrus 2 modulius), generuoja elektros energiją, tačiau elektrinė nebaigta kokybės atžvilgiu (į vamzdžius teka vanduo, reikia atlikti papildomus darbus, kad veiktų gerai). Teigė, kad jam tinkama kaina už inverterius būtų 2 876 Eur be PVM, tačiau tokios kainos nesumokėjo, nes buvo sutarta, kad bendra kaina neviršys 1 000 Eur/kw. Paaiškino, kad turi maisto prekių parduotuvę, tačiau ji yra kitame sklype, pirtis yra kitame sklype. Į pirtį, parduotuvę elektra tiekiama iš atskiro skydo.
Teismas
konstatuoja:
17. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent šalių pasirašytu 2023 m. kovo 6 d. darbų ir įrangos perdavimo aktu, ieškovės pasirašytomis 2022 m. gruodžio 30 d., 2023 m. kovo 11 d. deklaracijomis operatoriui, atsakovo pateiktais dokumentais APVA, ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. spalio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo atsakovui priklausančiame vienbučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje tikslios sutarties sudarymo datos neįvardino, tačiau ši yra nurodyta 2023 m. kovo 6 d. darbų ir įrangos perdavimo akte, kurį atsakovas pateikė APVA. Atsakovas teigė, kad nenorėjo sudaryti sutarties su ieškove, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės vadovu buvo seni bičiuliai, kaip sodų bendrijos valdybos nariui norėjo pagelbėti, kad jo įmonė rodytų veiklą, todėl gavęs ieškovės sąskaitas, jas apmokėjo. Iš 2022 m. rugsėjo 6 d., rugsėjo 7 d. atsakovo žinučių matyti, kad būtent jis siūlė ieškovės vadovui sudaryti sutartį rašydamas „kai turėsi laiko, paskambink, dėl saulės baterijų, noriu pradėti įsirenginėti“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. spalio 28 d. atsakovui išrašė išankstinę sąskaitą – faktūrą Nr. 464 9 538,30 Eur sumai už PSK-011 GF-B b.60 /370W SOLID FRAMED BIFACIAL 370WB.60 (Blackstar), o atsakovas trimis pavedimais sumokėjo 9 583,20 Eur ieškovei už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nesudarė sutarties su ieškove.
18. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). CK XVIII1 skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos šiais atvejais: 1) kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja; 2) kai fizinis asmuo faktiškai naudojasi preke ar faktiškai gauna paslaugą vartojimo tikslais ir už ją sumoka, nors sutartį su verslininku sudarė fiziniam asmeniui atstovaujantis viešasis juridinis asmuo (CK 6.2283 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023).
20. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ketino įsirengti saulės elektrinę jam priklausančiame gyvenamajame name siekdamas sumažinti išlaidas elektros sąnaudoms, kurios siekdavo apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad asmeniškai buvo pradėjęs atlikti minėtus darbus, vėliau ieškovės atstovas įtikino sudaryti jį sutartį dėl darbų atlikimo. Iš ieškovės pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad 2022 m. gruodžio 30 d. deklaracijoje operatoriui apie elektros energiją gaminančio vartotojo ne didesnės kaip 30 KW galios elektrinės įrengimą ieškovė nurodė, kad atliko elektrinės įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) (objekto savininkas S. N.), elektrinės prijungimo prie tinklų sąlygų data 2022 m. spalio 26 d., modulių tipas SoliTek Blackstar 370W, 40 vnt., elektrinės galia – 14,8 kW. 2023 m. kovo 11 d. deklaracijoje operatoriui apie elektros energiją gaminančio vartotojo ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinės įrengimą arba ne didesnės kaip 30 KW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama tik juos įrengusio asmens reikmėms ir ūkio poreikiams, nepateikiant elektros energijos į elektros tinklus, įrengimą, ieškovė nurodė objekto adresą (duomenys neskelbtini), objekto savininką – S. N., elektrinės prijungimo prie tinklų sąlygų datą – 2023 m. sausio 24 d. 2023 m. sausio 24 d. ESO Prijungimo sąlygose Nr. TS23-01857 nurodytas klientas S. N., objektas – Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vadovas konsultavo atsakovą dėl dokumentų teikimo APVA kompensacijai gauti, žinodamas, kad ji teikiama, kai elektrinės energija naudojama asmeninėms reikmės.
21. Sprendimo 20 punkte išvardintų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą laikyti įrodytu, kad atsakovas ketino įsirengti saulės elektrinę asmeninių poreikių tenkinimui, šiuo tikslu su ieškove sudarė sutartį dėl saulės elektrinės įrengimo, todėl šalių sudaryta sutartis pripažintina vartojimo sutartimi (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje teigė, kad atsakovas elektrą iš elektrinės naudoja parduotuvei, pirtelei, kurią nuomoja, tačiau atsakovui minėtas aplinkybes neigiant, vien ieškovės paaiškinimai pagal teismų praktiką nėra pakankami faktą laikyti įrodytu (CPK 185 straipsnis). Be to, minėta, kad remiantis CK 6.2283 straipsnio 3 dalies 1 punktu, CK XVIII1 skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos, kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad jos įrengtos saulės elektrinės elektros energija daugiausiai naudojama verslo reikmėms ir, kad statydamas atsakovas siekė naudoti būsimą elektrą verslo tikslais.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl saulės elektrinės įrengimo kainos. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys rašytinės sutarties sudarę nebuvo. Kadangi šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, o dėl tam tikrų žodinio susitarimo nuostatų (kainos dydžio) kilęs nesutarimas, todėl ginčui taikytinos įstatyminės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015).
23. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėja esant skirtingo turinio susitarimą. Abi šalys, norėdamos pagrįsti konkrečią versiją dėl mokėtinos darbų kainos, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-520-933/2020).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).
25. Triplike atsakovas nurodė, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies teises, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, teismas neturi pareigos beatodairiškai, visais atvejais ginti tik vartotojų interesus, nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.)-(žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-243-480/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra 49 metų amžiaus, kaip paaiškino teismo posėdyje, turi individualią įmonę, užsiima maisto prekių pardavimo verslu, ne vieną kartą turėjo verslo santykius su ieškovės vadovu, buvo pats pradėjęs įsirenginėti saulės elektrinę. Taigi, atsakovas turi gyvenimiškos, verslo, sutarčių sudarymo patirties, supratimą apie saulės elektrinių įrengimą, todėl sutarties sąlygų vertinimas vien jam palankia linkme neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnis).
26. Remiantis šalių 2023 m. kovo 6 d. šalių pasirašytu darbų ir įrangos perdavimo aktu nustatyta, kad rangovas perdavė užsakovui 18,87 kWsu 2 vnt galios inverterio 10 ir 8 kW įrengimo darbus, o užsakovas juos priėmė. Perdavimo akte atsakovas nurodė, kad neturi pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės. Elektrinės bendra modulių galia nurodyta 18,87 kW, elektrinės inverterio gallia 10 ir 8 kW, klientui sumontuotos įrangos sąrašas – 51 modulis SoliTek Blackstar 370W, įtampos keitikliai HUAWEI SUN2000-10KTL-M1 ir HUAWEI SUN 2000-8KTL-M1 (2 vienetai).
27. Remiantis APVA 2024 m. sausio 2 d. raštu nustatyta, kad 2022 m. sausio 15 d. buvo užregistruota S. N. registracijos forma. 2023 m. kovo 23 d. buvo užregistruotas Pareiškėjo išlaidų kompensacijos prašymas su prašymu kompensuoti dalį išlaidų už elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio įrengimą ant pastato stogo esančio (duomenys neskelbtini). Kompensacinė išmoka už saulės elektrinės komplektą (modulius ir inverterį) -3 229,12 Eur buvo išmokėta į pareiškėjo sąskaitą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas pateikė APVA 2023 m. kovo 3 d. darbų ir įrangos perdavimo – priėmimo aktą, 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą TFR 2 854,05 Eur sumai už saulės elektrinės įrengimo darbus, 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitą – faktūrą Nr. TRF 697 3 993 Eur sumai už 15 saulės modulių, 2023 m. kovo 8 d. sąskaitą – faktūrą Nr. TRF 715 14 789,62 Eur už 36 saulės modulius, du inverterius bei saulės elektrinės įrengimo medžiagas.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 2022 m. spalio 31 d. 2 700 Eur už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W, 2022 m. spalio 31 d. 2 700 Eur - už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W, 2022 m. spalio 31 d. 4 183,20 Eur - už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W, 2022 m. lapkričio 29 d. 3 000 Eur - už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W, įrengimo darbus, 2023 m. sausio 17 d. 3 993,30 Eur - už Saulės paneles GF-B, 60/370 Solid Framed Bifacial 370W 15 vnt., 2023 m. kovo 9 d. 1 000 Eur - už įrangos medžiagas. Viso atsakovas pavedimais į ieškovės sąskaitą sumokėjo 17 576,20 Eur už ginčo saulės elektrinės medžiagas. Be to, atsakovas 2023 m. kovo 5 d. sumokėjo į ieškovės vadovo asmeninę sąskaitą 2 450 Eur paskirtyje nurodydamas „darbelis“. Todėl atsakovas teigė viso sumokėjęs ieškovei už saulės elektrinės įrengimą 20 026,20 Eur.
29. CK 6.653 straipsnyje numatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (1 dalis). Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2250-794/2023). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).
30. Ieškovė į bylą pateikė šias atsakovui išrašytas sąskaitas – faktūras: 1) 2022 m. spalio 28 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą 9 583,20 Eur sumai už prekę PSK-011 GF-B b.60 /370W SOLID FRAMED BIFACIAL 370WB.60 (Blackstar); 2) 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 675 145,95 Eur sumai už skydo rekonstrukcijos medžiagas; 3) 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 690 2 854,05 Eur sumai už saulės elektrinės įrengimo darbus; 4) 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 697 3 993 Eur sumai už 15 saulės modulių SoliTekBificial 370; 5) 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 715 14 789,62 Eur sumai, iš kurių be PVM 7 920 Eur už 36 vienetus Saulės modulių SoliTek Bificial 730, 1 680 Eur už Inverterį 8KW Huawei Sun2000-8KTL-M1, 1 800 Eur už inverterį 10kW Huawei Sun 2000-10KTL-M1 ir 822,83 Eur už saulės elektrinės įrengimo medžiagas; 6) 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 768 2 964,50 Eur sumai už saulės elektrinės įrengimo darbus 7) 2023 m. gegužės 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 759, kuria atimta 9 583,20 Eur su PVM suma. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visas sąskaitas atsakovas priėmė, tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovui iki pranešimo apie bylos iškėlimą nebuvo pateikta 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaita 145,95 Eur sumai už skydo rekonstrukcijos medžiagas bei 2023 m. liepos 31 d. 2 964,50 Eur sąskaita – faktūra už darbus. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2022 m. spalio 28 d. išankstinę – sąskaitą (9 583,20 Eur sumai), 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą (2 854,05 Eur sumai), 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitą – faktūrą (3 993 Eur sumai) bei 2023 m. kovo 8 d. sąskaitą – faktūrą (14 789,62 Eur sumai) atsakovas gavo, pastarąsias tris netgi pateikė APVA ir pagal jas buvo išmokėta kompensacija.
31. Priešingai nei teigia ieškovė, aplinkybė, kad atsakovas gavęs ieškovo siųstas PVM s/f nesiaiškino jų pagrįstumo, neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl tokios darbų kainos ir apimties buvo susitarta (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2711-661/2015), juolab, kad, kaip matyti iš bylos duomenų dvi (2022 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d.) sąskaitos – faktūros atsakovui buvo pateiktos tik 2023 m. kovo 8 d., tai yra pradėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo jų išrašymo (žr. palyginimui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-987-826/2023). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 28 d. atsakovui išrašius sąskaitą – faktūrą 7 920 Eur sumai už prekes, atsakovas ją apmokėjo 2022 m. spalio 31 d. pavedimais. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, 2022 m. spalio 28 d. išankstinėje sąskaitoje – faktūroje nurodyta kaina buvo už 36 modulių. Iš ieškovės prie dubliko (DOK – 71902) pridėtų 2022 m. spalio 28 d. telefono žinučių matyti, kad ieškovė išsiuntus sąskaitą, atsakovas klausė: „Už kiek panelių?“, „Ir vienos panelės kainą galėtum parašyti,“, „O tai labai neaišku, už kiek už ką“, ieškovės atstovas atsakė „dalink is 36“, „tai vienos kaina“, „kai bus sf bus detalizuota inverteris ir moduliai“, „tau reiks apva to“, „dabar išankstinė“. Minėti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas buvo informuotas apie modulių kainą, ir apmokėdamas išankstinę sąskaitą, su ja sutiko (CPK 178, 185 straipsniai). 2023 m. kovo 7 d. sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad perduodami 36 moduliai, vieno jų kaina – 220 Eur be PVM, du inverteriai (vieno jų 1 6802 Eur kaina, kito – 1 800 Eur kaina) bei medžiagų už 822,83 Eur. Analogiška saulės modulių kaina buvo nurodyta 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje. Abi šias sąskaitas – faktūras atsakovas yra pateikęs APVA kaip įrodymus, patvirtinančius medžiagų saulės elektrinei statyti įgijimo faktą, o tuo pačiu ir kainą (CPK 3 straipsnio 8 dali, 185 straipsnis).
32. Atsakovas prie tripliko (DOK -75577) pateikė susirašinėjimą SMS žinutėmis, iš kurio matyti, kad 2023 m. sausio 20 d. ieškovės vadovas rašė „žodžiu 25 kW inverteris bus ir 12 optimizatorių jei ne 14“, „nisiteik ant šitų darbų dar bus apie 3 500 plius PVM“, „dar medžiagos bus apie 1 200“, „ir montavimas“, „su vezimais su viskuo 1 900“, „jei noresi sf tai plius pvm bus da uz montavima“, „dar i 7 000 manau tilpsi plius moduliai“, į ką atsakovas atsakė „Kažkokios pas tave kosminės kainos“, „Kur nuolaidos“, o ieškovės atstovas atsakė „nuolaida gauni be marzos“, „ir be pvm darbus“, „siaip atsipirks greit su tavo vartojimu“. Ieškovei pateikus didesnę dalį susirašinėjimo (DOK-6687) matyti, kad ieškovės atstovui atsakius „nuolaidą gauni be maržos“, „ir be pvm darbus“, „siaip atsipirks greit su tavo vartojimu“, atsakovas atsako „Supratau“, „Einu bobules tau pervesti“. Taigi, nors atsakovas teigė, kad nesutiko su ieškovės pateiktomis medžiagų kainomis, atsakovo atsakymas „Supratau“, „Einu bobules tau pervesti“ įrodo priešingą aplinkybę – kad atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlytomis modulių, inverterių kainomis, nurodytomis 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 697, 2023 m. kovo 8 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. TRF 715.
33. Pažymėtina, jog atsakovas šioje byloje teigė buvus tarp jo ir ieškovės vadovo susitarimui, kad bus taikomos SoliTek kainos, pateikė 2023 m. sausio 1 d. SoliTek įrenginių kainas (DOK – 66654). Tačiau atsakovo paaiškinimų dėl susitarimo parduoti jam įrenginius SoliTek kainomis nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (išrašytos sąskaitos – faktūros, SMS žinutės, žr. 31, 32 punktus) įrodo, kad atsakovas sutiko su ieškovės atstovo nurodytomis įrenginių kainomis. Šioje byloje neturi teisinės reikšmės atsakovo pateikti kitos įmonės komerciniai pasiūlymai, nes nagrinėjamu atveju atsakovas sudarė sutartį su ieškove, be to, kaip nurodė ieškovės atstovas ir nepaneigė atsakovas, atsakovas pateikė ne tapačių įrenginių kainas, nebuvo pateiktos konkrečios išsamios sąmatos dėl darbų atlikimo įrengiant tapačią kaip ginčo elektrinę. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės nurodytos modulių ir inverterių kainos žymiai viršija rinkoje esančių analogiškų medžiagų kainą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-956-565/2022 29 punktą).
34. Tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi ne aplinkybė dėl konkrečių įrenginių (inverterių, modulių) kainos, o visos saulės elektrinės įrengimo darbų galutinė kaina. Ieškovė ieškinyje teigė, kad šalys susitarė, jog saulės elektrinės įrengimo kaina bus 24 601,17 Eur. Ieškovė, pateikdama ieškinį, turėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su atsakovo argumentu, kad bylos duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įvykdė pareigą iki sutarties sudarymo suteikti atsakovui būtiną informaciją apie galutinę darbų kainą (CK 6.674 straipsnis). Bylos duomenų visuma taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tarp šalių susitarimą, kad galutinė elektrinės įrengimo kaina bus 24 601,17 Eur. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, priėmęs darbus, privalo šią kainą sumokėti. Atsakovas neprašo nutraukti sutartį, nes ji įvykdyta. Iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie galutinę elektrinės statybos darbų ir medžiagų kainą atsakovui buvo atskleista tik įvykdžius sutartį, nes tik 2023 m. kovo 7 d. ieškovė pateikė atsakovui sąskaitas – faktūras, iš kurių buvo matyti galutinė darbų kaina.
35. Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti skolą sudaro 4 060,47 Eur skola už medžiagas, kurias atsakovas yra priėmęs pasirašydamas 2023 m. kovo 6 d. priėmimo - perdavimo aktą ir yra patvirtinęs jų kainą; 514,50 Eur skolos už elektrinės montavimo darbus; 145,95 Eur skolos už skydo rekonstrukcijos medžiagas. Ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad šalių sutarta kaina už darbus buvo 2 450 Eur plius PVM mokestis. Tačiau ieškovės atstovas Andrius Dūda paaiškino, kad sutarta darbų kaina buvo 2 450 Eur, „jei grynais, jei į sąskaitą plius PVM“. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad sutarta darbų kaina buvo 2 450 Eur mokant grynais, tačiau neturėdamas grynų pinigų jis pervedė į ieškovės atstovo asmeninę sąskaitą 2 450 Eur. 2023 m. kovo 5 d. SMS žinutėje ieškovės vadovas rašė „2 450 eur ruosk grynais kita likuti suves buhaltere uzleksiu sindi paimti“. 2023 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške atsakovui, buhalterei (DOK-5344), ieškovės vadovas rašė „Siunčiu įrangos perdavimo aktą, Sida, prašau nusiųsk Simui SF apmokėjimui. Tai yra galutinė suma, ką turi jis iš viso apmokėti, į šią sumą turi patekti visi jau mokėti avansai. Jei buvo rašytos kelios sf, tada pateik tas sf, bet jose turi labai aiškiai matytis modulių tipas ir inverteriai. Kitas medžiagas talpink į šią sumą, neskaidyk detaliau“. Prie minėto laiško buvo prisegtas 2023 m. kovo 6 d. perdavimo aktas, kurio skiltyje darbų ir išlaidų aprašymai išvardintos tik medžiagos 21 878,68 Eur sumai. Ši suma 242 Eur yra didesnė nei ieškovės 2022 m. gruodžio 28 d. išrašytos sąskaitos – faktūros Nr. TRF 690 (2 854,05 Eur sumai) už saulės elektrinės įrengimo darbus, 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitos – faktūros Nr. TRF 697 (3 993 Eur sumai) už saulės modulius bei 2023 m. kovo 8 d. išrašytos sąskaitos – faktūros TRF 715 (14 789,62 Eur) už medžiagas suma. Ieškovė į bylą pateikė dar dvi 2023 m. kovo 8 d. sąskaitas – faktūras (DOK – 71902), rašytas atsakovui. 2023 m. kovo 8 d. elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad sumažino kainą. Lyginant 2023 m. kovo 8 d. sąskaitas – faktūras matyti, kad kaina buvo sumažinta 242 Eur (sumažinta mokėtina suma už įrengimo medžiagas). Minėtu elektroniniu laišku ieškovė taip pat persiuntė atsakovui 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitą – faktūrą 3 993 Eur sumai už 15 modulių bei 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą 2 854,05 Eur sumai už saulės elektrinės įrengimo darbus bei 2023 m. kovo 8 d. sąskaitą – faktūrą 14 789 Eur sumai modulius, inverterius, kitas medžiagas. Iš priedo Nr. 3 matosi, kad persiųsdama sąskaitas atsakovui buhalterė ieškovės vadovo 2023 m. kovo 8 d. elektroniniame laiške prašo „Gali pažiūrėti ar tikrai gerai“. Iš ieškovės pridėtų įrodymų (DOK – 6687) matyti, kad 2023 m. kovo 8 d. ieškovės vadovas atsakovo klausia, „tu sf tikrini ar aktą“, į ką atsakovas atsako „Aktą“, „žiniaraštį“, o ieškovės atstovas nurodo „sf ziurek“, „tau sf svarbiausia o ne aktas“, kitoje žinutėje nurodydamas, kad aktas nėra svarbus.
36. Įvertinus ieškovės vadovo 2023 m. kovo 7 d. elektroninio laiško atsakovui turinį, kuriame nurodoma buhalterei „tai yra galutinė suma, ką turi jis iš viso apmokėti, į šią sumą turi patekti visi jau mokėti avansai. Jei buvo rašytos kelios sf, tada pateik tas sf, bet jose turi labai aiškiai matytis modulių tipas ir inverteriai. Kitas medžiagas talpink į šią sumą, neskaidyk detaliau, tai yra galutinė suma, ką turi jis iš viso apmokėti“, prie kurio pridėtas perdavimo aktas bendrai 21 878,68 Eur sumai, ieškovės atsakovui užbaigus darbus išrašytas ir pateiktas sąskaitas – faktūras 21 636,68 Eur sumai už saulės elektrinės įrengimo medžiagas ir darbus (TRF 768, TRF 715, TRF 697), kurias atsakovas, kaip buvo iš anksto žinoma ieškovės vadovui, pateikė APVA, aplinkybę, kad prieš pradedant elektrinės įrengimo darbus atsakovas nebuvo informuotas apie galutinę jų kainą, konstatuotina byloje nustatytu, kad ieškovės iki bylos iškėlimo atsakovui nustatyta (įvardinta) saulės elektrinės įrengimo kaina buvo 21 636,68 Eur (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnis).
37. Ieškovė teigė, kad 21 636,68 Eur suma yra tik už medžiagas, nes 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaitoje faktūroje buvo klaidingai nurodyta, jog ji išrašyta už darbus. Tačiau tokie paaiškinimai neįtikina, nes jų nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokio medžiagų perdavimo – priėmimo akto pagrindu buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 28 d. sąskaita – faktūra Nr. TRF 690. Minėtoje sąskaitoje – faktūroje nurodyta darbų kaina be PVM (2 358,72 Eur) labai artima šalių nurodytai darbų kainai be PMV, todėl labiausia manytina, ji ir buvo išrašyta už darbus, pateikta atsakovui kartu su kitomis sąskaitomis – faktūromis tam, kad atsakovas jas galėtų pateikti APVA. Sutartos ir sąskaitoje – faktūroje nurodytas darbų kainos neatitikimas nėra esminis, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė išrašė atsakovui 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitą – faktūrą Nr. TRF 675 145,95 Eur sumai už skydo rekonstrukcijos medžiagas, nors teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad sutarta darbų kaina už buvusio sklypo rekonstrukciją buvo 299 Eur bei negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl sąskaitoje – faktūroje nurodyta kita suma. 2023 m. liepos 17 d. perspėjime dėl neapmokėtų sąskaitų ieškovės vadovas patvirtino, kad atsakovo bendra mokėtina suma sudaro 21 782,20 Eur, o ši suma yra lygi ieškovės išrašytose sąskaitose – faktūrose nustatytai saulės elektrinės įrengimo kainos (21 636,68 Eur) bei ieškovės nurodytai skydo rekonstrukcijos kainos (145,95 Eur) sumai. Ieškovė, būdama saulės elektrinių įrengimo darbų profesionalė, turėjo pareigą tinkamai įforminti sutartinius santykius, todėl kylančias abejones dėl šalių suderėtos kainos aiškintinos užsakovo naudai, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad darbai užsakyti tenkinant buitinius atsakovo šeimos poreikius (CK 6.681 str. 4 d.)-(Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-489-661/2016). Be to, šalių paaiškinimai, SMS žinutės patvirtina, kad ieškovės vadovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus siūlė atsakovui už atliktus darbus mokėti ne ieškovei, o jam asmeniškai, kaip nurodė teismo posėdyje „grynais pinigais“. Nesąžiningų asmenų (kurie kreipiasi į teismą, jog būtų apgintos jų teisės, įgytos pažeidus teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaujant teise) teisės neginamos. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020). Todėl iš bylos duomenų nustačius, kad dar 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovei išrašius sąskaitą už atliktus darbus, kurioje atliktų darbų kaina artima šalių sutartai, atsakovui pervedus 2 450 Eur sumą į ieškovės vadovo sąskaitą ir tik kilus ginčui 2023 m. liepos 31 d. neva per apsirikimą papildomai išrašius papildomą sąskaitą – faktūrą už darbus, ieškovei teigiant esant kitą bendrą darbų kainą nei tokią nurodžius atsakovui dar iki bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimo tenkinimas visoje apimtyje neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).
38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje nustačius, kad ieškovės atsakovui nurodyta galutinė kaina už saulės elektrinės įrengimą buvo 21 636,68 Eur, atsakovui sumokėjus 20 026,20 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 610,48 Eur skola už saulės elektrinės įrengimą.
39. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad prieš įrengiant saulės elektrinę buvo būtina rekonstruoti seną skydą. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ir atsakovas patvirtino, kad sutarta minėtų darbų kaina buvo 299 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo ieškovės vadovui už minėtus darbus 2022 m. gruodžio 5 d. pervesdamas 99 Eur, paskirtyje nurodydamas „paskola“, likusią dalį padavė grynais pinigais. Teismo posėdyje ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kokią skolą atsakovas grąžino jam 2022 m. gruodžio 5 d. pavedimu, todėl laikytina nustatytu, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 99 Eur iš 299 Eur sutartos kainos. Tačiau ieškovės atstovui neigiant faktą dėl 200 Eur sumokėjimo už skydo rekonstrukciją vien atsakovo paaiškinimai dėl minėto fakto laikyti nepakankamais. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina prašoma priteisti 145,95 Eur skola už skydo rekonstrukcijos darbus (CK 6.644 straipsnis).
40. Nors atsiliepime atsakovas nurodė, kad saulės elektrinės įrengimo darbai nebuvo užbaigti iki galo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2023 m. kovo 23 d. APVA pateikė 2023 m. kovo 6 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog objekte sumontuoti 51 moduliai. 2023 m. kovo 8 d. paaiškinamajame akte (kaip paaiškino teismo posėdyje surašytame ieškovės vadovo siūlymu) atsakovas nurodė, jog įsigyta 51 modulis, o ant stogų sumontuoti 49 moduliai, dviem yra palikta vieta sudėti vėlesniam laikui, kadangi ant stogo būtinas praėjimas, nes reikia šildymo metu valyti kaminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad po priėmimo - pardavimo akto pasirašymo būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl likusių 2 modulių sumontavimo. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad saulės elektrinė veikia, tinkamai generuoja energiją. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 30 d. ieškovės atstovo kartu su papildomais paaiškinimais pateiktų SMS žinučių (DOK -6687), ieškovės atstovas siūlė taisyti trūkumus atsakovui juos aiškiai nurodžius, tačiau įrodymų, kad būtų reiškiamos pretenzijos, susijusios su elektrinės veikimu, atsakovas nepateikė, o priešingai, byloje nagrinėjimo metu patvirtino, kad elektrinė yra tinkama naudoti pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis, CK 6.663 straipsnis).
41. Procesiniuose dokumentuose atsakovas teigė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau konkrečių reikalavimų, susijusių su darbų trūkumais, neteikė. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, kad atvejais, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Pagal CK 6. 636 straipsnio 8 dalį pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-956-565/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovė atliko per mažai darbų, ar atliko darbus nekokybiškai, ar buvo kokių nors kitokių trūkumų, kurie būtų turėję įtakos tarp šalių sulygtos kainos dydžiui bei apmokėjimui. Atsakovo argumentai dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo deklaratyvūs, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina.
42. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 756,43 Eur skola. Likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 756,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos
44. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 162 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 5 184,89 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. rugpjūčio 15 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 23 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymai), tai yra viso 5 346,89 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 420 Eur (2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymai, 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitos – faktūros, 2023 m. lapkričio 19 d., 2023 m. gruodžio 24 d. mokėjimo nurodymai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 21,07 Eur.
45. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 37 procentai reikalavimų) iš atsakovo ieškovei priteistina 1 978, 35 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės priteistina 13,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Trifazis“, į. k. 305069117, iš atsakovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 756,43 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt šeši Eur, 43 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 978,35 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni Eur, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“, į. k. 305069117, 1 524,60 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturi Eur, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“, į. k. 305069117, 13,27 Eur (trylika Eur, 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja
Ieva Pluirienė