Civilinė byla Nr. 2-1010-259/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00593-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 99.5; 116.1; 126.8
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. S., atsakovės UAB „Bankrovita“ atstovei advokatei V. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1010-259/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei UAB „Bankrovita“, tretiesiems asmenims BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje, AB Šiaulių bankas, R. K. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovui – laiduotojui D. S. iš administratoriaus UAB „Bankrovita“ pagal 2005-12-14 Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 186 900 Lt sumą žalos ir nuostolių, padarytų parduodant AB Šiaulių bankui hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1,8747 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4912-0001-0070) ir pastatus (unikalūs Nr. 4996-8004-8012, 4996-8004-8023, 4996-8004-8034), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2009-11-26 (bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ AB Šiaulių bankui hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjui D. Š. dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 3-33). Ieškovas nurodė, kad UAB NBG grupė įsteigė jis ir trečiasis asmuo byloje R. K., vėliau bendrovės akcijas jis iš K. nupirko ir nuo 2006 04 07 buvo vienintelis bendrovės UAB NBG grupė akcininkas. 2005 12 14 UAB NBG grupė pasirašė su AB Šiaulių banko Vilniaus filialu kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03, pagal kurią bendrovei turėjo būti suteikta 300 000 lt paskola. Paskolos grąžinimą laidavo R. K. ir D. S.. Paskola buvo pradėta naudoti, pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, tačiau darbai strigo. Dalis paskolos buvo suteikta, kita dalis - 95 000 lt dėl banko neteisėtų veiksmų buvo įšaldyta. Bankas veikė kartu su R. K., kad sužlugdyti UAB NBG grupė ir ją perimti pusvelčiui. Įmonė dėl neteisėtų banko veiksmų daugiau nei du mėnesius negalėjo vykdyti normalios ūkinės veiklos, buvo priversta skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų nepalankiomis sąlygomis, kad sumokėti už žaliavas, degalus, ryšius, sumokėti darbo užmokestį. Įmonė patyrė 60 000 lt nuostolių, bendrovė perėjo į AB Šiaulių banko Kauno filialą, tačiau ir čia buvo užblokuota 150000 lt paskolos dalis. Bankas neatliko pareigų, numatytų 2005-12-14 Kreditavimo sutartyje Nr. IL-2005-025-03. 2007 002 16 ir patikslintu 2007 03 22 pareiškimu UAB NBG grupė administracijos vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2007 05 10 Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byla UAB NBG grupė buvo iškelta, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrovita“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB NBG grupė turėjo daug turto, tačiau bankroto administratorius šio turto neišsaugojo, jis buvo prarastas negrįžtamai, sunaikintas, o vertingas nekilnojamasis turtas buvo parduotas pusvelčiui. 2007 10 29 UAB NBG grupė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduotina. Dėl kelių vagysčių UAB NBG grupė kilnojamasis turtas 2007 metais buvo išvogtas. Bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai, jokių realių veiksmų nesiėmė, kad apsaugoti bendrovės turtą, turto neapdraudė. Dėl šių veiksmų bendrovės kreditoriams ir laiduotojams buvo padaryta turtinė žala. 2007 09 14 įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, jame buvo nutarta nustatyti įkeisto bendrovės turto vertę, nepriklausomų turto vertintojų buvo nustatyta 490 000 lt įkeisto turto kaina, jis atitiko UAB BBG grupės 2006 05 31 atliktą vertinimą – 480 000 lt. Įkeisto turto varžytynės 2008 02 11 ir 2008 02 22 neįvyko, bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ po jų siūlė bankui perimti įkeistą turtą už 490 000 lt sumą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tik 2009 01 20 sužinojo, kad 2007 11 30 INVEGA bankui išmokėjo 2005-12-14 Kredito sutarties Nr. IL-2005-025-03 garantijos 64 290 lt išmoką, vėliau dar 64 290 lt išmoka, viso 128 580 lt sumą. Dėl to turėjo būti mažinamas banko kreditorinis reikalavimas bankroto byloje šia suma, jo balsų skaičius nuo 47, 05 proc. iki 37, 42 proc., taip pat mažinamas banko kreditorinis reikalavimas Garantinio fondo išmokėta suma – 36 033, 54 lt ir balsų skaičius 5, 40 proc. Tačiau to nebuvo padaryta bankroto byloje, klastojant protokolinius kreditorių susirinkimų dokumentus, buvo priimti neteisėti sprendimai kreditorių susirinkimuose, laiduotojams ir kreditoriams padaryta 186 900 lt žala (2 t. b. l. 15). Vėlesniuose ieškinio motyvuose ieškovas aprašė bankrutuojančios bendrovės trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo ir devintojo kreditorių susirinkimų neteisėtumo ir balsų juose klastojimo faktus (2 t. b. l. 15-17), kas lėmė, jog bankrutuojančios bendrovės turtas buvo parduotas už 6 kartus mažesnę kainą nei rinkos vertė, taip buvo padaryta turtinė žala laiduotojams, nes jiems teks atlyginti skirtumą bankui iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas mano, kad pagal galiojančius teisės aktus turi reikalavimo teisę į atsakovą (2 t. b. l. 18-20) kaip įmonės akcininkas, o bankroto administratoriaus atsakomybė numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, taip pat suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2 t. b. l. 20-23). Ieškovas prašo atnaujinti ieškinio padavimo terminą byloje, prašymą grindžia tomis aplinkybėmis, jog 2010 pradžioje jis gavo iš bankroto administratoriaus oficialų atsakymą apie tai, kad turto pardavimo be varžytynių aktu pirkėjui Š. buvo parduotas hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeistas nekilnojamasis turtas už itin mažą kainą 80 000 lt. Tai sužinojus dar 2010 05 24 ieškovas Vilniaus apskrities ENTT pateikė pareiškimą dėl oficialių dokumentų kreditorių susirinkimų protokolų ir kitų apskaitos dokumentų klastojimo, turtinės 186 900 lt žalos kreditoriams ir valstybei padarymo. Tačiau kaip paaiškėjo tik 2012 11 mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2010 05 24 ieškovo pareiškimo ir prašymo aplinkybių netyrė, o pareiškėjui S. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tyrimas vyksta. Ieškovas nurodo, kad dar 2013 02 21 (1 t. b. l. 114-131) kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 186 900 lt priteisimo iš bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, tačiau 2013 02 26 Kauno apygardos ir 2013 06 14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškinys nebuvo priimtas nagrinėti teisme. Ieškovas nurodo, kad yra silpnos sveikatos, turi du vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, jokio vertingo turto neturi, kitam turtui yra taikytas areštas, tai jo manymu sudaro pagrindą atnaujinti terminą kreiptis į teismą, jei jis praleistas.
Atsakovo BUAB „NBG grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo reikalavimais visiškai nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti iš atsakovo 186900 Lt žalos atlyginimą, skirti ieškovui iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 3-14). Atsiliepime nurodo, kad nėra sąlygų taikyti civilinę atsakomybę atsakovui. Ieškovas, nenurodo, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais BUAB „NBG grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ padarė žalos ieškovui. Visus savo reikalavimus ieškovas grindžia, tuo, jog bankroto administratorius vykdė įsiteisėjusius ir teisėtus BUAB „NBG grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, o konkrečiai 2009-11-12 kreditorių susirinkimo, kuriame pats ieškovas savo nuomonę išreiškė raštu, nutarimą. Šiame nutarime BUAB „NBG grupė“ kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių pardavinėti žemės sklypą ir fermas už kreditorių nustatytą 80 000 Lt kainą. 2009-11-12 kreditorių susirinkimas įvyko tinkamai, be procesinių ar procedūrinių pažeidimų, visi kreditorių reikalavimai buvo nustatyti ir patikslinti tinkamai. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė nei vienas kreditorius. Norint įrodyti neteisėtą bankroto administratoriaus veikimą reikėtų pirmiausią nuginčyti kreditorių susirinkimo protokolus ir juos pripažinti neteisėtais, kurių pagrindu ieškovas formuluoja reikalavimus. Pažymėjo, jog 80 000 Lt pardavimo kainą pasiūlė ir už ją balsavo būtent ne atsakovas, o kreditoriai, t.y., AB „Šiaulių bankas“ ir R. K.. Po šio kreditorių susirinkimo ir nutarimo priėmimo, nutarimas apskųstas nebuvo, o bankrutuojančios įmonės valią išreiškia būtent kreditoriai, kadangi jie nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo sprendžia svarbiausius klausimus bankroto procese, tame tarpe, ir bankrutuojančios įmonės turto pardavimo. Nurodė, kad ieškovo argumentas, jog išimtinai bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais buvo sumažinta parduodamo žemės sklypo ir gyvulinių fermų kaina, yra visiškai nepagrįstas, kadangi bankroto administratorius vykdė kreditorių susirinkimo nutarimus, kur nuo pat pirmojo kreditorių susirinkimo iki 2009-11-12 kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriai sprendė turto pardavimo klausimą, kadangi turto parduoti vis nepavykdavo dėl per didelės turto kainos. Pabrėžė, jog kreditorių sprendimu (Kreditorių susirinkimo protokolai 2007-11-09 Nr. 2 ir 2008- 01-14 Nr. 4) turtas buvo pardavinėjamas pagal 2007 metais nustatytą turto rinkos kainą 490000 Lt (dar neprasidėjus ekonominiam sunkmečiui), tačiau turto parduoti varžytinėse nepavyko, nes neatsirado nei vienas pirkėjas. Tada bankroto administratorius pasiūlė kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ perimti jam įkeistą turtą už nustatytą varžytinių kainą t.y., 490000 Lt, tačiau pastarasis nesutiko. Turtas buvo pardavinėjamas toliau kreditoriams mažinant jo kainą (2008-02-25 penktojo kreditorių susirinkimo protokolas; 2008-04-02 šeštojo kreditorių susirinkimo protokolas; 2008-07- 01 septintojo kreditorių susirinkimo protokolas; 2008-09-18 aštuntojo kreditorių susirinkimo protokolas; 2009-02-03 devintojo kreditorių susirinkimo protokolas; 2009-05-27 dešimtojo kreditorių susirinkimo protokolas). 2009-11-12 kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai patvirtino žemės sklypo ir gyvulinių fermų kainą 80000 Lt, pagal AB „Šiaulių banko“ ir R. K. pasiūlymą. Bankroto administratorius už patvirtintą kreditorių kainą buvo įpareigotas parduoti žemės sklypą ir gyvulines fermas. 2009-11-26 kreipusis pirkėjui į bankroto administratorių ir išreiškus pageidavimą pirkti turtą už kreditorių patvirtintą kainą, bankroto administratorius turtą pardavė. Ieškovas būdamas kreditoriumi neskundė 2009-11-12 kreditorių susirinkimo nutarimo. Taip pat neskundė ir ankstesnių kreditorių susirinkimų nutarimų, išskyrus tai, jog ieškovas buvo kreipęsis su skundu dėl kelių nutarimų panaikinimo, tačiau 2009-06-05 dienos prašymu Kauno apygardos teismui savo skundų atsisakė ir tai buvo patvirtinta 2009-06-17 nutartimi. Tokiu būdu ieškovas pats pripažino ir sutiko su kreditorių susirinkimuose priimtais nutarimais, o konkrečiai su žemės sklypo ir gyvulinių fermų įkeistų AB „Šiaulių bankas“ pardavimo sąlygomis, tvarka ir kaina. Todėl ieškovo pareiškimas, jog bankroto administratorius elgėsi prieš ieškovo valią, atliko neteisėtus veiksmus, nors vykdė teisėtus kreditorių nurodymus, taip pat laikėsi ir vykdė LR Įmonių bankroto įstatyme bei bankroto procedūras reguliuojančių poįstatyminių aktų nuostatas bei ten įtvirtintas administratoriaus pareigas, yra nepagrįstas. Ieškovas įrodinėdamas, galimai neteisėtus veiksmus, dėl parduoto per pigiai nekilnojamojo turto nenurodo, labai svarbios aplinkybės, kuri turėjo įtakos turto vertei sumažėti. Žemės sklype ir gyvulinėse fermose, kurios buvo pardavinėjamos, buvo pradėtas įrenginėti baldų gaminimo cechas, kuris sudarė vientisą nekilnojamo turto kompleksą. Tačiau dar UAB „NBG grupė“ vykdant veiklą, šis turtinis kompleksas žemės sklypas ir pastatai, buvo pradėtas ardyti, ir mažinama jo vertė. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusia Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010, kuria priteistas žalos atlyginimas BUAB „NBG grupė“ iš D. S. ir su juo susijusių asmenų. Pažymėjo, jog priežastis dėl ko įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais buvo tai, jog pats ieškovas vadovavimo įmonei metu, elgėsi neapdairiai ir prisiėmė kredito negrąžinimo riziką, o vėliau pats prisidėjo ir palaikė įmonės turto pardavimą kreditorių nustatytą kaina. Todėl priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju neegzistuoja.
Dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tai: 1) ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog yra sumokėjęs AB „Šiaulių bankas“ 186900 Lt, ir tokiu būdu patyręs žalą; 2) nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, BUAB „NBG grupė“ parduoto turto nustatymo kainos (ją nustatinėjo ne atsakovas, o kreditoriai) ir 186900 Lt žalos reikalavimo šioje byloje; 3) ieškovas tik hipotetiškai nurodo, jog tokia žala galimai atsirado ar galėjo atsirasti, tačiau nepateikia, jokių konkrečių įrodymų, jog žala tikrai atsirado; 4) apie AB „Šiaulių bankas“ nukreiptą išieškojimą ieškovas sužinojo dar 2007-07-03 t.y., kada buvo pradėta AB „Šiaulių bankas“ inicijuota išieškojimo procedūra iš BUAB „NBG grupė“ ir jos laiduotojų D. S. ir R. K., kuomet antstolė V. Š. padarė vykdomąjį įrašą; 5) iš esmės laidavimo santykiuose, visuomet egzistuoja regresas, taigi ieškovui patenkinus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, jam tik tada atsirastų reikalavimo teisė, ir ji atsirastų į BUAB „NBG grupė“, kuriai pats ieškovas yra skolingas nemažą sumą dėl jo veiksmais padarytos įmonei žalos .
Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, bei atmesti ieškovo prašymą atnaujinti senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžia sietina, su 2009-11-12 diena, kuomet kreditoriai BUAB „NBG grupė“ susirinkimo metu patvirtino turto pardavimo kainą, arba 2009-11-26 turto pardavimo už patvirtintą kainą diena, arba vėliausiai 2010-01-15, diena, kai ieškovas turėjo gauti pašto siuntą apie minėto turto pardavimo sąlygas, kurios buvo patvirtintos kreditorių 2009-11-12 nutarimu. Pabrėžė, jog CK 1.125 str. 8 d., numato, jog sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą (t.y., žala kaip matyti iš ieškovo pateikiamų aplinkybių jo manymu atsirado dėl 2009-11-12 metais įvykusių aplinkybių, o nuo to momento apytikriai yra praėję daugiau nei 3 metai). Be to, prašo atmesti ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas abstrakčiai nurodo, jog priežastys dėl ko praleido terminą, ir dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujintas yra ieškovo silpna sveikata bei sunki turtinė padėtis. Pabrėžė, jog tai nėra priežastys, kurios užkirto kelią ieškovui kreiptis į teismą, kadangi 1) praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios; 2) ieškovas nenurodo, kokį ieškinio padavimo terminą prašo atnaujinti, nenurodo, kada jis prasidėjo, ir kada suėjo. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas prieš tai neįsitikinus, kad jis iš tiesų yra praleistas, todėl asmuo, prašantis teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, turi tiksliai nurodyti ir įrodyti, kada jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. momentą, su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią; 3) atsakovo žiniomis, ieškovas neserga nei viena liga, kuri objektyviai užkirstų kelią kreiptis į teismą. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nuo 2007 metų BUAB „NBG grupė“ bankroto procese teikia nuolatinius skundus, ieškinius BUAB „NBG grupė“ bankroto administratoriui, taip pat kitiems BUAB „NBG grupė“ kreditoriams. Ieškovas, jau ne vienoje byloje naudojasi, o greičiau siekia piktnaudžiauti aplinkybe dėl savo sveikatos. Ieškovo, ligos yra chroninio pobūdžio, jos yra nuolatinės, ir atitinkamu metu, paūmėjančios, tačiau, jokiu būdu neužkertančios galimybės atvykti į teismo posėdį; 4) tuo atveju, jeigu asmens finansinė padėtis yra sunki valstybė iš esmės suteikia valstybės finansuojamą teisinę pagalbą. Jokių duomenų apie tai, jog šioje byloje ieškovas būtų kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo nėra; 5) sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat nurodė, jeigu būtų pripažinta ieškovo teisė reikšti ieškinį atsakovui, iš esmės turėtų būti traukiami bendraatsakoviais ir BUAB „NBG grupė“ kreditoriai, kurie viso bankroto proceso metu nutarimais mažino turto kainą nepavykstant jo parduoti ir galutinį nutarimą, kuriuo nustatė pardavimo kainą, bei įpareigojo bankroto administratorių pardavinėti turtą nustatyta kaina, ir šia kaina buvo parduotas turtas. Jeigu vis dėlto būtų pripažinta, jog žala parduodant turtą buvo padaryta, ir nustatyti už žalą atsakingi asmenys, tai ji būtų padaryta ne ieškovui, o BUAB „NBG grupė“, kadangi parduotas turtas priklausė BUAB „NBG grupė“. Todėl ieškovo reikalaujamu pagrindu žala turėtų būti priteisiama ne ieškovui, o BUAB „NBG grupė“.
Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmų bankroto byloje teisėtumo, ieškovui įrodinėjant tas aplinkybes, kad dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų jis kaip įmonės kreditorius ir kaip laiduotojas už įmonės prievolę patyrė įmonės bankroto procese turtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama, kurią jis bylos nagrinėjimo metu gali paneigti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 str.).
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog UAB „NBG grupė“ Kauno apygardos teismo 2007 05 10 nutartimi iškelta bankroto byla (1 t. b. l. 42), bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“ (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. B2-668-173/2007). Bendrovė nuosavybės teise turėjo pastatus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą prie jų (1 t. b. l. 52-54), kurie BUAB „NBG grupė“ bankroto eigos procese kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu (1 t. b. l. 60-90) 2009 11 26 buvo parduoti turto be varžytynių būdu (1 t b. l. 95). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB NBG grupė turėjo daug turto, tačiau bankroto administratorius šio turto neišsaugojo, jis buvo prarastas negrįžtamai, sunaikintas, o vertingas nekilnojamasis turtas (duomenis neskelbtini) buvo parduotas pusvelčiui, tik už 80 000 litų, bankroto administratoriui klastojant kreditorių susirinkimo nutarimus, taip ieškovui kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui ir kaip bendrovės prievolės grąžinti paskolą laiduotojui padaryta 186 900 Lt žala.
Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovo teiginiai nepasitvirtino.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas prašė taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminą, kadangi LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o ieškovas yra praleidęs šį terminą pareikšti ieškinį teisme atsakovui. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinio senaties pradžios terminą siejo su jo sužinojimo momentu apie turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Turto pardavimo be varžytynių aktas surašytas 2009 11 26 (1 t. b. l. 95), 2010 01 04 D. S. kreipėsi į atsakovą su prašymu per 5 dienas pateikti informaciją ar yra parduoti statiniai su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 92), atsakovas ne vėliau kaip per 5 dienas pranešė ieškovui (iš rašto turinio nėra galimybės nustatyti, kada ieškovui buvo pateikta informacija, nes raštas datuotas 2009 12 09 diena), kad statiniai ir žemės sklypas yra parduoti už 80 000 lt (1 t. b. l. 93,94). Tokiu būdu spręstina, kad ieškovui 3 metų senaties termino eiga prasidėjo 2010 01 10 dieną (LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1. 127 str. 1 d).
Nustatyta, jog ieškovas 2010 05 24 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų valdybą (1 t. b. l. 99-111) dėl BUAB NBG kreditoriams padarytos 186 900 litų padarytos turtinės žalos, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BUAB NBG bankroto administratoriaus veiksmų, ieškovui 2010 06 07 buvo pranešta, kad tyrimas vyksta (1 t. b. l. 112, 113). Nustatyta, kad ieškovas 2013 02 21 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą atsakovui UAB „Bankrovita“ dėl 101 670 lt turtinės žalos jam atlyginimo ir 186 900 litų turtinės žalos kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ priteisimo (1 t. b. l. 114-143), ieškinį teisme buvo atsisakyta priimti nagrinėti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Ieškinį dėl 186 9000 litų turtinės žalos iš atsakovo priteisimo Kauno apygardos teismui ieškovas pateikė 2013 07 02 (1 t. b. l. 3). Šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad ieškovas, nepraleidęs įstatymo nustatyto 3 metų termino, realizavo įstatymo įtvirtintą teisę ginti jo manymu pažeistą teisę dėl atsakovo veiksmais padarytos 186 900 litų turtinės žalos atlyginimo, tačiau dėl teisinio neišprusimo netinkamai realizavo savo teisę, tačiau nors ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau terminą praleido nežymiai (2010 01 10-2013 02 21), todėl šis terminas atnaujintinas, kadangi jis formaliai praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CPK 78 str.).
Dėl 186 900 Lt sumos kaip žalos ir nuostolių priteisimo.
Teismas nustatė, kad BUAB „NBG grupė“ bankroto eigos procese kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu (1 t. b. l. 60-90) UAB „NBG grupė“ priklausęs nekilnojamasis turtas žemės sklypas ir gyvulinės fermos (duomenys neskelbtini), 2009 11 26 buvo parduoti turto be varžytynių būdu už 80 000 lt (1 t b. l. 95). Iš byloje pateiktų kreditorių susirinkimų nutarimų matyti, kad kreditoriai svarstė ir priėmė sprendimus nurodomą turtą parduoti už 490 000 lt (1 t. b. l. 65, 71, antra pusė, jo nepardavus, mažino parduodamo turto kainą iki 441 000 lt (1 t. b. l. 73, antra pusė), iki 250 000 lt (1 t. b. l. 79, antra pusė), iki 210 000 lt (1 t. b. l. 82, antra pusė), iki 100 000 lt (1 t. b. l. 86, antra pusė), o 2009 11 12 susirinkime (1 t. b. l. 88-90) nutarė parduoti už 80 000 litų. Kreditorių susirinkimuose dalyvavo ir ieškovas, jis balsavo ir 2009 11 12 susirinkime. Šios aplinkybės paneigia ieškovo motyvus, jog vertingas bendrovės nekilnojamasis turtas dėl bankroto administratoriaus kaltės buvo parduotas pusvelčiui, jog bankroto administratorius atliko ieškovo neįvardijamus neteisėtus veiksmu, jog bankroto administratorius klastojo protokolus ir kreditorių susirinkimo nutarimus, dėl ko padaryta laiduotojams ir kreditoriams 186 900 lt žala. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo žinoma apie minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, tačiau ieškovas kreditorių susirinkimo nutarimų nustatyta tvarka neginčijo. Teismas sprendžia, kad bankroto proceso metu bendrovės bankroto administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad būtų galima konstatuoti jo kaltę dėl ieškovo turtinių teisių ar interesų pažeidimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią ieškovui žalą (nuostolius), bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai, 178 str.).
Atmetus ieškinį dalyje dėl 186 900 litų turtinės žalos priteisimo, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos (LR CPK 178 str., CK 210 str. 2 d.).
Teismas plačiau dėl ieškovo teiginių, jog atsakovas bankroto bylos procese elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai, jokių realių veiksmų nesiėmė, kad apsaugoti bendrovės turtą, turto neapdraudė, turto neišsaugojo, jog turtas buvo prarastas negrįžtamai, sunaikintas, nepasisako, kadangi ieškovas ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog jam turtinė žala padaryta per pigiai pardavus bendrovės nekilnojamąjį turtą.
Teismas, atmetęs ieškinį netenkina atsakovo reikalavimo skirti ieškovui iki 20000 Lt baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi teismas sprendžia, jog ieškovas įstatymo nustatyta tvarka siekė ginti jo manymu pažeistas turtines teises byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, jog atsakovas UAB „Bankrovita“ byloje patyrė 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (4 t., b. l. 73), atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (LR CPK 98 str.).
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 107,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 4, b. l. 2), šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (LR CPK 92 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 78, 92, 98, 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
atnaujinti ieškovui D. S. terminą ieškiniui atsakovui UAB „Bankrovita“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo pareikšti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Bankrovita“ (į. k. 2592911 ) iš ieškovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 107,54 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.
Teisėjas Arvydas Žibas