Baudžiamoji byla Nr. e1-2334-1201/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12734-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) baudą (bauda sumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

1.       J. P. 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine E. P. metu tyčia rankomis suėmęs nukentėjusiajai už rankų riešų spaudė, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje. Tokiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės E. P. – sveikatą. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai 

1.       Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. balandžio 11 d. su sutuoktine E. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jis vartojo viskį, o ji – vyną. Apie 23.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sutuoktinė norėjo išeiti parūkyti, o jis jai neleido, nes jau daug kartų buvo išėję parūkyti ir jau buvo labai vėlu. Jis ją sugriebė abiem rankom už jos rankų riešų ir spaudė, kad ji niekur neišeitų, paskui pasakė jai, kad eitų miegoti ir porą kartų nustūmė ją ant lovos. Po konflikto išėjo iš namų, rūkė, pamatė einančius policijos pareigūnus į namo, kuriame yra jo butas, laiptinę. Grįžęs namo pamatė, kad jie užėjo pas juos į namus. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Nenorėjo sutuoktinei sukelti fizinį skausmą, tiesiog taip išėjo, jo smurtiniams veiksmams įtakos turėjo neblaivumas ir emocijų nesuvaldymas, labai gailisi. Kitą dieną po įvykio E. P. atsiprašė, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2.       Nukentėjusiosios E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. balandžio 11 d. su sutuoktiniu J. P. vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė vyną, o jis – viskį. Apie 23.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji norėjo išeiti iš namų parūkyti, o jis neleido, nes jau daug kartų buvo išėję parūkyti ir jau buvo labai vėlu. J. P. abiem rankomis ją sugriebė už rankų, stipriai jas suspaudė, pajuto fizinį skausmą. Tuomet pasakęs, kad eitų miegoti, pora kartų nustūmė ją ant lovos. Dėl šio veiksmo fizinio skausmo nejautė. Pamena, kad J. P. išėjo iš namų, po kiek laiko kažkas pasibeldė į buto duris, kiek pamena, duris atidarė ji ir pamatė policijos pareigūnus. Jie patikrino jos blaivumą, nustatė beveik 2 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai taip pat patikrino grįžusio sutuoktinio blaivumą, tuomet jį išsivedė. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė, kitą dieną J. P. jos atsiprašė ir jie susitaikė. Šio įvykio metu jų (duomenys neskelbtini) vaikai buvo namuose, tačiau konflikto nematė, tuo metu gulėjo lovoje, turėjo miegoti. Policijos pareigūnams pasibeldus į duris, vaikai atsikėlė, pradėjo verkti, nes išsigando policijos pareigūnų. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja.

3.       2025 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92379380441, skambučio pradžia_ 2025-04-11 23_37_55)“. Užfiksuotas 2025 m. balandžio 11 d. 23.37 val. vykęs pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos, kuri nurodo, kad kaimynų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 arba 9 aukšte, vyksta konfliktas, girdimi moters, vyro bei vaiko šauksmai, vaikas šaukia „mama, tėti, baikit“. Kas vyksta bute, nežino, sunkiai supranta, kas gali vykti. Ar greitoji medicinos pagalba reikalinga, nežino. Kaimynų nepažįsta.

4.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės 2025 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atvykus nurodytu adresu iš laiptinės išėjo vyras, kuris teigė gyvenantis gyvenamojo namo 8 aukšte, 7 aukšte girdėjo konfliktą, yra smurtaujama. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Patekus į namo 7 aukštą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo girdimas moters verkimas, buto duris atidarė (duomenys neskelbtini) vaikas, kuris verkė. Pasiteiravus, kas nutiko, nurodė, kad tėtis vartojo alkoholį ir susipyko su mama. Namuose buvo (duomenys neskelbtini) vaikai. Mama E. P. paaiškino, kad su sutuoktiniu kartu gyvena 20 metų. 2025 m. balandžio 11 d. jie kartu virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet jie nuėjo į kambarį, ji norėjo su savo sutuoktiniu J. P. pasikalbėti, tačiau jis pradėjo garsiai šaukti, kad jam viskas nusibodo. E. P. jam nurodė kalbėti tyliau, nes vaikai miega, tačiau J. P. į pastabas nereagavo ir toliau šaukė. Dėl ko kilo konfliktas, paaiškinti negali, konflikto metu J. P. sugriebė abiem rankomis E. P. už abiejų rankų riešų ir suspaudė, dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet J. P. abiem rankomis tris kartus stumtelėjo E. P. ir ji nukrito ant lovos, dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet J. P. išėjo pro buto duris. Bendraujant su moterimi buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, jai nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

5.       2025 m. balandžio 12 d. alkotesterio kvitas (patikros sertifikato Nr. 2199131), iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKJ-0152 2025 m. balandžio 12 d. 2.35 val. nukentėjusiajai E. P. nustatytas 1,83 promilių girtumas.

6.       2025 m. balandžio 12 d. alkotesterio kvitas (patikros sertifikato Nr. 2199131), iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKJ-0152 2025 m. balandžio 12 d. 1.30 val. kaltinamajam J. P. nustatytas 1,69 promilių girtumas.

7.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. G 1318/2025 (01), iš kurios matyti, kad E. P. kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu(-ais) prieš 3–6 paras iki apžiūros padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. balandžio 11 d. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. P. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

III.       Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8.       Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

9.       Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus duomenis: kaltinamojo J. P., nukentėjusiosios E. P. parodymus, tarnybiniame pranešime, kitų objektų apžiūros protokole ir specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes, alkotesterio rodmenis, kitus rašytinius bylos duomenis, kurie pripažįstami leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad J. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytų apie pačios nukentėjusiosios E. P. neteisėtus veiksmus prieš kaltinamąjį J. P. ir pagrįstų jo smurtinių veiksmų teisėtumą. Taigi baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

10.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis J. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Kilusio žodinio konflikto metu jis neabejotinai suvokė, kad abiem rankomis suima už sutuoktinės abiejų rankų riešų, juos stipriai spaudžia, suprato šio veiksmo socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai, ir tokių padarinių norėjo.

IV.       Bausmės skyrimo motyvai

11.       Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. P. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. P. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. P. tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 

12.       J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. J. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

13.       Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

14.       Spręsdamas dėl J. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Nukentėjusioji pretenzijų neturi, nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamasis J. P. praeityje vieną kartą teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, paskirta bauda sumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per pastaruosius trejus metus jis administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą – 2024 m. gruodžio 2 d., visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdo individualią veiklą, yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, fizinis smurtas buvo panaudotas tarpusavio konflikto metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės suteiks realią galimybę J. P. keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. 

15.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės apribojimo bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir J. P. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V.       Kiti klausimai

16.       Ikiteisminio tyrimo metu J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykyti bausmę – naikintina.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti J. P., kad:

1)       Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2)       Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3)       Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4)       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5)       Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6)       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

7)       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8)       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Božena Mozūraitienė