Civilinė byla Nr. e2-123-1173/2025

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01331-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.7.; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

sekretoriaujant L. G., D. M.,

dalyvaujant ieškovui L. G. ir jo atstovui advokatui A. P.,

atsakovei G. V. ir jos atstovei advokatei A. U.,

nedalyvaujant trečiojo asmens Biržų kredito unijos atstovui,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei G. V. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biržų kredito unija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas L. G. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašo: 1) pripažinti 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo esančiais statiniais: gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 67 000 Eur (toliau ir ginčo turtas), ieškovo ir atsakovės G. V. bendrąja daline nuosavybe priklausančia kiekvienam po ½ dalį; 2) atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį minėtą turtą: ieškovui priklausančią 1/2 dalį turto priteisti atsakovei, o iš atsakovės priteisti ieškovui 19 896, 46  Eur kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       šalys nuo 2014 m. buvo sugyventiniai, t. y. vedė bendrą ūkį, gyveno kartu kaip šeima. 2015 m. rugsėjo 18 d. jiems gimė dukra I.. Šalys gyveno ir dirbo dalinai Norvegijoje. 2020 metais pradėjus atsakovei vis sunkiau susirasti pastovų darbą bei pasiilgstant gimtinės ir artimųjų, buvo nuspręsta grįžti į Lietuvą, tuo pačiu įsigyjant namų valdą šeimos poreikiams tenkinti. Tam tikslui šalys nusprendė įsigyti žemės sklypą su statiniais ir atlikus rekonstrukciją, persikelti ten gyventi. Tokia vieta atsirado (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas toliau dirbo Norvegijoje ir ten itin dažnai būdavo, tai dėl patogumo šalys nusprendė, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas bus įregistruotas atsakovės vardu. Kadangi šalims nepakako turimų lėšų turtui įsigyti, nusprendė imti kreditą iš Biržų kredito unijos, kreditą taip pat įforminant atsakovės vardu.

1.2.       2020 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, šalys įsigijo 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais: gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimo metu šalys vedė bendrą ūkį ir namų valdą įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tai įrodo duomenys apie šalių bendrą vaiką, ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Nors nurodytą turtą šalys įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau rašytinio susitarimo dėl to nebuvo sudarę.

1.3.       Šalys nuo 2014 metų vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, kartu dirbo Norvegijoje, jiems gimė dukra, kartu nusprendė grįžti į Lietuvą ir šeimos poreikiams tenkinti įsigyti ginčo namų valdą. Tačiau nuo 2024 metų pradžios šalių bendras gyvenimas nutrūko. Jie nebeveda bendro ūkio, ieškovė su dukra gyvena ginčo namų valdoje. Kadangi tarp šalių yra konfliktinė situacija, tai bendras gyvenimas kartu toje pačioje namų valdoje, kenkia ir kenktų ne tik šalių psichinei sveikatai bei psichologinei būsenai, bet ir nepilnametės dukros I., psichinei sveikatai bei psichologinei būsenai. Dėl šios priežasties ieškovas išsikraustė iš ginčo namų valdos ir dabar gyvena atskirai. Išsikrausčius iš ginčo namų valdos, ieškovas per advokatą nusiuntė atsakovei prašymą dėl ginčo nekilnojamojo turto atidalijimo geruoju, t. y. neinicijuojant teismo proceso. Atsakovė pranešimu nurodė, kad nesutinka turto atidalyti geruoju. Todėl ieškovui nėra kito kelio kaip tik kreiptis į teismą siekiant minėtą namų valdą pripažinti bendrąją daline nuosavybe ir jos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

1.4.       Ginčo namų valda pripažintina bendru sutarties dalyvių turtu, nes ji įsigyta kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, be to yra patikimų įrodymų, kad namų valda buvo iš esmės pagerinta,  gyvenam namui atliktas kapitalinis remontas. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina į bylą pateiktas 2020 metais UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad įsigyjant šio turto vertė buvo 45 000 Eur, o iš to paties vertintojo 2024 metų spalio mėnesį atlikto šio turto vertinimo matyti, kad jo vertė pakilo iki 67 000 Eur. Iš pateiktų minėtų abiejose ataskaitose esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 metų iki šiol yra atliktas būtent kapitalinis šio turto remontas. Kad remontą atliko ieškovas įrodo į bylą pateiktos suvestinės LG iš ieškovo sąskaitos Norvegijos banko daryti pavedimai kronomis įvairioms statybinių ir kitokių namo remontui reikalingų medžiagų pardavimo bendrovėms ir asmenims. Iš suvestinėje LG1 laikotarpiu nuo 2022-10-08 iki 2013-09-22 matyti, kad UAB „Bikuvos prekyba“ pravesta viso - 56488,78 kronos (4920,62 Eur); iš suvestinės LG2 laikotarpiu nuo 2023-03-08- iki 2023-06-05 matyti, kad UAB „Moki veži“ pravesta viso –  55,06 kronos (5 Eur); iš suvestinės LG3 laikotarpiu nuo 2023-03-09 iki 2023-11-11 matyti, kad UAB „Moki veži“ pravesta viso –  5964,81 krona (519,58 Eur); iš suvestinės LG4 2023-11-30 matyti, kad UAB „Moki veži“ pravesta – 7304,13 kronos (636,25 Eur); iš suvestinės LG5 laikotarpiu nuo 2021-03-05 iki 2023-11-23 matyti, kad UAB „Moki veži“ pravesta viso – 56622,55 kronos (4932,28 Eur). Tokiu būdu pavedimais UAB „Moki veži“ ieškovas už namų valdos pagerinimą iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo – 6093 Eur. Iš suvestinės LG7 matyti, kad 2023 metais UAB „Senukai“ pravesta viso – 6070,96 kronos (529 Eur); iš suvestinės LG8 laikotarpiu nuo 2022-01-08 iki 2023-09-09 matyti, kad UAB „Senukai“ pravesta viso – 47695,29 kronos (4154,64 Eur); iš suvestinės LG9 laikotarpiu nuo 2023-05-30 iki 2023-09-08 matyti, kad UAB „Senukai“ pravesta viso – 1065,37 kronos (92,80 Eur); iš suvestinės LG10 laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-12-15 matyti, kad UAB „Senukai“ pravesta viso – 14467,85 kronos (1260,27 Eur). Tokiu būdu pavedimais UAB „Senukai“ už namų valdos pagerinimą ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo – 6036,71 Eur. Nurodyti rašytiniai duomenys patvirtina, kad vien bankiniais pavedimais įvairioms bendrovėms ieškovas už ginčo namų valdos pagerinimą iš savo asmeninės sąskaitos yra sumokėjęs 17050,33 Eur. Šie pinigai sumokėti pavedimais ieškovui būnant Norvegijoje. Tačiau jis labai dažnai būdavo Lietuvoje, rūpindamasis namų valdos pagerinimu yra sumokėjęs daug piniginių lėšų grynais. Be to, iš suvestinių LG15 ir LG16 matyti, kad A. K. yra sumokėta 14039,55 kronų (1230 Eur) už medieną naujam namo stogui. Iš suvestinės LG16 matyti, kad UAB „Skardena“ sumokėta 3689,81 kronų (330 Eur) už naujo stogo dangą. Iš suvestinės LG15 matyti, kad UAB „Bustukas“ yra sumokėta 19747,69 kronų (1 750 Eur) už naujus plastikinius langus gyvenamam namui. Be to, iš suvestinės LG15 matyti, kad UAB „Juodasis garnys“ yra sumokėta 10877,20 kronų (950 Eur) už namo šiltinimą užpildant sienų tarpus šiltinimo priemonėmis. Vien iš aptartų įrodymų matyti, kad pavedimais namų valdos pagerinimui ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos yra sumokėjęs įvairiems asmenims 21 310,33 Eur. Atsakovė nurodo, kad galimai kai kurie mokėjimai yra atlikti ieškovo 2023-03-29 įsteigtos mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) interesais. Tačiau MB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, turi savo sąskaitą banke ir veda savo vidinę apskaitą kaip juridinis asmuo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ieškovo daryti mokėjimai už įvairiausius statybinius darbus ir medžiagas laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 metų yra išimtinai iš asmeninės jo sąskaitos, todėl nėra ir negali būti siejami su MB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla.

1.5.       2020 m. spalio 27 d. perkant ginčo namų valdą, buvo reikalingas pradinis įnašas. Kaip matyti iš suvestinės LG11, tuo tikslu ieškovas 2020-10-22 atsakovei pravedė 15360 kronų (1400 Eur). Vėlesniu laikotarpiu, kaip matyti iš suvestinių LG11 ir LG12, ieškovas iki 2022-02-28 yra atsakovei pravedęs dar 2 930,05 Eur. Iš pridedamos suvestinės LG13 matyti, kad ieškovas atsakovės mamai pravedė 4 900 Eur už atsakovei suteiktą paskolą. O tai reiškia, kad namų valda yra įsigyta iš esmės už ieškovo lėšas. Namų valdos pirkimui buvo paimta paskola iš Biržų kredito unijos 35 900 Eur ir ji yra grąžinama kas mėnesį atsakovės. Tačiau šalys žodžiu buvo sutarusios, kad atsakovė už įsigytą namų valdą mokės paskolą, o ieškovas rūpinsis namo rekonstrukcija, mokės kitus mokesčius, t. y. draudimą, už komunalinius patarnavimus, už suvartotą elektros energiją, kurą. Tai patvirtina suvestinės LG15 ir LG16. Iš LG16 matyti, kad ieškovas yra sumokėjęs draudimo mokesčius BTA ir Gjensidige draudimo kompanijoms, o iš LG15 matyti, kad ieškovas yra sumokėjęs 7825,65 kronų (700 Eur) UAB „Jurgėnų biokuras“, 14641,47 kronų (1 300 Eur) ir V. V. 7736,76 kronų (700 Eur) už malkas kūrenimui, t. y. namo šiltinimui; 1835,26 kronas (160 Eur) UAB „Elektrum“ už elektros energiją. Be to, ieškovas 2022-2023 metais tuo laikotarpiu kai būdavo išvykęs dirbti į Norvegiją, atsakovei palikdavo savo banko kortelę tam, kad atsakovė galėtų išsilaikyti pati ir išlaikytų dukrą. Pridedamos suvestinės iš ieškovo banko kortelės sąskaitos K1-K16 įrodo, kad ieškovas ne tik remontavo namų valdą, bet išlaikė ir atsakovę, kuri naudodamasi ieškovo debetine kortele, pirko maistą bei kitus buičiai reikalingus daiktus.

1.6.       Aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad namų valda įsigyta iš ieškovo lėšų šeimos poreikių tenkinimui. Be to, iš ieškovo lėšų atliktas namų valdos esminis pagerinimas – kapitalinis remontas. Ieškovas mokėjo namų valdos išlaikymo išlaidas. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia pripažinti, kad ginčo namų valdos didesnė dalis priklauso ieškovui. Tačiau ieškovas, įvertinęs aplinkybę, kad su atsakove gyvena jų dukra, sutinka, kad kiekvienai šaliai priklausytų po ½   dalį ginčo namų valdos.

1.7.       Dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių, šiuo atveju atidalijimas natūra akivaizdžiai neatitiktų bendrasavininkų interesų, nes gyvenimas kartu akivaizdžiai kenktų ne tik šalių psichinei sveikatai bei psichologinei būsenai, bet ir jų mažametei dukrai. Be to, kaip galima suprasti iš atsakovės pozicijos, ji pageidauja turėti namų valdą savo nuosavybėje. Ieškovas tam neprieštarauja. Todėl pripažintina, jog atidalijimas priteisiant atsakovei ieškovo turimą namų valdos dalį, o iš atsakovės ieškovui priteisiant kompensaciją, šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka ne tik šalių, bet ir jų mažametės dukros interesus.

1.8.       2024-10-03 UAB „Lituka ir Ko“ atliktas turto vertinimas įrodo, kad ginčo namų valdos vertė 67 000 Eur. Kadangi ieškovas sutinka, kad namų valda šalims priklauso lygiai po ½ dalį, tai kompensacijos suma turėtų būti 33 500 Eur. Tačiau iš 67 000 Eur iš pradžių turėtų būti atimta likusi mokėti paskolos kredito įstaigai suma ir tik likusi suma apspręstų kompensacijos dydį. Paskolos dydis yra 35 900 Eur. Iš Biržų kredito unijos 2024 m. spalio 21 d. pažymos matyti, kad kredito likutis 2024 m. spalio 18 d. yra 27 207,08 Eur. Todėl atidalijamo ginčo turto suma yra 39 792,92 Eur (67 000 Eur - 27 207,08 Eur). Kadangi ieškovas prašo pripažinti, kad šalims priklauso po 1/2 dalį namų valdos, tai ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis yra 19 896,46 Eur (39 792,92 Eur / 2).

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė:

2.1.       ieškovas yra jos dukros I. tėvas, su juo santuokos sudarę nebuvo, tačiau kurį laiką bendrai gyveno, buvo pora, augino dukra. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio ieškovas išsikraustė gyventi atskirai. Jų bendras gyvenimas buvo nenuolatinis, pastaraisiais metais nuo 2020 m. liepos mėnesio ji su dukra gyvena Lietuvoje, o ieškovas važinėjo dirbti į Norvegiją, grįžęs į Lietuvą gyvendavo kartu.

2.2.       Ieškovas nurodo, jog jie abu nusprendė pirki namą iš bendrų lėšų, tačiau tai netiesa. Jos ir ieškovo finansai visuomet buvo atskiri, ji dirbo ir gaudavo savo pajamas, o ieškovas vengė įsipareigoti, prisiimti atsakomybę, todėl jai neliko nieko kito kaip vienai imti kreditą ir įsigyti būstą. Gyvenamąjį būstą nusprendė pirkti ji savo iniciatyva, nes norėjau, jog su dukra turėtų pastovią gyvenamąją vietą. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ji pateikė prašymą Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo pagal LR Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą. 2020 rugsėjo 3 d. Biržų rajono savivaldybė išdavė pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Iš pridedamų dokumentų matyt, jog jos šeimos sudėtį sudarė ji ir dukra I.. 2020-12-28 jai buvo išmokėta 7 180 Eur subsidija pirmajam būstui įsigyti, kurią tą pačią dieną sumokėjo Biržų kredito unijai kredito daliai padengti. 2020-09-03 pateikė prašymą Biržų kredito unijai suteikti jai 35 900 Eur kreditą gyvenamojo namo pirkimui. 2020-11-13 su Biržų Kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2020-11-25 namo pirkimui jai buvo išmokėta 35 900 Eur kreditas. 2020-10-27 pirkimo – pardavimo sutartį sudarė savo vardu, o nekilnojamajį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) už 43 600 Eur įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Turto pardavėjams A. G. ir V. A. už perkamą turtą sumokėjo ji. 2020-12-28 gavusi 7180 Eur subsidiją ją sumokėjo Biržų kredito unijai, tokiu būdu sumažindama grąžintino kredito sumą. Dabar kiekvieną mėnesį Biržų kredito unijai moka po 220 Eur, likęs kreditas atsiliepimo teikimo dienai 27 207,08 Eur. 2020-11-24 sutartine hipoteka įkeitė įsigytą turtą Biržų Kredito unijai Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui.

2.3.       Ieškovas nei pirkimo, nei kredito gavimo, nei prievolių užtikrinimo procese jokiu būdu nedalyvavo. Jis nepateikė jokių įrodymų, jog prisidėjo ir kiek prie Turto kainos sumokėjimo. Iš Biržų kredito unijos jos tėvai – L. V. ir R. V., 2020-10-26 paėmė 8 000 Eur vartojimo kreditą, už kurį laidavo jos sesuo M. V.. Šiuos pinigus jai tėvai pagal 2020-10-26 skolos raštelį paskolino, jais buvo sumokėtas pradinis įnašas Turto pardavėjams. Po to mamai ji grąžindavo paskolą dalimis kiekvieną mėnesį į jos sąskaitą. Ieškovas 2022-05-18 sumokėjo jos mamai L. V. 2 500 Eur, 2022-06-21 1400 Eur; 2022-07-18 1 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas už „GRETOS PASKOLĄ“. Tačiau kaip matyti iš L. V. sąskaitos išrašo, mokėjimus ieškovas atliko ne turto įsigijimo metu, ne už įsigytą turtą, o praėjus pusantrų metų po turto įsigijimo padėjo grąžinti skolą jos tėvams. Paskolą bankui moka ji viena. Ieškovas nurodo, jog jis mokėjo už malkas, elektrą. Ieškovas gyvendavo jos namuose, todėl privalėjo prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų. Pagal pridedamus jos banko sąskaitos išrašus ir mokėjimo nurodymus matyti, jog už sunaudotą elektros energiją, vandenį, ryšio paslaugas, rinkliavą už atliekų tvarkymą, dukros darželį, muzikos mokyklą mokėjau ji, o ne ieškovas.

2.4.       Ieškovo argumentai, jog jie gyveno kaip šeima, viską darė bendru sutarimu, bendram tikslui pasiekti – įsigyti bendrus namus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, vertintini kritiškai, kadangi nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

2.5.       Nusipirktas namas buvo remontuojamas, tačiau kapitalinis remontas nebuvo atliktas, remontas buvo atliekamas tiek jos, tiek ieškovo lėšomis. Pateikia sutartis su V. K. ir G. Z., iš kurių matyti, jog ji samdė asmenis namo apšiltinimui. Taip pat pirko medžiagas namo remontui. Namo remontas vyksta iki šiol, jai padeda šeimos nariai. Nesutinka, jog ieškovas yra investavęs į namo pagerinimą jo nurodytą 21 310,33 Eur sumą ir namą pagerino iš esmės. Ieškovas nepateikia nei sąskaitų faktūrų, nei sutarčių, iš kurių būtų galima matyti, kokio prekės ir paslaugos pirktos, kokie prekių ir paslaugų kiekiai, kokiomis datomis pirkta ir pan. Ieškovo pateikiamos suvestinės LG yra neinformatyvios, net neaišku ar suvestinės tikrai yra ieškovo, ne visose suvestinėse aišku kokiomis datomis atlikti mokėjimai ir kokia mokėjimų paskirtis. Ieškovas 2023-03-22 d. įsteigė mažąją bendriją (duomenys neskelbtini), jis yra vienintelis jos narys ir direktorius. Įsteigta įmonė lėšų neturėjo (nes steigiamos įmonės piniginis įnašas 10 Eur), todėl medžiagas ieškovas pirko iš savo kortelės. Turi duomenų, jog įsteigta MB (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus, o tuo pačiu pirko ir medžiagas Biržų rajono savivaldybės administracijai ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Todėl ieškovas, pateikdamas savo sąskaitos suvestines LG1-LG16 galimai siekia suklaidinti teismą, kad pinigai investuoti į ginčo turtą perkant paslaugas ir medžiagas, o iš tiesų buvo pirktos medžiagos ir paslaugos MB (duomenys neskelbtini) klientams, o ne jos turto remontui.

2.6.       Neneigia, jog ieškovas laikotarpiu 2020-10-22 – 2022-02-28 siuntė jai pinigų (viso 4 330 Eur), tačiau šios lėšos buvo siųstos vaikui išlaikyti, kaip finansinė parama jai, o ji pagal poreikį disponavo jomis ir ginčo nekilnojamojo turto įrengimui. Mano, jog ieškovo piniginis indėlis nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas jų siekis įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, lygiomis dalimis.

2.7.       Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - 2020 Ataskaita) ir ieškovo užsakymu atliktos 2024 m. rugsėjo 26 d. Namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - 2024 Ataskaita) matyti, kad paanalizavus rinkos vertes kiekvienam nekilnojamojo turto objektui, tai matytoma, jog labiausiai vertė pakilo žemės sklypo ir seno gyvenamojo namo 1A1m, kuris įsigijus nebuvo nė kiek remontuotas. Ieškovas neįrodė, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, remontuoto gyvenamojo namo vertė pakilo tik 1 800 Eur. Nekilnojamojo turto vertė pasikeitė dėl rinkos sąlygų – išaugusių nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje. Nedidelės statybos ar remonto medžiagų įsigyjimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami namo bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti.

2.8.       Ieškovas pateikia neteisingą ir nepagrįstą kompensacijos skaičiavimą, nes jis Biržų kredito unijai nėra sumokėjęs nė vieno euro, iš turto vertės turėtų būti išminusuojama visa kredito suma su palūkanomis, ieškovas turėtų būti pripažintas solidariai atsakingu už kredito sutarties vykdymą.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biržų kredito unija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Ieškovas L. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove turėjo bendrą gyvenimą, pragyveno apie 9 metus, jų dukrai 9 metai, išsiskyrė 2024 m. sausio mėnesį. Iš pradžių gyveno kartu pas jo senelius, kai gimė vaikas ir buvo blogai su finansais, išvyko gyventi į Norvegiją. 2020 metais nusprendė grįžti į Lietuvą, kartu su atsakove įsigyti turtą. Grįžo į gimtinę, į G. kraštą, nes ji taip norėjo. Grįžo vasaros laiku, buvo prisiglaudę pas G. tėvus. Nuo 2020 m. pavasario jau gyveno Lietuvoje nuolat, susirado namą (ginčo turtą), gyveno pas G. tėvus, kol buvo tvarkomi dokumentai, paskolos, reikėjo dar vaikui surasti darželį. Skelbimą dėl namo buvo nužiūrėję su mintim, kad jį įsigys. Jis  (ieškovas) buvo nusiuntęs G. dėdę, kad sudalyvautų to namo vertinime. Nusprendė su G., kad geras sprendimas. Tikslas ir buvo nusipirkti namą ir gyventi Lietuvoje. Viskas buvo tvarkoma G. vardu, nes jo visos naudos (pašalpos, paramos ir kt.) buvo Norvegijoje, dėl to jo adresas buvo Norvegijoje. Su atsakove buvo nesusituokę, todėl namo pirkimas vyko atsakovės vardu. Grįžę visą laiką gyveno kartu iki 2024 m. sausio mėnesio. Bendras ūkis buvo sudėtingas, nes G. buvo sunku su darbu, tai pagrindas buvo jo visiškas išlaikymas iš finansinės pusės, iš šeimyninės pusės abu prisidėjo dėl vaiko. Su namo pardavėjais kalbėjo abu su atsakove, jis pats dalyvavo pirkime, buvo susitikęs su pardavėjais. Pardavėjai išsiskyrę, vyras gyveno Lietuvoje, o jo buvusi žmona Norvegijoje. Jis bendravo ir su pardavėju A., ir su jo buvusia žmona. Turto vertinime jis nedalyvavo, nes dirbo Norvegijoje, o grįžęs, kai vyko pardavimas, buvo pas notarą, dalyvavo visame procese. Namą prieš tai buvo apžiūrėję, jis patiko, puiki vieta, nusižiūrėjo pagal abiejų norus. Viskas buvo tvarkoma atsakovės vardu ir pirkta jos vardu, nes jis buvo registruotas Norvegijoje, jo naudos irgi buvo ten, jis negalėjo pakeisti adreso. Su atsakove buvo nesusituokę, buvo galimybė gauti pirmo šeimos būsto paramą – subsidiją. Jis kalbėjo su tais, kurie išduoda subsidijas, jam sakė, kad kartu su atsakove subsidijos neduos kaip šeimai, todėl išdavė G. kaip vienišai mamai. Tuo metu, kai buvo vykdomas pirkimas, buvo laikotarpis po „Covid“ pandemijos, tai yra galimai tai buvo laikotarpis, kai jis iš darbdavio gaudavo dienpinigius, kol darbdavys arba grąžina darbą arba kol pats susirandi kitą darbą. Kai susirado su G. kur gyventi, turėjo tikslą atsinaujinti būstą, jis galėjo dirbti iš namų apie metus laiko, gyveno kartu ir bandė plėstis, remontavo namą, nemažai jo ir suremontuota, ten ir gyveno nuo įsigijimo iki pat 2024 m. kovo mėnesio. Su atsakove visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Prieš 2 metus jam pakėlė atlyginimą, jis pradėjo remontuoti namą, pradedant nuo stogo pakeitimo, iki šiltinimo, langų. Namas dviejų aukštų, palėpė buvo neįrengta, jis sugalvojo stogą pakeisti, palėpę įrengti, langus pakeisti, namą apšiltint, parengti visą gyvenamąjį plotą. Namas pilnai apšiltintas, fasadas nuarmuotas, dekoras dar neuždėtas, langai tam tikrose vietose pakeisti. Tikslas buvo seną plytinį namą atnaujinti, apšiltinti, pagal APVA gauti paramą, buvo daug kas daryta. Sąskaitos buvo G. vardu, bet jo apmokėtos, nes tikslas buvo gauti APVA paramą energetinei klasei pakelti. Su atsakove turėjo bendrą ūkį ir niekada nemanė, kad prieis iki to absurdo, kad reikės bylinėtis teisme. Darbininkai buvo samdyti jo, už tam tikrus darbus jis mokėdavo grynais. Tam tikrai darbai buvo padaryti su sąskaitomis, medžiagos pirktos irgi su sąskaitomis. Jis įrengė stogą, palėpę, apšiltinimo darbus, organizavo darbus, dalį darbų atliko darbininkai, dalį atliko pats. Pradžioje samdė G. pažįstamą stogui keisti, kuris pridarė defektų, apgavo, pinigus pasiėmė veltui. Po to jis surado geresnius statybininkus, kurie viską ištaisė ir įrenginėjo palėpę. Palėpę visą remontavo nuo grindų iki lubų, sienų, elektros, vandens. Gaila, kad jie dirbo ne su sąskaitomis, jis mokėjo statybininkams grynais. Kiek yra sumokėjęs grynais, bus apie 20 000 Eur. Tai pinigai tik už darbą. Vien už stogo darbus sumokėjo 5 000 Eur tam, kuris apgavo. Jis prižiūrėjo darbus, jo nurodymus vykdė darbuotojai. Langai kainavo apie 2,5-3 tūkst. eurų ir montavimas apie 300 eurų. Suvestinės, kurias pateikė teismui, yra sudarytos jo paties pagal banko sąskaitų išrašus, pirkimus, faktus. Duomenis iš sąskaitų apie mokėjimus už medžiagas kėlė į vieną dokumentą. Jo įmonei skirtos medžiagos nebuvo naudojamos namo remontui, nes neatitinka įmonės steigimo laikas, įmonė įsteigta 2023 metų kovo mėn., veiklos per tuos metus beveik nebuvo, o namas pradėtas renovuoti nuo 2022 metų, praktiškai nuo atsikraustymo. Jo įmonė turėjo 2023 metų pabaigoje ar 2024 m. pradžioje vieną užsakymą įrengti kanalizaciją socialiniams būstams. Įmonė turi atskirą buhalteriją, ką perki įmonei, tai negali atsirasti ant fizinio asmens. Neįmanoma pirkti medžiagas įmonės vardu ir naudoti sau, tai įstatymo pažeidimas. Visos medžiagos, kurias pirko ir pateikė sąskaitas, visos yra name, pradedant putplasčiu, stogo danga, armavimo danga, akmens vata ir t.t. Įmonės buhalterija yra visiškai atskirai nuo asmeninės. Visas sąskaitas už pirkinius jis aprašė atskiruose lapuose, nurodydamas datą, kada pirkta, sąskaitos numerį ir sumą, kurią sumokėjo iš savo sąskaitos, ne visas sąskaitas pateikė teismui, tik dalį. Visa stogo danga kainavo apie 6 000 Eur. Jo sąskaita norvegiška, mokėjimai vyko arba pavedimu, arba kortele parduotuvėje iš jo sąskaitos. Visi teismui pateikti mokėjimai buvo daryti už namo remontą, medžiagas iš jo asmeninių banko sąskaitų. Apie namo pirkimo aplinkybes paaiškino, kad visos finansinės operacijos buvo atliekamos. Pradinį įnašą įnešą padengė subsidija. Kažkas buvo duota grynais, kažkas pavedimais, buvo bendras ūkis, net nepamena, ar pas atsakovę tuo metu buvo pajamos. Kiek prie namo pirkimo buvo prisidėjęs grynais pinigais nepamena, apie 2-3 tūkst. eurų. Jei pavyzdžiui L. V. padarė pavedimą unijai, tai tie pinigai jo, jis pervedė. Jos mamai darė 5 000 eurų pavedimą už paimtą paskolą. Namą remontavo iki pat skyrybų. Skyrybos įvyko 2024 m. sausio mėnesį. Jo darbas rotacinis, dvi savaites dirba Norvegijoje, tris savaites laisvas. Šį darbą gavo 2022 ar 2023 metų kovo mėnesį. Pastaruosius du ar tris metus tokį darbą dirba. Pirkdamas namą, galvojo, kad negali pirkti turto savo vardu, kai savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Norvegijoje. Tuo metu buvo pandemija, jis gaudavo nedarbingumo pašalpą, tokiu atveju privaloma turėti savo adresą Norvegijoje. Jam Lietuvoje paskolos neduoda, domėjosi unijoje. Tam, kad persiregistruoti gyvenamąją vietą į Lietuvą, Norvegijoje gali būti sustabdomas atlyginimo mokėjimas, jei mokesčių sistema nesupranta, kur jis yra registruotas. Dėl kredito bendravo tik su kredito unija, ten buvo kartu su atsakove, ten rekomendavo kreditą imti G. vardu. Unija rekomendavo paskolą imti G. tėvų vardu. Jis paėmęs paskolą Norvegijoje namo remontui savo vardu, dar liko mokėti 200 tūkst. kronų. Sutartis su darbuotojais sudarė G., kai jis išvyko į Norvegiją. Sutartis surašė jis, G. tik pasirašė. Remontą darė tam, kad pagerinti gyvenimo sąlygas. Kai įsigijo turtą, jo pajamos per mėnesį buvo apie 1500-2000 eurų. Savo įmonės veiklai paskolos neėmė, įstatinis kapitalas buvo 10 eurų. Turėjo tikslą pradėti veiklą, bet ji neprasidėjo, 2023 metais beveik neturėjo veiklos, Biržų savivaldybės užsakymu statė lauko tualetus.

5.       Atsakovė G. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iki pat grįžimo gyventi į Lietuvą momento ji dirbo, gaudavo pajamas. Norėjo pasinaudoti jaunos šeimos subsidija kaip vieniša mama, ieškovas nebuvo linkęs įsipareigoti. Susirado namą, pateikė prašymą subsidijai, ją gavo. Tada kreipėsi dėl kredito. Kadangi subsidija dengė tik namo dalį, jai reikėjo pinigų pradiniam įnašui. Tiek neturėjo pinigų, ji paprašė, kad pagelbėtų tėvai, kad paimtų paskolą pradiniam įnašui. Tada reikėjo laiduojančio žmogaus, jos sesė M. tapo laiduotoja. Taip ji įsigijo namą. Iš išrašų matosi, visada viską mokėjo ji, ten, kur L. prisidėjo, pervesdamas pinigus už „G. paskolą“ jos tėvams, tai čia buvo išprašyta, kad jis prisidėtų, nes už visas paslaugas, už elektrą, vaikų darželį ji mokėdavo, mokėjo už paskolą. Remonto darbai nebuvo vykdomi, ieškovas kaupė pinigus ir laikė sau. 2021 metais gyveno kartu su ieškovu ir vedė bendrą ūkį. Kai ieškovas grįždavo, gyvendavo kartu. Norvegijoje visi kartu su dukra gyveno 3-4 metus, reikėjo dukrą leisti į mokyklą, nusprendė grįžti į Lietuvą. Sprendimas ieškoti ir įsigyti būstą buvo jos iniciatyva. Ji ieškojo namo, apžiūrėti namo važiavo su ieškovu ir giminaičiais. Ji nusprendė pirkti namą, su ieškovu nesitarė, nes jis nenorėjo finansiškai įsipareigoti dėl turto įsigijimo, todėl turto pirkimas buvo jos vienos priimtas sprendimas, turtą pirko sau ir dukrai. Finansiškai jai padėjo tik jos tėvai ir sesuo, ne ieškovas. Norėjo išlaikyti šeimą, bet ieškovas niekad nenorėjo įsipareigoti nei santuokai, nei bendram kreditui. Kai L. grįždavo į Lietuvą, jis būdavo kartu. Namai buvo tvarkomi bendromis lėšomis. Darbai prasidėjo ir ilgai tęsėsi dėl to, kad ieškovo įmonės darbuotojai atvažiuodavo dirbti jų name, kai turėdavo laiko arba kai lydavo lietus. Darbai vyko, bet sąskaitos yra jos vardu, ji paduodavo ieškovui pinigus grynaisiais, kad jis atsiskaitytų su darbuotojais. Darbus vykdydavo L. darbuotojai, kuriuos ji pati atsiveždavo. Netiesa, kad ieškovas yra sumokėjęs apie 20 000 eurų už darbus. Darbuotojams buvo mokama mėnesinė alga už tai, kad jie dirba ieškovo įmonėje, ne už tai, kad daro remontą jos name. Darbuotojai gaudavo pinigus už kitus objektus. Nesutinka su ieškovo suvestinėse nurodytais duomenimis. Sunku suprasti, ar tai namo, ar kito objekto išlaidos. Netiesa, kad ieškovas vienas mokėjo ir kad darbais rūpinosi pats. Daug prisidėjo jos artimieji. Ji turėjo išlaidų, o ieškovas gyveno kaip viešbuty, niekuo neprisidėjo prie namų ir buities. Mokesčius visus mokėjo ji. Kai ieškovas važinėdavo į Norvegiją, palikdavo jai savo banko kortelę, ji galėdavo nueiti ir nupirkti maisto produktų, negalėdavo nusipirkti higienos priemonių, su ieškovo kortele ji pirkdavo medžiagas, ten buvo ieškovo pinigai. Tėvų paimtą paskolą dengė ji, tik kai buvo sunkus laikotarpis, ieškovas tada sumokėjo. Mokesčius pas notarą mokėjo ji. 2023 m. spalio mėnesį remonto darbai baigėsi, bet jie nebuvo užbaigti – kampai nuplyšę, uždėtas tinkas, išpjautos sienos lubose, pamatai buvo palikti atkasti, viskas buvo palikta. Mansarda neužbaigta, ji viena po to tęsė remontą. Turto vertinimo ataskaitoje darytos nuotraukos jau kai ji gerino mansardos sąlygas, tėtis ir pusbrolis padėjo. Sutartis su darbuotojais sudarė ji ir mokėjo jiems už darbus. 2021 m. ji gaudavo bedarbystės pašalpą – apie 800 Eur per mėnesį, kai baigėsi nedarbo išmokos, įsidarbino Lietuvoje, gaudavo 860 Eur per mėnesį atlyginimą. 2023 metais ji išėjo i darbo, gavo išeitinę išmoką, apie šešis mėnesius niekur nedirbo, gyveno iš santaupų, po to įsidarbino į kitą darbovietę. Mano, kad ieškovui nepriklauso kompensacija dėl ginčijamo turto ir, nepriklausomai nuo ieškovo reikalaujamos kompensacijos dydžio, tartis su ieškovu neketina.

6.       Liudytojas V. J. paaiškino, kad yra atsakovės G. V. dėdė. Kol jie (ieškovas ir atsakovė) gyveno kartu, jų santykiai buvo geri, kartu laikėsi devynerius metus Norvegijoje, po to kartu grįžo į Lietuvą, nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Mano, kad jie šeima, tik nebuvo susituokę. Tą sodybą pirko abu, kad gyventi kartu. Pirkimo dokumentų nematė, bet mano, kad jie pirko kartu. Šventės jų name buvo daromos kartu. Namas pirktas jų šeimos poreikiams. Žino, kad darėsi remontus. Mano, kad abu kartu organizavo remontą, nes tiek G. lakstė per darbus, tiek L. ieškojo intensyviai, kas dirba. Kai buvo problema su stogo keitimu, L. ieškojo, kas dirbtų, jis (V. J.) prirodė draugą. Kas mokėdavo už darbus, jis nežino, nematė, tik mano, kad gal jų abiejų pinigai buvo. Dukterėčios namuose lankydavosi panašiai kartą per mėnesį – ir kai ieškovo nebūdavo, ir kai ieškovas grįždavo iš Norvegijos. Kai L. su G. įsigijo turtą, buvo kartu atvykę pas jį, po to jis (V. J.) kartu su jais buvo nuvykęs apžiūrėti įsigyto būsto. Kai būstą įsigijo, ėmė paskolą, buvo atvažiavę abu kalbėtis pas jų (V. J.) dėl draudimo, nes jis dirba draudime. Jie abu kartu džiaugėsi namo pirkimu. Iš G. nėra girdėjęs, kad ji turtą būtų įsigijusi viena tik savo reikmėms.

7.       Liudytoja L. V. paaiškino, kad yra atsakovės mama. Situacija dukros šeimoje buvo normali, pasipykdavo, visko būdavo. L. būdavo Norvegijoje, mažai būdavo namuose. Kadangi jie neturėjo kur gyventi, G. sugalvojo grįžt į Lietuvą ir pirkt namą, jos paprašė paimti jiems paskolą. Su L. nelabai bendraudavo, viską kalbėdavo per dukrą. Dukra prašė paimti paskolą, kartu su ja tvarkė būsto įsigijimo dokumentus. L. kartu nedalyvavo. Kas moka paskolos įmokas, ji nežino, nes nesinaudoja elektronine bankininkyste. Ar L. yra mokėjęs, nežino, ji pati nesirūpino mokėjimais. Mano, kad L. nenorėjo prisirišti prie paskolos, prie G.. Matė, kad santykiai tarp G. ir L. buvo nelabai geri. G. sugalvojo, kad laiduotoja galėtų būti jos sesuo M., šeimoje prieš tai apsitarė, kad reikia šeimos nario. Žino, kad G. su L. name keitė stogą ir apšiltino namą. Mano, kad dukra su L. bendromis lėšomis atliko remonto darbus, keitė stogą, apšiltino namą. Žino, kad pradžioje remontus atliko firma, kažkas netiko, ilgai buvo be stogo, po to galų gale tas stogas atsirado. Galvoja, kad lėšos buvo bendros G. su L., bet pati nematė, galvojo, kad abu dirbantys, pasidalino pirkimą. Kuriam laikui buvo paimta paskola, ji neprisimena, nesigilino, paprašė ir paėmė. Žino, kad paskola grąžinta, gavo laišką, kad išmokėta.  

8.       Liudytoja M. V. paaiškino, kad yra G. V. sesuo. Sesė nusprendė pirkti namą, jos paprašė mama laiduoti. Laidavo už mamos paskolą, ji buvo apie 8 000 Eur, bet tiksliai nepamena. Nežino, ar paskola grąžinta. Sesė iki dabar už paskolą moka. Ieškovas ir atsakovė kartu gyveno, bendrą ūkį tuo momentu vedė, turi vaiką, bet sesė pati nusprendė pirkti namą, L. neprisidėjo, tėvai prisidėjo. Prieš perkant namą, sesė gyveno Norvegijoje, gyveno su L.. L. nedalyvavo, kai ėmė paskolą, jo nebuvo. Su mama ir sese važiavo į kredito uniją paimti paskolą dėl pradinio įnašo, ji buvo laiduotoja. Kai sesė gyveno su L., remontą darė kartu su L., bet kas už ką mokėjo, kas pirko medžiagas, ji nežino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau ir Pirkimo – pardavimo sutartis) už 43 600 Eur atsakovės G. V. vardu įgytas 0,35 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo turtas). Šio nekilnojamojo turto pirkimui atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. su Biržų kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo išmokėtas 35 900 Eur kreditas. Atsakovės tėvai L. V. ir R. V. iš Biržų kredito unijos 2020 m. spalio 26 d. paėmė 8 000 Eur vartojimo kreditą, už jo grąžinimą laidavo atsakovės sesuo M. V.. Šiuos pinigus atsakovei jos tėvai paskolino pagal 2020 m. spalio 26 d. skolos raštelį. Atsakovė nurodė, kad šie pinigai buvo skirti banko paskolos pradiniam įnašui už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą padengti. Taip pat atsakovė pasinaudojo valstybės teikiama finansine paskata pirmam būstui įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jai buvo suteikta 7 180 Eur subsidija pirmajam būstui įsigyti, kurią atsakovė sumokėjo Biržų kredito unijai pagal kredito sutartį. 2020-11-24 sutartine hipoteka atsakovė įkeitė įsigytą turtą Biržų Kredito unijai kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui.

10.       Kaip minėta, ieškovas prašo 2020 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas atsakovės vardu, pripažinti bendrąją daline nuosavybe ir jį atidalinti, argumentuodamas tuo, kad šis turtas įgytas iš bendrų šalių lėšų šeimos poreikių tenkinimui, iš ieškovo lėšų atliktas namų valdos pagerinimas, jis organizavo namų valdos pagerinimo darbus, mokėjo darbuotojams už atliktą darbą, pirko ir mokėjo už medžiagas, apmokėjo namų valdos išlaikymo išlaidas ir kt. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ji viena nusprendė nusipirkti būstą, kuriame galėtų gyventi su dukra, ieškovas nenorėjo įsipareigoti ir niekuo neprisidėjo prie ginčo turto pirkimo, jo investicijos į namo pagerinimo darbus buvo neženklios, pirkdama nekilnojamąjį turtą neturėjo intencijos jo įgyti kaip bendro turto su ieškovu.

11.       Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos.

12.       Pagal Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

13.       Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

14.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

16.       Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovas L. G. ir atsakovė G. V. nuo 2014 metų palaikė artimus santykius, 2015 m. rugsėjo 18 d. jiems gimė dukra I. V., šalys gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį iki 2024 m. pradžios. Šalys šių aplinkybių neginčijo, jas patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. J., L. V., M. V.. Iš šalių bei minėtų liudytojų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šalys su nepilnamete dukra apie 4 metus gyveno ir dirbo Norvegijoje, 2020 metais nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, ką ir padarė, o grįžę ir toliau kartu gyveno šeiminį gyvenimą. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas logiškais ir įtikinamais laiko ieškovo paaiškinimus, jog atsižvelgus į tai, jog Lietuvoje šalys neturėjo kur gyventi, kartu su atsakove nusprendė grįžus į Lietuvą įsigyti nuosavą bendrą šeimos būstą. Atsakovė akcentuoja, tą patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų L. V., M. V. paaiškinimai, kad 2020 m. spalio 27 d. įgytas ginčo turtas yra įregistruotas atsakovės vardu, taip pat jos vardu buvo tvarkomi ir su turto įsigijimu susiję dokumentai, paskolos. Tačiau, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokią išvadą suponuoja ne tik pirmiau aptartos aplinkybės apie bendrą šalių šeiminį gyvenimą, kuris, be viso kito, truko pakankamai ilgai (9 metus), dukters auginimą kartu ir bendrą ūkio vedimą, tačiau ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma.

18.       Ieškovas išdėstė paaiškinamas priežastis dėl ko su ginčo turtu susiję dokumentai buvo tvarkomi atsakovės vardu. Ieškovas nurodė, kad tuo metu jis dirbo Norvegijoje, ten buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta, visos naudos (paramos, pašalpos ir kt.) buvo gaunamos Norvegijoje, todėl jis negalėjo keisti deklaruotos gyvenamosios vietos. Buvo laikotarpis po „Covid“ pandemijos, kai jis negalėjo dirbti, iš darbdavio gaudavo dienpinigius, nedarbingumo pašalpą. Taip pat paaiškino, kad buvo kartu su atsakove Biržų kredito unijoje, su darbuotojais kalbėjosi dėl paskolos ir jiems nurodžius šalių situaciją, buvo patarta paskolą imti atsakovės vardu, su atsakove buvo nesusituokę, jiems negalėjo būti išduodama subsidija pirmam būstui įsigyti, tokią subsidiją galėjo gauti tik atsakovė kaip vieniša mama, dėl to taip ir buvo nuspręsta padaryti.  

19.       Atsakovė nurodė, kad ginčo turtą ji pirko sau, kad galėtų gyventi su dukra, ieškovas tame nedalyvavo ir niekuo neprisidėjo, vengė įsipareigoti, jų finansai buvo tvarkomi atskirai ir pan., tačiau jos paaiškinimus paneigia bylos įrodymai.

20.       Kaip aptarta pirmiau, šalys po ginčo turto įsigijimo ir toliau gyveno kartu šeiminį gyvenimą. Ieškovas nurodė, kad grįžę iš Norvegijos į Lietuvą kartu su atsakove ieškojo būsto gyvenimui, domėjosi paskola, subsidija pirmam būstui įsigyti, po to suradę ginčo turtą, kartu su atsakove važiavo jo apžiūrėti, pats bendravo su turto pardavėjais, derino klausimus dėl turto vertinimo ir kt. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina kiti bylos įrodymai. 

21.       Liudytojas V. J., kuris yra atsakovės dėdė, paaiškino, kad namą pirkosi ieškovas ir atsakovė kartu, jie abu organizavo ir rūpinosi namo remontu, ieškovas per jį (V. J.) ieškojo darbuotojų namo remonto darbams, jis kartu su ieškovu ir atsakove buvo nuvažiavęs apžiūrėti įsigyto būsto, kai būstą įsigijo, ėmė paskolą, buvo atvažiavę abu (ieškovas ir atsakovė) kalbėtis pas jį (V. J.) dėl turto draudimo, nes jis dirba draudimo įmonėje, jie abu kartu džiaugėsi namo pirkimu. Taip pat nurodė, kad jis dažnai lankydavosi ieškovo ir atsakovės namuose, nėra girdėjęs, kad atsakovė turtą būtų įsigijusi viena, tik savo reikmėms. 

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad nors atsakovė savo vardu paėmė paskolą iš savo motinos L. V. namo įsigijimui – pradiniam būsto paskolos įnašui padengti (8 000 Eur dydžio), tačiau bylos įrodymai (ieškovo banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad būtent ieškovas grąžino didesnę dalį paskolos už įsigytą ginčo turtą L. V. – iš savo asmeninės banko sąskaitos iš viso grąžino 4 900 Eur (pavedimai daryti per tris kartus: 2022-05-18 – 2500 Eur, 2022-06-21 – 1400 Eur, 2022-07-18 – 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už G. paskolą“).

23.       Iš į bylą pateiktų ieškovo banko sąskaitų išrašų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad tiek ginčo turto įsigijimo metu, tiek po to ieškovas siuntė atsakovei įvairias pinigų sumas, kurios kaip nurodė, buvo skirtos bendriems šeimos poreikiams bei susijusios ir su bendro turto įsigijimu (pavyzdžiui 2020-10-22 – 15360,00 kronų (apie 1 400 Eur); 2020-11-12 – 6000,00 kronų (apie 500 Eur), 2020-11-23 – 3500,00 kronų (apie 300 Eur), 2020-12-11 – 3500 kronų (apie 300 Eur), 2021-01-14 – 4500 kronų (apie 400 Eur); 2021-01-15 – 2073,00 kronų (apie 200 Eur) ir kt.). Taip pat ieškovas nurodė bei pateikė duomenis (savo banko sąskaitų išrašus, suvestines), kad tuo metu, kai jis dirbdavo Norvegijoje, buvo palikęs atsakovei vieną savo banko kortelę, kuria atsakovė disponavo, išlaikė save ir dukrą, pirko maistą ir viską kas buvo reikalinga šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas 2020 – 2022 metais siuntė jai pinigus, apie 4 330 Eur, šios lėšos buvo siųstos vaikui išlaikyti ir ją finansiškai paremti, tomis lėšomis ji disponavo pagal poreikį ir ginčo turto įrengimui. Taip pat atsakovė patvirtino, kad kai ieškovas išvažiuodavo į Norvegiją, palikdavo jai savo banko kortelę, disponuodavo jo pinigais.

24.       Iš ieškovo paaiškinimų bei jo pateiktų banko sąskaitų išrašų, suvestinių matyti, kad jis mokėjo ir ginčo turto draudimo mokesčius „BTA“ ir „Gjensidige“ draudimo kompanijoms, prisidėjo prie mokėjimų už ginčo turto išlaikymą, komunalinius patarnavimus, suvartotą elektros energiją, namo šildymą: pavyzdžiui, UAB „Jurgėnų biokuras“ sumokėjo 7825,65 kronų, V. V. sumokėjo 7736,76 kronų už malkas kūrenimui; UAB „Elektrum Lietuva“ sumokėjo už elektros energiją 1835,26 kronų.

25.       Bylos įrodymais (šalių ir liudytojų paaiškinimais, Turto vertinimo ataskaitomis ir joje esančiomis nuotraukomis, ieškovo banko sąskaitų išrašais, suvestinėmis, PVM sąskaitomis faktūromis ir kt.), nustatyta, kad nuo pat ginčo turto įsigijimo šalys remontavo įsigytą gyvenamąjį namą, buvo atlikti ženklūs jo pagerinimo darbai. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad tikslas buvo pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, atnaujinti seną plytinį namą. Buvo parengtas visas gyvenamasis plotas, atlikti viso namo apšiltinimo darbai, pakeistas namo stogas, nuarmuotas namo fasadas, pakeisti langai, įrengta palėpė, nuo grindų iki lubų, sienų, elektros, vandens. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad buvo atliekamas namo remontas, tą patvirtino ir liudytojai M. V., V. J., liudytoja L. V., kuri nurodė, jog žino, kad buvo keistas stogas, apšiltintas visas namas. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad iš jo banko sąskaitos daryti pavedimai kronomis įvairioms statybinių ir kitokių namo remontui reikalingų medžiagų pardavimo bendrovėms ir asmenims, pateikė PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų pardavimo aktus, mokėjimo kvitus, suvestines, kurios darytos iš jo banko sąskaitų (pridėti ir pilni banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtina ieškovo pateiktose suvestinėse nurodytus duomenis), iš kurių matyti įvairūs pervedimai pakankamai ženkliomis pinigų sumomis: UAB „Bikuvos prekyba“ 2022-10-10 pervesta 774,04 Eur, 2022-10-07 – 2985,96 Eur, suvestinėje LG1 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2022-10-08 iki 2013-09-22 UAB „Bikuvos prekyba“ pravesta viso – 56488,78 kronos (4920,62 Eur; suvestinėje  LG3 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2023-03-09 iki 2023-11-11 UAB „Moki veži“ pravesta viso – 5964,81 krona (519,58 Eur); suvestinėje LG4 2023-11-30 nurodyta, kad UAB „Moki veži“ pravesta – 7304,13 kronos (636,25 Eur); suvestinėje LG5 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-03-05 iki 2023-11-23 UAB „Moki veži“ pravesta viso – 56622,55 kronos (4932,28 Eur); suvestinėje LG7 nurodyta, kad 2023 metais UAB „Senukai“ pravesta viso – 6070,96 kronos (529 Eur); suvestinėje LG8 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-08 iki 2023-09-09 UAB „Senukai“ pravesta viso – 47695,29 kronos (4154,64 Eur); suvestinėje LG9 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-05-30 iki 2023-09-08 UAB „Senukai“ pravesta viso – 1065,37 kronos (92,80 Eur); suvestinėje LG10 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-12-15 UAB „Senukai“ pravesta viso – 14467,85 kronos (1260,27 Eur). Iš ieškovo paaiškinimų bei pateiktų suvestinių, banko sąskaitų išrašų matyti ir kiti pavedimai: A. K. sumokėta 14039,55 kronų (1230 Eur) už medieną naujam namo stogui, UAB „Skardena“ sumokėta 3689,81 kronų (330 Eur) už naujo stogo dangą; UAB „Bustukas“ sumokėta 19747,69 kronų (1 750 Eur) už naujus plastikinius langus gyvenamam namui, UAB „Juodasis garnys“ sumokėta 10877,20 kronų (950 Eur) už namo šiltinimą užpildant sienų tarpus šiltinimo priemonėmis ir kt. Be to svarbu yra ir tai, kad kaip nurodė ieškovas, namo remonto darbais, medžiagų įsigijimu rūpinosi ieškovas, jis ieškojo ir samdė darbuotojus, organizavo ir prižiūrėjo jų darbus, už juos mokėdavo darbuotojams grynais pinigais, dalį darbų atliko ir pats bei kt. Atsakovė pripažino, kad ieškovas rūpinosi namo remonto darbais, pirko medžiagas, samdė darbuotojus ir jiems mokėjo, nurodė, kad tai darė ir ji, ieškovas to neginčijo.

26.       Taigi, atsakovė nekvestionavo aplinkybės, jog ieškovas tiek savo lėšomis, tiek savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo atnaujinimo darbų, tuo iš esmės pripažindama jo, kaip partnerio, įnašą į bendro turto sukūrimą. Tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys ir veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys bendromis jėgomis ir lėšomis įgijo bei kūrė bendrą turtą, tą suvokė ir priėmė vienas kito dalyvavimą šiame kūrime (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

27.       Atsakovė menkino ieškovo indelį į ginčo turtą nurodydama, kad galimai dalis ieškovo nurodomų medžiagų buvo pirkta ne ginčo namo remontui, o ieškovo įmonės MB (duomenys neskelbtini) reikmėm. Tačiau tokios atsakovės nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, į bylą nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad pavedimai bendrovėms ir fiziniams asmenims buvo daromi ne iš nurodomos įmonės, o iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos, taip pat ieškovas paaiškino ir pateikė duomenis, kad įmonė veiklą vykdo tik nuo 2023-03-22, tuo tarpu namo remonto darbai buvo atliekami nuo jo įsigijimo 2020-10-27. Be to, kaip aptarta pirmiau, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad nuo ginčo turto įsigijimo ilgą laiką buvo atliekami įvairūs ir ženklūs jo pagerinimo darbai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės pajamos buvo itin didelės, jog ji be ieškovo finansinės pagalbos galėjo vykdyti namo atnaujinimo darbus, mokėti darbuotojams ir pan. Priešingai, iš jos paaiškinimų teisme matyti, kad  ji nurodė, jog 2021 m. gaudavo bedarbystės pašalpą – apie 800 Eur per mėnesį, kai baigėsi nedarbo išmokos, įsidarbino Lietuvoje ir gaudavo 860 Eur per mėnesį, 2023 metais ji išėjo iš darbo, gavo išeitinę išmoką, apie šešis mėnesius visai nedirbo.

28.       Taigi pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014 m. iki 2024 m. pradžios šalys gyveno kartu kaip šeima, rūpinosi vienas kitu, augino nepilnametę dukrą, vedė bendrą ūkį ir nors nebuvo įregistravę santuokos, jų santykiai tokius atitiko. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalys turėjo tikslą ne tik bendrai gyventi, bet kryptingai kūrė planus turėti bendrus namus, nuosavą būstą, ginčijamą turtą šalys siekė įgyti kartu šeimos poreikiams tenkinti, jų bendram gyvenimui bei bendro ūkio tvarkymui, taip pat bendru darbu, žiniomis, dalykiniais ryšiais bei piniginiais indėliais siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas turtu naudojosi ir valdė jį kaip savo, investavo savo lėšas namo atnaujinimo darbas, siekė pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, nes turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog turtas, priklauso su atsakove bendrai. Taigi, teismas sprendžia, kad šalys turėjo bendrą tikslą ir buvo susitarę veikti bendrai, todėl ginčo turtas yra laikytinas ieškovo ir atsakovės jungtinės veiklos objektas ir pripažintinas bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, ginčo santykius kvalifikuojant sutartine jungtine veikla. 

29.       CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Taigi, įstatyme įtvirtinta jungtinės veiklos dalyvių lygių dalių prezumpcija. Ši prezumpcija gali būti šalių nuginčyta. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

30.       Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą daro išvadą, kad šalys prie bendro turto prisidėjo lygiomis dalimis, nes nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos, to prašė ir ieškovas. Kaip aptarta pirmiau, ginčo turtui įgyti atsakovės vardu buvo gauta subsidija – 8 000 Eur, iš L. V. buvo paimta paskola – 8 000 Eur, kuri grąžinta abiejų šalių, atsakovė dengė paskolą UAB „Biržų kredito unijai“, šalys vedė bendrą ūkį, atsakovė naudojosi ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei gaudavo pavedimais iš ieškovo pinigų šeimos poreikių tenkinimui, abi šalys prisidėjo prie ginčo turto išlaikymo, didžiąja dalimi ieškovas savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, atsakovė taip pat rūpinosi remonto darbais, medžiagų įsigijimu ir kt. Taigi, spręstina, kad abi šalys prie bendro turto įgijimo bei sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis, pagrindo paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nėra.

31.       Kadangi šalių jungtinė veikla yra pasibaigusi, ieškovas prašo atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu – atsakovei priteisti visą ginčo turtą, o jam iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją. Ieškinio reikalavimas atidalyti turtą tokiu būdu grindžiamas tuo, kad šalys gyvena atskirai, jų santykiai yra konfliktiški, kartu su atsakove gyvena ir jų nepilnametė dukra, todėl bendras gyvenimas kenktų ne tik šalių psichinei sveikatai ir psichologinei būsenai, bet ir jų mažametei dukrai, atsakovė siekia, kad turtas liktų jos asmenine nuosavybe, ieškovas tam neprieštarauja. Trečiasis asmuo Biržų kredito unija pozicijos byloje, prieštaravimų ar pan. nėra pareiškusi. Ieškovas prašo priteisti 19 896,46 Eur kompensaciją, kurią paskaičiavo taip: 2024-10-03 UAB „Lituką ir Ko“ atliktas turto vertinimas, pagal kurį ginčo turto vertė 67 000 Eur; kadangi ieškovas sutinka, kad namų valda šalims priklauso po ½ dalį, tai kompensacijos suma turėtų būti 33 500 Eur. Tačiau iš 67 000 Eur iš pradžių turėtų būti atimta likusi mokėti paskolos kredito įstaigai suma; paskolos dydis yra 35 900 Eur; iš Biržų kredito unijos 2024 m. spalio 21 d. pažymos matyti, kad kredito likutis 2024 m. spalio 18 d. yra 27 207,08 Eur. Todėl atidalijamo ginčo turto suma yra 39 792,92 Eur (67 000 Eur – 27 207,08 Eur). Kadangi ieškovas prašo pripažinti, kad šalims priklauso po 1/2 dalį, tai ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis yra 19 896,46 Eur (39 792,92 Eur / 2).

32.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

33.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas ieškinyje nurodytu būdu atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 straipsnis). Šioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovo siekis atidalyti jam tenkančią dalį, išmokant kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu. Dėl to atsakovei priteistinas visas ginčo turtas natūra, o ieškovui iš atsakovės priteistina 19 896,46 Eur kompensacija už jai priklausančią ginčo turto dalį. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija ir jos paskaičiavimo būdas – iš bendros turto vertės – 67 000 Eur atskaičiuojant likusią nesumokėtą kredito dalį, kurią moka atsakovė (27 207,08 Eur) ir tik nuo šios sumos skaičiuojant ½ kompensacijos dalį, nagrinėjamoje situacijoje laikytina teisinga ir protinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 880,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 460 Eur žyminis mokestis ir 420,00 Eur už UAB „Lituka ir Ko“ 2024 m. rugsėjo 27 d. sumokėtą turto vertinimą. Ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Tuo tarpu ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat valstybės patirtos išlaidos už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ir pateiktus prašymus (2025-01-10, 2025-01-13), nepriteistinos.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

              ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)

Atidalinti ieškovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja dalinę nuosavybę ir priteisti:

atsakovei G. V. 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19 896,46 Eur (devyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 46 ct) kompensaciją už bendrąją dalinę nuosavybę.

Priteisti ieškovui L. G. iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 880,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Iveta Bartkevičienė