Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-22][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1852-271-2016].docx
Bylos nr.: 1-1852-271/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Laisvės apribojimas ( BK 48 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Kiti BK VIII skyriaus nuostatų taikymo klausimai
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)

Pranešėjas L

                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr.1-1852-271/2016

Proceso Nr. 1-01-1-51981-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

 

Vilnius,  2016 m. lapkričio 22 d.

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei  Audronei Šukienei,

kaltinamajam  D. Ž.,

jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

 

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

 

D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini),

 

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

 

 

                                                                   NUSTATĖ :

 

 

Kaltinamasis D. Ž. 2015 metais, laikotarpiu nuo liepos mėn. pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 23.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, konflikto su  sugyventine A. C. metu metė peilį, pataikė nukentėjusiajai A. C. į dešinę šlaunį bei padarė jai odos randą dešinės šlaunies srityje ir  taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai A. C. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Su sugyventine A. C. kartu gyveno virš 20 metų, turi du sūnus, R. yra dar nepilnametis. Įvykio vakarą, tai galėjo būti birželio mėnesio pabaiga ar liepos mėnesį, jis sėdėjo  virtuvėje ir valgė. Tuomet ir įvyko konfliktas su išgėrusia sugyventine. Neneigia, kad jis taip pat buvo išgėręs. Dar sužinojo, jog R. paliktas kartoti mokslo metus. Iš pykčio, susijaudinimo dėl situacijos metė į sugyventinę  virtuvinį peilį. Veiksmas vyko virtuvėje, A. buvo nuo jo apie 1,54 metro atstumu. Kur pataikė ir kokios pasekmės, nematė, tačiau iš motinos, kuri vėliau matė žaizdą ir kraują, sužinojo, kad sugyventinės koja buvo sužalota. Galėjo būti, kad pataikė į dešinę šlaunį, kaip rašė po to medikai. Tą vakarą nuėjo miegoti, kitą dieną išvarė nukentėjusiąją iš buto. Prieš tai naktį nenorėjo to daryti, nes kur gi ji naktį eitų. Tai buvo pirmas atvejis, kuomet jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Gailisi dėl veikos, daugiau  tai nepasikartos.

          Taigi, kaltinamasis prisipažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus apie įvykdytos veikų aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei gynėjui neprieštaraujant, teismas nutarė  įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukti (BPK 273 str.).

Iš nukentėjusiosios A. C., kuri gyvena Vokietijoje ir teigia, kad šiuo metu negali atvykti į Lietuvą, parodymų matyti, kad kaltinamojo tėvų bute jie gyveno kaip šeima, kartu gyveno jos sūnus bei kaltinamojo abu tėvai. Būdamas girtas D. tampa agresyvus, neadekvatus. Grįžęs girtas namo jis keldavo konfliktus, įžeidinėjo ją, vartojo necenzūrinius žodžius, išvarinėjo ją bei sūnų iš namų, kad net tekdavo miegoti lauke arba eiti gyventi pas vyresnįjį sūnų, kuris gyvena atskirai. Konfliktus matydavo ir jo tėvai. D. Ž. naudojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Paskutinį kartą sugyventinis D. Ž. prieš ją panaudojo ne tik kumščius, bet ir peilį, t.y. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, datos jau tiksliai neatsimena, apie 23.00 val. ji buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje. Taip pat virtuvėje buvo ir neblaivus D. Ž., kuris prie stalo valgė, o ji sėdėjo šalia lango. Jie bandė bendrauti, nors pokalbis su girtu D. Ž. buvo beprasmis, po ko jis nieko nesakęs paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir metė į ją, pataikė į dešinės kojos šlaunį. Peilis sužalojo jai šlaunį. Žaizda buvo labai gili ir buvo daug kraujo. Peilis nukrito ant žemės, ji pajuto stiprų skausmą ir buvo šokiruota. D. Ž. nuėjo į kambarį miegoti ir į virtuvę atėjo sūnus R. C., kuris pamatė kraują ir suteikė pirmąją pagalbą. Ryte ji kartu su sūnumi iš buto išvažiavo. Po įvykio ji į policiją nesikreipė, taip pat dėl sužalojimo nesikreipė į medikus. Šiuo metu ant kojos liko randas, žaizda užgijo. Išėjus gyventi kitur, D. Ž. pradėjo juos persekioti, grasinti susidoroti su ja, siųsdamas sms žinutes, o mažajam sūnui kalba apie ją blogus dalykus ir ją įžeidinėja. Pas D. Ž. grįžti gyventi kartu ji bijo, nes jo elgesys neprognozuojamas ir yra realus pavojus jos ir sūnaus sveikatai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti D. Ž. baudžiamojon atsakomybėn. Jos parodymus gali patvirtinti D. Ž. tėvai bei jų bendri sūnūs (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-10-22 išvadoje Nr. G 3528/15 nustatyta, kad A. C. nustatytas odos randas dešinės šlaunies srityje, susiformavęs sugijus žaizdai, padarytai galimai prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros. Nustatytas odos randas sužalojimu nevertinamas (b. l. 29).

Liudytoja A. Ž., kaltinamojo motina, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų vasarą, negali nurodyti datos ir tikslaus mėnesio, vakare A. C. užėjo į jos kambarį ir parodė mažą žaizdelę, bei pasakė, kad D. Ž. ką tik jai dūrė peiliu.  A. C. ir D. Ž. gyveno  kartu, konfliktavo, pykdavosi. 2015 metų rugsėjo mėnesį, kai jie matyt galutinai susipyko, jos sūnus kategoriškai pasakė, kad A. C. privalo palikti jų butą, dėl ko A.  su sūnumi R. C. paliko butą, išėjo. Kiek žino, išėjusi A. pernakvojo pas savo draugę (duomenų nurodyti negali, nes nežino). Po kurio laiko apsigyveno pas savo sūnų R. Ž.. Vėliau girdėjo, kad apsigyveno Krizių centre. Jie su vyru pradžioje bandė raminti juos, bet vėliau nustojo kištis   į jų gyvenimą. D. yra agresyvus, bet šiaip, kaip namų šeimininkas, yra geras – tvarkosi, gamina maistą (b.l. 36).

Iš liudytojos V. Č. parodymų matyti, kad  nukentėjusioji gyveno su D. Ž.. Liudytojos  santykiai su jais geri. Pernai  (2015 m.) vasarą  A. paskambino verkdama ir pasakė, kad D. Ž. metė į ją peilį, aiškino, kad  skauda koją. Siūlė A. atvažiuoti pas ją, tačiau ji atsisakė, nes buvo jau  vėlu. Atvažiavo kitą dieną. Rodė žaizdą. Tai buvo dešinės kojos šlaunis. Žaizda užklijuota pleistru, kraujuota. Žaizda buvo poros centimetrų, šlaunyje, ties šlaunikauliu. Kreiptis į policiją ji nenorėjo. Gyveno pas ją apie du mėnesius, iki rugsėjo. Sūnus R. atvyko ir apsigyveno kartu vėliau. Po to jie  išsikraustė į krizių centrą. Neatsimena, bet galimai iki apsigyvenimo krizių centre  A.   kelioms dienoms  buvo grįžusi  gyventi pas  D. Ž. (b.l. 170-171).

 

 

             

              Įrodymų vertinimas, teismo išvados

 

 

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatyta veika padaroma yra tyčia.Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą,  padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, galimas pasekmes jo sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772,  2013-07-13 redakcija).

BPK 38 straipsnis nustato, kad asmens šeimos nariais  laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai),vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Bylos duomenimis, nukentėjusiosios A. C., kaltinamojo D. Ž., liudytojų A. Ž. bei V. Č. parodymais yra nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu sugyventiniai  - nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Taigi, tuo metu jie buvo šeimos nariai.

Kaltinamasis D. Ž. neneigia smurtavęs prieš A. C., tačiau jo manymu, tai buvo ne rugpjūčio, bet birželio mėnesio pabaigoje arba liepos mėnesį, nes konflikto metu ėjo kalba apie tai, jog R. paliktas kartoti mokslo metus mokykloje. Bet kokiu atveju, kaltinamasis nurodo, jog tai buvo vienintelis atvejis, kai jis metė į sugyventinę peilį, todėl negali paneigti, kad ekspertai konstatavo nukentėjusiosios šlaunies sužalojimą ir jis yra būtent jo veiksmų pasekmė. Taip pat kaltinamasis pripažįsta, kad konflikto liudininke buvo jo motina, kuri matė A. žaizdą.

Tai, kad  nukentėjusiajai peiliu buvo sužalota nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunis, parodė kaltinamojo motina, liudytoja A. Ž., kuri tyrimo eigoje paaiškino, kad po įvykusio virtuvėje konflikto matė žaizdą ant A. kojos, pastaroji aiškino jai, kad  D. dūrė jai peiliu.

Įvykio vakarą nukentėjusioji skambino V. Č. ir verkdama aiškino, jog ją peiliu sužalojo kaltinamasis, o kitą dieną A. C. atvyko  bei apsigyveno pas ją. Liudytoja matė sužalotą nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunį. Pastaroji nenorėjo kreiptis  su pareiškimu dėl to įvykio  į policiją.

Teismo specialisto išvada Nr.G 3528/15 buvo konstatuota, kad A. C. nustatytas odos randas dešinės šlaunies srityje, susiformavęs sugijus žaizdai, padarytai galimai prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros. Nustatytas odos randas sužalojimu nevertinamas (b.l. 29).

Tokiu būdu, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma  nustatyta, kad kaltinamasis metė virtuvinį peilį ir sužalojo nukentėjusiajai dešinės kojos šlaunį. Specialistų - medikų konstatuotas randas yra būtent šios užgijusios žaizdos pasekmė. Kaip išvadoje nurodė medicinos specialistas, sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 2-3 mėnesius iki nukentėjusiosios apžiūros. Apžiūra atlikta 2015-10-22, tokiu būdu, sužalojimas galėjo buvo padarytas rugpjūčio mėn. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji piktnaudžiauja alkoholiu, kad ji turėjo ir kitų randų ant kojų, tačiau jis gi pripažįsta, kad peiliu pataikė nukentėjusiajai į koją, kad pasekmes matė motina ir kad toks įvykis buvo vienkartinis.

Tokiu būdu, bylos duomenimis  nustatyta, kad  D. Ž. metė peilį, padarė sugyventinei A. C. dešinės šlaunies viršutinio trečdalio paviršiuje žaizdą, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kurios metu  sužalojimo vietoje rastas odos randas.

Kaltinamojo D. Ž. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal  BK 140 str. 2 d.

 

 

Bausmės skyrimas

 

 

Kaltinamasis D. Ž. padarė   tyčinį nusikaltimą, kurį   įstatymas priskiria prie nesunkių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktą, nurodo, jog gailisi dėl savo veikos ir  kad tai daugiau nepasikartos.

Sunkina jo atsakomybę tai, kad prieš sugyventinę jis smurtavo būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis   teisiamas yra pirmą kartą. Baustas administracine tvarka (b.l. 71-74). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.l.76-78).

Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis  negu  yra numatytas įstatymo šios  bausmės rūšies vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. taisyklės dėl bausmės sumažinimo trečdaliu. Kaltinamajam skirtini apribojimai bei įpareigojimai.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

 

 

                                                                      NUSPRENDĖ :

                           

 

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir  nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu ir galutinai nuteistajam nustatyti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

            Išaiškinti nuteistajam, kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos.

            Įpareigoti nuteistąjį :

  1. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bausmės laikotarpiu  būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, gydymusi.
  2. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).

            Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įsiteisėjus nuosprendžiui šią kardomąją priemonę panaikinti.

            Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                             P.Borkovski


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK 291 str. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju
  • BPK 273 str. Sutrumpintas įrodymų tyrimas
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 38 str. Šeimos nariai
  • BPK 297 str. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas