Teisėjas Vitalijus Šidagis                                               Baudžiamoji byla 1 A – 328 – 350 / 2013

Proceso Nr. 1-77-1-00222-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10;  2.4.6.3.1

 (S)

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. gegužės 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-         pagal BK 178 str. 2 d. trijų metų laisvės atėmimo bausme.

-         pagal BK 187 str. 3 d. trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. K. paskirta galutinė subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė.

            Priteista iš T. K. ir R. G. solidariai AB „(duomenys neskelbtini)“ 672,05 Lt bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 339,15 Lt žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

NUSTATĖ:

T. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d., apie 00¹⁰ val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, sugadinę duris, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini),  priklausančios parduotuvės patalpas iš kur slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą-13 vnt., 2 l  talpos plastikinių butelių alaus „Tradicinis Tauro“ bendros 58,50 Lt vertės,  3,80 Lt vertės  2 l talpos plastikinį  butelį alaus „Teisybė“, 2 vnt. 0.5 l  talpos stiklinius butelius alaus „ Kalnapilio Pilsner“ bendros 2,92 Lt vertės, butelį alaus „Kalnapilio Pilsner“ 1,39 Lt vertės, 7 vnt. 2 l talpos plastikinius butelius alaus „Tauro Taurusis“ bendros 26,25 Lt vertės, butelį alaus „Vilkmergės brandusis“ 2,47 Lt vertės,  6,74 Lt vertės pakelį cigarečių  „Kent Silver HD“, 7,46 Lt vertės  cigarečių pakelį  „Parliament Aqua Blue“,  113 pakelių cigarečių „Partner silver“ bendros 555,96 Lt vertės, 6,74 Lt vertės  pakelį cigarečių „Marlboro auksinis“,  UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 672,05 Lt turtinę žalą.

Be to, jie darydami anksčiau nurodytą nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tai yra, kad 2011 m. birželio 06 d., apie 00¹⁰ val., veikdami bendrininku grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, braudamiesi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, esančias Pasvalio r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), sugadino  sandėlio duris ir signalizacijos prietaisus bendros 339,15 vertės, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 339,15 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu T. K. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nurodo, kad viso proceso metu neneigė įvykdęs vagystę, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė jam bausmę nustatęs dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Jam paskirta bausmė žymiai griežtesnė nei jo bendrininkui paskirta arešto bausmė, nors abiejų vaidmenys vykdant nusikaltimą buvo vienodi.

Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo tėtis miręs, o motinai nustatytas 35 procentų nedarbingumas ir jai reikalinga pagalba namuose.

Teismo posėdyje apelianto gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras -  atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas LR BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų veikų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir švelninti bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė dvi T. K. atsakomybę sunkinančiais aplinkybes ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apeliantas pripažino savo kaltę įvykdžius vagystę ir sugadinus svetimą turtą, pripažino civilinį ieškinį (1 t., b.l. 99-100; 2 t. 93-94). Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas savanoriškai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas ir tai padarė savo noru, o nuoširdus gailėjimasis suprantamas kaip neigiamas savo veiksmų vertinimas, nukentėjusiojo atsiprašymas. Apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi jas padaręs, t.y. neigiamai įvertino savo tokius veiksmus, todėl yra visos sąlygos jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailestį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino šios aplinkybės T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam T. K. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto neišnykus teistumui,  todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, apylinkės teismas apeliantui už jo padarytas veikas pagrįstai parinko BK 178 str. 2 d., ir 187 str. 3 d. sankcijose numatytas griežčiausias – laisvės atėmimo ir arešto bausmes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyta dar viena nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkinė, todėl jam švelnintina skundžiamu nuosprendžiu paskirtų tiek už atskiras veikas, tiek subendrintos bausmių trukmė. Tačiau, nustatant bausmės dydį atsižvelgiant į T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat kolegija turi omenyje ir tai, kad T. K. praeityje teistas keletą kartų, t.y. kad nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, todėl pastaroji esanti jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame kontekste negali būti ir nėra bausmės trukmę lemianti aplinkybė.

Nors apeliantas skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo tėtis miręs, o motinai nustatytas 35 procentų darbingumas ir jai reikalinga pagalba namuose, tačiau kolegija šiuos teiginius vertina kaip išimtinai deklaratyvius ir konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nors ir yra svarbios, tačiau neduoda pagrindo dėl to švelninti paskirtą bausmę , be to aplinkybė, kad apelianto motina yra iš dalies nedarbinga, pačiam apeliantui buvo puikiai žinoma ir iki aptariamo nusikaltimo padarymo ir tai nesutrukdė jam įvykdyti nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, netinkamai taikė BPK 243 ir 244 straipsnių, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo atidėjimą ir pertraukų teisme nagrinėjamoje byloje darymą, nuostatas. BPK 244 str. 1 d. numatyta, kad kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o šio straipsnio 3 d. įsakmiai nurodyta, kad tokiu atveju bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, t.y. nuo parengiamosios teisiamojo posėdžio stadijos.   Pagal BPK 243 str. teisiamasis posėdis gali būti pertrauktas tik poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui, arba dėl kitų svarbių priežasčių – pvz. jei, ištyrus tame teisiamajame posėdyje galimus ištirti įrodymus, nusprendžiama, kad jų teisingam sprendimui priimti nepakanka ir reikia atlikti papildomą įrodymų tyrimą, tame tarpe ir apklausti naujus liudytojus ar kitus asmenis.  

BPK XX skyriuje reglamentuota parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, kurioje esančiuose straipsniuose paeiliui detaliai nurodyta teisiamojo posėdžio eiga iki įrodymų tyrimo pradžios. Bylos nagrinėjimo galimumo klausimas sprendžiamas pagal BPK 266 straipsnyje nustatytas taisykles ir, atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje tvarką reglamentuoja sekančio BPK – XXI skyriaus nuostatos, logiška, kad pastarasis klausimas turi būti išspręstas iki įrodymų tyrimo pradžios. Jeigu nusprendžiama, kad pagal esamą situaciją bylą galima pradėti nagrinėti ir pradedamas įrodymų tyrimas, iš naujo grįžti prie galimumo nagrinėti bylą klausimo dėl to, kad kažkas iš kviestų asmenų neatvyko į pirmą posėdį, kuriame buvo nuspręsta pradėti nagrinėti bylą iš esmės, nėra jokio pagrindo, aišku, išskyrus situaciją, kai nusprendžiama, jog taip buvo esmingai pažeistos teisiamajame posėdyje nedalyvavusio proceso dalyvio teisės.

Kaip matyti iš šios bylos 2012-08-27 teisiamojo posėdžio protokolo, į bylos nagrinėjimą neatvykus civilinio ieškovo atstovui ir liudytojams, teismas parengiamojoje posėdžio dalyje nutarė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, nusprendęs, kad be neatvykusių proceso dalyvių bylą nagrinėti galima, tačiau vėliau, apklausęs kaltinamuosius ir atvykusius liudytojus, padarė priešingą, niekuo nepagrįstą išvadą ir bylos nagrinėjimą atidėjo nenurodydamas tam jokio įstatyminio pagrindo (2 t. b.l. 96,97). Sekančio – 2012-10-02 teisiamojo posėdžio metu, vėl nusprendė  bylą nagrinėti iš esmės, tačiau jau pažeisdamas BPK 244 str. 3 d. nuostatą, kad atidėjus bylos nagrinėjimą, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių, tęsė naujų atvykusių asmenų apklausą, apžiūrėjo daiktinius įrodymus ir priėmė prieštaringą sprendimą – nutarė skelbti byloje pertrauką, tačiau ir tuo pačiu prieš atidedant bylos nagrinėjimą išklausė ir išsprendė proceso dalyvių prašymus.  Sekančiame, 2012-11-14 posėdyje bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas, neatvykus kaltinamajam R. G., o 2013-02-21 bylos nagrinėjimas vėl buvo tęsiamas, o ne byla pradėta nagrinėti iš naujo, buvo atliekamas rašytinių įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos, 2013-02-28 paskelbtas nuosprendis.

Kaip minėta, liudytojų neatvykimas į vykusius teismo posėdžius gali būti pripažinta priežastimi skelbti byloje pertrauką tam, kad reikalingi liudytojai atvyktų į posėdį, tačiau pagrindų, išvardintų BPK 244 str., 234 str. 5 d. 3, 4 punktuose ir 254 str. 2 dalyje numatytų atvejų, kada bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, nebuvo, todėl teismas vieną kartą pradėjęs bylą nagrinėti iš esmės, turėjo po to ne atidėti bylos nagrinėjimą, o skelbti byloje pertraukas. Elgdamasis priešingai teismas iš esmės sujaukė procesą, padarė jį painų, klampų ir nelogišką, keletą veiksmų, pvz. teisių proceso dalyviams aiškinimą, kaltinamųjų asmenybių nustatymą, kartojo po kelis kartus, o paties galimumo nagrinėti bylą iš esmės klausimą sprendė kiekviename posėdyje iš naujo. Tuo pačiu– nepradėdamas po bylos atidėjimo bylos nagrinėjimo iš naujo, teismas padarė ir BPK pažeidimą, t.y. iš naujo pradėjęs nagrinėti bylą, iš naujo įrodymų netyrė, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio reikėtų skundžiamą nuosprendį naikinti ir priiminėti naują nuosprendį BPK 329 str. 4 p. pagrindu, nes proceso dalyvių teisės esminiai suvaržytos nebuvo ir pažeidimas neturėjo esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

 

n u s p r e n d ė :

 

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį:

pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to;

T. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 8 mėnesių, pagal LR BK 187 str. 3 d. paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 25 parų, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę  sumažinti  iki 2 metų 8 mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                 Algirdas Gaputis

 

                                                                                                      Ričardas Gilys

                                                                                                                                                                                                                                                                Artūras Ridikas