Civilinė byla Nr. e2-1258-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00253-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.4; 3.4.3.2.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olympa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olympa“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Olympa“.

2.       Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau ir – Fondas) biudžetui 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė 10 144,27 Eur (10 069,79 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už 2021 m. lapkričio – 2022 m. liepos mėn., 74,48 Eur delspinigių). Atsakovė savo vardu registruoto turto neturi. Pagal 2021 m. balansą, bendrovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 20 431 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas 952 Eur, trumpalaikis turtas 19 479 Eur (atsargos – 142 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 19 337 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 18 1426 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 69 436 Eur. Nuo 2022 m. liepos 11 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2022 m. liepos 8 d. sumokėjo 400 Eur. 2022 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis, atsakovės įmonėje dirbo 5 apdraustieji.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Olympa“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Pilkoji kopa“.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė 10 144,27 Eur (10 069,79 Eur VSD įmokų už 2021 m. lapkričio – 2022 m. liepos mėn., 74,48 Eur delspinigių). Atsakovės vardu registruoto turto nėra. Pagal atsakovės 2021 m. balansą, bendrovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 20 431 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas 952 Eur, trumpalaikis turtas 19 479 Eur (atsargos – 142 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 19 337 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 18 1426 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 69 436 Eur. Nuo 2022 m. liepos 11 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2022 m. liepos 8 d. sumokėjo 400 Eur.

5.       Teismo vertinimu, atsakovė pateikė prieštaringus paaiškinimus, nes, viena vertus, aiškino, kad jos įsiskolinimas pareiškėjui susidarė dėl ankščiau turėtų įsiskolinimų ir atidėjimų, kurie buvo taikomi pandemijos COVID-19 metu ir atsakovei buvo atidėtas mokėjimas 9 638,99 Eur sumai; taip pat dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, kai nuo 2021 m. pabaigos drastiškai pradėjo kilti šildymo ir elektros kainos; dėl situacijos Ukrainoje, dauguma atsakovės klientų atsisakė užsakymų, dėl to per 2022 m. I ketvirtį atsakovės apyvarta palyginus su 2021 m. IV ketvirčiu sumažėjo beveik 3 kartus. Nuo 2022 m. gegužės mėn. apyvarta pradėjo didėti, buvo optimizuota bendrovės veikla, sumažintas darbuotojų skaičius, pakeista bendrovės buveinės vieta, tai turėjo įtakos bendrovės apyvartai, nes reikėjo atjungti ir perkelti visą gamybos įrangą, ją pajungti naujame pastate, perkelti ir pajungti interneto ir ryšio įrangą. Visą 2022 m. birželio mėn. buvo vykdomi bendrovės persikraustymo darbai. Atsakovė negalėjo vykdyti gamybinės veiklos, o tai turėjo įtakos bendrovės finansiniam stabilumui, ir atitinkamai galimybėms mokėti eilinius mokėjimus pareiškėjui. Kita vertus, atsakovė aiškino, kad ji dirba stabiliai ir turi nuolatinių užsakovų; iki 2022 m. rugsėjo mėn. 19 d. atsakovės apyvarta sudarė daugiau nei 70 000 Eur, tai viršija 2021 m. laikotarpį, kai apyvarta sudarė tik apie 60 000 Eur. Esamos skolos pareiškėjui bei kitiems atsakovės kreditoriams palaipsniui mažėjo. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl gerėjant finansinei padėčiai, ji nesumoka pareiškėjui.

6.       Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad atsakovė pateikė taikos sutartį, kuri pasirašyta tik vienos šalies.

7.       Teismas darė išvadą, kad atsakovės padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl nusprendė, jog jai keltina bankroto byla. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Olympa“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto balanso už 2022 m., kuris įrodo, kad bendrovė pradėjo dirbti pelningai. Atsakovė neturi įsiskolinimų darbuotojams, toliau vykdo veiklą, bendrovės pradelsti mokėjimai ženkliai sumažėjo. Per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. apeliantė gavo daugiau nei 15 000 Eur pajamų.

8.2.                      Atsakovė, siekdama apginti savo teises, prašė bylą pirmosios instancijos teismo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas prašymo netenkino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio nuostatas.

9.       Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9.1.                       Atsakovė teismui balanso už 2022 m. nėra pateikusi (pateikta tik 2022 m. liepos 31 d. bendrovės pelno (nuotolių) ataskaita (nepasirašyta)), todėl teismas neturėjo galimybių įvertinti minimo atsakovės balanso. Teismas neturėjo galimybių įvertinti atsakovės nurodomos aplinkybės dėl jos įsiskolinimų mažėjimo, nes atsakovė nepateikė aktualaus bendrovės skolininkų (kreditorių) sąrašo, kuriame būtų nurodytos reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai.

9.2.                      Atsakovės teismui pateikti dokumentai neįrodo, kad bendrovės finansinė būsena yra iš esmės pasikeitusi (juridinio asmens įsipareigojimai neviršija turto vertės) nei ji buvo 2021 m. gruodžio 31 d. pagal 2021 m. balansą. Veiklos vykdymas nereiškia, jog bendrovė yra moki.

9.3.                      Atsakovei buvo sudaryta galimybė pradelstas skolas Fondo biudžetui mokėti dalimis, tačiau ji nesumokėjo net einamųjų VSD įmokų. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimu atsakovei atidėtas 9 638,99 Eur VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas iki 2022 m. gegužės 31 d., mokant po 200,92 Eur, vėliau po 200,81 Eur. 2022 m. birželio 22 d. duomenimis, UAB „Olympa“ nebuvo sumokėjusi 1 480,22 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už 2022 m. balandžio mėn., 1 574,20 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už 2022 m. gegužės mėn. Bendrovei nevykdant sprendime nustatytų sąlygų, t. y. nesumokėjus einamųjų VSD įmokų, ji buvo įspėta, kad sprendimas neteks galios, po to atsakovė 2022 m. birželio 23 d. sumokėjo 350 Eur, tačiau, bendrovei toliau nemokant įmokų, sprendimas nuo 2022 m. birželio 30 d. neteko galios. 2022 m. spalio 18 d. duomenimis, atsakovė Fondo biudžetui skolinga 12 300,08 Eur, iš jų 12 225,60 Eur VSD įmokų už 2021 m. lapkričio–2022 m. rugsėjo mėn. (iš jų 1 141,78 Eur VSD įmokų už 2022 m. rugsėjo mėn.) bei 74,48 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius, pervedimą. 2022 m. lapkričio 14 d. duomenimis, atsakovė Fondo biudžetui skolinga 12 332,12 Eur, iš jų 12 225,60 Eur įmokų ir 106,52 Eur delspinigių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu bei su 2022 m. gruodžio 13 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikė UAB „Olympa“ banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. bei už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6772-617/2022, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Olympa“, kaip skolininkės, ir UAB „Aklotos projektai“, kaip apeliantės kreditorės, taip pat 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėtas 13 405,70 Eur įsiskolinimas Fondo biudžetui. Apeliantė teikiamais naujais įrodymais grindžia, kad įmonė vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas, atsiskaitinėja su kreditoriais.

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio pobūdžio dokumentų priėmimo į bylą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad kiti apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nors ir pateikti pavėluotai, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar apeliantė yra (ne)moki. Pareiškėjas yra susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

15.       Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, veiklą vykdanti bendrovė.

16.       Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

19.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

20.       Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. balansų, sudarytų už 2021 m. laikotarpį, matyti, kad 2021 m. į atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudarė viso 20 431 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 952 Eur, trumpalaikis turtas – 19 479 Eur (atsargos – 142 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 19 337 Eur). Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad didžiąją UAB „Olympa“ turto dalį 2021 m. sudarė trumpalaikis turtas (19 479 Eur), kurį beveik visą sudaro kitas trumpalaikis turtas (19 337 Eur). Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nedetalizuoja, kas sudaro kitą trumpalaikį turtą, taip pat neteikia išsamaus ir aktualaus debitorių sąrašo, kuriame būtų nurodytos reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai.

21.       Iš byloje esančių balansų taip pat matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 181 426 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 69 436 Eur. Atsakovė UAB „Olympa“ 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2021 finansiniais metais patyrė 39 910 Eur nuostolio, nors iš 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė nuostolių 2021 m. liepos mėn. nebepatiria – jos pelnas yra 1 149 Eur, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėjas, minėta ataskaita yra nepasirašyta, todėl jos duomenys vertintini kritiškai. Juo labiau kad atsakovė nėra pateikusi į bylą naujesnio išsamaus įmonės balanso bei kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos į bylą pateikto balanso už 2022 m., yra nepagrįsti ir nelogiški; teismas neturi jokių objektyvių galimybių įvertinti duomenų, kurių nėra pateikta į bylą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 m. laikotarpį nepateikti ir jam, apeliantė pateikė tik bendrovės sąskaitos išrašus, teismo nutartį dėl taikos sutarties tarp atsakovės ir jos kreditorės patvirtinimo, taip pat duomenis, patvirtinančius skolos valstybės biudžetui padengimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

22.       Remiantis bylos duomenimis pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, kadangi atsakovė buvo skolinga Fondo biudžetui – 2022 m. lapkričio 14 d. duomenimis, atsakovės skola sudarė 12 332,12 Eur, iš jų 12 225,60 Eur įmokų ir 106,52 Eur delspinigių. Apeliantė pateikė 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo I. M. (I. M.) apeliantės vardu sumokėjo 13 405,70 Eur įsiskolinimą Fondo biudžetui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407 30 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet įsiskolinimas pareiškėjui apeliantės vardu sumokėtas jau esant priimtai nutarčiai iškelti jai bankroto bylą, lemia būtinumą nustatyti, ar dėl patenkintų reikalavimų iš esmės keičiasi UAB „Olympa“ finansinės būklės vertinimas. Iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 24 d. antstolė L. P. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl 9 734,03 Eur skolos išieškojimo. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6772-617/2022, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Olympa“ ir UAB „Aklotos projektai“, matyti, kad apeliantė (skolininkė) įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. pilnai padengti UAB „Aklotos projektai“ 6 378,49 Eur skolą, pirmą įmoką sumokant iki 2022 m. spalio 5 d., tačiau šios nutarties priėmimo dienai apeliantė nėra pateikusi jokių duomenų, jog yra atlikusi bent vieną įmoką savo kreditorei UAB „Aklotos projektai“. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė savo įsiskolinimą Fondo biudžetui padengė ne iš šiuo metu jos veiklos generuojamų pajamų, nors deklaruoja, patirianti pelną, bet akcininko I. M. lėšomis, kas šią aplinkybę vertinant kartu su aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręsti, jog atliktu mokėjimu per savo dalyvį atsakovė siekia tik dirbtinai sukuri prievoles galinčio vykdyti juridinio asmens įvaizdį, vengdama bankroto bylos jai iškėlimo. Juo labiau kad, kaip teisingai pastebi pareiškėjas, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei nagrinėjant jos atskirąjį skundą nėra pateikusi aktualaus bendrovės kreditorių sąrašo, kuriame būtų nurodytos reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai.

23.       Apibendrindamas motyvus dėl atsakovės turto masės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę viso 49 005 Eur suma (69 436 Eur-20 431 Eur), t. y. įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Taigi atsakovė pripažintina nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Išvadų dėl atsakovės nemokumo nekeičia ir patenkintas įsiskolinimas pareiškėjui, nes apeliantės UAB „Olympa“ turto ir įsipareigojimų santykis dėl patenkinto reikalavimo iš esmės nepasikeitė.

24.       Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad ji vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teikia savo banko sąskaitos išrašus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys, nesant byloje pateiktų įrodymų, ar įmonė turi vykdomų sutarčių (užsakymų), ar sudarinėja naujus sandorius su klientais, gauna naujus užsakymus ir vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Iš pateiktų sąskaitos išrašų nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu yra atliktos įmokos, ar tai yra pardavimo pajamos, jei taip – ar šios įmokos atliktos senesnių sutarčių (užsakymų) pagrindu, ar vykdant naujas sutartis (užsakymus). Be to, net jei vertinti nepasirašytą 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad apeliantė liepos mėn. sugeneravo 1 149 Eur pelno, tokia suma, vertinant ją atsakovės turto masės santykio kontekste, laikytina aiškiai nepakankama, jog atsakovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Pažymėtina, kad būtent apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdoma ūkinė–komercinė veikla neteikia jai realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl teismo vaidmens nemokumo byloje

27.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nenagrinėjo žodinio proceso tvarka. Atsakovė turi teisę pasinaudoti kiekvienu jos prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas; atsakovė norėjo apginti pažeistas materialines subjektines teises ir įstatymo saugomus interesus.

28.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir vertina, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl teismo veiksmų yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais.

29.       Pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant ginčus dėl juridinių asmenų nemokumo, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, jog apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais apeliantė siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad klausimas dėl UAB „Olympa“ bankroto bylos iškėlimo nebuvo nagrinėjamas žodiniame teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo spręsti, jog minėtas klausimas nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Dėl procesinės baigties

30.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė