LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,NBP“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektrėnų energetikos remontas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Remanas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NBP“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž., prašydamos priteisti iš atsakovo ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 1 650 001 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei UAB „NBP“ 685 065,10 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buvo įsteigta 2008 m. lapkričio 17 d., UAB „NBP“ nuo 2016 m. gruodžio 20 d. buvo vienintelė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkė, šiuo metu kontroliuojanti 87,17 proc. akcijų ir gaunanti dividendus. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veikla yra sudėtingų šilumos bei elektros gamybos įrenginių (katilų, turbinų) ir infrastruktūros įrenginių montavimo, diagnostikos ir remonto darbų paslaugos (ranga). Ši veikla yra licencijuojama. Atsakovas A. Ž. nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. spalio 24 d. buvo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdybos nariu, nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. dirbo komercijos direktoriumi, o nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d. ėjo direktoriaus pareigas. Tiek dėl turimos UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų kontrolės, tiek dėl savo pareigų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ administracijoje atsakovui buvo žinoma absoliučiai visa su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veikla susijusi informacija. Kadangi buvo numatyta, kad atsakovas ne vienerius metus organizuos, kontroliuos ir koordinuos UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą, o kartu ir žinos visą su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veikla susijusią informaciją, 2011 m. kovo 1 d. tarp ieškovės UAB „NBP“ ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo buvo detalizuota bei konkretizuota atsakovo (valdybos nario bei direktoriaus) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatyta pareiga saugoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją. Susitarimo 4.4.1 – 4.4.7 punktuose šalys apibrėžė, ką laiko konfidencialia informacija, t. y. duomenis apie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojus, sudarytus sandorius, santykius su trečiaisiais asmenimis, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinę informaciją, o taip pat duomenis apie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prekes ir/arba teikiamas paslaugas.

3.       2016 m. spalio 7 d. atsakovas savo noru atsistatydino iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktoriaus pareigų, su juo buvo nutraukta darbo sutartis, atsakovas buvo atšauktas iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“  valdybos nario pareigų. Atsakovas siūlė iš jo nupirkti turimas UAB „NBP“ akcijas, dėl akcijų kainos buvo sutarta, tačiau sandoris neįvyko, kadangi atsakovas nesutiko patvirtinti, kad pardavęs UAB „NBP“ akcijas nekonkuruos su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir nesutiko sudaryti papildomo susitarimo. Atitinkamai, nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 24 d. atsakovas privalėjo saugoti konfidencialią UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ informaciją.

4.       Po atsakovo pasitraukimo iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ sekė šie įvykiai: 2016 m. lapkričio 17 d. darbuotojo pareiškimu, t. y. pačiam prašant darbo santykius su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ netikėtai nutraukė bendrovės projektų direktorius D. Š.; 2016 m. gruodžio 6 d. buvo įregistruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Remanas“, kurios vadovu bei vieninteliu akcininku tapo ką tik su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbo santykius nutraukęs projektų direktorius D. Š.. UAB „Remanas“ buveinė buvo įkurta adresu Ateities pl. 23A, Kaunas, t. y. buvusiose UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ patalpose. Be to, UAB „Remanas“ įstatuose numatyta, kad įmonė verčiasi energetinių įrenginių montavimo, remonto, diagnostikos ir techninės apžiūros veikla, t. y. ta pačia licencijuojama veikla, kurią vykdė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. kovo 1 d. iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ į UAB „Remanas“ perėjo dirbti iš viso 44 buvę (ar perėjimo metu dar esami) UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojai, t. y. 83 proc. visų UAB „Remanas“ darbuotojų.

5.       2017 m. balandžio 6 d. UAB „Remanas“ buvo išduoti atestatai, leidžiantys vykdyti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konkuruojančią veiklą. 2017 m. gegužės 29 d. su pasiūlymu dėl papildomų montavimo darbų statant 21MW biokuro elektrinę į ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ klientą UAB „Axis technologies“ kreipėsi UAB „Remanas“. Pagrindinius darbus šiame objekte atliko UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, o papildomų darbų poreikis apskritai nebuvo viešinamas. UAB „Remanas“ disponavo konfidencialia informacija apie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą. 2017 m. UAB „Remanas“ dalyvavo tuose pačiuose konkursuose, kaip ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, bei juos laimėjo, pateikusi nežymiai mažesnes kainas.

6.       Nors atsakovas UAB „Remanas“ įsidarbino 2018 m. sausio 2 d., tačiau šios įmonės veiklą atsakovas koordinavo bei organizavo žymiai anksčiau. 2017 m. atsakovas buvo ne kartą pastebėtas besilankantis UAB „Remanas“ buveinėje darbo metu kartu su kitais UAB „Remanas“ darbuotojais. Atsakovas UAB „Remanas“ dirba tame pačiame kabinete, tose pačiose patalpose, kaip ir vadovavimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ metu.

7.       Ieškovės reikalauja taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už pareigos saugoti konfidencialią informaciją, o ne komercinę paslaptį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnis), pažeidimą. Atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimas, pasireiškė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialios informacijos (atsakovas žinojo informaciją apie personalą, tiekėjus, klientus, kainodarą ir t. t.), panaudojimu organizuojant UAB „Remanas“ veiklą bei atskleidžiant šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarant UAB „Remanas“ galimybes konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje. Dėl to atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Remanas“ yra nuo su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ atsiskyrusio atsakovo verslas, kurį atsakovas, prisidengdamas trečiojo asmens vadovu D. Š., organizavo ir koordinavo nuo pat UAB „Remanas“ įsteigimo. Atsakovas sukauptą konfidencialią informaciją apie su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą (žmogiškuosius išteklius bei pajėgumus, tiekėjus, klientus, kainodarą ir t. t.) panaudojo UAB „Remanas“ veikloje, faktiškai perkopijuodamas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklos modelį. Nors de jure (teisiškai) UAB „Remanas“ įsteigė buvęs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojas D. Š., de facto (faktiškai) UAB „Remanas“ steigėju bei vadovu yra atsakovas. Nors de jure  atsakovas UAB „Remanas“ įsidarbino tik 2018 m. sausio 2 d., de facto šios įmonės veiklą atsakovas koordinavo bei organizavo žymiai anksčiau. Atsakovas eidamas ieškovės vadovo pareigas gaudavo 4 000 Eur mėnesinį atlyginimą ir dividendus, jo pajamos per metus buvo šimtatūkstantinės, todėl jis turėjo lėšų įsteigti kitą įmonę, priešingai nei UAB „Remanas“ vadovas D. Š., kuris tokių lėšų neturėjo. Po UAB „Remanas“ įsteigimo, atsakovas ir toliau finansavo savo įmonę.

9.       UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ patyrė žalą negautų pajamų forma, kuri suvokiama kaip UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialia informacija besinaudojančios konkurentės UAB „Remanas“ gauta nauda, t. y. bendru pelnu.

10.       UAB „NBP“ patyrė žalą, kurią sudaro UAB „NBP“ turimų 87,17 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų vertės sumažėjimas per 2017 metus. Atitinkamai, mažėjant UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelnui, kartu mažėja ir šios bendrovės akcijų vertė, o tai reiškia žalą pagrindinei akcininkei, ieškovei UAB „NBP“. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y.  Susitarimo pažeidimo, žymiai sumažėjo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2017 metų pelningumas. Vidutinis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelningumas iki 2017 metų, t. y. kuomet susidūrė su atsakovo neteisėtais veiksmais, buvo 7,73 proc. Iš 2017 metų uždirbtų pajamų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ būtų gavusi iš viso 886 885,50 Eur grynojo pelno, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2017 metų pelningumas krito iki 0,88 proc., buvo gauta vos 100 990 Eur grynojo pelno. Atitinkamai, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ grynasis pelnas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sumažėjo iš viso 785 895,50 Eur suma ir jeigu ne atsakovo neteisėti veiksmai, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų vertė būtų paaugusi 785 895,50 Eur. UAB „NBP“ priklausanti 87,17 proc. akcijų dalis būtų paaugusi 685 065,10 Eur suma. Šią sumą ieškovė UAB „NBP“ reikalauja priteisti iš atsakovo kaip žalos, patirtos dėl akcijų vertės sumažėjimo 2017 metais, atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui A. Ž. iš ieškovių UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „NBP“ po 2 624,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Remanas“ priteisė iš ieškovių UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „NBP“ po 2 311,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovių teigimu, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją panaudojo organizuodamas UAB „Remanas“ veiklą, atskleisdamas šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarydamas UAB „Remanas“ galimybę konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje.

13.       Ieškovės nenurodė, kokią konkrečią civilinės atsakomybės rūšį, t. y. sutartinę ar deliktinę, prašo taikyti atsakovui, tačiau iš ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinio teismas darė išvadą, kad atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš Susitarimo 4.4 punkto pažeidimo.   

14.       Susitarimo 4.3 punktu šalys susitarė ir atsakovas įsipareigojo, kol dirbs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ arba eis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdymo organo nario pareigas, bet ne trumpiau kaip iki 2016 m. gegužės 1d., nekonkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

15.       Atleidžiant atsakovą iš darbo ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nebuvo patvirtinusi nei komercinės paslapties, nei konfidencialios informacijos sąrašo, taip pat nei darbo sutartyje, nei kituose UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ar atsakovo susitarimuose nebuvo įtvirtinta atsakovo pareiga saugoti ir neatskleisti kitiems asmenims bendrovės paslaptis. Be to, ieškovės nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, kokią konkrečiai Susitarimo 4.4.1–4.4.7 punktuose nurodytą konfidencialią informaciją, kokiu būdu ir kada paviešino atsakovas, nes per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatskleidė šios informacijos turinio.

16.       Susitarimo sudarymas susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-4465-656/2011, kurioje ieškovė UAB „Visagino energetikos remontas“ buvo pareiškęs ieškinį atsakovams UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, V. J., A. Ž., A. A., B. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė visų civilinėje byloje atsakovams pareikštų ieškinio reikalavimų ir patvirtino, kad neturi jokių turtinių ar bet kokių kitokių reikalavimų bei pretenzijų atsakovams dėl aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą (toliau – civilinė byla Nr. 2-4465-656/2011).

17.       Mainais už tai atsakovas įsipareigojo būti lojaliu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ tol, kol dirbs bendrovėje arba eis bendrovės valdymo organo nario pareigas (Susitarimo 4.2 punktas), taip pat prisiėmė įsipareigojimus, nurodytus Susitarimo 4.2 –  4.4 punktuose.

18.       Teismas sprendė, kad priešingai nei dėl Susitarimo 4.4 punkte pateiktų vertinimų, Susitarimo 4.2 ir 4.3 punktuose aptartos lojalumo ir nekonkuravimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos, dėl jų byloje ginčo nėra ir ieškovės šių sąlygų pažeidimu atsakovo nekaltina.

19.       Susitarimo 6 punktu šalys nustatė, kad A. Ž. pažeidus vieną ar daugiau šiuo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, UAB „NBP“ įgyja teisę į nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu, nuostolių dydis ribojamas kainos, mokamos už UAB „Visagino energetikos remontas“ parduodamų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 49 proc. akcijų paketo, suma.

20.       Atsižvelgdamas į sutarties uždarumo principą ir aptartas Susitarimo sąlygas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nedalyvavusiai Susitarime, yra pagrindas taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį, kadangi sutarties pažeidimo atveju teisę į nuostolių atlyginimą turi tik UAB „NBP“, be to, prašomų atlyginti nuostolių suma turi būti ne didesnė, kaip numatyta Susitarimo 6 punkte. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo sutartinė atsakomybė ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ negalima, o ieškovės UAB „NBP“ atžvilgiu negali būti didesnė už numatytą Susitarime. Tačiau teismas pažymėjo, kad nesant sutartinės atsakomybės, galima žalą padariusio asmens deliktinė atsakomybė, kuriai taikomos tos pačios civilinės atsakomybės sąlygos.

21.       Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovams UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo (toliau civilinė byla – Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą (toliau civilinė byla – Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistus žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus (toliau civilinė byla – Nr. (duomenys neskelbtini)).

22.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės dėl konkuruojančios UAB „Remanas“ įsteigimo ir neteisėtos jos veiklos, dėl darbuotojų perviliojimo, yra išspręstos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinys buvo atmestas, teismas sprendė, kad ieškovių aptartos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl UAB „Remanas“ įsteigimo ir neteisėtos jos veiklos nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes dėl šių aplinkybių, turinčių prejudicinę galią, išsamiai pasisakyta teismų procesiniuose dokumentuose išnagrinėtoje civilinėje byloje. Dėl to iš naujo šių aplinkybių teismas nenagrinėjo ir plačiau dėl jų nepasisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.       Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pozicija yra nenuosekli, o įrodinėjamos aplinkybės, t. y. ieškinio pagrindas, parenkamas selektyviai, t. y. atmetus ieškovės reikalavimus vienų darbuotojų atžvilgiu dėl praktiškai tapačių įrodinėjamų aplinkybių, ieškovė, imituodama naują ieškinio pagrindą ir dalyką, pareiškia reikalavimą kitam bendrovės darbuotojui, nors tokią galimybę turėjo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Įvertinęs civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus apie UAB „Remanas“ įsteigimą, jos vadovą, teismas sprendė, kad minėti faktai  turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, tuo tarpu, dėl ieškovių įrodinėjamų aplinkybių apie atsakovo suteiktas paskolas UAB „Remanas“ vadovui, kaip fiziniam asmeniui, įsteigiant konkuruojantį verslo subjektą, teismas konstatavo, kad šių faktų nepaneigia ir neteikia teisinio pagrindo vertinti UAB „Remanas“ įsteigimą ir jos veiklą kitaip, t. y. ieškovių norimu būdu.

25.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas, būdamas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vadovu, disponavo informacija, kuri buvo neatsiejama jo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Tačiau ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, kokią konkrečiai Susitarimo 4.4.1–4.4.7 punktuose nurodytą konfidencialią informaciją, kokiu būdu ir kada paviešino atsakovas, nes per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatskleidė šios informacijos turinio. Be to, darbo sutartį su UAB „Remanas“ atsakovas sudarė 2017 m. gruodžio 28 d., o darbą pradėjo 2018 m. sausio 2 d., t. y. daugiau kaip po vienerių metų nuo darbo sutarties nutraukimo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ bendrovėje. 

26.       Ieškovės atsakovo nesąžiningumą, t. y. faktinį vadovavimą UAB „Remanas“ oficialiai įmonėje nedirbant, įrodinėjo ir liudytojo Ž. M. parodymais, tačiau teismas nustatė, kad pačiam liudytojui ši aplinkybė buvo žinoma iš kitų šaltinių, kurių nurodyti jis negalėjo (nenorėjo),  liudytojas taip pat patvirtino, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma ir iš suinteresuotos bylos baigtimi ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ vadovo, todėl teismas šio liudytojo parodymų nelaikė objektyviais ir jais nesivadovavo (CPK 185 straipsnis).

27.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė pirmosios iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų.

28.       Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to, minėtos civilinės atsakomybės sąlygos ieškovė iš viso neįrodinėjo.

29.       Ieškovė UAB „NBP“ patirtą 685 065,10 Eur dydžio žalą kildino iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų nuvertėjimo už 2017 m., tuo tarpu, ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“  nurodytą 1 650 001 Eur žalą – iš negautų pajamų už 2018 metus. Ieškovės nenurodė, kas lėmė skirtingą žalos pasirinkimo laikotarpį, kai atsakovo neteisėti veiksmai atskirais laikotarpiais nebuvo aptarti ir priežastiniu ryšiu nebuvo įrodinėjami.  

30.       Įvertinęs tai, kad atsakovui pažeidus Susitarimo sąlygas UAB „NBP“ įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, kurio dydis ribojamas kainos, mokamos už UAB „Visagino energetikos remontas“ parduodamų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 49 proc. akcijų paketą, suma, teismas nustatė, kad ieškovės neįrodinėjo akcijų paketo kainos, jos susidarymo mechanizmas, kitų su šia aplinkybe susijusių faktų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti tokį reikalavimą.

31.       Ieškovės UAB „NBP“ nurodytas laikotarpis, t. y. 2017 metai, ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno sumažėjimas už minėtą laikotarpį buvo analizuojamas išnagrinėtoje byloje, vertinant UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojų išėjimo iš darbo priežastis ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimą, kai prie ieškovės buvo prijungta nuostolinga įmonė, dėl ko bendrovės pelningumas krito. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nepateikė į bylą objektyvių ir nešališkų duomenų apie akcijų nuvertėjimo faktą ir priežastis, į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo su tokiu akcijų nuvertėjimu ir jo dydžio nustatymu nesutiko, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad įvardijamus nuostolius ji patyrė tik dėl atsakovo kaltės.

32.       Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ savo nuostolių atsiradimą siejo su UAB „Remanas“ laimėtais viešaisiais pirkimais. Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad per nurodytą laikotarpį UAB „Remanas“ laimėjo 40 proc., o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ – 50 proc. pirkimų, kitus 10 proc. laimėjo kitas juridinis asmuo. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad UAB „Remanas“ konkuravo su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ sąžiningu būdu, o UAB „Remanas“ uždirbtas pelnas per 2018 metus negali būti laikomas ieškovės patirtais nuostoliais.

33.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teismas konstatavo, kad ieškovės savo reikalavimų neįrodė, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

34.       Įvertinęs bylos duomenimis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) teismas iš ieškovių UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „NBP“ atsakovui A. Ž. prašomą priteisti sumą 6 993,80 Eur sumažino iki 5 248,40 Eur ir iš kiekvienos ieškovės atsakovui priteisė po 2 624,20 Eur, taip pat iš ieškovių UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „NBP“ trečiajam asmeniui UAB „Remanas“ prašomą priteisti sumą 7 711,24 Eur sumažino iki 4 622,52 Eur ir iš kiekvienos ieškovės trečiajam asmeniui priteisė po 2 311,26 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35.       Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „NBP“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

35.1.                      Teismo išvados, kad ieškovės nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, kokią konkrečiai Susitarimo 4.4.1–4.4.7 punktuose nurodytą konfidencialią informaciją, kokiu būdu ir kada paviešino atsakovas, nes per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatskleidė šios informacijos turinio, patvirtina, kad teismas ieškovėms pritaikė nepakeliamą įrodinėjimo naštą bei neįgyvendinamą įrodinėjimo standartą – pateikti tiesioginius su konkuruojančios įmonės UAB „Remanas“ veikla susijusius įrodymus, t. y. iš kur, kaip ir kada ši įmonė gavo atitinkamą informaciją, kurios pagrindu analogiškai veikė rinkoje bei ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ sąskaita uždirbo pajamas. Ieškovės nedisponavo ir negalėjo disponuoti tiesioginiais konfidencialios informacijos neteisėto panaudojimo konkuruojančios bendrovės UAB „Remanas“ veikloje įrodymais, todėl ieškovės neįrodinėjo ir nėra pajėgios įrodyti, kada ir kuri ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidenciali informacija buvo perduota UAB „Remanas“ ir kada bei kaip UAB „Remanas“ šia informacija pasinaudojo.

35.2.                      Ieškovės įrodė identiškus ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiksmams UAB „Remanas“ veiksmus rinkoje, t. y. UAB „Remanas“ yra UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konkurentė ir dalyvauja tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, kaip ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, t. y. iš 10 viešųjų pirkimų UAB „Remanas“ su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konkuravo net 9, t. y. 90 proc. UAB „Remanas“ viešuosius pirkimus prieš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ laimėjo pasiūlydama neženkliai žemesnes kainas.

35.3.                      Teismas, pritaikydamas pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai atmesdamas ieškovių prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovės teismui teikė prašymus išreikalauti duomenis apie pinigų (tiek pavedimu, tiek grynais) judėjimą tarp atsakovo A. Ž., jo statytinio D. Š., B. G. ir de facto atsakovo A. Ž. įmonės „Remanas“. Išreikalauti duomenys būtų tiesiogiai patvirtinę aplinkybę, kad A. Ž. neabejotinai buvo tiek faktiniu UAB „Remanas“ savininku, tiek ir faktiniu šios įmonės vadovu.

35.4.                      Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai atsisakė tirti bei vertinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Remanas“ ir atsakovo ryšiais, kaip neva nustatytų prejudicinę galią turinčiame teismo procesiniame sprendime. Tuo tarpu, nustačius ryšius tarp A. Ž. bei UAB „Remanas“, t. y. jog UAB „Remanas“ yra atsakovo A. Ž. verslas, taip pat būtų nustatytas ir konfidencialios informacijos perdavimas bei panaudojimas su ieškove UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje konkuruojančios UAB „Remanas“ veikloje.

35.5.                      Teismo išvados dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių prejudicinės galios yra nepagrįstos, nes nei UAB „NBP“, nei atsakovas A. Ž. jokiu procesiniu statusu nedalyvavo minėtoje byloje, t. y. nesutampa šios bei minėtos civilinės bylos šalys. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl deliktinės kitų atsakovų civilinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymo) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, o šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės už konfidencialumo pareigos pažeidimą. Taip pat aplinkybės, susijusios su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“  konfidencialia informacija bei jos panaudojimu nebuvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalykas. Dėl to teismas turėjo savarankiškai vertinti atsakovo A. Ž. ir trečiojo asmens UAB „Remanas“ ryšius. Nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovių įrodinėtą atsakovo A. Ž. faktinį vadovavimą UAB „Remanas“ veiklai, t. y. UAB „Remanas“ buvo įsteigta bei jos veikla finansuota atsakovo A. Ž. lėšomis. Atsakovas A. Ž. faktiškai veikė kaip de facto  UAB „Remanas“ akcininkas bei vadovas dar de jure  nedirbdamas minėtoje bendrovėje. Be to, atsakovą A. Ž. kaip UAB „Remanas“ akcininką ir vadovą kitame bei šiame teisminiuose procesuose įvardijo ir kiti prisiekę asmenys.

35.6.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ neturi reikalavimo teisės, o ieškovės UAB „NBP“ reikalavimas ribojamas šalių susitarimu, tačiau pastaroji ieškovė nepagrindė šių ribų apimties. Nagrinėjamu atveju atsakovas įsipareigojo saugoti ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, o ne ieškovės UAB „NBP“ konfidencialią informaciją. Be to, ne ieškovėms, o atsakovui kilo pareiga įrodinėti atitinkamas teismo sprendime akcentuotas aplinkybes, t. y. iki kiek turėtų būti mažinama atsakovo civilinė atsakomybė, tačiau atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, o atitinkamų įrodymų nebuvimą teismas vertino atsakovo naudai, tokiu būdu nepagrįstai perkeldamas ieškovėms įrodinėjimo pareigą įrodyti atsikirtimų į pareikštą reikalavimą pagrindą.

35.7.                      Be to, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai pagrindžia ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ bei ieškovės UAB „NBP“, kaip UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkės, patirtą žalą (jos faktą). Teismas turėjo pareigą nustatyti tikslų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tačiau šios pareigos neįvykdė.  

35.8.                      Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priėmė atsakovo pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tenkino prašymą dėl jų priteisimo. Byla iš esmės buvo baigta nagrinėti 2020 m. lapkričio 11 d., tačiau tos dienos posėdžio metu teismas, suderinęs su šalimis, nustatė terminą baigiamosioms kalboms pateikti iki 2020 m. lapkričio 19 d., 13:00 val. bei leido bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikti kartu su baigiamosiomis kalbomis. Tačiau atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po teismo nustatyto termino.

36.       Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovėms 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

36.1.                      Teismas pagrįstai netaikė tokių įrodinėjimo taisyklių, kokios yra taikomos bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo tretiesiems asmenims. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės nekėlė klausimo dėl to, kad šioje byloje joms neva turėtų būti pritaikyta tokios apimties įrodinėjimo pareiga, kokia yra taikoma bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo. Ieškovės skunde iš esmės nurodo, kad atsakovas tretiesiems asmenims perdavė ne konfidencialią informaciją, o komercinę UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ paslaptį, todėl darytinai išvada, kad ieškovės keičia ieškinio faktinį pagrindą.

36.2.                      Ieškovių argumentai, kad 2016 m. gruodžio 6 d. įsteigtas UAB „Remanas“ 2017 m. jau disponavo informacija, kuri padėjo UAB „Remanas“ viešuosiuose pirkimuose sėkmingai konkuruoti su tam tikrais rinkos senbuviais, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu.

36.3.                      Teismas bylos nagrinėjimo metu atmetė vieną ieškovių prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, atsižvelgdamas į tai, kad duomenis buvo prašoma išreikalauti iš asmens, nesančio bylos šalimi, t. y. D. Š.. Visi kiti ieškovių prašymai buvo tenkinti arba vykdant teismo įpareigojimą, arba teismo siūlymu, arba gera valia paties atsakovo ir UAB „Remanas“, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso nuostatas ar neatskleidė bylos esmės.

36.4.                      Teismas visiškai pagrįstai pasirėmė prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nustatytais kitose civilinėse bylose priimtuose teismų sprendimuose ir iš naujo faktinių aplinkybių toje apimtyje neanalizavo.

36.5.                      Atsakovas vadovavosi naujai nustatytu terminu ir baigiamąją kalbą kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. vakare.

37.       Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Remanas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovėms 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

37.1.                      Teismas pagrįstai rėmėsi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis.

37.2.                      Į bylą ieškovės nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo civilinę atsakomybę.

37.3.                      Ieškovių veiksmais yra menkinama UAB „Remanas“ dalykinė reputacija ir D. Š. garbė bei orumas.

37.4.                      UAB „Remanas“ konkuravimas su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ tam tikrais atvejais dalyvaujant tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose yra paremtas veikimu laisvos rinkos sąlygomis, o ne siekiu neteisėtai konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“.

37.5.                      Ieškovių prašymu apklaustų liudytojų parodymai yra nepatikimi, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

39.       Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. liepos 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus liudytojo R. R. apklausos protokolą. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu ir 2018 m. liepos 5 d. apklausos metu minėtas liudytojas davė skirtingus parodymus dėl tų pačių bylai reikšmingų aplinkybių.

40.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

41.       Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo teikiamu nauju rašytiniu įrodymu siekia įrodyti ieškovių apeliaciniame skunde prašomus vertinti, kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas, liudytojo R. R. parodymus, ir į tai, jog šis rašytinis įrodymas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo išsiųstas ieškovėms ir atsakovui susipažinti, todėl jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija trečiojo asmens pateiktą naują rašytinį įrodymą priimama ir vertins jį visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl konfidencialios informacijos ir civilinės atsakomybės (ne)taikymo

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalauja taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą ir to apeliantės neginčija.

43.       Konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

44.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 5 dalis nustato pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai.

45.       Tuo tarpu, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatymo įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

46.       Ieškovės atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš to, jog jis nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. spalio 24 d. būdamas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdybos nariu, nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. eidamas komercijos direktoriaus pareigas, o nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d. eidamas direktoriaus pareigas, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją panaudojo organizuodamas UAB „Remanas“ veiklą, atskleisdamas šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarydamas UAB „Remanas“ galimybę konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje. Ir nors ieškovės nagrinėjamu atveju konkrečiai nenurodė, kurią civilinės atsakomybės rūšį (sutartinę ar deliktinę) prašo taikyti, tačiau iš byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra kildinama iš Susitarimo 4.4 punkto pažeidimo, t. y. jokiais būdais neatskleisti ir nenaudoti ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialios informacijos.

47.       2011 m. kovo 1 d. tarp ieškovės UAB „NBP“ ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo detalizuota bei konkretizuota atsakovo (valdybos nario bei direktoriaus) ABĮ nustatyta pareiga saugoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją.

48.       Susitarimo 4.3 punktu atsakovas įsipareigojo, kol dirbs Bendrovėje arba eis Bendrovės valdymo organo nario pareigas, bet ne trumpiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d., nekonkuruoti su Bendrove nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, kaip kito ūkio subjekto darbuotojas, kaip nepriklausomas profesionalas ar komercinis agentas, kaip kito juridinio asmens dalyvis ir / ar valdymo organų narys, patarėjas, konsultantas, taip pat per sutuoktinį, šeimos narius ar kitus trečiuosius asmenis neturėti konkuruojančios įmonės akcijų ar dalių nuosavybėje). Nekonkuravimą šalys be kita ko supranta kaip apsisprendimą tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nesiversti veikla, analogiška Bendrovės veiklai, taip pat nesiversti komerciniu tarpininkavimu tarp Bendrovės esamų ir / ar potencialių partnerių ir Bendrovės konkurentų ir / ar kitokių paslaugų Bendrovės konkurentams atlikimu, dėl kurių Bendrovė galėtų patirti nuostolių ar negauti pajamų ir / ar pelno, taip pat nevilioti Bendrovės darbuotojų pereiti į kitas įmones ir pan.

49.       Susitarimo 4.4 punktu atsakovas įsipareigojo, kad tol, kol dirbs Bendrovėje arba eis Bendrovės valdymo organo nario pareigas, ir ne trumpiau kaip vienerius metus po darbo sutarties su Bendrove pasibaigimo, saugoti, nenaudoti asmeninės naudos siekimui, neatskleisti tretiesiems asmenims konfidencialios Bendrovės informacijos. Šio susitarimo tikslais konfidencialia Bendrovės informacija šalys laiko žemiau nurodytą įskaitant bet neapsiribojant, informaciją: 4.4.1 informacija apie Bendrovės ir / ar su ja susijusių asmenų verslo partnerius, akcininkus, vadovus, darbuotojus ir / arba klientus; 4.4.2 informacija apie Bendrovės ir / ar su ja susijusių asmenų santykius su trečiaisiais asmenimis; 4.4.3 informacija apie Bendrovės ir / ar su ja susijusių asmenų sudarytus ir / arba planuojamus sudaryti sandorius; 4.4.4 su Bendrove ir / ar su ja susijusiais asmenimis susijusia finansine informacija; 4.4.5 informacija apie Bendrovės ir / ar su ja susijusių asmenų veiklos metodus, verslo planus ir / ar strategiją; 4.4.6 informacija apie Bendrovės ir / ar su ja susijusių asmenų parduodamas prekes ir / arba teikiamas paslaugas, taikomas nuolaidas, turimą intelektinę, pramoninę ir / ar kitokią nuosavybę, naudojamus informacinių technologijų sprendimus, programas ir / ar duomenų bazes; 4.4.7 informacija, susijusia su šios sutarties sudarymu, jos tekstu ir / ar pačios informacijos konfidencialumo faktu.

50.       Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais, kurie gali pasireikšti sumažėjusiu bendrovės konkurencingumu rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautu pelnu ir pan. Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis (kliento atstovų, atsakingų už užsakymų teikimą kasatoriui, kontaktai, informacija apie klientą ir jo ypatumus, iš kliento gautos pajamos, klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansinės galimybės taikyti nuolaidas, marža), su klientu sudarytų sutarčių ypatumai) turėtų būti atsiradusių neigiamų padarinių (kliento netekimo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

51.       Teisėju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių prašomos atsakomybės taikymui atsakovo atžvilginu yra svarbios Susitarimo sudarymo aplinkybės ir jo šalys.  Susitarimo sudarymas susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje ieškovė UAB „Visagino energetikos remontas“ atsisakė visų civilinėje byloje atsakovams UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, V. J., A. Ž., A. A., B. G. pareikštų ieškinio reikalavimų ir patvirtino, kad neturi jokių turtinių ar bet kokių kitokių reikalavimų bei pretenzijų atsakovams dėl aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą. Tuo tarpu, atsakovas Susitarimo 4.2 punktu įsipareigojo būti lojaliu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ tol, kol dirbs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ arba eis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdymo organo nario pareigas, taip pat priėmė Susitarimo 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus įsipareigojimus. Taigi, šis Susitarimas buvo sudarytas atsakovo A. Ž., kaip UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininko, su UAB „NBP“ reaguojant į situaciją susijusią su UAB „Visagino energetikos remontas“ pretenzijomis, o ne kaip darbuotojo su darbdaviu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, t. y. šalis A. Ž. ir UAB „NBP“ siejo ne pavaldumo santykiai, bet komercinės partnerystės santykiai siekiant ekonominės naudos per sėkmingą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą (Susitarimo 1 punktas).

52.       Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas Susitarimą sudarė tik su ieškove UAB „NBP“ ir Susitarimo pagrindu įsipareigojo būti lojaliu ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir su ja nekonkuruoti, kuri pati sudarant šį Susitarimą nedalyvavo, nesant byloje duomenų, kad atsakovas apskirtai būtų sudaręs nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimų su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nėra laikoma viena iš Susitarimo šalių ir atsakovą sutartiniai santykiai siejo tik su ieškove UAB „NBP“. 

53.       Įvertinusi pirmiau išdėstytą, taip pat  tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sutarties uždarumo principo išimčių, ir vadovaudamasi sutarties uždarumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sutartinė atsakomybė ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ atžvilgiu, nesant minėtai ieškovei Susitarimo šalimi, negalima.

54.       Ieškovės atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat kildina iš to, kad jis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją panaudojo įsteigdamas UAB „Remanas“ ir organizuodamas UAB „Remanas“ veiklą, atskleisdamas šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarydamas UAB „Remanas“ galimybę konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje.

55.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovams UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistus žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus. Taigi, UAB „Remanas“ pareikšti reikalavimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos buvo atmesti.

56.       Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas yra nustatęs, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir atsakovė UAB „Remanas“ dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, nes jų pagrindinės veiklos kryptys yra energetinių įrenginių montavimas, remontas, techninė priežiūra ir diagnostika. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje (ankstesnėje įstatymo redakcijoje analogiškas 16 str.), kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

57.       Atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl UAB „Remanas“ kaip konkuruojančio subjekto įsteigimo ir šio juridinio asmens galimo neteisėto konkuravimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismui konstatavus, kad UAB „Remanas“ jokių neteisėto konkuravimo veiksmų neatliko, teisėjų kolegija sprendžia, kad laikomi nepagrįstais ir atmetami ieškovių argumentai, jog teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Remanas“ įsteigimu ir atsakovo ryšiais su šia bendrove, kaip neva nustatytų prejudicinę galią turinčiame teismo procesiniame sprendime. Priešingas konstatavimas nagrinėjamu atveju lemtų įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų iškraipymą ir pažeistų teisinių santykių stabilumą, todėl ieškovių argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

58.       Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamoje byloje teikia vienas kitam prieštaraujančius faktus apie UAB „Remanas“ įsteigimą. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ teigė, kad pasibaigus darbo santykiams su ieškove, buvęs ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ projektų direktorius D. Š. nedelsiant įsteigė su ieškove konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Remanas“ ir su kitais atsakovais atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei sukėlė ieškovei žalą. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodo, kad de jure  UAB „Remanas“ įsteigė buvęs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojas D. Š., de facto  UAB „Remanas“ steigėju bei vadovu yra atsakovas. Nors de jure  atsakovas UAB „Remanas“ įsidarbino tik 2018 m. sausio 2 d., de facto) šios įmonės veiklą atsakovas koordinavo bei organizavo žymiai anksčiau. Toks prieštaringų faktų pateikimas tik patvirtina nenuoseklų ieškovių aplinkybių vertinimą ir sudaro pagrindą atmesti juos kaip prieštaringus ir nepagrįstus.

59.       Ieškovės atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat kildina iš to, kad pastarasis perviliojo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojus dirbti pas konkuruojantį subjektą UAB „Remanas“.

60.       Jau minėjoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, palikdamas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą, taip pat darė išvadą, kad darbuotojų sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove lėmė ne atsakovų aktyvūs neteisėti veiksmai, o pas ieškovę susiklosčiusi nepalanki darbinė aplinka: iš darbo nusprendė išeiti arba buvo atleisti ilgai vadovaujamas pareigas ėję darbuotojai – direktorius, direktoriaus pavaduotoja, projektų direktorius, finansų direktorė, buvo žinoma apie prie ieškovės prijungiamą naują juridinį asmenį, dalis darbuotojų aiškiai abejojo tokio sprendimo efektyvumu ir ekonominiu naudingumu, kai kuriems darbuotojams buvo pakeistos darbo sąlygos – neterminuotos darbo sutartys buvo pakeistos terminuotomis, liudytojai paaiškino, kad darbo užmokestis už tą patį atliktą darbą jiems sumažėjo, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbuotojų išėjimą iš darbo lėmė objektyvios priežastys ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų.

61.       Atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojų perviliojimo dirbti pas konkuruojantį subjektą UAB „Remanas“ jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismui konstatavus, kad darbuotojų sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove lėmė ne atsakovų aktyvūs neteisėti veiksmai, o pas ieškovę susiklosčiusi nepalanki darbinė aplinka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad laikomi nepagrįstais ir atmetami ieškovių argumentai, kad teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Remanas“ įsteigimu ir atsakovo ryšiais su šia bendrove, kaip neva nustatytų prejudicinę galią turinčiame teismo procesiniame sprendime. Kaip minėta pirmiau, priešingas konstatavimas nagrinėjamu atveju lemtų įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų iškraipymą ir pažeistų teisinių santykių stabilumą, todėl ieškovių argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

62.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat kildina iš atsakovo D. Š., UAB „Remanas“ akcininkui ir vadovui, suteiktos paskolos. Ieškovės įrodinėja, kad UAB „Remanas“  įstatinį kapitalą formavo ir vėliau UAB „Remanas“ veiklą finansavo atsakovas.

63.       Nagrinėjamu bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Remanas“ įstatinį kapitalą D. Š. 2016 m. lapkričio 25 d. suformavo 50 000 Eur  pavedimu, o aptariamą 35 000 Eur paskolą gavo iš atsakovo po įstatinio kapitalo suformavimo – 2016 m. lapkričio 28 d., paskola 2017 m. sausio 9 d. buvo grąžinta. Byloje esančios paskolos sutartys pagrindžia paskolinius santykius tarp D. Š. ir atsakovo, o ne atsakovą ir UAB „Remanas“ siejusius paskolinius teisinius santykius, formuojant šio subjekto įstatinį kapitalą. Dėl to ieškovių nurodoma aplinkybė, kad D. Š. be atsakovo finansinės pagalbos negalėjo įsteigti UAB „Remanas“ ir suformuoti jo įstatinio kapitalo, taip pat yra neįrodyta.

64.       Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės nagrinėjamu atveju konkrečiai nenurodė, kurią civilinės atsakomybės rūšį (sutartinę ar deliktinę) prašo taikyti, konstatuoja, kad bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo sutartinė atsakomybė ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ atžvilgiu, nesant duomenų, kad ji apskirtai būtų sudaręs nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimų su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, negalima. Tuo tarpu, deliktinės atsakomybės ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ atžvilgiu apeliantės dėl pirmiau nustatytų aplinkybių neįrodė.

65.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Susitarimo 6 punktu šalys taip pat susitarė ir dėl nuostolių atlyginimo, t. y. A. Ž. pažeidus vieną ar daugiau šiuo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, UAB „NBP“ įgyja teisę į nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu, nuostolių dydis ribojamas kainos, mokamos už UAB „Visagino energetikos remontas“ parduodamų Bendrovės 49 proc. akcijų paketo, suma. Vadinasi, Susitarimo pažeidimo atveju į nuostolių atlyginimą, nedidesnį nei nurodytą Susitarimo 6 punkte, Susitarimo pagrindu turi tik ieškovė UAB „NBP“. Tačiau analizuojamu atveju ieškovėms neįrodinėjant sutartinės atsakovo atsakomybės ieškovės UAB „NBP“ atžvilgiu ir tik įrodinėjant neteisėtus atsakovo veiksmus, sukėlusius žalą ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, konstatuojama, kad ieškovės taip pat neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei UAB „NBP“.

66.       Įvertinus tai, kad ieškovės neįrodė pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, daroma išvada, kad teismas pagrįstai konstatavo nesant kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

67.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei skunde nurodo ieškovės, laikomos pagrįstomis teismo išvados, kad ieškovės nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, kokią konkrečiai Susitarimo 4.4.1–4.4.7 punktuose nurodytą konfidencialią informaciją, kokiu būdu ir kada paviešino atsakovas, t. y. nei tiesioginiais nei netiesioginiais įrodymais nepagrindė atsakovo civilinės atsakomybės ieškovių atžvilgiu.

Dėl įrodymų vertinimo  

68.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

69.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovės, nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės įrodė identiškus ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiksmams UAB „Remanas“ veiksmus rinkoje, t. y. UAB „Remanas“ yra UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konkurentė ir dalyvauja tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, kaip ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, t. y. iš 10 viešųjų pirkimų UAB „Remanas“ su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konkuravo net 9, t. y. 90 proc. UAB „Remanas“ viešuosius pirkimus prieš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ laimėjo pasiūlydama nežymiai žemesnes kainas.

71.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje veikia laisva rinka ir kiekvienas ūkine veikla užsiimantis subjektas turi galimybę laisvai disponuoti turimomis teisėmis bei pats pasirinkti viešuosius pirkimus, kuriuose nori dalyvauti. Be to, UAB „Remanas“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ užsiima panašia ūkine veikla, todėl turėtų būti laikoma normalia verslo praktika, kad du panašia veikla užsiimantys konkurencingi ūkio subjektai gali dalyvauti ir dalyvauja tuose pačiuose skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose bei juose teisėtai konkuruoja ir laimi / pralaimi. Dėl to teismas, įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad UAB „Remanas“ uždirbtas pelnas per 2018 metus negali būti laikomas ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ patirtais nuostoliais.

72.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovių skundo argumentus, kad atsakovui kilo pareiga įrodinėti kiek turėtų būti mažinama atsakovo civilinė atsakomybė. 

73.       Kaip minėta, CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, remiantis civilinio proceso kodekso normomis, pareiga įrodyti ieškinį kyla ieškovėms, o ne atsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovės, pareikšdamos atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatymo įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę. Tuo tarpu, įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui ir reikalavimas jam pačiam įrodyti, kiek turėtų būti mažinama jam civilinė atsakomybė, kai jis apskritai nesutinka, jog jam būtų taikoma tokia atsakomybė, pažeistų CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

74.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovėmis, kad konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus ir patirtą ieškovių žalą, teismas turėtų pareigą nustatyti tikslų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovės neįrodė pirmosios iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinei atsakomybei kilti yra reikalinga keturių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) – visuma, neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, žala negali būti priteisiama. Todėl teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, priešingai nei teigia ieškovės, pagrįstai darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

75.       Kitokios teisėjų kolegijos išvados dėl pagrįsto teismo įrodymų vertinimo nesuponuoja ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai.

76.       Į bylą pateiktas ir priimtas 2018 m. liepos 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus liudytojo R. R. apklausos protokolas patvirtina, kad 2018 m. liepos 5 d. apie tokią įmonę kaip UAB „Remanas“ nežinojo ir šios įmonės teritorijoje lankėsi darbo reikalais. Tuo tarpu, apklausiamas liudytoju nagrinėjamoje byloje R. R., duodamas parodymus, nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad 2017 m. pradžioje informavo A. J., jog atsakovas dirba UAB „Remanas“, o šalia UAB „Remanas“ buveinės lankėsi ieškodamas žemių savo sklypo lyginimo darbams atlikti. Dėl to minėto liudytojo parodymai laikomi prieštaringais ir jais remtis nėra jokio teisinio pagrindo.

77.       Liudytojas Ž. M. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ plėtros direktoriaus pareigas eina nuo 2018 metų, tačiau teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju dėstė aplinkybes, susijusias su 2016 metais ir 2017 metais. Dėl to minėto liudytojo parodymai taip pat vertinami kritiškai, kaip negalintys tiesiogiai atkurti 2016–2017 metų įvykių.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apklaustų liudytojų parodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad teismas pagrįstai liudytojų parodymų nelaikė objektyviais ir jais nesivadovavo.

79.       Kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

80.       Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priešingai nei teigia ieškovės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė motyvuotą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

81.       Ieškovės skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priėmė atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei tenkino prašymą dėl jų priteisimo, kadangi išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovių teigimu, atsakovas pavėluotai pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

82.       CPK 98 straipsnio 1 dalis numato patirtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, patvirtinančių įrodymų pateikimo terminą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.

83.       Įvertinusi paskutiniųjų teismo posėdžių eigos nenuoseklumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga laikomas šalių paskutiniųjų procesinių dokumentų pateikimas, t. y. replikų į baigiamąsias kalbas pateikimas 2020 m. lapkričio 24 d. Be to, pažymėtina, kad iš šalių negali būti atimta teisė į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimą net ir tuo atveju, jeigu įrodymai, pagrindžiantys jų dydį, buvo pateikti pavėluotai.

84.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių skundo argumentai dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir atsakovo bei trečiojo asmens pavėluotai pateiktų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus priėmimo nepaneigia teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

85.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių pareikšto ieškinio, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vadovavosi ir taikė prejudicinius faktus, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

87.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

88.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovėms bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

89.       Atsakovas prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, sąskaitos, patvirtinančios apie atliktą mokėjimą, išrašą. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovui.

90.       Trečiasis asmuo prašo priteisti 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovui.

Dėl baudos skyrimo 

91.       Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškovių skundą prašo ieškovėms skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos sumokant atsakovui.

92.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

93.       Teismų praktikoje pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

94.       Atsakovas ir trečiasis asmuo baudą ieškovėms prašo skirti už tai, kad ieškovės klaidina teismą neteisingai nurodydamos, jog atsakovas ir trečiasis asmuo praleido terminus baigiamosioms kalboms ir prašymams dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti, nors jų pačių atstovas teismo posėdžio metu prašė šį terminą pratęsti, taip pat dėstydami kitus, visiškai priešingus realybei faktus. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, kaip apeliacinio skundo dalyko, neformuluoja naujų reikalavimų, nenurodo naujų faktinių aplinkybių dėl ginčo esmės. Vien tai, kad jos nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir skunde nurodo, jų manymu, tai pagrindžiančias aplinkybes ir pagrįstus argumentus, negali būti laikoma piktnaudžiavimu, be to, nėra pagrindo manyti, jog ieškovės siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Ieškovių siekis paneigti teismo išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra argumentuotas, nesiekiantis suklaidinti, jų manymu, pagrindžiantis minėtos skundžiamos sprendimo dalies nepagrįstumą ir todėl vertinti kaip klaidinimo, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina atsakovo ir trečiojo asmens prašymo dėl baudos skyrimo ieškovėms.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:  

        Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovui A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ (juridinio asmens kodas 302248093) ir uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ (juridinio asmens kodas 301812598) po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Remanas“ (juridinio asmens kodas 304430148) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ (juridinio asmens kodas 302248093) ir uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ (juridinio asmens kodas 301812598) po 945,62 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.