Civilinė byla Nr. e2-1979-960/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34550-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 2.6.11.5.;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,

sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

dalyvaujant ieškovui J. P., ieškovų atstovams advokatams Arūnui Kontrimavičiui, Giriui Ivoškai, atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolitai Bučienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Diforsas“ ir J. P. ieškinius atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Swedbank“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir pripažinimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Diforsas“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovams atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, t.y. uždrausti atsakovams išjungti tiekiamą elektros energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei kitaip trukdyti ieškovui įgyvendinti 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutartimi numatytas teises. Ieškinį grindė tuo, jog tarp UAB „Diforsas“ ir J. P. buvo sudaryta veiklos panaudos sutartis pagal kurią UAB „Diforsas“ įgijo teisę naudotis kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Ši sutartis 2016 m. vasario 1 d. sutartimi buvo pratęsta iki 2018 m. gruodžio 1 d. UAB „Diforsas“ tapo žinoma, jog J. P. 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl antstolės 2016 m. liepos 19 d. akto, kuriuo buvo parduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu. Šioje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta AB „Swedbank“ perleisti nuosavybę į ginčo turtą. Papildomai buvo pritaikytas draudimas išjungti elektrą bei įpareigojimas įjungti elektros energijos tiekimą, kurie vėliau buvo panaikinti. AB „Swedbank“ nesulaukęs kol tarp šalių bus išnagrinėtas ginčas, ėmėsi priemonių atjungti elektros energijos tiekimą į ginčo turtą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo J. P., jog objekto savininko prašymu 2017 m. rugsėjo 14 d. bus nutrauktas elektros energijos tiekimas. UAB „Diforsas“ pagal panaudos sutartį turi pareigą išsaugoti jam perduotą turtą ir grąžinti savininkui tokios pats būklės. Šalia sodybos yra buitinių nuotekų valymo įrenginiai, kurie skirti nuotekoms išvalyti, įrengtas vandens surinkimo šulinys. Siurbliai šalina vandenį, o jiems neveikiant, vandens lygis pakyla, jis patenka į patalpas ir gadina rūsio apdailą. Elektros energija būtina šiems ir ventiliaciniams įrenginiams veikti, o ją atjungus, bloginama turto būklė, didinami nuostoliai, kurie šiuo metu sudaro 20 000 Eur. Objekto savininko pasikeitimas nepanaikino UAB „Diforsas“ teisių naudotis turtu, kuriuo jis naudojosi, o naujas savininkas įgijo turtą su suvaržymu, t.y. su terminuota panaudos sutartimi, kurią jie turi nutraukti ir to nepadarė. Atsakovui AB „Swedbank“ apie ieškovo sudarytą sutartį buvo žinoma iš viešai paskelbtos www.info.lt informacijos, iš pasirašytos mokėjimo terminalo sutarties su UAB „Hansab“. Elektros energijos nutraukimas bei kiti veiksmai trukdantys ieškovui naudotis turtu sudaro realią grėsmę, kad dėl tokių veiksmų ieškovui bus padaryta didelė turtinė žala, nes UAB „Diforsas“ vykdydamas maitinimo ir turizmo veiklą, negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams, turėdamas 12 darbuotojų, turės juos atleisti, neteikdamas paslaugų ieškovas negaus pajamų, bus sugadinti maisto produktai, bus užteršta gamta dėl nuotekų.

Ieškovai UAB „Diforsas“ ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydami pripažinti 2012 m. lapkričio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškinį grindė tuo, jog UAB „Diforsas“ anksčiau kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. rugsėjo 14 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ir 2016 m. lapkričio 16 d. raštu informavo J. P., jog sutartis yra nutraukta pagal AB „Swedbank“ prašymą. 2012 m. lapkričio 1 d. tarp ūkininko J. P. ir AB „Lesto“ buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartis. 2004 m. lapkričio 30 d. UAB „Diforsas“ sudarė nuomos sutartį su ūkininku J. P. pagal kurią UAB „Diforsas“ buvo perduotos 8 metų laikotarpiui patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovų buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri vėliau buvo pratęsta iki 2018 m. gruodžio 1 d. Pagal šias sutartis UAB „Diforsas“ nuo 2004 metų valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini) turtu, teikia paslaugas, moka mokesčius ir už elektros energiją. UAB „Diforsas“ už elektros energiją apmokėdavo pagal J. P. pateiktas sąskaitas tiesiogiai AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl susiklostė subtiekimo teisiniai santykiai. 2016 m. liepos 19 d. antstolės aktu buvo perduota tik dalis turto, esančio sodyboje (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, o J. P. 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas šį aktą pripažinti negaliojančiu. AB „Swedbank“ neperėmė nuosavybės į kitą žemės sklype esantį turtą: lauko aikštyną, krepšinio konstrukcijas, futbolo vartus, suoliukus, skiriamojo aikštyno tinklą, asfalto dangą, vieną ūkinį pastatą, elektros pastotę, visus inžinierinius elektros tinklus, žemė sklype įrengtus kitus inžinierinius tinklus ir t.t. Inžinierinių elektros tinklų savininku yra J. P., nes šis turtas nebuvo AB „Swedbank“ įkeistas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo J. P., jog AB „Swedbank“ prašymu nutraukia elektros energijos tiekimą nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. ir tą dieną elektros energijos teikimas buvo nutrauktas. Elektros energijos teikimas gali būti nutrauktas tik įstatymų nustatytais atvejais. J. P., būdamas ūkininku, nelaikomas juridiniu asmeniu, todėl elektros energijos nutraukimas jam galimas tik jį vertinant kaip fizinį asmenį – vartotoją, o sutartį kaip viešąją vartojimo sutartį. J. P. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydamas neatjungti elektros tiekimo ir nurodė svarbias aplinkybes. AB „Swedbank“ nebuvo perduoti visi objektai, kurie buvo prijungti pagal sutartį, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo būti nutraukta sutartis. AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali vienašališkai nutraukti sutarties nesutinkant kitai šaliai ir nesukreipiant į teismą. J. P. ir UAB „Diforsas“ sudarė elektros energijos subtiekimo sutartį ir UAB „Diforsas“ nebuvo įspėtas apie sutarties nutraukimą. Elektros energijos tiekimo nutraukimas daro žala turtui ir UAB „Diforsas“.

Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius nurodė, jog su ieškiniais nesutinka, prašė juos atmesti. J. P. nuo 2016 m. liepos 22 d. nebuvo kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininku, todėl sutartis ir elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2017 m. rugsėjo 14 d. naujo savininko AB „Swedbank“ prašymu. Nutraukus elektros tiekimą, išnyko prevencinio ieškinio pagrindas. Elektros energijos tiekimas yra užtikrinamas generatoriumi. AB „Swedbank“ nuosavybės teisė perėjo ir į kilnojamus daiktus – inžinierinius elektros tinklus, kurie laikytini nekilnojamojo turto priklausiniais ir juos ištinka pagrindinio daikto likimas. Sutartis su J. P. buvo sudaryta kaip su juridiniu asmeniu, todėl neturi būti taikomos nuostatos, taikomos buitiniam vartotojui. Elektros energija gali būti tiekiama ne būtinai objekto savininkui, bet tokiu atveju būtinas savininko sutikimas ir savininkas lieka atsakingu už šio asmens prievolių vykdymą. Sutartis buvo sudaryta tarp J. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Diforsas“ nėra jokių sutartinių teisinių santykių. Kai yra ginčas dėl turto nuosavybės, tai AB „Energijos skirstymo operatorius“ tik turi teisę nenutraukti elektros energijos tiekimo.

Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimuose į ieškinius nurodė, jog su ieškiniais nesutinka. J. P. neįvykdė su AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties sąlygų, todėl AB „Swedbank“ pagal 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą perėmė J. P. priklausantį įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). J. P. neišsikraustė iš AB „Swedbank“ perimto turto, todėl AB „Swedbank“ iniciavo iškraustymo teisminį procesą. 2016 m. spalio 1 d. tarp AB „Swedbank“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip naujo turto savininko, buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos teikimo į turtą ir vėliau AB „Swedbank“ pateikė prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą. J. P. nuo 2016 m. liepos 22 d. nebuvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, todėl sutartis ir elektros energijos teikimas buvo nutrauktas savininko AB „Swedbank“ prašymu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuota, jog UAB „Diforsas“ direktorė patvirtino, jog turte nevykdo jokios veiklos. Prevenciniame ieškinyje grindžiama žala atsiranda AB „Swedbank“ turtui, todėl neaišku kaip tai yra susiję su UAB „Diforsas“ žalos atsiradimu. Sutartis su ūkininku J. P. buvo sudaryta kaip su juridiniu asmeniu, todėl neturi būti taikomos nuostatos taikomos buitiniam vartotojui. UAB „Diforsas“ negali būti laikomas turto valdytoju, nėra tinkamu ieškovu, nes su juo negalėjo būti sudaryta tokia sutartis, nes tai draudė padaryti hipotekos lakštas, J. P. buvo tik dalies turto savininku. Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. J. P. ir UAB „Diforsas“ sudaryti susitarimai nesukuria kitiems asmenims teisinių santykių.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog AB „Swedbank“ nuosavybės teise neperėjo elektros kabeliai, skirstymo dėžės. Šiuo metu jis gyvena su šeima ginčo turte ir elektros energija yra gamina generatoriaus. Elektros energija būtina valymo įrenginiams, signalizacijai veikti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius palaikė ieškinius. Papildomai paaiškino, jog sodybą viso sudaro 9 pastatai iš kurių vienas nėra registruotas. 8 pastatai šiuo metu priklauso AB „Swedbank“, o vienas, neregistruotas yra J. P.. J. P. nuosavybės teise priklauso inžinieriniai tinklai, sporto aikštynas. Visi pastatai ir inžinieriniai įrenginiai yra viename žemės sklype. Paraiškoje buvo nurodyti objektai, kuriems turi būti tiekiama elektros energija. Teisme yra ginčijama AB „Swedbank“ nuosavybė ir yra pareikštas ieškinys dėl J. P. iškeldinimo. Elektros energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta su ūkininku J. P., kuris yra vartotojas. Elektros inžinieriniai tinklai laikytini nekilnojamu daiktu, bet jie nėra registruoti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Girius Ivoška palaikė ieškinius. Papildomai paaiškino, jog sujungus bylas, pirmiausiai turi būti išnagrinėtas ieškinys dėl elektros energijos nutraukimo, o tada prevencinis ieškinys, nes prevencinis ieškinys yra išvestiniu reikalavimu. UAB „Diforsas“ J. P. pastatuose vykdė veiklą, o dėl elektros energijos tiekimo atjungimo neteko tokios galimybės. Patalpoms yra padaryta mažiausiai 20 000 Eur žala atjungus elektros energijos tiekimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė Jolita Bučienė nesutiko su ieškiniais. Papildomai paaiškino, jog elektros energijos teikimas ir sutartis buvo nutraukta savininko prašymu ir atsakovas negalėjo nenutraukti tiekimo gavęs tokį prašymą. Elektros energijos tiekimas nebuvo skirtas asmeniniams poreikiams tenkinti.

Ieškovo J. P. ieškinį tenkinamas, UAB „Diforsas“ ieškiniai atmetami.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2004 m. rugsėjo 30 d. J. P. pateikė paraišką dėl elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų, kurioje nurodė, jog objekto pavadinimas – ūkininko sodyba pritaikyta kaimo turizmui vystyti (kitas vartotojas), (duomenys neskelbtini) mstl.2005 m. rugsėjo mėn. tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir J. P. buvo sudaryta sutartis dėl ūkininko sodybos pritaikytos kaimo turizmui vystyti, (duomenys neskelbtini) mstl., prijungimo prie skirstomųjų tinklų. 2004 m. lapkričio 30 d. tarp ūkininko J. P. ir UAB „Diforsas“ buvo sudaryta nuomos sutartis pagal kurią J. P. perdavė UAB „Diforsas“ nuomos teise valdyti ir naudotis už užmokestį 305,63 kv.m. patalpas, esančias statomoje kaimo turizmo sodybos dalyje, vadinamoje „Dvaras“ , (duomenys neskelbtini) miestelyje nuo 2016 m. sausio 1 d. aštuonių metų laikotarpiui. 2012 m. lapkričio 1 d. tarp ūkininko J. P. ir AB „Lesto“ buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią AB „Lesto“ įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą. 2013 m. lapkričio 25 d. tarp ūkininko J. P. ir UAB „Diforsas“ buvo sudaryta veiklos panaudos sutartis (toliau – Panaudos sutartis) pagal kurią ūkininkas J. P. UAB „Diforsas“ neatlygintinai perdavė 3 metų laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. visą kaimo turizmo veiklą (poilsio ir renginių organizavimą visame kaimo turizmo komplekse „(duomenys neskelbtini)“). 2016 m. vasario 1 d. J. P. ir UAB „Diforsas“ susitarė 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties galiojimą pratęsti iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Teismas įvertinęs visas šias nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog 2012 m. lapkričio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ankstesnis pavadinimas AB „Lesto“) (energijos tiekimo įmonė) ir ūkininkui J. P. (abonentas) pasirašius Sutartį, tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Ši Sutartis yra viešoji (CK 6.383 straipsnio 3 dalis), t.y. nagrinėjamu atveju AB „Energijos skirstymo operatorius“ privalo tiekti paslaugas visiems asmenims, kas tik kreipiasi (CK 6.161 straipsnio 1 dalis). Sutarties abonentu yra nurodytas ūkininkas J. P., kuris yra fiziniu asmeniu (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ), bet vien tik fakto, jog Sutartis sudaryta tarp fizinio ir juridinio asmens nepakanka jos kvalifikavimui vartojimo sutartimi, kadangi fizinis asmuo turi būti vartotoju (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas įvertinęs, jog paraiška buvo tiekiama ūkininko sodybai pritaikytai kaimo turizmui vystyti (kitas vartotojas), kaimo turizmo sodyba pagal nuomos sutartį, o vėliau pagal Panaudos sutartį, buvo perleista UAB „Diforsas“, Sutartis buvo sudaryta nurodant J. P. specifinį statusą – ūkininką (fizinis asmuo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla), ieškiniai buvo grindžiami aplinkybėmis, jog elektros energija būtina UAB „Diforsas“ verslo veiklai vykdyti, daro išvadą, jog Sutartis nebuvo sudaryta vien tik ieškovo J. P. ar jo šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, o ji buvo sudaryta ir buvo naudojama kitiems tikslams, susijusiems su pajamu gavimu iš nuomos sutarties, naudojimu UAB „Diforas“ verslo veikloje, todėl sudaryta Sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovas J. P. nelaikytinas vartotoju (CK 6.2281straipsnis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog 2016 m. liepos 19 d. antstolės Nijolės Jutkienės turto perdavimo išieškotojui aktu AB „Swedbank“ buvo perduotas turtas: 6,700 ha žemės sklypas, pastatas – kumetynas, pastatas – dvaras, 4 pastatai – poilsio nameliai, 2 pastatai – pirtys, pastatas – sargo namelis, 3 kiti statiniai – lieptai, inžinieriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, inžinieriniai tinklai – vandentiekio tinklai , inžinieriniai tinklai – dujotiekio tinklai, 3 inžinieriniai tinklai – nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Šis Turtas Nekilnojamojo turto registre yra nuo 2016 m. liepos 22 d. įregistruotas kaip AB „Swedbank“ nuosavybė. Šios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškinyje ir priešieškinyje yra pareikšti reikalavimai dėl 2016 m. liepos 19 d. antstolės Nijolės Jutkienės turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, J. P. iškeldinimo iš ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuota, jog 2016 m. spalio 4 d. J. P. ir D. P. atsisakė perduoti AB „Swedbank“ Turtą. 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo J. P., jog savininko prašymu, objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 14 d. bus nutrauktas elektros energijos tiekimas. 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo, jog gavo prašymą nenutraukti elektros energijos teikimo, bet nekeičia savo pozicijos, ir vykdydamas savininko prašymą, 2017 m. rugsėjo 14 d. atliks elektros energijos teikimo nutraukimo darbus.

Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo ir šalys pripažino faktinę aplinkybę, jog elektros energijos tiekimas į Turtą buvo nutrauktas 2017 m. rugsėjo 14 d. ir nuo šios datos buvo nutraukta Sutartis.

Teismas įvertinęs anksčiau paminėtas nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, jog tarp ginčo šalių susiklostė tokia šios bylos nagrinėjimui reikšminga faktinė situacija, kai Turto savininku yra AB „Swedbank“, kuris šio Turto faktiškai nevaldo, nes Turtu faktiškai naudojasi J. P. bei UAB „Diforsas“. Tarp J. P. ir AB „Swedbank“ teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Turto nuosavybės ir jo valdymo. Turto savininkas AB „Swedbank“ pateikė prašymą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ remdamasis esamu Turto savininko AB „Swedbank“ prašymu, nutraukė elektros energijos tiekimą į Turtą.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Ji turi tam tikrų esminių ypatumų ją išskiriančių nuo kitų sutarčių, kadangi ji nėra siejama vien tik su asmeniu, o jos sudarymui, vykdymui ir galiojimui esminę reikšmę turi abonento turimi energiją naudojantys įrenginiai, prijungtas energijos tiekimo tinklas (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.391 straipsnis įvertindamas šio teisinio santykio ypatumus, numato jog kiti įstatymai ir energijos tiekimo prievolės esmė gali numatyti kitokį reglamentavimą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 yra patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Įvertinus šiuose Taisyklėse numatytą teisinį reglamentavimą matyti, jog dėl energijos pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių ypatumų yra numatyti specialūs, CK nenumatyti, elektros energijos tiekimo ir sutarčių nutraukimo pagrindai, sąlygos, kurios turi būti taikomos nagrinėjant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą.

Taisyklių 48 punktas numato objekto savininko pareigą perleidus objektą, kuriame vartojama elektros energija kito asmens nuosavybėn, nutraukti sutartį. Atitinkamai Taisyklių 99 punktas numato, jog jeigu perleidęs objektą asmuo vengia ar dėl kitų priežasčių nenutraukia su tiekėju sudarytų sutarčių, perleidusio objektą asmens ir tiekėjo sudarytos sutartys gali būti nutrauktos naujojo savininko prašymu. Taisyklių 143 punktas numato išimtį, leidžiančią tiekėjo teisę nenutraukti energijos persiuntimo ir tiekimo, vartotojo ar tiekėjo prašymu, jeigu toks elektros energijos persiuntimas ir nutraukimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektą, interesus arba, jeigu dėl objekto nuosavybės, valdymo ir disponavimo vyksta ginčai.

Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą ir anksčiau nustatytas faktines aplinkybes darytina išvadą, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavęs naujo Turto savininko AB „Swedbank“ prašymą dėl elektros tiekimo nutraukimo ir ieškovų atstovo prašymą dėl elektros energijos tiekimo nenutraukimo, turėjo vertinti susiklosčiusią situaciją ir svarstyti Taisyklių 143 punkto taikymo galimybę. Taisyklių 143 punkte numatyta AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisė, o ne pareiga, neatjungti elektros energijos teikimo nereiškia, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ šia suteikta teise gali naudotis ar nesunaudoti laisvai savo nuožiūra, nepagrįsdamas tokio savo elgesio būtinumo, nes tokiu atveju reikštų piktnaudžiavimą tokia teise. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių AB „Energijos skirstymo operatorius“ priežastis, dėl kurių jis nepasinaudojo Taisyklių 143 punkte numatyta teise nenutraukti elektros energijos teikimo. Tokie motyvai nebuvo nurodyti ir teismo posėdžio metu. Priešingai, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Turto nuosavybės ir valdymo, UAB „Diforsas“, kuris sutartiniuose santykiuose laikytinas trečiuoju asmeniu, taip pat pareiškė reikalavimus grindžiamus teise naudotis Turtu, esamas Turto savininkas faktiškai Turto nevaldo, o Turtu faktiškai yra valdomas J. P. ir UAB „Diforsas“. Visos šios aplinkybės bei tai, jog Sutartis yra viešoji, teismo vertinimu, sudarė pagrindą AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasinaudoti Taisyklių 143 punkte numatyta galimybe nenutraukti elektros tiekimo ir Sutarties. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. e3K-3-2-687/2018, nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą nustatė neteisėtus veiksmus nutraukus elektros energijos teikimą. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos skirtingos aplinkybės dėl vartojimo teisinių santykių ir šeimos bei vaiko prioritetinio ginimo, buvo tik papildomais argumentais pagrindžiant veiksmų neteisėtumą ir tai neturėjo esminės reikšmės nustatant neteisėtumą. 

Teismas taip pat pažymi, jog šalys įgyvendindamos savo teises turi jomis nepiktnaudžiauti, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų pagrindžiančių būtinumą, atjungti elektros energijos teikimą į Turtą, aplinkybių jog ieškovas J. P. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ar ateityje galės jų nevykdyti, Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas tenkina ieškovo J. P. reikalavimą ir pripažįsta Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

Susipažinus su Sutarties turiniu matyti, jog ji buvo sudaryta tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir J. P., t.y. sutartiniai santykiai susiklostė tik tarp šių Sutarties šalių. UAB „Diforsas“ pagal šią Sutartį neįgijo jokių teisių ir pareigų. Pagal Panaudos sutartį sutartiniai teisiniai santykiai ir reikalavimo teisės susiklostė tarp J. P. ir UAB „Diforsas“. Esant toliai situacijai, UAB „Diforsas“ būdamas Turto naudotoju nelaikytinas subabonentu (CK 6.389 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 8 punktas), nes jam J. P. neperdavinėjo elektros energijos, o jis naudodamasis Turtu, naudojosi ir šiam Turtui tiekiama elektros energija. Esant tokiems šalių sutartiniams teisiniams santykiams, reikalavimus dėl Sutarties AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali reikšti tik J. P., o UAB „Diforsas“ reikalavimus dėl elektros energijos teikimo gali reikšti remdamasis Panaudos sutartimi J. P.. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas UAB „Diforsas“ nebūdamas Sutarties šalimi neturi teisės reikšti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinius dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl jis yra netinkamu ieškovu ir jo ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Kitos šalių ginčijamos aplinkybės ir motyvai, teismo vertinimu, nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl prevencinio ieškinio.

Prevenciniame ieškinyje (CK 6.255 straipsnis) UAB „Diforsas“ pareiškė reikalavimą dėl uždraudimo atsakovams išjungti tiekiamą elektros energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) bei kitaip trukdyti ieškovui įgyvendinti 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutartimi numatytas teises. Šį ieškinį grindė (faktinis pagrindas) tuo, jog ieškovai ketina atjungti elektros energijos tiekimą, o tai gali padaryti ieškovui žalą. Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog po šio ieškinio pateikimo, atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. rugsėjo 14 d. atjungė elektros energijos teikimą, tokiu būdu pareikšto reikalavimo įgyvendinimas tapo negalimu, nes negalima uždrausti atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau teismas tenkino ieškovo J. P. reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, bet neįpareigojo atnaujinti elektros energijos teikimo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškinyje pasirinktas teisių gynybos būdas yra tinkamas ir neketinama tikslinti reikalavimo. Šios aplinkybės papildomai leidžia daryti išvadą, jog, kai elektros energijos tiekimas yra nutrauktas ir kol jis nėra atnaujintas, negalima uždrausti jį atjungti, t.y. negalima reikalauti padaryti tai, kas yra neįmanoma.

Sujungtoje byloje, kurioje yra pareikšti du ieškiniai, prevenciniame ieškinyje nurodytas dalykas ir pagrindas, pasikeitus esminėms faktinėms aplinkybėms, liko nepakeisti, todėl teismas pats negali nurodytą prevencinio ieškinio pagrindą (gręsiantį elektros energijos atjungimą) pakeisti ar jį aiškinti per antrame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prevencinį ieškinį, prieš tai pareikštą kaip savarankišką reikalavimą, laikyti išvestiniu reikalavimu iš vėliau pareikšto ieškinio.

Teismui tenkinus ieškovo J. P. reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir tokiu būdu iš esmės išsprendus šalių ginčą, teismas neturi jokio pagrindo ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų manyti, jog jeigu bus atnaujintas elektros energijos teikimas, atsakovai gali imtis veiksmų vėl nutraukti elektros energijos tiekimą. Jeigu tokia grėsmė atsiras, tai ji bus naujo, o ne šio prevencinio ieškinio pagrindu ir sudarys prielaidas iš naujo kreiptis į teismą. Vien abstrakti tikimybė, jog asmuo galės bet kada imtis bet kokių veiksmų, nėra pagrindu laikyti, jog yra realus pavojus, jog ateityje bus atlikti veiksmai.

Dėl šių priežasčių nenustačius realaus pavojaus, kad ateityje UAB „Diforsas“ gali būti padaryta žala (CK 6.255 straipsnio 1 dalis) bei nustačius, jog veiksmai, kuriuos prašoma uždrausti atlikti jau atlikti, teismas laiko UAB „Diforsas“ pareikštą prevencinį ieškinį nepagrįstu ir jį atmeta.

Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako, nes jos, teismo vertinimu, nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas UAB „Diforsas“ už prevencinį ieškinį sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o už ieškinį dėl pripažinimo – 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas UAB „Diforsas“ taip pat sumokėjo žyminius mokesčius už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskiruosius skundus dėl nutarčių netenkinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas UAB „Diforsas“ taip pat pateikė įrodymus, apie patirtas 1 720,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kadangi byloje teismas tenkino tik ieškovo J. P. ieškinį, o UAB „Diforsas“ reikalavimai buvo atmesti, t.y. sprendimas priimtas tik J. P. naudai, bet jis nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo J. P. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2012 m. lapkričio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

Ieškovo UAB „Diforsas“ ieškinį atmesti.

Netenkinti šalių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Dariuš Lučinski