Civilinė byla Nr. 2A-818/2014

                                                  Procesinio sprendimo kategorija 42.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 pagal ieškovo Valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybės įmonė Registrų centras, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3069,72 kv. m.); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3069,72 kv. m.) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 01D-01-889 „Dėl apskrities viršininko administracijos patalpų naujame savivaldybės administraciniame pastate ir mainų galimybės“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuriuo pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti naujo savivaldybės administracinio pastato statybų finansavimą bei naujų patalpų, skirtų Vilniaus apskrities viršininko administracijai, įrengimą.

2002 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 704 „Dėl sutikimo perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl naujų Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpų statybos ir perdavimo valstybės nuosavybėn“ sutiko perimti nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), patvirtino sutartį dėl naujų Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpų ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės merui ją pasirašyti. Taip pat buvo nuspręsta perėmus minėtas patalpas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, papildomai investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (šiuo metu - UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) įstatinį kapitalą 7 200 000 Lt dydžio pinigines lėšas, reikalingas naujoms Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpoms statyti.

Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus svarstyti nutarimo projektą „Dėl turto perdavimo“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn būtų perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį Nr. 137, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2 000 kv. m. bendrojo naujas administracines patalpas, kurios bus įrengtos atskirame pastate, pastatytame 1,28 ha žemės sklype, pažymėtame kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)) bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 70, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 704, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančias ir tuo metu Vilniaus apskrities viršininko patikėjimo teise valdytas ir naudotas negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad Vilniaus miesto tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-206 „Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo didinimo“ nuspręsta investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą 20 018 651 Lt sumą, kurios naudojimo paskirtis nustatyta pridedamoje lentelėje. Iš prie šio savivaldybės tarybos sprendimo pridedamos lentelės matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai ir įsigijimui skirtos lėšos sudarė        10 356 265 Lt sumą.

Vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m.sausio 14 d. sprendimą Nr. 1-206 gautos lėšos buvo įsisavintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai. Tai patvirtina UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2004 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 10-03-968. 2004 m. balandžio 27 d. aktu Nr. (101)11.4-1153 administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintos tinkamomis naudoti.

Nuo 2004 m. birželio 7 d. nuosavybės teises į ginčo patalpas pagal 2004 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-7908, sudarytą su UAB „Constructus“ įgijo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. gegužės 18 d. raštu Vilniaus apskrities viršininkui patvirtino savo prisiimtus įsipareigojimus pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-490 „Dėl atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos patvirtinimo“ bei siekdama įvykdyti 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2006 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1285 sumažinti UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą 9 583 145 Lt dalimi proporcinga savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.), daliai įmonės nuosavame kapitale, atitinkamai anuliuojant dalį paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės savivaldybei priklausančių akcijų bei įpareigoti savivaldybę pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo-priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu savivaldybės tarybos vardu. Tačiau, kaip nurodė ieškovas, iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas    Nr. 1-1285 perduoti patalpas savivaldybės nuosavybėn nėra įvykdytas ir tokiu būdu savivaldybė nesiima jokių veiksmų, kad būtų įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį. Ieškovas teigė, kad iki apskričių likvidavimo ginčo patalpomis naudojosi Vilniaus apskrities viršininko administracija panaudos teise pagal 2004 m. rugpjūčio 11 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 1-1-103, pagal kurią patalpas neatlygintinai naudotis apskričiai perdavė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (šiuo metu patalpos pagal 2011 m. sausio 14 d. panaudos sutartį perduotos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Taip pat ieškovas teigė, jog tiek Vilniaus miesto apskrities viršininko administracija, tiek jis pats, vykdydamas Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1462 bei valstybinio audito rekomendacijas, ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir prašė įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 1-1285 „Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimo“, įpareigojant UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pakeistus įstatus bei imtis visų reikalingų veiksmų dėl patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 137, tačiau patalpų perdavimas valstybės nuosavybėn pagal šia sutartimi prisiimtus Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimus nėra įvykdytas iki šiol.

Ieškovas taip pat teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ skundą atsakovui VĮ Registrų centras Vilniaus filialui ir nusprendė įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 1-1285 ,,Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi paliko šį teismo sprendimą nepakeistą. 2007 m. lapkričio 7 d. VĮ Registrų centras įregistravo duomenis apie UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimą, todėl minėto teismo sprendimo pagrindu UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ gali registruoti ir atitinkamus įstatų pakeitimus ir jokio naujo sprendimo dėl bendrovės kapitalo mažinimo savivaldybei priiminėti nereikia.

Ieškovo manymu, faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovai sąmoningai vengia vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą, kurio pagrindu UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ priėmimo-perdavimo aktu turėjo perduoti administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn ir tokiu būdu savivaldybė atitinkamai nevykdo ir savo įsipareigojimų, prisiimtų 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi Nr. 137, todėl ieškovas, gindamas pažeistas valstybės teises, yra priverstas prašyti teismo įpareigoti atsakovus įvykdyti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti sutartines prievoles natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovą UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.); įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendime teismas pažymėjo, jog tarp šalių nekilo ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas nėra įvykdytas iki šiol, ir ieškovo teigimu, savivaldybė nesiima jokių veiksmų, kad būtų įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto perdavimo valstybei. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes VĮ Registrų centras atsisako registruoti UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ įstatų pakeitimą, ir šiuo metu priimti naują sprendimą dėl bendrovės kapitalo mažinimo draudžia nauja LR akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnio redakcija. Teismas sprendė, kad šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimu VĮ Registrų centras Vilniaus filialas buvo įpareigotas įregistruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 1-1285 ,,Dėl UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimo“, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi paliko galioti priimtą teismo sprendimą nepakeistą.

Teismas pažymėjo, jog Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad VĮ Registrų centras 2007 m. lapkričio 7 d. įregistravo duomenis apie UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimą, todėl sutiko su ieškovo argumentu, jog minėto teismo sprendimo pagrindu UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ turi galimybę įregistruoti ir atitinkamus įstatų pakeitimus ir pakartotinio sprendimo dėl bendrovės kapitalo mažinimo savivaldybei priimti nereikia. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ be svarbių priežasčių nevykdo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo ir neperduoda Vilniaus miesto savivaldybei ginčo patalpų, ir tokiu būdu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo įsipareigojimų ieškovui pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 137 dėl naujai pastatytų patalpų perdavimo.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ir sutartyje šalys nebuvo aptarusios konkrečios datos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau akivaizdu, kad ginčo patalpų perdavimas galėjo būti susijęs tik su šių patalpų pastatymu, ir vėliau šių patalpų perdavimu ieškovo nuosavybėn, t. y. sutarties įvykdymo terminas buvo susietas su tam tikru įvykiu, būtent su ginčo patalpų pastatymu. Teismo vertinimu, šias aplinkybes ir patvirtina atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos    2006 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 1-1285 sumažinti atsakovo UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą proporcingai savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) daliai įmonės nuosavame kapitale, atitinkamai anuliuojant dalį paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės savivaldybei priklausančių akcijų bei įpareigojant savivaldybę pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu savivaldybės tarybos vardu. Teismas sprendė, jog vėlesni atsakovo UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ veiksmai, susiję su minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo nevykdymu, bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neveikimas, neužtikrinant priimto 2006 m. liepos 26 d. sprendimo   Nr. 1-1285 įvykdymo, yra  laikytini netinkamu prievolių vykdymu pagal ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 137.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodyta ginčo patalpų rinkos vertė šiuo metu nėra lemiamas kriterijus sprendžiant ginčą, kai yra jau priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 1-1285 dėl patalpų perėmimo iš atsakovo UAB ,,Vilniaus vystymo kompanijos“ ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodyta aplinkybė dėl mokestinių prievolių atsiradimo, perduodant ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat nesudaro pagrindo nevykdyti minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1-1285. Teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. lapkričio 26 d. sutartyje yra kalbama tik apie 2 000 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tik apie 20 automobilių stovėjimo vietų perdavimą, kai sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog yra įsipareigojama perduoti ne mažiau kaip 2 000 kv. m. bendro ploto patalpų, be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas taip pat patvirtina sutarties šalių valią dėl galimybės perduoti didesnio nei 2 000 kv. m. ploto patalpas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo pagrindu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ turi galimybę įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus ir pakartotinio sprendimo dėl bendrovės kapitalo mažinimo apeliantui priimti nereikia. Apelianto teigimu, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 11 p. įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Pasak apelianto, kadangi nagrinėjamu atveju pakeisti įstatai nebuvo įregistruoti juridinių asmenų registre nei per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą dienos, nei per 6 mėnesius nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 30 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas nėra pagrindas įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ginčo patalpas, atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama ginčo patalpų nuosavybės teisės, šiuo metu neturi galimybės perduoti ginčo patalpų dalies Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondas, nuosavybėn. Taigi atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas negali būti įvykdytas.

2. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog sutarties įvykdymo terminas buvo susietas su tam tikru įvykiu, būtent su ginčo patalpų pastatymu. Atkreipia dėmesį, jog 2002 m. lapkričio 26 d. sutarties dėl naujų Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpų Nr. 137 1.1 p. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2 000 kv. m bendro ploto naujas Apskrities administracines patalpas, kurios bus įrengtos atskirame pastate, pastatytame 1.28 ha ploto žemės sklype, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir priimti dėl to atitinkamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Apelianto teigimu, Sutarties 1.2 p. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo užtikrinti Apskričiai galimybę naudotis Apskrities administracinėmis patalpomis arba Naujomis Apskrities administracinėmis patalpomis panaudos pagrindais, kol bus įvykdytas šios sutarties 1.1 p. numatytas Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimas. Analizuojant tiek šias, tiek ir visas kitas Sutarties nuostatas, matyti, jog Sutartyje Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimų vykdymui, t. y. ginčo patalpų dalies perdavimui valstybės nuosavybėn nėra nustatytas konkretus terminas.

3. Anot apelianto, nepagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovų nurodyta ginčo patalpų rinkos vertė šiuo metu nėra lemiamas kriterijus sprendžiant ginčą, kai yra jau priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 1-1285 dėl patalpų perėmimo iš atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo kartu yra ir sprendimas dėl ginčo patalpų perdavimo valstybės nuosavybėn. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi tik sprendimą dėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įstatinio kapitalo mažinimo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, neturėdama ginčo patalpų nuosavybės teise, negalėjo priimti sprendimo dėl ginčo patalpų dalies perdavimo valstybės nuosavybėn ir įgyvendinti sutartinių įsipareigojimų. Kadangi sprendimas dėl ginčo patalpų dalies perdavimo valstybės nuosavybėn šiai dienai nėra priimtas, Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl perduotinų ginčo patalpų dydžio, teismas turėjo atsižvelgti ir į patalpų rinkos vertę. Pažymi, jog pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktą Turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-12-11-15-5885 santrauką, ginčo patalpų rinkos vertė 2012 m. lapkričio 14 d. yra 16 000 000 Lt, t. y. žymiai viršija Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai ir įsigijimui Vilniaus miesto savivaldybės skirtų lėšų (10 356 265 Lt) sumą. Apelianto teigimu, vien dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę perduoti valstybės nuosavybėn ginčo patalpas visa apimtimi, t. y. perduoti 3 069.72 kv. m ploto patalpas.

4. Nesutinka su teismo išvada, kad nepagristi atsakovų argumentai, jog ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. lapkričio 26 d. sutartyje yra kalbama tik apie 2 000 kv. m bendro ploto patalpų, esančių Europos a. 1, Vilniuje, ir tik apie 20 automobilių stovėjimo vietų perdavimą, kai sutartyje yra nurodyta, jog yra įsipareigojama perduoti ne mažiau kaip 2 000 kv. m ploto patalpų. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokių argumentų, kodėl Sutartyje nurodyta formuluotė „ne mažiau kaip 2 000 kv. m bendro ploto“ turi būti suprantama ir aiškinama kaip 3 069.72 kv. m bendro ploto patalpos. Pasak apelianto, iš Sutarties nuostatų akivaizdžiai matyti, jog šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 2 000 kv. m dydžio ploto ginčo patalpų perdavimo valstybės nuosavybėn, kas reiškia, jog abi šalys sutiko dėl 2 000 kv. m dydžio patalpų perdavimo valstybės nuosavybėn. Atkreipia dėmesį į tai, jog šalys nesitarė, kad valstybės nuosavybėn ginčo patalpos būtų perduotos visa pastatytų patalpų apimtimi, priešingu atveju, tokia šalių valia būtų įtvirtinta Sutartyje. Pažymi, kad Sutarties preambulėje nurodyta, jog šalių susitarimas sudaromas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra pateiktas svarstyti nutarimo projektas „Dėl turto perdavimo“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn būtų perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios 1 442.12 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 11.15 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); taip pat 208.93 kv. m ir 90.58 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybei perduodamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 1 852.79 kv. m., o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės perduotino turto valstybei plotas turi būti panašaus dydžio.

Prisidėjimu prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio      4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ turi galimybę perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes šiam veiksmui yra priimti ir galioja visi reikiami sprendimai. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ privalo perduoti     3 069.72 kv. m., o ne 2 000 kv. m. patalpas, kaip tai nurodyta 2002 m. lapkričio 26 d. sutartyje, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos ar Valstybės turto fondo prašymo/reikalavimo, nei Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo perduoti/perimti didesnio nei 2 000 kv. m. ploto patalpas, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiga perduoti tik 2 000 kv. m. ploto patalpas – tokia buvo tikroji šalių valia pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties teismas, įpareigodamas perduoti 3 069.72 kv. m. ploto, o ne 2 000 kv. m. ploto patalpas, faktiškai pakeitė 2002 m. lapkričio 26 d. sutarties sąlygas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog atsakovai sąmoningai vengia vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos    2006 m. liepos 26 d. sprendimą, kurio pagrindu UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ priėmimo-perdavimo aktu turėjo perduoti administracines patalpas, esančias Europos a. 1, Vilniuje, Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn ir tokiu būdu savivaldybė atitinkamai nevykdo ir savo įsipareigojimų, prisiimtų 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi Nr. 137. Todėl ieškovas, gindamas pažeistas valstybės teises, yra priverstas prašyti teismo įpareigoti atsakovus įvykdyti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti sutartines prievoles natūra. Teigia, jog 2004 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu    Nr. 1-206 „Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo didinimo“ nuspręsta investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą 20 018 651 Lt sumą, kurios naudojimo paskirtis nustatyta pridedamoje lentelėje. Iš prie šio savivaldybės tarybos sprendimo pridedamos lentelės matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai ir įsigijimui skirtos lėšos sudarė 10 356 265 Lt sumą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ valdomų administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069.72 kv. m.) vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra            6 817 000 Lt, todėl teismas pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) visa apimtimi. Pasak ieškovo, priešingu atveju atsakovai nepagrįstai praturtėtų valstybės sąskaita bei būtų pažeistas viešas interesas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovą UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.); įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 01-D-01-889 „Dėl apskrities viršininko administracijos patalpų naujame savivaldybės administraciniame pastate ir mainų galimybės“ (7-8 b. l., 1 t.) kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuriuo pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti naujo savivaldybės administracinio pastato statybų finansavimą bei naujų patalpų, skirtų Vilniaus apskrities viršininko administracijai, įrengimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 704 „Dėl sutikimo perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl naujų Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpų statybos ir perdavimo valstybės nuosavybėn“ sutiko perimti nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) bei patvirtino sutartį dėl naujų Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpų ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės merui ją pasirašyti (9-12 b. l., 1 t.). Taip pat minėtu sprendimu buvo nutarta perėmus minėtas patalpas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, papildomai investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (nagrinėjamu atveju - UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) įstatinį kapitalą        7 200 000 Lt dydžio pinigines lėšas, reikalingas naujoms Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpoms statyti.

Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus svarstyti nutarimo projektą „Dėl turto perdavimo“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn būtų perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė sutartį Nr. 137 (13-15 b. l., 1 t.), kuria Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m. bendrojo ploto naujas administracines patalpas, kurios bus įrengtos atskirame pastate, pastatytame 1,28 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)) bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje (sutarties 1.1 ir 1.5 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 70 (Žin., 2003, Nr. 8-291), atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 704, nutarė perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančias ir tuo metu Vilniaus apskrities viršininko patikėjimo teise valdytas bei naudotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-206 „Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo didinimo“ nuspręsta investuoti į UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą 20 018 651 Lt sumą, iš kurios Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai ir įsigijimui skirtos lėšos sudarė 10 356 265 Lt sumą (16-17 b. l., 1 t.).

UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2004 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 10-03-968 turinys patvirtina, jog vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 1-206 gautos lėšos buvo įsisavintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato statybai (30 b. l., 1 t.). Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. birželio 7 d. nuosavybės teises į ginčo patalpas pagal 2004 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-7908, sudarytą su UAB „Constructus“, įgijo atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (24-29 b. l., 1 t.).

Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo      Nr. 1-1285 turinio matyti, jog šiuo sprendimu buvo sumažintas UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ (2010 m. pertvarkyta į UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“) įstatinis kapitalas proporcingai savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m.), daliai įmonės nuosavame kapitale, atitinkamai anuliuojant dalį paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės savivaldybei priklausančių akcijų bei savivaldybė įpareigota pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu savivaldybės tarybos vardu (36 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog taip pat šiuo sprendimu buvo patvirtinti UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ pakeisti įstatai.

Byloje nėra ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas nėra įvykdytas iki šiol - nėra įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto perdavimo valstybei.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda).

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus svarstyti nutarimo projektą „Dėl turto perdavimo“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn būtų perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį Nr. 137 (13-15 b. l., 1 t.), kuria Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m. bendrojo ploto naujas administracines patalpas, kurios bus įrengtos atskirame pastate, pastatytame 1,28 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)) bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje (sutarties 1.1 ir 1.5 punktai).

Taip pat šioje nutartyje minėta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatą, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. lapkričio 26 d. sutartis Nr. 137 yra nuginčyta.

Bylos duomenys liudija, kad dar 2006 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybė raštu Nr. A51-8160-(3.3-DD-4) Vilniaus apskrities viršininkui patvirtino savo prisiimtus įsipareigojimus pagal 2002 m. lapkričio 26 d. sutartį (34 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-490 „Dėl atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos patvirtinimo“ bei siekdama įvykdyti 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2006 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1285 sumažinti UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinį kapitalą proporcingai savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 3069,72 kv. m.), daliai įmonės nuosavame kapitale, atitinkamai anuliuojant dalį paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės savivaldybei priklausančių akcijų (1 sprendimo punktas); patvirtino UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pakeistus įstatus (kurie pridedami prie minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo) (2 sprendimo punktas) ir įpareigojo savivaldybę pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo-priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu savivaldybės tarybos vardu (3 sprendimo punktas) (36 b. l., 1 t.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. net iki 2012 m. kovo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo prašoma bei raginama vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (37, 39, 42, 44-45, 46, 48, 50, 52, 53 b. l., 1 t.). 

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ veiksmai, susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas buvo įpareigotas įregistruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 1-1285 ,,Dėl UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimo“ (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi paliko galioti priimtą teismo sprendimą nepakeistą (56-65, 1 t.)), (taip pat Juridinių asmenų registro išrašas (69-85 b. l., 1 t.) patvirtina, jog VĮ Registrų centras 2007 m. lapkričio 7 d. įregistravo duomenis apie UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimą) nevykdymu, bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neveikimas, neužtikrinant priimto 2006 m. liepos 26 d. sprendimo    Nr. 1-1285 įvykdymo, yra  laikytini netinkamu prievolių vykdymu pagal ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 137.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog Sutartyje Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimų vykdymui, t. y. ginčo patalpų dalies perdavimui valstybės nuosavybėn, nėra nustatytas konkretus terminas.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta šioje nutartyje, nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo prašoma bei raginama vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus,  taigi apeliantas ne vienerius metus nesivadovauja sutarties privalomumo principu, kurio turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Danguolė Martinavičienė

                                                                                                             Donatas Šernas

                                                                                                             Vigintas Višinskis