Civilinė byla Nr. 2A-111-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21436-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;  3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-868-877/2021 pagal ieškovės D. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“ dėl neatliktų / nekokybiškai atliktų darbų,

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stadena“ per 30 kalendorinių dienų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos darbus – lauko palangių montavimą, stogo dangos demontavimą, stogo lyginimą, difuzinės plėvelės įrengimą, stogo dangos sumontavimą, vėtrinių įrengimą, lietaus sistemos įrengimą, pakalimų įrengimą, terasos įrengimą (pagal statytojo nustatytą projektą), pastogės įrengimą (pagal statytojo nustatytą projektą), žemės sklypo lyginimą, trinkelių įrengimą (70 kv. m), ventiliacijų kaminėlių įrengimą (2 vnt.) bei perdaryti nekokybiškai įrengtą drenažinę sistemą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus; atsakovei neatlikus per nurodytą terminą nurodytų darbų, leisti šiuos darbus ieškovei atlikti savo jėgomis ir lėšomis pagal 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte nurodytą statybinių darbų atlikimui rangos būdu reikalingą 12 065,77 Eur sumą ir šią sumą priteisti iš atsakovės ieškovei; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 12 065,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė avansinę namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117, pagal kurią pardavėjas ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo sudaryti sklypo su namu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 9 punkte numatyta, kad perdavimo metu namo baigtumas turi būti apie 80 procentų. 20 procentų namo baigtumo sudaro: dujinio katilo-šildymo įrengimas, vidaus namo dalies įrengimas (vidaus durų įdėjimas), sienų dažymas, santechnikos įrengimas, grindų sudėjimas. Kauno m. 3-ojo notarų biuro notarė 2018 m. sausio 4 d. patvirtino dalies žemės sklypų ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 2.3 punkte nurodyta, kad pastato-gyvenamojo namo baigtumas – 80 procentų, tačiau namo baigtumas nesudaro 80 procentų, kadangi nėra atlikti ieškiniu reikalaujami atlikti darbai. Taip pat atsakovė turėtų perdaryti objekte nekokybiškai įrengtą drenažinę sistemą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad bendra neatliktų bei nekokybiškai atliktų darbų suma sudaro 17 962,46 Eur.

3.       Atsiliepime į ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė UAB „Stadena“ nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais – dėl lauko palangių montavimo, vėtrinių įrengimo, lietaus sistemos įrengimo, pakalimų įrengimo, terasos įrengimo (pagal statytojo nustatytą projektą), žemės sklypo lyginimo, trinkelių įrengimo (70 kv. m), ventiliacinių kaminėlių įrengimo (2 vnt.). Nesutinka su reikalavimais dėl stogo dangos demontavimo, stogo lyginimo, difuzinės plėvelės įrengimo, stogo dangos sumontavimo, drenažinės sistemos pagal gamintojo nustatytus reikalavimus įrengimo ir dalinai dėl automobilių pavėsinės įrengimo. Dėl stogo dangos demontavimo, stogo lyginimo, difuzinės plėvelės įrengimo ir stogo dangos sumontavimo nurodė, kad stogo danga, įskaitant difuzinę plėvelę, pastato pardavimo metu buvo įrengta tinkamai ir neturėjo jokių trūkumų. Pastato stogo dangos defektai galėjo atsirasti po pastato perdavimo ieškovei dienos, dėl netinkamo pastato eksploatavimo ir / ar kitų ieškovės rizika pastate atliktų darbų. Dėl nekokybiškai įrengtos drenažinės sistemos perdarymo pagal gamintojo nustatytus reikalavimus nurodė, kad pagal pastato projektą šiam pastatui drenažinė sistema nereikalinga, tačiau ji yra įrengta atsakovės sąskaita ir sprendimu. Dėl automobilių pavėsinės įrengimo nurodė, kad dėl pačių pavėsinės įrengimo darbų sutinka, tačiau nesutinka atstatyti sugadintas pavėsinės tvirtinimo vietas, nes laiko, jog šias tvirtinimo vietas sugadino pati ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 100 Eur žyminį mokestį, 17,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 716,60 išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

5.       Teismas nurodė, kad šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių spręstina pagal pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus teisės normas.

6.       Teismas sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog gyvenamojo namo perdavimo metu atsakovė perdavė ieškovei gyvenamąjį namą iki galo neužbaigusi stogo užbaigimo darbų.

7.       Teismas nurodė, kad eksperto išvada bei pateiktos nuotraukos ekspertizės akte patvirtina, jog drenažo darbai yra atlikti nekokybiškai ir atsakovė turi pareigą atliktus drenažo darbus perdaryti taip, kad drenažas atliktų savo funkciją.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė atskirame susitarime su ieškove buvo nurodžiusi, jog žemės sklypas bus sukeltas ir išlygintas, sprendė, kad atsakovė neįvykdė šios pareigos ir dėl to yra atsakinga žemės sklypą sukelti ir išlyginti tinkamai, t. y. jo paviršius turi būti vizualiai lygus ir viename lygyje su kitais žemės sklypais.

9.       Teismas sprendė, kad nepaisant aplinkybės, jog tvirtinimo vietos yra sugadintos, tačiau iš byloje pateikto 2016 m. gyvenamojo namo aiškinamojo rašto matyti, kad gyvenamasis namas suprojektuotas su pavėsine / stogine, kuri pagal šalių susitarimą turėjo būti pastatyta, todėl atsakovė turi šį trūkumą ištaisyti.

10.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir nuotraukos patvirtina, jog ginčo objekte nėra sumontuotos lauko palangės, neįrengtos vėtrinės ir lietaus sistema, nėra atlikta pakalimai, neįrengta terasa (pagal statytojo nustatytą projektą), neišklota 70 kv. m trinkelių plotas prie gyvenamojo namo, neįrengti ventiliaciniai kaminėliai (2 vnt.). Atsakovei pripažinus šiuos ieškovės nurodytus ir reikalaujamus atlikti statybos darbus, teismas detaliau dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo nepasisakė.

11.       Dėl atsakovės netinkamo elgesio, vengiant užbaigti statybos darbus geruoju ir per kuo trumpesnį laiką, atsakovei taikytinos tokio elgesio pasekmės ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės prašomas 90 kalendorinių dienų terminas darbams atlikti pažeistų ieškovės lūkesčius turėti ir naudotis turimu nekilojamuoju turtu. Atsižvelgdamas į sąlyginai nedidelę atliktinų darbų apimtį bei į tai, kad atsakovė yra statybos darbų profesionalė, teismas vertino, jog 30 kalendorinių dienų terminas ieškinyje nurodytiems darbams atlikti yra pakankamas.

12.       Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, darė išvadą, kad nurodytos išlaidos statybinių darbų užbaigimo sąnaudų realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, ir laikė, jog ieškovė įrodė, kad darbų užbaigimui atlikti reikia būtent 12 065,77 Eur sumos.

13.       Teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo kaip nors apriboti ieškovei teisę į kokybišką darbų atlikimą, ieškovė yra laisva organizuoti statybų užbaigimo darbus jai priimtinu būdu, jei atsakovė neįvykdys teismo nurodytų reikalavimų per nustatytą terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Stadena“ prašo taikyti ieškinio senatį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Ieškinio dalykas yra suformuluotas netinkamai, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti žemės sklypo lyginimą yra abstraktus ir neaiškus, jo vykdymas yra neįmanomas, o ginčas dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė sprendimo dalį dėl žemės sklypo lyginimo, užprogramuotas ateičiai, kadangi nėra aiškūs kriterijai ar rodikliai, kuriuos pasiekus būtų laikoma, kad žemės sklypas yra išlygintas tinkamai. Teismas, nenurodydamas ieškovei pareigos patikslinti ieškinio dalyką ir jį suformuluoti aiškiai, kad būtų galima įvykdyti, sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kuomet nėra aišku, kaip turėtų būti įvykdomas sprendimas dalyje dėl žemės sklypo išlyginimo, koks kriterijus apsprendžia, kad sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Toks teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo išlyginti žemės sklypą negali būti įvykdytas, kadangi yra subjektyvus ir neaiškus.

14.2.       Teismas sprendimu įpareigodamas atsakovę atlikti stogo dangos demontavimą, stogo lyginimą, difuzinės plėvelės įrengimą, stogo dangos sumontavimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Iš esmės sprendimu patenkinus taip suformuluotą ieškinio reikalavimą, atsakovė yra įpareigojama pakeisti visą gyvenamojo namo stogo dangą, o ne užbaigti likusius neatliktus darbus, susijusius su stogo įrengimu. Dėl patikslinto ieškinio dalyko, susijusios su stogo darbais, apimties teismas jokių argumentų sprendime nenurodė. Nors turėjo nustatyti, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl stogo dangos keitimo, jos išlyginimo, naujos plėvelės įrengimo nėra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Atsakovė galėjo būti įpareigojama atlikti tik tuos nebaigtus darbus / pašalinti darbų trūkumus, kurie buvo nurodyti ekspertizės akte, kadangi kitokių objektyvių duomenų (įrodymų), kuriais remiantis teismas būtų galėjęs patenkinti ieškovės reikalavimą dėl stogo dangos keitimo, stogo lyginimo, plėvelės keitimo, nėra.

14.3.       Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė automobilių pavėsinės negalėjo įrengti, kadangi buvo sugadintos jos tvirtinimo detalės, kurios iki ieškinio pareiškimo teisme dienos ir, atsakovės žiniomis, šiuo metu vis dar nėra atstatytos, todėl teismas negalėjo įpareigoti atsakovę įrengti automobilių pavėsinės, jeigu jos įrengimas nepriklauso vien nuo atsakovės veiksmų. Teismas šioje dalyje patikslintą ieškinį turėjo atmesti arba sprendimu nurodyti, kokius veiksmus ieškovė turi atlikti tam, kad sprendimas galėtų būti įvykdytas.

14.4.       Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad drenažinė sistema neveiktų. Ekspertizės akte nenurodyta, kad ekspertas būtų atlikęs kokius nors bandymus drenažinės sistemos veikimui patikrinti. Ekspertizės akte apie jokį drenažinės sistemos perdarymą nekalbama, o tik nurodoma, kad turėtų būti užbaigti tam tikri darbai, siekiant tinkamai eksploatuoti drenažą, todėl teismas neturėjo faktinio pagrindo tenkinti ieškovės suformuluotą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl drenažo sistemos perdarymo, nes toks ieškovės reikalavimas iš esmės yra drenažo sistemos keitimas.

14.5.       Reikalavimams dėl statybos darbų trūkumų šalinimo yra praleistas ieškinio senaties terminas. Kaip matyti pagal ieškinio faktinį pagrindą ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovė nebaigtą statyti pastatą įsigijo 2018 m. sausio 4 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pradėjo skaičiuotis būtent nuo šios datos ir baigėsi 2019 m. sausio 4 d. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 31 d., todėl beveik metais praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme neišreiškė prašymo taikyti ieškinio senatį, tačiau tokia teise ji gali pasinaudoti apeliacinės instancijos teisme.

15.       Ieškovė D. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.       2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslinto ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį nagrinėti, nenustatė ir nenurodė ieškovei termino patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog formuluojant reikalavimą privalėjo tiksliai būti nurodyta, kaip ir iki kokio aukščio turi būti sukeltas ir išlygintas sklypas, ar kokius parametrus turi atitikti, nepagrįstas, nes atsakovė šį reikalavimą gali įvykdyti, atsižvelgdama į gretimų savininkų žemės sklypų sukėlimą ir išlyginimą. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė nei karto nebuvo nurodžiusi, kad ieškinio dalykas ar pagrindas suformuluotas netinkamai.

15.2.       Jei stogo danga uždengta nelygiai, kraštų apdaila ir apšiltinimas neįrengti, difuzinė plėvelė plevėsuoja, kuri yra tvirtinama po stogu ir kiti darbai atliekami tik demontavus stogą, todėl stogo dangos nedemontavus šių visų darbų atlikti neįmanoma ir tik darbus atlikus vėl reikia stogo dangą sumontuoti. Be to, stogo danga uždengta nelygiai, tad jos nedemontavus, dangos perdengti lygiai neįmanoma. Atsakovei reikia atlikti esminius, o ne kosmetinius stogo dangos darbus, kurių atlikimui reikalinga pakankamai didelė pinigų suma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

15.3.       Pavėsinės automobiliams statyti tvirtinimo detalės seniai atstatytos, tačiau apeliantė iki šiol net nepradėjo statyti pavėsinės automobiliams statyti (lygiai taip pat kaip ir nepradėjo 70 kv. m trinkelių įrengimo) ir net nesiteikė atvykti ir pasižiūrėti ar yra / nėra tvirtinimo detalės. Jeigu atsakovė būtų atvykusi sudėti trinkeles, tuomet būtų pamačiusi, kad tvirtinimo detalės sudėtos. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama aplinkybes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

15.4.       Dėl drenažo sistemos nesutvarkymo, kai lyja lietus, sninga, drėksta namo pamatas, todėl savaime suprantama, kad atsakovė privalo jį sutvarkyti taip, kaip numato drenažinės sistemos gamintojo nustatyti reikalavimai, todėl teismas pagrįstai tenkino ir šį reikalavimą byloje esančiais įrodymais. Apeliantės argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog drenažinė sistema neveiktų, nepagrįstas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme visos bylos nagrinėjimo metu pati nepateikė įrodymų, kad būtų priešingai. Neteisingai atsakovė supranta, kad reikalinga pakeisti visą drenažinę sistemą. Drenažinę sistemą privaloma sutvarkyti taip, kad ji veiktų tinkamai ir atliktų savo funkciją.

15.5.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, todėl turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Iš byloje teismui pateiktų įrodymų, t. y. iš susirašinėjimo medžiagos tarp atsakovės ir ieškovės, matyti, kad ieškovė ne kartą raštu (su pretenzija) kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai / neatliktų darbų atlikimo, todėl senaties terminas šiam ginčui spręsti tikrai nėra pasibaigęs. Be to, atsakovė šia teise pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo, todėl tokio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme reikšti negali ir prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

15.6.       Atsakovė nepagrįstai prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad yra skundžiama tik dalis sprendimo, t. y. dėl drenažinės sistemos perdarymo, stogo dangos demontavimo, lyginimo, difuzinės plėvelės įrengimo ir stogo sumontavimo bei žemės sklypo sukėlimo ir lyginimo. Dėl visų kitų ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovė sutiko, pirmosios instancijos teisme jų neginčijo ir toje dalyje apeliacinis skundas nėra pateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

18.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikia papildomus įrodymus – dvi nuotraukas. Nurodo, kad šiose nuotraukose matyti atstatytos tvirtinimo detalės. Jas ieškovė prašo prijungti prie bylos, nes jos patvirtina, kad atsakovė, nurodydama nepagrįstas aplinkybes, klaidina teismą.

19.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima ieškovės teikiamus įrodymus (dvi nuotraukas) ir juos prideda prie bylos. 

21.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovė D. N. (toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Stadena“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) sudarė avansinę namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117, pagal kurią atsakovė ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo sudaryti sklypo su namu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi šalys susitarė, kad perdavimo metu namo baigtumas turi būti apie 80 procentų. Atsakovė sudarė namo baigtumo, esant dalinei apdailai, darbų sąrašą, su kuriuo susipažino, sutiko ir pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo. 2018 m. sausio 4 d. šalys sudarė dalies žemės sklypų ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 44, toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė (Sutartyje – pardavėjas) pardavė, o ieškovė (Sutartyje – pirkėjas) asmeninės nuosavybės teise nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 80 procentų baigtumo pastatą–gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/39 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini),1/39 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/38 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl neatliktų, nekokybiškai atliktų darbų, kurį skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino. Nors atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, tačiau savo nesutikimo su teismo sprendimu faktinius ir teisinius argumentus išdėsto tik dėl dalies sprendimo, t. y. žemės sklypo lyginimo, stogo dangos, neįrengtos pavėsinės, drenažinės sistemos perdarymo. Be to, apeliaciniu skundu atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.  

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

24.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas ieškovei pareigos patikslinti ieškinio dalyką ir jį suformuluoti aiškiai, kad būtų galima įvykdyti, sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją kuomet nėra aišku, kaip turėtų būti įvykdomas sprendimas dalyje dėl žemės sklypo išlyginimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šią išvadą grindžia toliau nurodytais motyvais.

25.       Atsakovės parengtame ir šalių atstovų pasirašytame susitarime dėl 80 kv. m namo baigtumo esant dalinei apdailai darbų, atsakovė įsipareigojo sukelti ir išlyginti sklypą. Atsakovės į bylą pateiktame gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tipiniame supaprastintame projekte sklypo sutvarkymo dalyje (SP) nurodyta, kad gruntas, iškastas įrengiant pamatus, gerbūvį, panaudojamas sklypo teritorijoje paviršiaus formavimui. Jei jis perteklinis, išvežamas į miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus nurodytą vietą. Projekte nurodyta, kokiais dokumentais vadovaujamasi vykdant statybos darbus. Tarp jų nurodytas STR 1.07.02:2005. Žemės darbai. Tačiau minėtas STR yra netekęs galios 2005 m. gruodžio 30 d., o projektas buvo parengtas 2016 m. Darbų vadovo R. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje 7 sklypo lyginimo skyriuje darbo ir išlaidų aprašyme numatytas sklypo planiravimas mechanizuotu būdu, darbų kaina iš viso 687,40 Eur. Planiravimas reiškia sklypo išlyginimą, vietomis supilant ar nukasant gruntą (www. lietuviuzodynas.lt), o norint išlyginti ir suformuoti žemės sklypą, reikia nužymėti paviršių aukščius ir šiam darbui atlikti naudojamas nivelyras. Vadinasi, iš atsakovės rengtų ir į bylą pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad atsakovė, būdama juridinis asmuo, užsiimanti nekilnojamojo turto statybomis, kuri gyvenamuosius namus „Aušrinės namų kvartale“ statė pagal vieną tipinį supaprastintą projektą, suprato ir žinojo, kaip reikia atlikti žemės sklypo sukėlimo ir lyginimo darbus. Tiek 2019 m. birželio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek ir 2021 m. balandžio 23 d. ekspertizės akto išvada rodo, kad gyvenamojo namo sklypas nėra tinkamai išlygintas ir sutvarkytas, visas namų valdos plotas nelygus, visur matyti duobės ir kalneliai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės žemės sklypas turi būti išlygintas taip, kaip atsakovė, pastačiusi visą kvartalą gyvenamųjų namų, sukėlė ir išlygino gretimus žemės sklypus. Atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad ieškovė pastatą po įsigijimo eksploatavo ir savarankiškai vykdė kitus statybos darbus, susijusius su žemės darbais, todėl žemės sklypo reljefas keitėsi dėl ieškovės vykdytų žemės darbų, atsakovė šių savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindė.   

26.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę atlikti stogo dangos demontavimą, stogo lyginimą, difuzinės plėvelės įrengimą, stogo dangos sumontavimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl stogo dangos keitimo, jos išlyginimo, naujos plėvelės įrengimo nėra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais iš esmės sutinka.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

28.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad projektuojamo statinio stogo plotas 125 kv. m (Aiškinamojo rašto 6 dalis). 2019 m. birželio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad apžiūrėjus stogo konstrukcijas matyti, jog stogo danga uždengta nelygiai, visų stogo kraštų apdaila, apšiltinimas nebaigti įrengti. Stogo difuzinė plėvelė plevėsuoja neužtvirtinta, nes nėra įrengti lietvamzdžiai ir neužbaigta stogo kraštų apdaila. Ant stogo neįrengti ventiliaciniai kaminėliai. 2021 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte nurodyta, kad skardinė stogo danga sandari, įrengta patenkinamai; neįrengti stogo latakai ir lietvamzdžiai, nesumontuoti du ventiliaciniai kaminėliai; neatlikti stogo pakalimai, nesutvarkyta difuzinė plėvelė. Ekspertizės akto 1 priedo lokalinės sąmatos Nr. S001 stogo skyriuje 1–7 pozicijose nurodyta, kokie darbai turi būti atlikti taisant / atliekant neatliktus stogo darbus, kurių bendra išlaidų suma 1 220,37 Eur. Lokalinėje sąmatoje Nr. S002 atskirai aprašyti stogų trūkumų šalinimo darbai ir nustatytos sąnaudos tiems darbams atlikti (vertė iš viso 1 220,37 Eur, bendra vertė su PVM 1 914,97 Eur). Kitų objektyvių įrodymų, susijusių su stogo darbų apimtimi, atliktų darbų trūkumais, byloje nėra. Tačiau nei ekspertizės akte, nei vienoje iš prieš tai paminėtų dviejų lokalinių sąmatų nėra jokių duomenų apie tai, kad turėtų būti demontuojama stogo danga, atliekamas stogo lyginimas, difuzinės plėvelės įrengimas ir stogo dangos sumontavimas. Teismo posėdyje ekspertas A. Z. paaiškino (išklausytas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad stogas – medinė konstrukcija, jam džiūstant stogas deformuojasi. Atsiradę nelygumai nėra esminiai ir netrukdo eksploatuoti gyvenamojo namo.

29.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes (nutarties 28 pastraipa), teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl stogo dangos keitimo, stogo lyginimo, difuzinės plėvelės įrengimo, stogo dangos sumontavimo, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ir, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti tenkinamas.

30.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad viso ginčo nagrinėjimo metu ji laikėsi pozicijos, kad pavėsinę automobiliams statyti įrengs, jeigu ieškovė atstatys pavėsinės automobiliams statyti tvirtinimo detales. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje patikslintą ieškinį turėjo atmesti arba sprendimu nurodyti, kokius veiksmus ieškovė turi atlikti tam, kad sprendimas galėtų būti įvykdytas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).

31.       Visų pirma, bylos medžiaga nustatyta, antstolio V. Z. faktinės aplinkybės, kad iš žemės matyti išlinkusios keturios metalinės tvirtinimo konstrukcijos su betono pagrindu pavėsinės statramsčių tvirtinimui; trys tvirtinimo detalės su betoniniu pagrindu juda ir yra užlankstytos, viena tvirtinimo detalė nejuda ir yra neužlenkta, buvo konstatuotos 2019 m. gegužės 22 d. Kitos šiame protokole konstatuotos aplinkybės apie namo baigtumą (pavyzdžiui, gyvenamojo namo sienose matyti angų, kurios nėra pakankamai užsandarintos, visi iš išorės matomi gyvenamojo namo laidai ir durys yra neužbaigti įrengti ir kt.), iš esmės patvirtina atsakovės aiškinimą, kad perdavus gyvenamąjį namą, atsakovė jame negyveno ir juo nesinaudojo. Todėl įtikinamas ieškovės aiškinimas, kad jos žemės sklype stovėjo atsakovei priklausanti technika, kurią atsakovės darbuotojai išsiveždami galimai ir sugadino tvirtinimo detales. Antra, 2021 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte konstatuota, kad statytojo parengtame projekte numatyta terasa ir stoginė vienam automobiliui nėra įrengta, tačiau Ekspertizės akto 1 priedo lokalinėje sąmatoje Nr. S001, kurioje yra pateikiamas nebaigtų statybinių darbų užbaigimo darbų ir išlaidų aprašymas, niekur nėra nurodyta, kad metalinės tvirtinimo konstrukcijos pavėsinės statramsčių tvirtinimui yra užlankstytos ir jas reikia atstatyti. Be to, skirtingai nei nurodoma skunde, ieškovės aiškinimą apie atstatytas tvirtinimo detales, patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos fotonuotraukos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įpareigojo atsakovę įrengti pastogę (stoginę) (pagal statytojo nustatytą projektą).

32.       Apeliantė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo tenkinti ieškovės suformuluotą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl drenažo sistemos perdarymo, nes toks ieškovės reikalavimas iš esmės yra drenažo sistemos keitimas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais.

33.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą ir įpareigodamas atsakovę perdaryti nekokybiškai įrengtą drenažinę sistemą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus, iš esmės rėmėsi ekspertizės aktu, eksperto paaiškinimais. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad pagal pastato projektą ir statybos techninius reglamentus pastatui drenažinės sistema nereikalinga, tačiau, jeigu ji įrengta atsakovės sąskaita ir sprendimu, ji turi būti įrengta tinkamai, patvirtino ir teismo ekspertas A. Z. (išklausytas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).  Ekspertizės akte, atsakant į pateiktus klausimus, ekspertas nurodė, kad gyvenamojo namo drenažas apie pastatą paklotas, tačiau neužbaigtas įrengti ir savo funkcijos tinkamai neatlieka. Ekspertizės akto 1 priedo lokalinės sąmatos Nr. S001, skyriuje drenažas yra nurodyta, kokie darbai turėtų būti atlikti (sąmatos 8–11 pozicijos), siekiant tinkamai eksploatuoti drenažą. Sąmatos darbų ir išlaidų drenažo skyriaus aprašyme nurodyta: 1) drenažinės membranos sutvarkymas ir viršaus uždengimas apsauginiu elementu, 2) sąnašų iš drenažo vamzdžių išvalymas hidrauliniu būdu, 3) drenažo universalių įlajų lietvamzdžių pajungimui įrengimas, 4) drenažo vamzdžio užpylimas žvyru. Pažymėtina, kad šalys nekvestionuoja ekspertizės akto teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ekspertizės akte (jo priedas – lokalinė sąmata), visiškai nepasisakoma, kad drenažo sistema turi būti perdaroma, o tik nurodyta, kokie darbai turėtų būti užbaigti / atlikti, siekiant tinkamai eksploatuoti drenažą. Todėl, nors ir konstatavus, kad ginčo pastatui drenažinė sistema nėra reikalinga, tačiau atsakovei nusprendus ją įrengti, atsakovė įpareigotina užbaigti drenažo įrengimą pagal lokalinę sąmatą Nr. S001. 

34.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimams dėl statybos darbų trūkumų šalinimo yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

35.       Jau minėta (nutarties 23 pastraipa), apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

36.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė reikalavimo pareikštiems ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nenagrinėja atsakovės nurodytų argumentų šiuo aspektu.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę atlikti stogo dangos demontavimą, stogo lyginimą, difuzinės plėvelės įrengimą, stogo dangos sumontavimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – minėtus ieškovės reikalavimus atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę perdaryti nekokybiškai įrengtą drenažinę sistemą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus ir įpareigoti atsakovę užbaigti drenažo įrengimą pagal lokalinę sąmatą Nr. S001.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė kėlė klausimą dėl darbų atlikimo termino, tačiau apeliaciniame skunde šiuo aspektu argumentų nepateikė. Todėl nors šalčio ir atšilimo (polaidžio) laikotarpiais žemės darbai atliekami tik laikantis būtinųjų atsargumo priemonių arba jie nutraukiami (CPK 3 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-111 patvirtintų taisyklių ĮT ŽS17 7 skirsnis – darbų atlikimas šaltuoju metų laiku), ginčo atveju šis klausimas galėtų būti sprendžiamas per sprendimo vykdymo atidėjimo institutą (CPK 284 straipsnis).

39.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus tam tikras sprendimo dalis, tarp šalių perskirstytinos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 92 procentais (iš dviejų pareikštų reikalavimų, vieno dalis patenkinta (50 x (0,5 + 0,5) : 6 = 8), o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 30 procentų (100 x 1,5 : 5 = 30). Vadinasi, ieškovei ir valstybei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi mažintinos 8 procentais, o atsakovė atitinkamai įgijo teisę į 8 procentus į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju ieškovei D. N. iš atsakovės UAB „Stadena“ priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 138 Eur (150 x (100 – 8) : 100 = 138); iš atsakovės UAB „Stadena“ priteistas valstybei 100 Eur žyminis mokestis mažintinas iki 92 Eur sumos, 17,75 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, suma mažintina iki 16,33 Eur (17,75 x (100 – 8) : 100 = 16,33) sumos, 716,60 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mažintinos iki 659,27 Eur (716,60 x (100 – 8) : 100 = 659,27) sumos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl papildomai priteistina iš ieškovės D. N. atsakovei UAB „Stadena“ 24 Eur (300 x 8 : 100 = 24) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į 30 procentų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą,  o ieškovė –  į 70 procentų išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 356 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju atsakovei iš ieškovės priteistina 106,80 Eur (356 x 30 : 100 = 106,80) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovei iš atsakovės – 350 Eur (500 x 70 : 100 = 350) ir atlikus šių išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 243,20 Eur (350 – 106,80 = 243,20) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti:

-       panaikinti sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Stadena“ atlikti stogo dangos demontavimą, stogo lyginimą, difuzinės plėvelės įrengimą, stogo dangos sumontavimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – minėtus ieškovės D. N. reikalavimus atmesti; 

-       pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Stadena“ perdaryti nekokybiškai įrengtą drenažinę sistemą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus, ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Stadena“ užbaigti drenažo įrengimą pagal lokalinę sąmatą Nr. S001;

-       ieškovei D. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena priteistą 150 (vieno šimto penkiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 138 (vieno šimto trisdešimt aštuonių) Eur;

-       iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ priteistą valstybei 100 (vieno šimto eurų) Eur žyminį mokestį sumažinti iki 92 (devyniasdešimt dviejų eurų) Eur sumos ir 17,75 (septyniolikos eurų 75 ct) Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumą sumažinti iki 16,33 (šešiolikos eurų 33 ct) Eur sumos;

-       iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ priteistų 716,60 (septynių šimtų šešiolikos eurų 60 ct) Eur išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą sumą sumažinti iki 659,27 (šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 27 ct) Eur sumos;

-       papildomai priteisti iš ieškovės D. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“ 24 (dvidešimt keturis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

-       kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“, juridinio asmens kodas 303170128, 243,20 (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.