Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1683-1033/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.32; 21.3.3; 21.9.10. 

ROIK: 20114481136

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, 

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

įgaliotam atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atstovei Kristinai Stašaitytei- Tomašauskei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos vyresnioji tyrėja Kristina Stašaitytė – Tomašauskė 2020 m. gegužės 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0026-ANR_P-10-2020 (toliau – Protokolas) A. B. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu ir atsakingu už Bendrovės buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų pajamų 6 091,92 Eur, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų pajamų – 16 368,49 Eur, todėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityta iš viso 22 460,41 Eur pajamų. Visos minėtos lėšos buvo pervestos į Bendrovės vadovo A. B. asmeninę sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Nuo neapskaitytų pajamų Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio už 2018 metus – 305 Eur (6 091,92 Eur x 5 proc.) ir už 2019 metus – 818 Eur (16 368,49 Eur x 5 proc.), iš viso – 1 123 Eur, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdyje A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad už 2019 metus nespėjo sutvarkyti dokumentų ir deklaruoti, o už 2018 metus deklaraciją patikslino ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tai buvo paaiškinta. Jis nevengė mokėti mokesčių, viskas yra deklaruota ir mokesčiai sumokėti. Įmonės pinigai buvo pervesti į Jungtinėje Karalystėje esančią jo sąskaitą, nes planavo ten įkurti dukterinę įmonę, reikėjo sukaupti įstatinį kapitalą, tačiau vėliau pinigus grąžino į įmonės sąskaitą. Buhalterė neįspėjo jo, kad taip negalima buvo daryti. Jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė, pavadinimo dabar neatsimena. Sąskaitos buvo išrašytos jam nežinant, tai sisteminė klaida, per 1,5 metų jis to nepastebėjo. Deklaraciją už 2018 m. reikėjo patikslinti, buhalterė ruošė deklaracijas už 2018 ir 2019 metus kartu kelių dienų skirtumu. Jis nesupranta, kaip galima jį kaltinti už 2019 metus, nes deklaravimo ir mokesčių mokėjimo terminai dar nebuvo suėję pagal įstatymus. Pritaria savo atstovo nuomonei.

Rašytiniame paaiškinime administracinio nusižengimo protokole A. B. nurodė, kad nesutinka, jog 2019 metais neapskaityta 16 368,49 Eur, nes juos deklaruos iki nustatyto termino – birželio 15 d. (b. l. 82).

Atstovas A. Lukoševičius palaikė A. B. argumentus ir paaiškino, kad į bylą pateikti įrodymai - pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad Protokolo surašymo metu A. B. veiksmuose inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 205 straipsnį 5 dalį sudėties nebuvo, nes už 2019 metus pareiga deklaruoti pasibaigia birželio 15 d., o mokesčius turėjo sumokėti iki liepos 1 d. Tuo tarpu Protokolas surašytas daug anksčiau – gegužės 8 d., todėl pažeidimo sudėties nėra. Protokolo surašymo dieną A. B. neturėjo prievolės būti deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už 2019 m. Tai dienai jokio mokesčių mokėjimo nebuvo išvengta, nes tokios prievolės mokėti dar nebuvo. Už 2018 m. pagal aptiktus neatitikimus nesumokėti mokesčiai neapima ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytų bausmių ir nuobaudų dydžių, nes už 2018 metus pagal Protokolą yra tik 305 Eur, kas sudaro 6 bausmių ir nuobaudų dydžius. Tokiu atveju gal yra kitas nusižengimas, bet tada reikia įrodyti visus objektyvios ir subjektyvios sudėties požymius. Kiekvienas mokesčių mokėtojas, įskaitant ir juridinį asmenį, už paskutinius 3 metus turi teisę patikslinti deklaracijas. Už 2018 metus terminas patikslinti deklaracijas pasibaigęs nebuvo. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pasinaudojo įstatymų numatyta galimybe ir patikslino deklaraciją už 2018 metus. A. B. negalėjo pateikti deklaracijų, kai vyko operatyvus patikrinimas, nes atliekant patikrinimą deklaracijos nepriimamos. Kodėl po operatyvaus patikrinimo nebuvo pateiktos deklaracijos, tai šis klausimas nesusijęs su A. B. inkriminuotu administraciniu pažeidimu. A. B. nieko nevengė ir išvengti nesiekė. Joks įstatymas neužkerta kelio ir nedraudžia juridiniam asmeniui, siekiančiam pelno, pervesti lėšas numatytiems asmenims pagal sandorius. Šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sandoriai galimai buvo fiktyvūs. A. B. veiksmuose nėra ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytos nusižengimo sudėties. Tokiu atveju turi būti kalbama apie kitą nusižengimo sudėtį, pavyzdžiui ANK 205 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal šį nusižengimą bylas nagrinėja pati Institucija, surašiusi protokolą, o ne teismas. Institucija paskubėjo protokolą surašyti, nes jei po liepos 1 d. būtų surašytas protokolas, tai būtų galima kalbėti apie vadovui inkriminuojamą administracinio nusižengimo sudėtį. Pagal surašytą Protokolą A. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes neturėjo pareigos iki Protokolo surašymo deklaruoti ir sumokėti mokesčius už 2019 metus, pareiga sumokėti mokesčius atsirado tik po birželio 15 d., todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant įvykio ir sudėties.

Institucijos atstovė paaiškino, kad remiantis VMI 2020-04-10 pranešimu Nr. (28.18)-D2-451 pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B., būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31 į bendrovės buhalterinė apskaitą neįtraukė 6 091,92 Eur gautų pajamų, o laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, į bendrovės buhalterinė apskaitą neįtraukė 16 368,49 Eur, tokiu būdu iš viso UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta (ir galimai siekta nuslėpti) 22 460,41 Eur pajamų. Tokį pažeidimą nustatė VMI, atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirminiuose ir suvestiniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizdavo minėtų pajamų ir atsiskaitymų su vairuotoju D. A., kuris teikė pavėžėjimo paslaugas. Visas pinigines lėšas pagal pateiktas sąskaitas faktūras, gautas už 2018 metų laikotarpį ir už 2019 metus iš (duomenys neskelbtini), A. B. pervedė į savo vardu atidarytą sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Gautos lėšos į pateiktas deklaracijas nei VMI patikrinimo metu, nei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo FNTT nebuvo įtrauktos. Taigi galima daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukusi sutartį su vairuotoju, nors jis ir toliau naudojosi įmonės automobiliu, tačiau sąskaitos iš (duomenys neskelbtini) ilgą laiką, t. y. 2018 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais ir 2019 metais, buvo išrašomos veiklos nevykdančios įmonės vardu. A. B., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, apie tai turėjo žinoti, tačiau sąskaitas išrašančios įmonės apie tariamą klaidą neperspėjo, o visas gautas lėšas pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Tokiuose įmonės vadovo veiksmuose galima įžvelgti sistemingą mėginimą nuslėpti gautas lėšas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (b. l. 103).

Institucijos atstovė papildomai paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo sutartį nutraukusi su vairuotoju D. A. 2018-08-31, sąskaitos išrašytos vairuotojo vardu, veiklos nevykdančios įmonės vardu UAB (duomenys neskelbtini), o gautos lėšos pervestos į asmeninę A. B. sąskaitą Jungtinėje Karalystėje, todėl manytina, kad tokiu būdu buvo bandyta lėšas nuslėpti. Su vairuotoju A. buvo sudaryta UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo sutartis, automobilio nuomos sutartis nuo 2018-08-31 nutraukta ir sąskaitos išrašytos kitai įmonei, o gautos lėšos nebuvo apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini). Visa situacija su (duomenys neskelbtini) gautomis lėšomis paaiškėjo atliekant D. A. patikrinimą. UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėti mokesčiai už 2018 metus rodo tokios veikos sistemingumą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-04-10 pranešimas Nr. (28.18)-D2-451 Dėl UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad VMI, atlikdama D. A. mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, nustatė, jog D. A. nuo 2018-08-20 iki 2018-09-03 buvo įregistravęs individualią veiklą dėl klientų pavėžėjimo pagal užsakymus. Nuo 2019-12-17 įregistruota ta pati veikla. VMI duomenimis D. A. 2018 m. gavo pajamų už klientų pavėžėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios yra susijusios bendrovės, todėl VMI atliko abiejų įmonių operatyvius patikrinimus dėl priešpriešinės informacijos sutikrinimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. B., pirminiuose ir suvestiniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizdavo visų pajamų ir atsiskaitymų už 2018 metus, t. y. nenurodė 6 091,92 Eur uždirbtų pajamų, taip pat neapskaitė 16 368,49 Eur pajamų už 2019 metus, todėl VMI kreipėsi į FNTT Vilniaus apygardos valdybą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų pateikimo deklaracijose, dokumentų klastojimo požymių siekiant išvengti mokesčių mokėjimo bei persiuntė mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą tyrimo pradėjimui (b. l. 4-8, 9-50).

Juridinio asmens registro duomenų išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. B., įmonės veiklos tikslai: prekyba, gamyba, paslaugų teikimas ir kita teisės aktų nedraudžiama veikla (b. l. 53-57).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyrius vyriausios specialistės R. R. 2020-04-05 paaiškinime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-12-31 pagal Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas turėjo buhalterinėje apskaitoje apskaityti 22 460,41 Eur pajamų (2018 m. – 6 091,92 Eur; 2019 m.- 16 368,49 Eur). Visos šios piniginės lėšos pagal Bendrovės vadovo A. B. paaiškinimą yra pervestos į jo asmeninę sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Nuo neapskaitytų pajamų Bendrovė turi deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį už 2018 m. – 305 Eur (6 091,92 x 5 proc.) ir už 2019 m. – 818 Eur (16 368,49 Eur x 5 proc.). Pažymi, kad Bendrovė turėjo galimybę pateikti patikslintus duomenis apie pajamas iki operatyvaus patikrinimo pradžios, atliekamo patikrinimo metu arba po operatyvaus patikrinimo atlikimo, tačiau iki šiol to nepadarė (b. l. 67-68).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-28 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma ir 2020-03-04 Operatyvaus patikrinimo ataskaita patvirtina, kad nuo 2020-02-14 iki 2020-02-28 buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog Bendrovė pirminiuose ir suvestiniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose už 2018 m. neatvaizdavo 6 091,92 Eur pajamų ir atsiskaitymų, taip pat 16 368,49 Eur pajamų už 2019 metus. Atsižvelgiant į operatyvaus patikrinimo rezultatus ir nustatytas aplinkybes dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. apgaulingo arba aplaidaus apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų deklaracijos, galimo dokumentų klastojimo, surinkta informacija bus perduota Klaipėdos AVMI Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriui pažeidimų įvertinimui dėl perdavimo teisėsaugos institucijai tikslingumo (b. l. 70-73, 75-81).

Duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas deklaracijas patvirtina, kad Metinę pelno mokesčio deklaraciją PLN 204 už mokestinį laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 Bendrovė pateikė 2019-06-13, o ją patikslino 2020-05-14. Pagal patikslintą deklaraciją valstybei mokėtino pelno mokesčio suma sudaro 60 eurų (b. l. 60-61, 100-102).

Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204 už mokestinį laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) šią deklaraciją pateikė 2020-05-18. Pagal deklaraciją valstybei mokėtina pelno mokesčio suma yra 801 Eur (b. l. 96-99).

Lietuvos Respublikos ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. ANK 205 straipsnio 5 dalies dispozicija yra materiali, todėl reikalinga nustatyti konkretaus dydžio nesumokėtų valstybei mokesčių dydį.

Teismų praktikoje apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.), todėl šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais. (Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-132-361/2019).

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį privalu nustatyti, kad asmuo: 1) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą siekiant nuslėpti ar nuslepiant mokėtinus mokesčius; 2) mokesčiai, kuriuos siekiama nuslėpti ar kurie buvo nuslėpti, turi būti nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; 3) mokesčiai turėjo būti sumokėti už tikrinamąjį laikotarpį pagal įstatymus. Taigi, siekiant pripažinti asmeniu kaltu padarius tokį nusižengimą, būtina nustatyti visus dispozicijos sudėtinius elementus. Jie nėra alternatyvūs, todėl jeigu nėra bent vieno elemento, traukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo. Iš šios normos dispozicijos taip pat matyti, kad ji yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus įstatymus, pagal kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai.

Šioje byloje neginčijamos aplinkybės dėl operatyvaus patikrino metu nustatytų nesumokėtų mokesčių dydžių, tačiau kilo ginčas ar Protokolo surašymo metu (2020-05-08) administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. turėjo pareigą deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį už 2019 metų mokestinį laikotarpį.

PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Taigi, kaip matyti, PMĮ yra įvesta pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo vienos datos (iki birželio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais) taisyklė.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinis laikotarpis nesutaptų su kalendoriniais metais, todėl ši Bendrovė už mokestinį laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį turėjo iki 2019-06-15, o už mokestinį laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį privalėjo iki 2020-06-15. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai 2020-05-08 UAB (duomenys neskelbtini) (jos vadovas) neturėjo prievolės būti sumokėjęs 818 Eur pelno mokestį už 2019 metus. Šis terminas suėjo vėliau – 2020-06-15. Protokolo surašymo dieną turėjo būti sumokėtas pelno mokestis tik už 2018 metų mokestinį laikotarpį – 305 Eur, tačiau ši suma nesiekia 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (1 BBND = 50 Eur) ir sudaro 6,1 BBND. Tai reiškia, kad nėra vieno iš ANK 205 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodyto elemento, kad mokesčiai turėjo būti sumokėti už tikrinamąjį laikotarpį pagal įstatymus. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad A. B. iki 2020-05-08 turėjo būti deklaravęs ir sumokėjęs pelno mokestį už tikrinamąjį 2019 metų laikotarpį pagal įstatymus. Kvalifikuoti A. B. inkriminuotą veiką pagal kitą ANK 205 straipsnio dalį nėra galimybės (ANK 635 str. 3 d.), nes šiame straipsnyje nenumatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant šešių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčius.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, Vilniaus apygardos teismo 2019-02-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-574/2019).

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad A. B. veiksmai atitiko nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, sudėtį, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis ANK 591straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį A. B. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Rolandas Bužinskas