Civilinė byla Nr. e2-7-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3504-275/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. K. 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu (kurį 2020 m. rugpjūčio 27 d. patikslino) dėl proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindais). Nurodė, kad jam nuo 2020 m. kovo 31 d. tapo žinoma, jog ieškinį ieškovės (bendrovės) vardu byloje pareiškė bankroto administratorius, kuris nebuvo nuvykęs į bendrovės buveinės vietą ir neperėmė bendrovės turto ir dokumentų, todėl teismui teikė melagingus duomenis apie atsakovų skolą įmonei, taip pat veikė ieškovės vardu be pavedimo sutarties, be to, kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog D. K. buvo įmonės kreditorė ir 2015 m. kovo 16 d. Trišalės sutarties šalis, todėl įmonė privalėjo sudaryti 2017 m. vasario 13 d. notarinę sutartį, o į bylą notarė, tvirtinusi minėtą sandorį, įtraukta nebuvo.
2. Pareiškėjas procesą atnaujinus taip pat prašė:
2.1. pripažinti, kad 2018 m. kovo 19 d. ieškovės pateiktas ieškinys, paduotas praleidus 6 mėnesių senaties terminą ir nepaprašius jo pratęsti, ir pateiktas asmens, neturinčio įgaliojimo jį paduoti, nes bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kasdairas“ niekuomet nepasirašė galiojančios pavedimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „Bankrotas“, todėl pateiktas ieškinys turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgti į tai, kad byloje yra rašytiniai įrodymai dėl pavedimo sutarties suklastojimo, dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00337-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnį dėl UAB „Bankrotas“ pavedimo sutarties su BUAB „Kasdairas“ suklastojimo. Būtent pavedimo sutarties nebuvimas ir ieškinio padavimas neįgalioto asmens yra esminės aplinkybės atsisakyti priimti ieškinį.
2.2. neatsisakius priimti 2018 m. kovo 19 d. ieškinio dėl praleisto senaties termino ir dėl to, kad paduotas asmens, neturinčio įgaliojimo (pasirašytos pavedimo sutarties) atstovauti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kasdairas“:
2.3. iš pagrindinio BUAB „Kasdairas“ tiekėjo UAB „Industek“ išsireikalauti įrodymus: BUAB „Kasdairas“ pradelstų skolų suvestinės UAB „Industek“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 27 d.
2.4. atnaujinus bylos nagrinėjimą, nustatyti BUAB „Kasdairas“ nemokumo momentą, kuris būtų pagrįstas tik byloje esamais įrodymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, vertinant įmonės turto ir pradelstų skolų balansą,
2.5. liudytojais į bylą kviesti K. K., notarę D. J., prokurorę R. M.,
2.6. pakeisti 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimą ir UAB „Bankrotas“ įgalioto asmens S. G. surašytą 2018 m. kovo 19 d. ieškinį atmesti visiškai,
2.7. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis yra buvęs BUAB „Kasdairas“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2017 m. bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725-262/2017 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-223-431/2021) bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Bankrotas“.
4. BUAB „Kasdairas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama:
4.1. pripažinti negaliojančiais bendrovės su atsakovu D. K. sudarytus šiuos sandorius:
4.1.1. 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis „Mitsubishi L400“,
4.1.2. 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis „Mitsubishi Space Gear“,
4.1.3. 2017 m. vasario 10 d. automobilio „Lexus“ perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 6655,
4.1.4. 2017 m. gegužės 18 d. baldų, medienos gaminių ir apdailos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8071,
4.1.5. 2017 m. birželio 23 d. įvairių statybos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8067,
4.1.6. 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8077,
4.1.7. 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8078,
4.1.8. 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8079,
4.1.9. 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8080,
4.1.10. 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8081.
4.2. priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir K. K. 69 732,60 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.3. nusprendus, kad pagal bendrovės 2017 m. vasario 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, tokį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. 47 000 Eur skolą bei 2 591,53 Eur palūkanas;
4.4. nusprendus, kad pagal UAB „Kasdairas“ 2017 m. vasario 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 nebuvo atsiskaityta, solidariai iš D. K. ir K. K. priteisti 47 000 Eur skolą bei 2 591,53 Eur palūkanas;
4.5. priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (49 591,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir bei pripažino negaliojančiais BUAB „Kasdairas“ su D. K. sudarytus turto perleidimo sandorius (nutarties 4.1.3., 4.1.4., 4.1.6.-4.1.10 papunkčiai); priteisė BUAB „Kasdairas“ solidariai iš D. K. ir K. K. 55 075,60 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; pripažino BUAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kuria atsiskaityta įskaitymo būdu, bei tokį įskaitymą negaliojančiais ir BAUB „Kasdairas“ solidariai iš D. K. ir K. K. priteisė 47 000 Eur skolą, 2 591,53 Eur palūkanų ir 5 proc. procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 bei pripažino negaliojančiais šiuos BUAB „Kasdairas“ su D. K. sudarytus turto perleidimo sandorius (nutarties 3.1.1.-3.1.4 papunkčiai); priteisė BUAB „Kasdairas“ solidariai iš D. K. ir K. K. 55 075,60 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; pripažino BUAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kuria atsiskaityta įskaitymo būdu, bei tokį įskaitymą negaliojančiais; BUAB „Kasdairas“ solidariai iš D. K. ir K. K. priteisė 47 000 Eur skolą, 2 591,53 Eur palūkanų ir 5 proc. procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Pareiškėjas išsamiau paaiškino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o būtent:
7.1. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2020 m. kovo 31 d. išvadoje nurodė, kad UAB „Bankrotas“ neįvykdė ĮBĮ numatytos pareigos ir po 2017 m. rugpjūčio 17 d., kai įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis dėl bendrovės bankroto iškėlimo niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų. UAB „Bankrotas“ AVNT išvados neskundė, todėl procesinis 6 mėn. terminas pateikti ieškinį skaičiuotinas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir senaties terminas suėjo 2018 m. vasario 8 d, t. y. UAB „Bankrotas“ 2018 m. kovo 19 d. pareiškus ieškinį atsakovams, turėjo būti prašoma atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, todėl atnaujinus procesą, teismas turėtų spręsti, ar gali priimti nagrinėti ieškinį, paduotą praleidus senaties terminą ir neprašant atnaujinti termino. Tokios aplinkybės pareiškėjas civilinės bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti.
7.2. 2018 m. sausio 5 d. įvyko pirmasis BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimas, po kurio pavedimo sutartis su UAB „Bankrotas“ nebuvo pasirašyta ir pirmosios instancijos teismui buvo pateikta suklastota pavedimo sutartis.
7.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 patvirtino D. K. finansinį reikalavimą 52 551,28 Eur, kuris atsirado 2015 m. kovo 16 d., kai ji pervedė 47 000 Eur BUAB „Kasdairas“. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė D. K. nuo 2015 m. kovo 16 d. buvo seniausia bendrovės kreditorė ir bendrovė privalėjo sudaryti 2017 m. vasario 13 d. notarinę sutartį Nr. DJ-776, nes už pirktą butą buvo atsiskaityta pagal 2015 m. kovo 16 d. trišalę sutartį Nr. 20150316/001T, kuri buvo įvykdyta 2017 m. vasario 13 d.
7.4. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2656-794/2020 notarės D. J. atstovė 2020 m. gegužės 4 d. triplike patvirtino, kad prieš patvirtinant 2017 m. vasario 13 d. sutartį Nr. DJ-776 ji susipažino su 2015 m. kovo 16 d. trišale sutartimi ir 2015 m. kovo 16 d. pavedimo kopija, t. y. ši aplinkybė patvirtina, kad teismai privalėjo įtraukti notarę D. J. į bylą trečiuoju asmeniu arba apklausti ją kaip liudytoją.
8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. M. 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 D. K. ir D. K. atžvilgiu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties požymių, taip pat nenustatė nei vieno sudaryto sandorio, kuris įmonei buvo ar galėjo būti nenaudingas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Ieškovė BUAB „Kasdairas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo civilinę bylą Nr. e2-3434-661/2018 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Nurodė, jog tai, kad D. K. buvo įtraukta į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą, neturi jokios įtakos bei reikšmės ginčui pagal K. K. pareiškimą spręsti, nes D. K. kreditinio reikalavimo pagrindas yra susijęs ne su 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo – pardavimo sutartimi, o su BUAB „Kasdairas“ įsigytu žemės sklypu su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio kainą ir sumokėjo D. K.. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo paprašė prijungti prie bylos medžiagos BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Industek“ 2017 m. kovo 22 d. susitarimą dėl pradelstų skolų apmokėjimo, t. y. šis dokumentas patvirtina, kad apie jį ir jo surašymo aplinkybes pareiškėjas žinojo nagrinėjant bylą ir jis negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pagal pareiškėjo prašymą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis BUAB „Kasdairas“ vadovas nuo 1997 m. birželio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas, todėl būtent jam apie dokumentų perdavimą administratoriui turėjo būti žinoma nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad nemokumo administratorius niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų ir ši aplinkybė tapo žinoma tik 2020 m. kovo 31 d., nepagrįsti.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“ galėjo veikti nuo 2017 m. liepos 27 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei.
14. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 iškelta UAB „Kasdairas“ bankroto byla, bendrovės UAB „Bankrotas“ nemokumo administratore, todėl minėtos aplinkybės negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartis, sudaryta tarp BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“, yra suklastota.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos D. K. prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – iš dalies patenkino D. K. prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ byloje, taip pat patvirtino D. K. 52 551,28 Eur dydžio kreditinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“ ir įtraukė kreditorę D. K. į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su nurodyto dydžio trečiosios eilės reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad D. K. sumokėjo bendrovei 47 000 Eur, tačiau pripažinus, kad išankstinis (2015 m. kovo 16 d.) mokėjimas bendrovei už pastarosios siektą įsigyti žemės sklypą nepatvirtina kainos pagal Buto pirkimo-pardavimo sutartį BUAB „Kasdairas“ sumokėjimo, taip pat bankroto byloje nesant įrodymų, kad minėta 47 000 Eur suma pareiškėjai buvo kokiu nors būdu grąžinta, padarė išvadą, kad tokiu būdu bendrovė be jokio teisinio pagrindo praturtėjo pareiškėjos sąskaita (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas padarė nustatė, kad atsakovai šioje byloje K. K. ir D. K. 2019 m. lapkričio 8 d. prašymu siekė, kad bankroto byloje būtų patvirtintas D. K. 56 125,39 Eur kreditinis reikalavimas ir šis prašymas iš dalies patenkintas Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį ir patvirtinus D. K. 52 551,28 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, reiškia, kad atsakovai neįrodė, jog D. K. 2015 m. kovo 16 d. atliktas mokėjimas 47 000 Eur sumai BUAB „Kasdairas“ yra apmokėjimas už įsigytą 2017 m. iš bendrovės butą, o tai įnešta pinigų suma bendrovei, kuri turi būti kreditorei grąžinta, nes, įmokėjusi šią sumą, D. K. iš bendrovės neįgijo jokio turto. Tokias išvadas dėl D. K. įmokėtų 47 000 Eur patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios išvados tik patvirtina Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-407/241/2019 dalies, kuria priteista solidariai iš D. K. ir K. K. 47 000 Eur skola bei 2 591,53 Eur palūkanų, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis negali būti pagrindu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje, nes tuo nepaaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. M. 2020 m. balandžio 6 d. priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18, neturi esminės reikšmės bylai, taip pat aplinkybės, nustatytos ikiteisminiame tyrime, negali būti laikomos prejudiciniais faktais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Pareiškėjas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Taip pat prašo išsireikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00337-20 medžiagos kopijas ir prijungti prie bylos medžiagos.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo įrodymų ir ignoravo pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. prašymą dėl įrodymų išsireikalavimo iš prokuratūros, netyrė ir nevertino pavedimo sutarties projekto autentiškumo, nepagrįstai nesivadovavo 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. M. priimtu nutarimu ir nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo UAB „Bankrotas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, nes nesant galiojančios pavedimo sutarties tarp bendrovės ir UAB „Bankrotas“, UAB „Bankrotas“ negalėjo sudaryti teisinių paslaugų sutarties bendrovės interesais.
20. Ieškovė BUAB „Kasdairas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje, nepagrįstai vadovaujasi AVNT 2020 m. kovo 31 d. išvada, kurioje nėra jokio teiginio, BUAB „Kasdairas“ bankroto (nemokumo) administratorius po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Kasdairas“ iškėlimo, „niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų“. Pareiškėjui, kaip bendrovės akcininkui ir vadovui, tokia aplinkybė turėjo būti žinoma nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
20.2. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00595-18, nes nurodytame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad nei pareiškėjo, nei kitų asmenų veiksmuose, sudarant Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo negaliojančiais pripažintus sandorius, nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėtis.
20.3. Aplinkybę, kad D. K. buvo sumokėjusi pinigus už 2017 m. vasario 13 d. notarine pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DJ-776 įsigytą turtą pareiškėjas žinojo jau bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme metu, todėl ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio prasme.
20.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“ nėra pasirašę pavedimo sutarties. BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“ pavedimo sutartis, remiantis jos 5.1 punktu, galioja nuo 2018 m. sausio 5 d., o iki pavedimo sutarties įsigaliojimo BUAB „Kasdairas“ bankroto (nemokumo) administratorė veikė Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria BUAB „Kasdairas“ buvo iškelta bankroto byla, pagrindu.
20.5. Pareiškėjas nepagrįstai sieja proceso atnaujinimą su notarės D. J. tripliku civilinėje byloje Nr. e2-2656-794/2020. Nors D. J. triplike nurodytos aplinkybės negali būti laikomos juridiniais faktais, o tik įrodinėtina gynybine pozicija civilinėje byloje Nr. e2-2656-794/2020, kurioje nedalyvauja BUAB „Kasdairas“, tačiau jų taip pat negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis. Nurodo, kad 47 000 Eur sumokėjimas buvo nurodytas 2017 m. vasario 13 d. notarinėje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. DJ-776, tačiau Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas šį sumokėjimą vertino kitaip nei vertina pareiškėjas ir šios aplinkybės negalima laikyti kaip naujai paaiškėjusios.
20.6. Pareiškėjas nurodomas aplinkybes (nutarties 20.1. – 20.5. papunkčiai),žinojo jau bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme metu, todėl yra praleidęs nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nenurodo svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas.
21. Atsakovas D. K. apeliacinės instancijos teismui 2021 m. sausio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti ir nagrinėti kartu su atskiruoju skundu. Taip pateikė naujus įrodymus – 2020 m. lapkričio 12 d. D. K. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir 2021 m. sausio 7 d. pavedimo sutarties projekto ir pasirašytos pavedimo sutarties lyginamąją versiją. Pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad palaiko pareiškėjo K. K. atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
24. Atsakovas D. K. 2021 m. sausio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – 2020 m. lapkričio 12 d. D. K. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir 2021 m. sausio 7 d. pavedimo sutarties projekto ir pasirašytos pavedimo sutarties lyginamąją versiją.
25. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo D. K. teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir iki atskirojo skundo pateikimo, todėl neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, buvusių skundžiamos nutarties priėmimo metu, be to, jų pridėjimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi būtina suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos.
27. Vertinant apelianto prašymo priimti rašytinius paaiškinimus pagrįstumą, pažymėtina, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis). Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais atsakovas iš esmės tik atkartoja ir papildo atskirojo skundo argumentus, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl apelianto prašymo išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą
28. Apeliantas atskirajame skunde prašo išsireikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00337-20 medžiagos kopiją ir pridėti prie bylos medžiagos. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šio apelianto prašymo ir pažeidė procesines teisės normas.
29. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta 2020 m. spalio 5 d. rašytinio teismo posėdžio metu. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. d. nutartimi atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2020 m. spalio 5 d. 16.00 val. 2020 m. spalio 5 d. apeliantas pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.
30. Pažymėtina, kad, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikė teismui jau išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi principo.
31. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja aplinkybes remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00337-20 užfiksuotos aplinkybės neturi esminės įtakos sprendžiant apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo, nes joks įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris patvirtintų arba paneigtų apelianto nurodomas aplinkybės, nėra priimtas, todėl apelianto prašymas išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00337-20 netenkintinas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
32. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios, kaip nurodo apeliantas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje, kaip naujai paaiškėjusias ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčias aplinkybes, prašoma pripažinti: 1) AVNT 2020 m. kovo 31 d. išvadoje konstatuotą faktą, kad UAB „Bankrotas“ neįvykdė ĮBĮ numatytos pareigos ir po 2017 m. rugpjūčio 17 d., kai įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis dėl bendrovės bankroto iškėlimo niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų, todėl ieškinį grindė melagingais duomenimis, 2) kad po 2018 m. sausio 5 d. vykusio pirmojo BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo nebuvo pasirašyta pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“, todėl ieškinį pareiškė neturėdamas įgaliojimų pagal privalomai sudaromą pavedimo sutartį, 3) kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 patvirtino D. K. finansinį reikalavimą 52 551,28 Eur, kuris atsirado 2015 m. kovo 16 d., kai ji pervedė 47 000 Eur BUAB „Kasdairas“, 4) kad teismai privalėjo įtraukti notarę D. J. į bylą trečiuoju asmeniu arba apklausti ją kaip liudytoją. Nurodo, kad šios aplinkybės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla Nr. e2-3434-661/2018 ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, o atnaujinus procesą ir ieškinys turėtų būti grąžintas jį padavusiam asmeniui, arba išnagrinėjus iš jį esmės su papildomai išreikalautais įrodymais, ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės (nutarties 32 punktas), negali būti laikytinos kaip naujai paaiškėjusios ir galėjusios turėti įtakos priimtam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018.
36. Pirma, apelianto nurodyta aplinkybė, kad pagal AVNT 2020 m. kovo 31 d. išvadą UAB „Bankrotas“ nevykdė ĮBĮ numatytos pareigos ir po 2017 m. rugpjūčio 17 d., kai įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis dėl bendrovės bankroto iškėlimo niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų, apeliacinės instancijos vertinimu, negali būti laikytina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ši aplinkybė apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui turėjo būti žinoma dar iki AVNT 2020 m. kovo 31 d. išvados pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmėtė apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, kad aplinkybė, jog UAB „Bankrotas“ niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų, tapo žinoma tik 2020 m. kovo 31 d.
37. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog nepagrįsta apelianto nurodyta aplinkybė, kad pavedimo sutartis buvo suklastota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie tokį faktą (įsiteisėjusio nuosprendžio), nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės ieškinio pateikimo dieną, ieškovės atstovė UAB „Bankrotas“ negalėjo pareikšti ieškinio atsakovams, tačiau net ir esant byloje duomenims, kad pavedimo sutartis buvo suklastota, ši aplinkybė negalėtų būti laikoma turinčia esminę reikšmę bylai, t. y. kad jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir dėl jų teisėtumo kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo kreditorių valios (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnis (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).
38. Trečia, apelianto nurodyta nauja aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 patvirtino D. K. finansinį reikalavimą 52 551,28 Eur, kuris atsirado 2015 m. kovo 16 d., kai ji pervedė 47 000 Eur BUAB „Kasdairas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma apeliantui bylos nagrinėjimo metu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 nustatė, kad D. K. sumokėjo BUAB „Kasdairas“ 47 000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvados, kad D. K. nurodytą sumą bendrovei sumokėjo su tikslu įsigyti turtą (butą).
39. Ketvirta, nepagrįsta laikytina apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismai privalėjo įtraukti notarę D. J. į bylą trečiuoju asmeniu arba apklausti ją kaip liudytoją. Vilniaus apygardos teismui pateiktame triplike (atsiliepime) civilinėje byloje Nr. e2-2656-794/2020, notarė D. J. nurodė, kad prieš tvirtinant 2017 m. vasario 13 d. sutartį Nr. DJ-776 ji susipažino su 2015 m. kovo 16 d. trišale sutartimi ir 2015 m. kovo 16 d. 47 000 Eur pavedimo kopija, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4325-614/2019 pagal D. K. ir K. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 vadovavosi civilinę bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad atsiskaitymo pagal sandorius faktų bei šių faktų įvertinimas, o taip pat ir sandorių panaikinimas, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, buvo nuspręsta dėl notarės D. J. materialinių teisių ar pareigų, ar kad šiuo teismo sprendimu buvo pažeistos asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
40. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. M. 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 D. K. ir D. K. atžvilgiu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties požymių, taip pat nenustatė nė vieno sudaryto sandorio, kuris įmonei buvo ar galėjo būti nenaudingas.
41. Kaip jau buvo minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų buvę nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, ir nenurodė tokio nuosprendžio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
45. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė BUAB „Kasdairas“.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 559,4 Eur (1 398,5 Eur x 0,4).
48. Ieškovė nurodė, kad patyrė 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (650 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstas, teisingas ir protingas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 350 Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“, juridinio asmens kodas 124085483, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danguolė Martinavičienė