Civilinė byla Nr. e2A-669-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01727-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 3.3.1.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždaroji akcinė bendrovė „SCHENKER“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Internetinė prekyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilpra“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SCHENKER“ 1 368,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Internetinė prekyba“ 2021 m. vasario 12 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš trečiojo asmens įsigijo prekę - krosnelę - židinį THORMA Falun II Aqua su šilumokaičiu (toliau – prekė). Už šią prekę ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 1 285,00 Eur pagal trečiojo asmens pateiktą išankstinę PVM sąskaitą faktūra serija INTP Nr. M20210212-6. Ieškovas, gyvendamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, sumokėjęs už prekę bei susitaręs su trečiuoju asmeniu, pradėjo ieškoti firmos, galinčios pervežti nupirktą prekę iš Lietuvos Respublikoje esančio trečiojo asmens sandėlio į Vokietijos Federacinę Respubliką į ieškovo namus. Internete buvo rasta atsakovės įmonė UAB „SCHENKER“, kuri ieškovo nuomone turėjo pakankamai gerus atsiliepimus bei gerą reputaciją. Susisiekus tiek internetu tiek telefonu su įmonės atstovais, buvo sutarta, kad pervežimo įmonė atsakovė už sutartą kainą - 83,73 Eur atveš prekę ieškovui, ją paėmę iš trečiojo asmens. Už šią paslaugą ieškovas atsakovei sumokėjo sutartą sumą pagal pateiktą 2021 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 637558 ir pradėjo laukti prekės. Laiku prekei neatvykstant, ieškovas pradėjo teirautis atsakovės, kur yra jo prekė. Atsakovė ilgą laiką delsė atsakinėti, jos atsakymai telefonu buvo netikslūs, kol galų gale paaiškėjo ir tą pripažino pati atsakovė, prekė pervežimo metu buvo apgadinta. Atsakovė pareikalavo už šią paslaugą (prekės grąžinimą trečiajam asmeniui) ieškovą susimokėti. Vėlesnio tarpusavio kontakto metu tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu paaiškėjo, kad prekė pervežimo metu buvo sugadinta nepataisomai, t. y. gamintojas atsisakė ją tvarkyti, nes tvarkymo atveju, nežinant pažeidimų masto, nebus galima užtikrinti šilumokaičio sandarumo. Ieškovas, vadovaudamasis atsakovės tinklapyje suteikta galimybe, pateikė atsakovei pretenziją dėl sugadintos prekės. Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. atsakymu atsisakė tenkinti pretenziją nurodydama, kad dėl prekės apgadinimo galima kaltė tenka ir trečiajam asmeniui. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko. Šiuo atveju dėl prekės nepataisomo sugadinimo kalta yra atsakovė, nes būtent prekės pervežimo metu ji ir buvo apgadinta. To neneigia ir pati atsakovė savo atsakymuose. Tai, kad neva atsakovės nuomone, prekė buvo apgadinta ją netinkamai padėjus ant padėklo trečiajam asmeniui, nepaneigia trečiojo asmens atsakomybės už prekės pervežimą. Atsakovė turėjo būti rūpestinga, įsitikinti, ar prekė tinkamai įpakuota, reikalauti iš kitų asmenų tinkamo prekės įpakavimo bei tinkamai ją pritvirtinti pervežimui. Kadangi ieškovo nuomone, jis patyrė nuostolius dėl atsakovės kaltės, būtent atsakovė ir turi atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Viso ieškovo nuostoliai sudaro 1 285,00 Eur už prekę bei 83,73 Eur už apmokėtą prekės pervežimą, t. y. viso ieškovo nuostoliai sudaro 1 368,73 Eur.
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. el. paštu į atsakovę kreipėsi užsakovas G. B. (toliau – užsakovas) dėl pervežimo paslaugos užsakymo. Užsakovas kreipėsi su prašymu suteikti šias pervežimo paslaugas: nugabenti plieninę krosnelę-židinį Thorma Falun II Aqua su šilumokaičiu iš Panevėžio (Elektronikos g. 1, Panevėžys) į Vokietijos Federacinę Respubliką ieškovui. Tą pačią dieną atsakovė pateikė užsakovui informaciją, kaip reikėtų suformuoti užsakymą elektroniniame portale, informavo apie paslaugos kainą bei kitas sąlygas. Užsakovui taip pat buvo išsiųsta elektroninė nuoroda, per kurią užsakovas galėtų susipažinti su atsakovės taikomais papildomais įkainiais pervežimams žeme, pervežimų keliais sąlygomis ir kita naudinga informacija, įskaitant tinkamą krovinio ženklinimą ir pakavimą. Sukurti užsakymą užsakovas paprašė atsakovės rankiniu būdu. Atsakovei tai padarius, užsakymą užsakovas patvirtino. Užsakovui 2021 m. vasario 19 d. dar kartą buvo nusiųstos elektroninės nuorodos, per kurias užsakovas galėtų susipažinti su tinkamu krovinio ženklinimu ir pakavimu. 2021 m. kovo mėn. pradžioje atsakovė gavo informaciją, kad prekė nebuvo tinkamai pritvirtinta prie gabenimo paletės. Dėl šios priežasties prekė transportavimo metu nuo paletės nukrito ir buvo apgadinta. Apie tai atsakovė 2021 m. kovo 5 d. informavo užsakovą ir pasiteiravo, ar apgadinto krovinio pristatymas ieškovui turėtų būti tęsiamas, ar visgi prekė turėtų būti grąžinta siuntėjui. Užsakovas 2021 m. kovo 5 d. el. laišku nurodė grąžinti prekę siuntėjui. Vykdydamas savo kliento – užsakovo – nurodymą, atsakovė taip ir padarė bei suorganizavo prekės grąžinimą siuntėjui. 2021 m. kovo 7 d. užsakovas el. paštu atsiuntė atsakovei ieškovo pretenziją su prašymu atlyginti žalą: 1 285 Eur už prekę ir 83,73 Eur už transportavimo paslaugas. Ieškovo teigimu, prekė buvo sugadinta pervežimo metu arba saugant sandėlyje, prekės detalė nulūžusi, prekė išoriškai apgadinta. Minėtoje pretenzijoje nebuvo nurodyta, kad prekė būtų nepataisomai sugadinta, nepateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų prašomos atlyginti žalos dydį. Atsakovei paprašius tokius įrodymus pateikti, užsakovas to nepadarė. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, atsakovė pateikė atsakymą į gautą pretenziją. Atsakovė paaiškino, kad už prekės sugadinimą dėl netinkamo krovinio pakavimo atsakovė neturi pareigos atsakyti, nes už tinkamą prekės pakavimą buvo atsakingas siuntėjas. Vertindamas bendradarbiavimą su užsakovu, atsakovė pasiūlė užsakovui gera valia kompensuoti 15 proc. prekės vertės, t. y. 159,30 Eur (be PVM). Anot atsakovės, prekė nuo paletės nukrito ir buvo sugadinta dėl to, kad siuntėjas neužtikrino jos tinkamo pakavimo (tinkamai nepritvirtino prie paletės). Užsakovo nurodymu prekė buvo grąžinta siuntėjui. Atitinkamai įvertinęs šias aplinkybes atsakovė laikosi pozicijos, jog jos atžvilgiu atsakomybė dėl prekės sugadinimo yra negalima ir ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Atsakovės nuomone, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių turėtų atsakyti. Atsakovė teikia tik krovinių gabenimo paslaugas. Už tinkamą krovinio paruošimą gabenimui (jo supakavimą ir atskirų jo dalių pritvirtinimą), remiantis atsakovės 2020 m. kovo 26 d. pervežimų keliais sąlygų (toliau – Sąlygos) 2 4.3 – 4.8 p., atsakingas yra tik pats krovinio siuntėjas. Atkreipė dėmesį, kad tam, jog krovinys būtų tinkamai paruoštas gabenimui, atsakovė savo klientų (siuntėjų) patogumui netgi yra parengusi 2020 m. kovo 26 d. tinkamo krovinių pakavimo ir ženklinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Tiek Taisyklės, tiek Sąlygos užsakovui ne kartą buvo išsiųstos, todėl neabejotina, kad buvo jam žinomos ir suprantamos. Taigi, akivaizdu, kad pareiga užtikrinti tinkamą krovinio paruošimą gabenimui, įskaitant jo įpakavimą ir pritvirtinimą prie palečių, jei jos reikalingos, kyla siuntėjui ir tai užsakovui buvo žinoma. To nepadarius, būtent pats siuntėjas ir turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant prekei padarytą žalą dėl netinkamo pakavimo ir tvirtinimo prie paletės. Tai, kad krovinio vežėjas (šiuo atveju – atsakovė), neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl netinkamo jo įpakavimo, įtvirtinta ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatose. CMR konvencijoje aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinta, kad sugadinus krovinį ir patyrus nuostolius dėl to, kad jis buvo vežamas neįpakavus jo tinkamai, tai įrodęs vežėjas nuo atsakomybės yra atleidžiamas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad prekės sugadinimą lėmė būtent netinkamas jos įpakavimas ir ši aplinkybė laikytina įrodyta. Taigi, atsakovė gabendama prekę, kurios siuntėjas tinkamai nesupakavo, nėra atsakinga už tokiais siuntėjo veiksmais sukeltą žalą. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra įrodyta ir kita būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti – žala. Atsakovei niekada nebuvo pateiktas joks oficialus dokumentas, kuris patvirtintų, kad prekė iš tikrųjų būtų nepataisomai sugadinta ir žala realiai siektų ieškovo deklaruojamą 1 285,00 Eur sumą (t. y. visą naujos prekės vertę). Pažymėjo, kad tokių dokumentų ieškovas nepateikė ir teismui. Vienintelis raštas, kuriame užsiminta, kad prekė galimai yra nepataisomai sugadinta, yra tik kartu su ieškiniu pateiktas priedas „Trečiojo asmens komentaras.pdf“, tačiau visgi toks dokumentas niekaip neįrodo neva padarytos žalos dydžio. Byloje nepateikti jokie trečiojo asmens atstovo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad šis asmuo turi kompetenciją vertinti žalos dydį. Ieškovui nepateikus jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalaujamą priteisti žalos dydį, laikytina, kad pastarasis reikalavimas yra neįrodytas ir per se negali būti tenkinamas. Teigė, kad nepagrįstas yra ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jo naudai 83,73 Eur už atsakovės suteiktas paslaugas. Prekės pervežimo paslauga buvo suteikta tinkamai, t. y. prekė buvo paimta ir gabenama ieškovui. Tai, kad prekė ieškovui nebuvo pristatyta, lėmė ne atsakovės veiksmai, tačiau aplinkybė, kad prekė, siuntėjui netinkamai ją supakavus ir netinkamai pritvirtinus prie gabenimo paletės, nuo jos nukrito ir buvo sugadinta. Prekė nebuvo pristatyta ieškovui ir buvo grąžinta siuntėjui ne atsakovės iniciatyva, o pervežimo paslaugą užsakiusio užsakovo nurodymu. Kita vertus, prekės pervežimo paslaugas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei apmokėjo užsakovas, todėl net ir hipotetiškai laikant tokį reikalavimą pagrįstu, jį reikšti galėtų tik užsakovas. Pabrėžė, kad jokių įrodymų apie tai, kad užsakovas būtų tokią reikalavimo teisę perleidęs ieškovui (išskyrus abejotinos kilmės vokiečių kalba parengto dokumento) nei atsakovei, nei teismui nebuvo nepateikta. Dėl šios priežasties reikalauti atsakovės grąžinti pinigų sumą, kurios ieškovas niekam nemokėjo ir realiai tokių nuostolių nepatyrė, ieškovas neturi teisės. Užsakovo užsakytas pervežimo paslaugas atsakovė suteikė tinkamai pagal užsakovo nurodymus ir pareigos grąžinti už tokias paslaugas užmokesčio nei užsakovui, nei tuo labiau ieškovui neturi. Galiausiai, net ir laikant, kad prekė buvo sugadinta ir tai sukėlė ieškovui reikalaujamus priteisti nuostolius, nagrinėjamu atveju neegzistuoja trečioji būtina sąlyga verslininko civilinei atsakomybei kilti - priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir galimai padarytos žalos. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikia jokių argumentų, kokią įtaką toks vėlavimas, t. y. prekės nepristatymas, turėjo jo interesams, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie galimus nuostolius, atsiradusius dėl su vėlavimo pristatyti prekę. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovas byloje nėra tinkamas ir turėtų būti pakeistas užsakovu, su kuriuo atsakovę ir siejo pervežimo paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė paaiškino, kad jo ir ieškovo niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Iš atsakovės paslaugas užsakė užsakovas, jis paslaugas ir apmokėjo. Visa komunikacija dėl paslaugos teikimo buvo vykdoma tik su užsakovu. Be to, būtent užsakovas 2021 m. kovo 7 d. ir atsiuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Todėl visiškai nėra aišku, dėl kokios priežasties reikalavimą atsakovei šiuo ieškiniu reiškia ne užsakovas, bet ieškovas. Juo labiau, kad jokių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovo teisę pareikšti atsakovei kokius nors reikalavimus, atsakovei pateikta nebuvo. Teismui taip pat jokių ieškovo reikalavimo teisę byloje pagrindžiančių dokumentų nėra pateikta.
5. Ieškovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus nurodydamas, kad atsakovės pozicija dėl netinkamo ieškovo nėra teisinga. Pažymėjo, kad G. B. yra ieškovo draugas. Žinant tą aplinkybę, kad pats ieškovas negyvena Lietuvoje, būtent G. B. ieškovo prašymu ir surado įmonę, kuri galėtų atlikti prekės pervežimo paslaugas. G. B. buvo tik ieškovo žodžiu įgaliotas asmuo, o ne prekės pirkėjas, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
6. Teismo posėdžio metu 2022 m. balandžio 26 d. ieškovas papildomai paaiškino, kad už įsigytą prekę asmeniškai iš savo banko sąskaitos padarė pavedimą UAB „Internetinė prekyba“. Su prekės pardavėju buvo sutarta, kad prekę atvažiuos paimti vežėjas - atsakovė, kadangi UAB „Internetinė prekyba“ pristatymus vykdė tik Lietuvoje. Išankstinėje PVM sąskaitoje faktūra buvo nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) prekę pasiims iš sandėlio, esančio Panevėžyje. Draugas, kolega G. B. buvo naudojęsis atsakovės paslaugomis ir rekomendavo ją, kaip patikimą vežėją. Kadangi turėjo atsakovės kontaktus, užsakymą atsakovei pateikė ir su atsakove atsiskaitė būtent G. B. Atitinkamai jis iš savo asmeninės sąskaitos pinigus už tai grąžino G. B. Atsakovė prekę turėjo atvežti per 2-3 savaites. Negavus prekės, kartu su G. B. kreipėsi el. paštu į atsakovę, kuri pažadėjo prekę pristatyti sekančią dieną. Prekė pristatyta nebuvo. Pakartotinai vėl buvo kreiptasi į atsakovę, kuri vėl nurodė, kad prekę pristatys sekančią dieną. Kilus įtarimams, G. B. dar kartą parašė elektroninį laišką atsakovei, kuri galiausiai pateikė atsakymą, jog židinys sudaužytas, taip pat atsiuntė fotonuotraukas. Informavus atsakovę, kad tokios apgadintos prekės nenori, buvo pasiūlyta užpildyti pretenzijos lapus. Buvo pildoma kartu su G. B. Užpildžius pretenziją, atsakovė toliau reikalavimo papildomai pateikti vis naujus dokumentus. Po kažkurio laiko sulaukė G. B. skambučio, kuris informavo, kad atsakovė jiems išrašė ir pateikė apmokėjimui papildomą sąskaitą už tai, kad prekę grąžino atgal į Lietuvą, nors krosnelė turėjo būti laikoma pas atsakovę kol viskas išsispręs. Pažymėjo, kad Vokietijoje tarp jo ir G. B. advokatas buvo pateikęs pasirašyti tam tikrus dokumentai. Nurodė, kad jis pats asmeniškai kažkokių santykių su atsakove neturėjo.
7. Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu 2022 m. birželio 29 d. paaiškino, kad dirba vairuotoju. Susitikus su ieškovu, jis papasakojo jam, kad užsisakė krosnelę Lietuvoje ir ieško kaip ją atgabenti iki Vokietijos. Ieškovui nurodė, kad jis daug dirbo su siuntomis, siųsdavo automobilio detales, ir gali pasidomėti kaip pigiau pervežti siuntą. Rekomendavo ieškovui pasinaudoti atsakovės paslaugomis, kadangi atsakovė jam pasiūlė gerą kainą už pervežimo paslaugą. Tikslios kainos nepamena. Visas bendravimas su atsakove dėl paslaugos užsakymo vyko elektroniniu paštu ir telefonu. Atsakovei buvo pateikta informacija apie tai kokią prekę jie turės vežti, buvo pateikti prekės matmenys ir patvirtinta, kad siunta bus paruošta paėmimui. Nei iš atsakovės, nei iš prekės pardavėjo nebuvo gavęs informacijos, kaip turi būti supakuota siunta saugiam pervežimui, taip pat negavo ir jokių pastabų dėl to, kad siunta supakuota netinkamai. Iš atsakovės gavo tik pervežimo sutartį. Atsakovė žinojo, kad galutinis prekės gavėjas yra ieškovas. Ieškovas sutiko palaukti pora savaičių, nes buvo nebrangi vežimo kaina. Ieškovui sutikus, jis apmokėjo atsakovei už vežimo paslaugą. Atsakovė atsiuntė jam siuntos lipdukus, kuriuos jis persiuntė ieškovui. Siuntos pakrovime nedalyvavo, tuo momentu buvo Vokietijoje, prekės gyvai nematė. Ieškovui nesulaukus prekės, jis kreipėsi į atsakovę. Vilniaus atsakovės vadybininkė pradėjo ieškoti siuntos ir atsiuntė jam nuotraukas, kad siunta sugadinta, kurias jis iš karto persiuntė ir ieškovui. Atsakovės darbuotojos pasidomėjus, ką daryti su siunta, buvo pasakyta, kad sugadintos siuntos priimti nenori ir grąžintų ją atgal siuntėjui. Dėl sugadintos siuntos grąžinimo, jis tarėsi su ieškovu, tai nebuvo jo sprendimas. Po to, buvo kreiptasi į atsakovę dėl nuostolių kompensacijos ir iš atsakovės pusės buvo pasiūlytą apie 100 Eur kompensaciją. Be viso to, atsakovė dar pateikė apmokėjimui sąskaitą už siuntos grąžinimą į Lietuvą. Dėl teisių perdavimo Vokietijoje, ieškovas informavo, kad nieko negali daryti be jo sutikimo, kadangi jis yra užsakovas, todėl pats turėtų viską tvarkyti. Kadangi siunta buvo ieškovo, jis perdavė visas teises jam. Atsakovės apie savo teisių perleidimą Vokietijoje neinformavo. Mano, kad 2021 m vasario 19 d. siustame elektroniniame laiške esanti nuoroda, kurioje buvo pateikta informacija apie keliamus reikalavimus saugiam siuntos paruošimui pervežimui buvo atidarinėjama. Šis gautas atsakovės laiškas buvo persiųstas ir ieškovui. Toliau ieškovas kontaktavo su pardavėju. Ieškovas dėl reikalavimų kaip paruošti siuntą pervežimui nesidomėjo. Su pardavėju nekontaktavo kaip supakuoti siuntą ar ją pažymėti. Mano, kad pardavėjas turėjo žinoti, kad prekė bus vežama į Vokietiją ir turėjo žinoti, kaip teisingai ją pritvirtinti prie padėklo.
8. Teismo posėdžio metu 2022 m. birželio 29 d. atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad į atsakovę dėl vežimo paslaugų užsakymo kreipėsi būtent liudytojas. 2021 m. vasario 19 d. užsakovui buvo persiųstas elektroninis laiškas su dviem aktyviomis nuorodomis, t. y. pirmoji nuoroda į lipduką, kuris turėjo būti užklijuotas ant siuntos (ten nurodomi duomenys kokia siunta, kur ji gabenama) ir nuoroda apie tinkamą siuntos paruošimą (taisykles, kaip turi būti tvirtinamas krovinys). Taisyklių 4.3 ir 4.8 punktuose aiškiai nurodyta, kad už krovinio tvirtinimą ant paletės atsakingas siuntėjas. Atsakovė negali naudoti jokių tvirtinimo priemonių paties vežamo daikto, nes egzistuoja grėsmė, kad prekę gali pažeisti. Atsakovė netvirtino paletės ir prekės, nes tokia pareiga taisyklių pagrindu tenka siuntėjui. Iš į bylą pateiktų ieškovo dokumentų matyti, kad krovinio vežimo metu krosnelė nuvirto nuo paletės, ir virtimo metu patyrė tam tikrą žalą. Todėl akivaizdu, kad kroviniui žala, jeigu ji ir buvo padaryta, ji buvo padaryta ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes atsakovė negalėjo tvirtinti paletės ir prekės, ji buvo padaryta dėl siuntėjo veiksmų. Siuntėjas neužtikrino, kad prekė būtų tinkamai pritvirtinta ant paletės. Atsakovė priimdama krovinį vežimui atliko vizualų pakuotės ir siunčiamos prekės įvertinimą ir veiksmus, kuriais paletė buvo pritvirtinta prie tam tikrų tvirtinimo mazgų. Kitų galimybių patikrinti, ar siunčiama prekė pritvirtinta prie paletės, atsakovė neturėjo, nes negali patikrinti vidinio tvirtinimo. Pamačius krovinį ir padėklą, tikimasi, kad prekė bus tinkamai pritvirtinta. Jokių pastabų CMR važtaraštyje atsakovė neatliko, nes patikrinus išorinę krovinio būklę, nebuvo matyti, kad krovinys kažkaip yra nepritvirtintas.
9. Teismo posėdžio metu 2022 m. birželio 29 d. ieškovas papildomai pažymėjo, kad atsakovės vairuotojas galimai turėjo galimybę keldamas krovinį šakėmis į sunkvežimį pamatyti, kad jis netinkamai pritvirtintas. Akcentuoja, kad prekės fotonuotraukos darytos ne sunkvežimyje, o sandėlyje (ant paletės, ant žemės) kas galimai kelia įtarimų, kad galbūt židinys buvo nuvežtas ir sudaužytas sandėlyje. Nurodė, kad gavęs elektroninį laišką iš G. B., jį su lipdukais ir reikalavimais, kaip supakuoti siuntinį, persiuntė pardavėjui UAB „Internetinė prekyba“.
10. Teismo posėdžio metu 2022 m. birželio 29 d. ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad prekę supakuoti ir ją pakrauti turėjo UAB „Vilpra“ Panevėžio salonas.
11. Teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 5 d. trečiojo asmens UAB „Internetinės prekybos“ atstovas vadovas G. Z. teismui paaiškino, kad gavę užsakymą ir suderinę su klientu dėl prekės atsiėmimo, kurią klientas pageidavo atsiimti pats, nurodė jam, jog turi nuvykti į UAB „Vilpra“ atstovybę Panevėžyje. Iš kliento gavo visą informaciją apie tai, kas atvyks prekę paimti ir juos perdavė UAB „Vilpra‘, kuriai nurodė prekę atiduoti. Jokių nurodymų, apie specialius reikalavimus taikomus prekės pakavimui, nebuvo gavęs. Jo įmonės darbuotojai pačios prekės nematė, jos nepakavo. Įmonė veikė kaip tarpininkas tarp pirkėjo ir galutinio pardavėjo. Užsakovas elektroniniu paštu buvo nurodęs, kad prekes iš sandėlio atvyks paimti G. B. Kuomet prekė buvo grąžinta atgal UAB „Vilpra“, sandėlio darbuotojai paskambino ir informavo apie prekės apgadinimą.
12. Teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 5 d. trečiojo asmens UAB „Vilpra“ vadovas M. V. paaiškino, kad UAB „Internetinė prekyba“ yra vienas iš daugelio UAB „Vilpros“ partnerių ir gavo iš jų pranešimą, kad nustatytą dieną, pas juos atvažiuos automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuos G. B. ir kuriam reikės pakrauti krosnelę, dėl kurios šiuo metu vyksta teisminis procesas. Turimomis žiniomis, jam atvažiavus, krosnelė buvo pakrauta. Atvykęs asmuo prekę matė, ji buvo pakrauta ir nebuvo jokių pretenzijų dėl prekės. 2021 m. vasario 17 d. krosnelę išdavė įmonės darbuotojas, koks konkrečiai šiai dienai atsakyti negali. Apie prekės perdavimą turėjo būti fiksuota sąskaitoje faktūroje, kuri perduodama pirkėjui. Jokių specialių nurodymų, kaip prekė turi būti supakuota vežimui, nebuvo gauta. Ieškovo pirkta krosnelė buvo parduota iš ekspozicijos, ji buvo pastatyta ant padėklo, taip kaip sandėliuojamos visos tokio tipo prekės, buvo apsukta specialia plėvele, „užbandažuota“ (pritvirtinta prie padėklo) ir atiduota pirkėjui. Pirkėjas turėjo galimybę ją matyti. Krosnelė transportavimui buvo paruošta tinkamai. Jo žiniomis, buvo gauta SMS, kad bus grąžinta prekė, prekė buvo atvežta ir palikta prie UAB „Vilpra“ Panevėžio atstovybės sandėlio durų. Prekė buvo rasta iškrauta ir numesta, buvo visa sudaužyta. UAB „Internetinė prekyba“ paprašė jų konstatuoti atvežtos prekės būklę. Įmonės darbuotoja, atsakinga už židinių pardavimą Panevėžio atstovybėje, geranoriškai konstatavo, kad prekė yra labai stipriai pažeista, padarė prekės nuotraukas.
13. Teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 5 d. ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad iš byloje pateiktų šalių parodymų, spręstina, kad liudytojas G. B. paėmė prekę iš UAB „Vilpra“ ir nuvežė ją atsakovei. Ši aplinkybė nebuvo žinoma prieš tai, todėl nėra aišku nei iš kur prekė buvo paimta, nei kas prekę paėmė.
14. Teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 5 d. atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad G. B. laišku informavo atsakovės atstovą, kuriame buvo nurodytas adresas Elektronikos g. 1, Panevėžys, kuriuo krosnelė turėjo būti paimta. Jo žiniomis tai yra trečiojo asmens UAB „Vilpra“ Panevėžio atstovybės adresas, todėl atsakovės vairuotojas niekur kitur, kaip tik nurodytu adresu, ir galėjo krovinį pasiimti. Be to, į bylą yra pateiktas atsakovės atstovo laiškas sistemos krovinių skirstytojui, kur nurodytas prekės paėmimo adresas, Elektronikos g. 1, Panevėžys, ir adresas Vokietijoje galutinio gavėjo (ieškovo). Tai, kad prekės paėmimo adresas buvo būtent Elektronikos g. 1, Panevėžys, patvirtina ir atsakovei siųstas 2021 m. vasario 20 d. liudytojo G. B. laiškas. Atsakovės atstovės J. P. laiškas liudytojui taip pat patvirtina, kad prekės paėmimas buvo įvykdytas Panevėžyje. Mano, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prekė atsakovės buvo paimta iš Panevėžio. Atsakovė pripažįsta tą faktinę aplinkybę, kad būtent atsakovės atstovas prekė paėmė iš UAB „Vilpra“. Pažymėjo ir tai, kad pats liudytojas taip pat kitokių aplinkybių byloje nenurodė, jis tik organizavo prekės pervežimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo L. M. UAB „SCHENKER“ naudai 5 036,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
16. Nurodė, kad iš į bylą pateikto CMR važtaraščio turinio (1 t. 178 e. b. l.) matyti, kad važtaraštyje jokie siuntėjo nurodymai dėl krovinio nepateikti (važtaraščio 20 skiltis). Atitinkamai, nėra nurodyta ir jokių vežėjo sąlygų ar pastabų (važtaraščio 18 skiltis).
17. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad G. B. ir atsakovę siejo vežimo teisiniai santykiai. Būtent G. B. kaip krovinio siuntėjas 2021 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei UAB „Schenker“ užsakymą dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva – Vokietija ir būtent G. B. kaip krovinio siuntėjui buvo pateiktos krovinio supakavimo ir tvirtinimo (tinkamo paruošimo vežimui) sąlygos.
18. Ieškovo L. M. ir G. B. 2021 m. birželio 19 d. rašytinio pareiškimo pagrindu G. B. vienašaliu pareiškimu (2 t. 100 e. b. l.) perleido savo kaip krovinio siuntėjo teises ir pareigas ieškovui. Apie įvykusį teisių perleidimą atsakovė informuota 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu paštu. Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, matyti, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Interneto prekyba sieja pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas jokių reikalavimų pardavėjui šioje byloje nereiškia.
19. Iš UAB „Schenker“ vežimo kelių sąlygų, atnaujintų 2020 m. kovo 26 d. (2 t. 162 e. b.l.), 3.5 punkto turinio matyti, kad siuntėjas yra atsakingas už pateiktos informacijos už pateiktos informacijos apie krovinį tikslumą. Teikiant užsakymą, be kitos informacijos turi būti pateikiama informacija ir apie specifines prekių tvarkymo sąlygas, ir apie ypatingas transporto priemonių sąlygas (jei tokių esama) (3.4 p.). Šių taisyklių 4.6 punkte, reguliuojančiam siuntėjo atsakomybės numatyta, kad kiekvienas krovinys turi būti supakuotas transportuojamoje pakuotėje, kad krovinys galėtų būti supakuotas puspriekabėje, o prekės būtų apsaugomos pakrovimo ir gabenimo metu; pakuotė taip pat turi užtikrinti krovinio išsilaikymą vietoje ir apsaugoti nuo krovinio svorio centro pasikeitimo. Siuntėjas yra atsakingas už dalinių ar pilnų krovinių pakrovimą ar pritvirtinimą (Taisyklių 4.8 .).
20. Pažymėjo, kad atsakovė dar komerciniame pasiūlyme G. B. nurodė, kad už krovinio pakrovimą ir iškrovimą yra atsakingas siuntėjas ir gavėjas. Detalios instrukcijos apie reikalavimus krovinio pritvirtinimui G. B. taip pat buvo pateiktos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, ar krovinio siuntėjas G. B., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, šias instrukcijas perdavė tretiesiems asmenims, taip pat nėra jokių duomenų, kad G. B. būtų pasirūpinęs, jog šių vežėjo instrukcijų būtų laikomasi.
21. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Vilpra“ ar UAB „Interneto prekyba“ ar G. B. būtų atsakovei davę kokius nors nurodymus, susijusius su krovinio vežimu ar reikalingomis specialiomis atsargumo priemonėmis. Vis dėl to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų taisyklių turinio, krovinio sutvirtinimas buvo ieškovo (jo įgaliotų asmenų) pareiga.
22. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad krovinys nebuvo pritvirtintas prie paletės. Teismas konstatavo, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo jo pritvirtinimo. Jeigu krovinys būtų buvęs tinkamai įtvirtintas, akivaizdu, kad nebūtų virtęs. Krovinio virtimas, tinkamai jo nepritvirtinus, ir yra pagrindinė bei vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie suponuotų, kad krovinio sugadinimą lėmė kitos priežastys.
23. Sutiko su atsakove, kad šioje byloje neįrodytas ir žalos dydis. Aplinkybę, kad krosnelė yra nepataisomai sugadinta, ieškovas įrodinėja tik UAB „Internetinė prekyba“ laišku, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas, kad ir kur krosnelę vertino, kokią kvalifikaciją turi asmuo, pateikęs poziciją, kad krosnelė yra sugadinta nepataisomai. Dar daugiau, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad krosnelė nėra tinkama naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad joje gali būti mikroįtrūkimų ir UAB „Vilpra“ negali garantuoti jos kokybės savaime nereiškia to, kad krovinys buvo sunaikintas (t. y. kad krosnelė buvo nepataisomai sugadinta).
24. Pažymėjo, kad atsakovė vežimą atliko pagal siuntėjo nurodymus, kurie iš esmės buvo įvykdyti (paėmė siuntėjo supakuotą krovinį, jį gabeno, o vėliau, gavęs siuntėjo nurodymą, grąžino į pakrovimo vietą).
25. Atsakovė pateikė įrodymus, jog krovinio siuntėjas apie tai, kaip turi būti supakuotas krovinys, buvo informuotas. Byloje nėra ginčo, kad krovinį pakavo ir perdavė vežėjui trečiasis asmuo UAB „Vilpra“. Teismas tretiesiems asmenims buvo nustatęs terminą pateikti papildomus įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti krovinio pakavimo ir krovimo aplinkybes, įskaitant duomenis apie gautus nurodymus krovinio paruošimui. Trečiasis asmuo UAB „Vilpra“, prisiėmęs pareigą supakuoti tinkamai krovinį, iš esmės neįrodinėjo, jog šią pareigą įvykdė tinkamai. Atvirkščiai, trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ nurodė su krovinio perdavimu susijusias aplinkybes, kurios visiškai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, pavyzdžiui, trečiasis asmuo UAB „Vilpra“, veikdamas per generalinį direktorių, tvirtino, kad krovinį faktiškai atsiėmė G. B., nors kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. B. faktiškai pakrovime nedalyvavo. Teismo posėdyje nustatyta, kad krovinio paėmime dalyvavęs atsakovės pasitelkto vežėjo darbuotojas paties krovimo aplinkybių neprisimena.
26. Nagrinėjamu atveju krovinio įpakavimas buvo siuntėjo (ieškovo) pareiga. Šalys vežimo sutartyje nebuvo susitarusios, kad krovinio pakavimą vykdys atsakovė, todėl kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį įpakavus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Vežėjas šių savo sutartinių įsipareigojimų pabaigti vykdyti negalėjo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.
27. Krosnelė su šilumokaičiu yra specifinis krovinys, kurio gabenimui reikalingas atitinkamas įpakavimas ir sutvirtinimas, priešingu atveju pervežimo metu krovinys gali būti sugadintas. Krovinio įpakavimas ir iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui (gavėjui), kuris pats žino krovinio specifiką, jo savybes ir atitinkamai parenka tinkamą pakuotę. Siuntėjas (ar jo įgalioti asmenys), žinodami krovinio specifiką ir suprasdami, kad gabenamas krovinys yra sąlyginai aukštas ir siauras, negali būti vežamas paguldytas, transporto priemonė bus stabdoma, joje bus vibracija, turėjo parinkti tinkamas įpakavimo priemones ir krovinį pritvirtinti. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką.
28. Pažymėjo, kad atsakovė įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunktyje nurodytą rizikos faktorių bei pagrindė priežastinį ryšį tarp to faktoriaus ir atsiradusios žalos, todėl ji yra atleidžiama nuo atsakomybės. Atsakovė yra vežėja ir iš jos galima reikalauti profesionalių pervežimo paslaugų, tačiau nepagrįsta ir neteisėta reikalauti žinoti įvairių krovinių, prekių pakrovimo specifikos, tokio krovinio savybių ir išdėstymo reikalavimų ir taikyti vežėjui netinkamo pakrovimo ir išdėstymo pasekmes, kai sutartimi ji neprisiėmė pareigos krovinį pakrauti ir tvirtinti. Teismo vertinimu, atsakovė įvykdė tinkamai savo pareigą išoriškai patikrinti krovinio išdėstymą ir savybes. Atsižvelgiant į krovinio svorį ir dydį, tam, kad būtų tinkamai įvertinta, ar krovinys pritvirtintas prie paletės, būtų reikėję jį bandyti versti ir kelti. Atsižvelgiant į krovinio specifiką, to reikalauti iš krovinį priimančio vairuotojo yra neprotinga. Pažymėjo, kad būtent siuntėjui žinoma krovinio specifika, todėl atsakovė negali būt laikoma atsakinga už tai, kad krovinio siuntėjas (jo įgalioti asmenys) netinkamai paruošė krovinį transportavimui, o vežėjas išorinės krovinio apžiūros metu šios aplinkybės nenustatė ir negalėjo nustatyti.
29. Atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės, nes krovinio siuntėjo įgaliotas asmuo netinkamai įpakavo krovinį – krosnelė nebuvo pritvirtinta prie paletės (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktas). Netinkamas krovinio sutvirtinimas sąlygojo krovinio nukritimą ir sugadinimą. Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, krovinio siuntėjas būtų pateikęs jam žinomus nurodymus apie prekės gabenimo ypatumus (pvz., kad prekės negalima guldyti). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendė, kad šiuo atveju krovinio sugadinimą lėmė visetas priežasčių: 1) krovinio siuntėjus G. B., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, neįsitikino, kad trečiajam asmeniui perduota reikiamos informacijos apie krovinio supakavimą; 2) UAB „Vilpra“ krovinį netinkamai paruošė vežimui (jo nesutvirtino); 3) vairuotojas, atsižvelgiant į krovinio specifiką, po išorinės apžiūros negalėjo nustatyti, kad krovinys netinkamai sutvirtintas, todėl krovinį priėmė vežti. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad už kilusias pasekmes yra atsakinga ne vežėja, o siuntėjas ir jo pasitelkti asmenys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
30. Ieškovas L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
31. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
31.1. Pažymėjo, kad teismas sprendime akivaizdžiai palaikė stipresniąją atsakovo pusę, o ieškovo, kaip vartotojo, argumentų visiškai neįvertino.
31.2. Aplinkybė, kad prekė buvo nepritvirtinta prie padėklo remiamasi tik pačio atsakovo atstovo žodžiais. Šiuos žodžius teismas priėmė kaip pagrindą, tačiau visiškai nevertino trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovo priešpaskutinio teismo posėdžio metu duotų parodymų, kuriuose trečiasis asmuo patvirtino, kad prekę jis pateikė pritvirtintą prie padėklo. Be to, liudytojas G. J., kuris iš UAB „Vilpra“ priėmė prekę vežimui patvirtino, kad jis visuomet tokio pobūdžio prekes patikrina ir įsitikina, kad prekė tinkamai įpakuota, t. y. jis šiais parodymais patvirtino, kad prekė buvo pritvirtinta prie paletės. Teismas dėl šių parodymų visiškai sprendime nepasisakė, paminėjo tik, kad vairuotojas neturėjo galimybių įsitikinti ar prekė buvo tinkamai pritvirtinta ir konstatavo, kad krosnelė nuvirto nuo paletės. Pamatyti ar krosnelė pritvirtinta prie paletės ar ne nėra jokių problemų, tą patvirtino ir liudytojas G. J.
31.3. Priešingai nei visą laiką akcentavo atsakovo atstovas apie didelį krosnelės svorį, ši krosnelė yra ganėtinai kompaktiška, svoris nėra toks ypatingai didelis, kad jos nebūtų galimybių pajudinti, be to tai galima pamatyti vizualiai. Jokių kitų įrodymų, kad prekė nebuvo pritvirtinta prie paletės, atsakovas nepateikė, bet teismas rėmėsi tik atsakovo žodžiais, o nesuinteresuotų asmenų - liudytojo bei trečiojo asmens atstovo parodymų visiškai nevertino. Ieškovo vertinimu, krosnelė nuvirto kartu su prie jos pritvirtinta palete būtent dėl netinkamo vežimo, arba netinkamo jos perkrovimo (iškrovimo, įkrovimo). Juo labiau, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, atsakovas, paimdamas prekę iš trečiojo asmens, ne iš karto ją vežė ieškovui. Pirma, prekė buvo nuvežta į vietinį atsakovės sandėlį, po to pervežta į centrinį atsakovės sandėlį, po to buvo vežama į Vokietijos centrinį sandėlį, po to tikėtina, prekės skirstomos į lokalius sandėlius ir tik po to prekės vežamos pagal adresatą. Kokiu momentu prekė buvo sugadinta, ieškovui nėra žinoma, tačiau faktas, kad ji buvo atvykusi į Vokietiją, keista, kaip prekę mažiausiai tris kartus perkraunat iš vienos transporto priemonės į kitą, niekas nepamatė, kad prekė nėra tinkamai supakuota. Atsižvelgiant į tai, mano, kad prekė buvo tinkamai pritvirtinta prie paletės.
31.4. Pažymėjo, kad prekė yra specifinis gaminys - ji atlieka pastato šildymo funkciją, joje įrengtas šilumokaitis, t. y. joje kūrenama ugnis, o tai yra padidintas pavojaus šaltinis ir bet kuris šios prekės apgadinimas gali sukelti nepataisomus nuostolius. Jei sugadinamas jos korpusas, ugnis gali patekti į išorę, tuo pačiu sukeliant gaisrą vietoje, kur ji kūrenama, be to nesandari krosnelė gali išmesti į orą smalkes, kuriomis asmenys, esantys uždaroje patalpoje gali apsinuodyti. Tai yra savaime žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti. Iš nuotraukų, kurios buvo pateiktos teismui aiškiai matyti, kad sudaužytas krosnelės stiklas, išbyrėjusios jos plytos. Ieškovui, kaip sąžiningai įsigijusiam asmeniui naują prekę norisi tokią ją ir gauti, o jei ji yra nepataisomai sugadinta, jos oficialus gamintojas taisyti atsisako, jis tokia sugadinta preke negali naudotis.
31.5. Nesutiko su teismo argumentais dėl G. B. atsakomybės. Pažymėjo, kad jis ieškovo prašymu surado firmą, kuri galėjo pati, nedalyvaujant fiziškai ieškovui, paimti krosnelę ir ją atvežti ieškovui. Šią krosnelę ketino paimti ir pats G. B. bei ją ieškovui atvežti, tačiau trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovas informavo, kad ši krosnelė negali būti vežama pavertus ją ant šono, ji turi būti vežama tik stačia. Tokiam pervežimui G. B. technikos neturėjo, todėl ir samdė atsakovą dėl pervežimo. Apie tai, kad krosnelė turi būti vežama stačia, G. B. informavo pervežėjus žodžiu. Kodėl į CMR važtaraštį ši aplinkybė nebuvo įrašyta, ieškovui yra nežinoma, nes paties važtaraščio nei ieškovas, nei G. B. nematė. Juo labiau važtaraštis buvo užpildytas neteisingai, nesilaikant numatytų taisyklių. Žinant, kad CMR važtaraščio užpildymas buvo atsakovo pareiga, tai tik patvirtina atsakovo atsakomybę už prekės pervežimą. Remiantis teismo sprendimu vežėjas visais atvejais bus atleistas nuo atsakomybės vežant prekę, nes visais atvejais jis gali teigti, kad prekė buvo netinkamai supakuota. Tokiu atveju CMR praranda bet kokią prasmę, visais atvejais vežėjas gali pasiremti netinkamu įpakavimu, visiškai dėl to nepateikdamas jokių įrodymų.
31.6. Nurodė, kad sprendimu iš ieškovo priteistos atsakovo advokato išlaidos yra per didelės ir akivaizdžiai neprotingos.
32. Atsakovė UAB „SCHENKER“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
33.1. Nurodė, kad teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad prekė buvo sugadinta dėl to, kad ji buvo netinkamai pritvirtinta prie paletės. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia ieškovas, tokias aplinkybes teismas nustatė remdamasis ne tik atsakovės atstovo žodiniais teiginiais, tačiau ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Pirma, 2021 m. balandžio 16 d. pranešime dėl pretenzijos buvo nurodyta, kad prekės nukritimas įvyko veikiant apkrovoms, esant įprastoms vežimo sąlygoms, kuomet prekė nebuvo pritvirtinta prie transportavimo paletės. Antra, UAB „Vilpra“ pateiktame 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. 2110/2022 taip pat buvo nurodyta, kad prekė buvo supakuota ant padėklo, apsukta popieriumi ir pakavimo plėvele. 2022 m. spalio 5 d. įvykusio posėdžio metu UAB „Vilpra“ vadovas M. V. taip pat patvirtino, kad prekė ieškovui buvo parduota iš ekspozicijos. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad prekės gamyklinis supakavimas buvo išardytas, kadangi priešingu atveju nebūtų įmanoma prekės patalpinti ekspozicijoje. Vėliau, ieškovui ją įsigijus, kaip minėta rašte, ji buvo tik apvyniota popieriumi ir plėvele, tačiau ne pritvirtinta prie padėklo. Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, išvadą apie tai, kad prekė nebuvo pritvirtinta prie paletės, teismas padarė detaliai įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei tuo pačiu įvertinęs bylos šalių duotus paaiškinimus.
33.2. Teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad liudytojui G. B. bei tuo pačiu faktiniam prekės transportavimo užsakovui aplinkybė apie tai, kad prekė parduodama iš ekspozicijos, taip pat buvo žinoma. Nepaisant to, jis nesiėmė jokių priemonių tam, kad prekė būtų paruošta transportavimui.
33.3. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, esą atsakovės pasitelkti vairuotojai krovinio priėmimo metu galėjo pamatyti, kad prekė yra nepritvirtinta prie paletės. Juolab nepagrįstais laikomi teiginiai, kad liudytojas G. J. neva patvirtino, kad prekė buvo pritvirtinta prie paletės. Minėtas liudytojas tokių aplinkybių niekuomet neteigė. Priešingi ieškovo teiginiai yra laikytini visišku klaidinimu. Savo teiginius apie neva akivaizdų galėjimą įvertinti prekės pritvirtinimą prie paletės ieškovas savo apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad prekės svoris nebuvo jau toks didelis. Atsakovė į bylą buvo pateikusi prekės vežimo CMR važtaraštį, iš kurio turinio matyti, jog prekės svoris buvo 120 kg. Atsakovės manymu, toks svoris negali būti laikytinas nedideliu. Esant tokiam svoriui objektyviai neįmanoma visapusiškai įvertinti, t. y. pakelti prekę ir tokiu būdu ją apžiūrėjus iš apačios įsitikinti, ar prekė yra pritvirtinta prie paletės. Vienintelis įmanomas tokios prekės įvertinimas yra vizualus. Šiuo atveju jis, kaip teismas teisingai konstatavo sprendime, ir buvo atliktas.
33.4. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovė tinkamai informavo liudytoją, kuris užsakė paslaugą iš atsakovės, kad prekė turi būti pritvirtinta prie paletės. Bylos nagrinėjimo metu įvykusios apklausos metu liudytojas G. B. patvirtino, kad 2021 m. vasario 19 d. atsakovės siųstą elektroninį laišką gavo ir netgi persiuntė ir ieškovui. Nepaisant to, nei liudytojas, nei ieškovas nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų tam, kad pasitikslintų su pardavėju ar tarpininku, kad prekė būtų tinkamai paruošta, taip pat, ar paruošimas atitiks atsakovės nustatytas sąlygas, kurios buvo išviešintos.
33.5. Atsakovės įsitikinimu, teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad, nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės instituto be kitų aplinkybių ir dėl to, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad savo ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti visą prekės kainą, o ne jos dalį. Esant tokiam reikalavimui ieškovas ir privalėjo įrodyti, kad prekė yra nepataisomai sugadinta. Nagrinėjamu atveju ieškovas rėmėsi tik vienu įrodymu, t. y. trečiojo asmens Internetinės prekybos atstovo pateiktu el. laišku. Šiame laiške ir buvo aptarta prekės būklė po to, kai liudytojo nurodymu ji buvo grąžinta atgal į tą patį UAB „Vilpra“ sandėlį, iš kurio ji buvo paimta. Visgi, kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino Internetinės prekybos vadovas, minėtą el. laišką parašęs IP atstovas netgi nebuvo nuvykęs apžiūrėti prekės ir savo nuomonę išdėstė remdamasis tik telefoniniu pokalbiu su UAB „Vilpra“ atstovais. Negana to, minėtą el. laišką parašęs asmuo apskritai neturi kvalifikacijos atlikti prekės vertinimą ar tuo labiau nustatyti galimų pažeidimų įtaką tinkamam prekės naudojimui.
33.6. Ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai siekia sumenkinti prekės transportavime dalyvavusių asmenų, ypač liudytojo G. B., įtaką tam, kad prekė buvo apgadinta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė teikia krovinių gabenimo paslaugas. Už tinkamą krovinio paruošimą gabenimui (jo supakavimą ir atskirų jo dalių pritvirtinimą), remiantis atsakovės 2020 m. kovo 26 d. pervežimų keliais sąlygų 4.3 – 4.8 p., atsakingas yra tik pats krovinio siuntėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog krovinys būtų tinkamai paruoštas gabenimui, atsakovė savo klientų (siuntėjų) patogumui netgi yra parengusi 2020 m. kovo 26 d. tinkamo krovinių pakavimo ir ženklinimo taisykles. Tiek taisyklės, tiek sąlygos liudytojui, kuris ir vykdė prekės transportavimo užsakymą, buvo pateiktos. Pats liudytojas apklausos metu patvirtino, kad jis gavo atsakovės atstovo siųstą el. laišką. Tuo pačiu tas pats liudytojas patvirtino, kad jis visiškai nesidomėjo tuo, kaip prekė turi būti pritvirtinta. Taigi, kaip teismas pagrįstai konstatavo sprendime, liudytojas G. B., būdamas prekės siuntėju ir tuo pačiu turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą prekės įpakavimą tokios pareigos neįvykdė. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai ignoruoja tokias aplinkybes bandydamas visą atsakomybę perkelti atsakovei.
33.7. Atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių, nėra jokio pagrindo sutikti ieškovo argumentais apie per didelę sumą. Tokie teiginiai yra laikytini absoliučiai deklaratyviais, todėl remtis jais nėra jokio pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
35. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Nustatyta, kad ieškovas L. M. iš trečiojo asmens UAB „Internetinė prekyba“ 2021 m. vasario 12 d. pirko krosnelę - židinį su šilumokaičiu THORMA Falun Aqua už 1285 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad į atsakovę dėl krovinio vežimo maršrutu Lietuva - Vokietija kreipėsi ieškovo draugas G. B. 2021 m. vasario 18 d. atsakovė G. B. nusiuntė komercinį pasiūlymą. 2021 m. vasario 19 d. atsakovė patvirtino apie užsakymo suformavimą, užsakovui G. B. nusiuntė sąskaitą ir informaciją apie tinkamą krovinio paruošimą pervežimui. Atsakovė už krovinio vežimą 2021 m. vasario 19 d. išrašė sąskaitą Nr. 637558 83,73 Eur sumai, kuri buvo apmokėta 2021 m. vasario 22 d. Krovinys (židinys) turėjo būti paimtas (pakrautas) iš trečiojo asmens UAB „Vilpra“ sandėlio ir pristatytas ieškovui. Byloje nėra ginčo, kad vežimo metu krovinys buvo apgadintas ir krovinio gavėjui (ieškovui) nebuvo pristatytas. Sugadintas krovinys G. B. nurodymu buvo grąžintas trečiajam asmeniui UAB „Vilpra“. Byloje pateiktais duomenimis krovinys į pakrovimo vietą grąžintas 2021 m. kovo 29 d. Krovinio siuntėjui kreipusis su pretenzija į atsakovę, atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu dėl pretenzijos nurodė nesanti atsakinga dėl transportavimo metu nukritusio ir apgadinto krovinio, kadangi prekė nebuvo pritvirtinta prie transportavimo paletės, krovinio pakavimas buvo netinkamas pasirinktam transportavimo būdui ir paslaugai. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės atsakymu į pretenziją kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 1 368,73 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 1285 Eur dydžio žala, lygi naujos krosnelės vertei ir 83,73 Eur sumokėti atsakovei už krovinio vežimą maršrutu Lietuva – Vokietija.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės, nes krovinio siuntėjo įgaliotas asmuo netinkamai įpakavo krovinį – krosnelė nebuvo pritvirtinta prie paletės (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktas). Netinkamas krovinio sutvirtinimas sąlygojo krovinio nukritimą ir sugadinimą. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, jog krovinio siuntėjas būtų pateikęs jam žinomus nurodymus apie prekės gabenimo ypatumus (pvz., kad prekės negalima guldyti). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendė, kad šiuo atveju krovinio sugadinimą lėmė visetas priežasčių: 1) krovinio siuntėjas G. B., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, neįsitikino, kad trečiajam asmeniui perduota reikiama informacija apie krovinio supakavimą; 2) UAB „Vilpra“ krovinį netinkamai paruošė vežimui (jo nesutvirtino); 3) vairuotojas, atsižvelgiant į krovinio specifiką, po išorinės apžiūros negalėjo nustatyti, kad krovinys netinkamai sutvirtintas, todėl krovinį priėmė vežti. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad už kilusias pasekmes yra atsakinga ne vežėja, o siuntėjas ir jo pasitelkti asmenys.
38. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis ir nurodo, jog teismas aplinkybę, kad prekė buvo nepritvirtinta prie padėklo, konstatavo remdamasis tik pačios atsakovės atstovo žodžiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovo teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad prekė atsakovei pateikta pritvirtinta prie padėklo. Be to, liudytojas G. J., kuris iš UAB „Vilpra“ priėmė prekę vežimui patvirtino, kad jis visuomet tokio pobūdžio prekes patikrina ir įsitikina, kad prekė tinkamai įpakuota. Teismas dėl šių parodymų visiškai sprendime nepasisakė, paminėjo tik, kad vairuotojas neturėjo galimybių įsitikinti ar prekė buvo tinkamai pritvirtinta ir konstatavo, kad krosnelė nuvirto nuo paletės. Priešingai nei visą laiką akcentavo atsakovo atstovas apie didelį krosnelės svorį, ši krosnelė yra ganėtinai kompaktiška, svoris nėra toks ypatingai didelis, kad jos nebūtų galimybių pajudinti, be to tai galima pamatyti vizualiai. Jokių kitų įrodymų, kad prekė nebuvo pritvirtinta prie paletės, atsakovas nepateikė, bet teismas rėmėsi tik atsakovo žodžiais, o nesuinteresuotų asmenų - liudytojo bei trečiojo asmens atstovo parodymų visiškai nevertino. Ieškovo vertinimu, krosnelė nuvirto kartu su prie jos pritvirtinta palete būtent dėl netinkamo vežimo, arba netinkamo jos perkrovimo (iškrovimo, įkrovimo). Juo labiau, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, atsakovas, paimdamas prekę iš trečiojo asmens, ne iš karto ją vežė ieškovui. Kokiu momentu prekė buvo sugadinta, ieškovui nėra žinoma, tačiau faktas, kad ji buvo atvykusi į Vokietiją, patvirtina, kad prekė buvo tinkamai pritvirtinta prie paletės.
39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog paletė nebuvo pritvirtinta prie paletės, kas sąlygojo, jog krovinys (židinys) jį vežant buvo apgadintas. Iš sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, atsižvelgęs į atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. pranešimą dėl pretenzijos, kurioje ji nurodė nesanti atsakinga dėl transportavimo metu nukritusio ir apgadinto krovinio, kadangi prekė nebuvo pritvirtinta prie transportavimo paletės, krovinio pakavimas buvo netinkamas pasirinktam transportavimo būdui ir paslaugai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad netinkamo krovinio supakavimo ir pritvirtinimo prie paletės aplinkybę atsakovė krovinio siuntėjui nurodė dar 2022 m. kovo 5 d. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad krovinys nebuvo pritvirtintas prie paletės. Todėl sprendė, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo jo pritvirtinimo. Pažymėjo, kad jeigu krovinys būtų buvęs tinkamai įtvirtintas, akivaizdu, kad nebūtų virtęs. Nurodė, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka.
40. Visų pirma, sutiktina su apeliantu, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo jo pritvirtinimo, t. y. jog prekė (židinys) nebuvo pritvirtintas prie paletės. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. pranešimas dėl pretenzijos, kurioje ji nurodė nesanti atsakinga dėl transportavimo metu nukritusio ir apgadinto krovinio, kadangi prekė nebuvo pritvirtinta prie transportavimo paletės, taip pat 2021 m. kovo 5 d. elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovės darbuotojos ir siuntėjo (G. B.), kuriame atsakovės darbuotoja nurodo, jog „pagal nuotraukas regis, kad krovinys nebuvo tinkamai supakuotas ir teisingai pritvirtintas prie paletės. Tačiau kaip ir minėjau, dar aiškinuosi su kolegomis.“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepatvirtina aplinkybės, kad krovinys nebuvo pritvirtintas prie paletės. Pažymėtina, kad nurodytuose dokumentuose pareikštos aplinkybės dėl krovinio apgadinimo yra tik atsakovės pozicija, kuri šioje byloje yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl šie rašytiniai įrodymai vertinami kritiškai ir negali būti laikomi objektyviais bei pagrindžiančiais nurodytas aplinkybes. Juolab, byloje nėra jokių kitų atsakovės deklaruojamas aplinkybes patvirtinančių duomenų, o iš byloje pateiktų foto nuotraukų, taip pat objektyviai neįmanoma nustatyti ar krovinys (ne)buvo pritvirtintas prie paletės.
41. Antra, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo jo pritvirtinimo patvirtina tai, jog nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad krovinys nebuvo pritvirtintas prie paletės.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).
43. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
44. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas civilinio proceso kodekse. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
45. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad krovinys nebuvo pritvirtintas prie paletės, nurodė atsakovė UAB „Schenker“, gindamasi nuo ieškovo reikalavimų. Taigi, faktinės aplinkybės, susijusios su krovinio (ne)pritvirtinimu prie paletės, sudaro atsakovės atsikirtimų pagrindą, vadinasi, būtent atsakovei, o ne kitoms bylos šalims (ieškovui ar tretiesiems asmenims), tenka procesinė pareiga įrodinėti šių aplinkybių egzistavimą. Kaip minėta, atsakovė nurodytų aplinkybių neįrodė jokiais byloje esančiais duomenimis, todėl tokie atsikirtimai į ieškinio reikalavimus, t. y. kad už prekės sugadinimą atsakinga ne atsakovė, nes už krovinio perdavimą atsakovei atsakingi asmenys nepritvirtino jo prie paletės, vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija.
46. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos paneigti atsakovės deklaruojamų aplinkybių apie krovinio nepritvirtinimą prie paletės. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog krovinys (židinys) ieškovo (gavėjo) net nepasiekė, kadangi paaiškėjus aplinkybėms apie krovinio sugadinimą, jis siuntėjo G. B., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, nurodymu nebuvo pristatytas siuntinio gavėjui (ieškovui) ir buvo grąžintas atgal į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas objektyviai byloje negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokių atsakovės nurodomų aplinkybių. Be to, aplinkybės, kad krovinį vežėjas (atsakovė) priėmė iš trečiojo asmens sandėlio ir neturėjo jokių pretenzijų, bei tai, kad krovinys buvo atvežtas į Vokietiją, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas galėjo pagrįstai manyti, jog žala buvo padaryta ne dėl krovinio netinkamo supakavimo ar jo pritvirtinimo, o jo transportavimo į Vokietiją metu. Būtent tokias aplinkybes ieškovas ir nurodė savo ieškinyje, t. y. atsiradusią žalą siejo su netinkamu krovinio pervežimu, o ne su netinkamu krovinio supakavimu/pritvirtinimu. Atitinkamai, kadangi ieškovo reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, nesusijusiomis su (ne)tinkamu prekių supakavimu ir jų pritvirtinimu, jam nekilo pareiga tokių aplinkybių paneigti.
47. Be to, trečiojo asmens UAB „Vilpra“ vadovas 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pirkta krosnelė buvo parduota iš ekspozicijos, ji buvo pastatyta ant padėklo, taip kaip sandėliuojamos visos tokio tipo prekės, buvo apsukta specialia plėvele, „užbandažuota“ (pritvirtinta prie padėklo) ir atiduota pirkėjui. Nurodė, kad krosnelė transportavimui buvo paruošta tinkamai. Taip pat 2022 m. spalio 11 d. trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovas į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė raštą, kuriame taip pat nurodė, jog prekė buvo supakuota ant padėklo, apsukta popieriumi ir pakavimo plėvelė – taip transportavimui supakuojamos visos UAB „Vilpra“ parduodamos krosnelės. Nurodė, kad krovinio pasiimti atvykęs asmuo priėmė krosnelę ir jokių pretenzijų dėl prekės neišsakė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių trečiojo asmens UAB „Vilpra“, iš kurio sandėlio buvo paimtas ginčo krovinys, atstovo paaiškinimų, priimant ginčijamą sprendimą visiškai nevertino.
48. Įvertinus nurodytą, tai, jog atsakovė neįrodė netinkamo krovinio (židinio) pritvirtinimo prie paletės fakto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ir teigti, kad krovinio (židinio) sugadinimą sąlygojo netinkamas jo supakavimas ar pritvirtinimas.
49. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal to paties straipsnio 4 dalies c punktą, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad vežėjas (atsakovė ar jos pasitelkti asmenys) priėmė krovinį iš trečiojo asmens UAB „Vilpra“ sandėlio ir dėl krovinio neturėjo jokių pretenzijų, taip pat nėra ginčo, kad krovinys (krosnelė) buvo apgadinta būtent krovinio vežimo metu, todėl krovinys jo gavėjui (ieškovui) nebuvo pristatytas. Taigi, atsakovė pagal nurodytą reglamentavimą (CMR 17 straipsnio 1 dalį) yra atsakinga už krovinio (viso ar dalies) sugadinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo atsakomybės CMR 17 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi, kaip aukščiau minėta, atsakovė neįrodė aplinkybės, jog krovinio (židinio) sugadinimą sąlygojo netinkamas jo pritvirtinimas prie paletės, už kurį atsakingas krovinio siuntėjas ar jo pasitelkti asmenys.
50. Papildomai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo krovinį gavėjui pristatyti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Byloje esantis važtaraštis patvirtina, kad atsakovė krovinį iš trečiojo asmens UAB „Vilpra“ sandėlio perėmė 2021 m. vasario 19 d. Kaip nuosekliai teismo posėdžių metu patvirtino ieškovas, jo atstovas bei liudytojas G. B. krovinys nurodytu laiku nebuvo pristatytas, tik vėliau (kroviniui jau esant Vokietijoje) paaiškėjo, kad krovinys sugadintas, todėl jis siuntėjo nurodymu buvo grąžintas atgal į Lietuvą, jo nepristačius gavėjui. Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovės atstovas patvirtino, kad iš važtaraštyje nurodytų BAR kodų matyti, kad krovinį atsakovė vežė trimis etapais, t. y. pirma iš trečiojo asmens UAB „Vilpra“ sandėlio į kitą Panevėžyje esantį sandėlį, tada krovinys vežamas į Kauno centrinį sandėlį ir galiausiai į galutinį tašką – Vokietiją. Taigi, krovinys iš trečiojo asmens sandėlio buvo transportuojamas ne tiesiogiai į Vokietiją, o trimis etapais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kuriuo momentu prekė buvo sugadinta, tačiau nurodytos aplinkybės, t. y. kad krovinys atsakovės (jos darbuotojų ar kitų jos pasitelktų asmenų) buvo mažiausiai tris kartus perkraunamos iš vieno sandėlio į kitą, tai, jog šiuo metu nebuvo pastebėta, jog prekė yra sugadinta bei tai, kad krovinys buvo atvežtas į Vokietiją, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad prekė buvo sugadinta ją netinkamai transportuojant, nei dėl galimai netinkamo jos supakavimo ar pritvirtinimo.
51. Kita vertus, net tuo atveju, jeigu byloje atsakovė būtų įrodžiusi, kad krovinys buvo netinkamai pritvirtintas prie paletės dėl siuntėjo ar jo pasitelktų asmenų veiksmų, ir kad būtent tai sąlygojo krovinio sugadinimą jo vežimo metu, CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte vis tiek nustatyta vežėjo pareiga priimant krovinį patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad net tuo atveju, jei krovinio sugadinimą, galėjo lemti netinkamas jo pakrovimas, tačiau faktinio vežėjo vairuotojai pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelktas vairuotojas, priėmęs krovinį iš trečiojo asmens UAB „Vilpra“ sandėlio, neturėjo galimybės patikrinti ar krovinys tinkamai supakuotas ir pritvirtintas prie paletės, yra nepagrįstos. Teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl krovinio svorio ir dydžio galėjo būti sunkumų patikrinti ar krovinys tinkamai pritvirtintas prie paletės, tačiau atsižvelgiant į krovinio specifiką, į tai, kad jis siauras ir aukštas, todėl kyla rizika, kad jis neišlaikys svorio centro ir transportavimo metu gali nukristi, atsakovė (jos vairuotojai) turėjo įvertinti šias aplinkybes ir imtis papildomų veiksmų patikrinti ar krovinys yra tinkamai supakuotas ar pritvirtintas arba imtis kitų priemonių (nesusijusių su krovinio apžiūra, jo supakavimu ir kt.) kroviniui apsaugoti, kad jo vežimo metu nebūtų padaryta žala.
52. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovę atleido nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktą.
53. Iš viso ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1368,73 Eur žalą, kurią sudaro 1 285 Eur suma, lygi naujos krosnelės vertei, taip pat 83,73 Eur suma, kurią ieškovas, sumokėjo už krovinio vežimą maršrutu Lietuva – Vokietija.
54. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šioje byloje yra neįrodytas žalos dydis. Pažymėjo, kad aplinkybę, kad krosnelė yra nepataisomai sugadinta, ieškovas įrodinėja tik UAB „Internetinė prekyba“ laišku, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas ir kur krosnelę vertino, kokią kvalifikaciją turi asmuo, pateikęs poziciją, kad krosnelė yra sugadinta nepataisomai. Dar daugiau, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad krosnelė nėra tinkama naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad joje gali būti mikroįtrūkimų ir UAB „Vilpra“ negali garantuoti jos kokybės savaime nereiškia to, kad krovinys buvo sunaikintas (t. y. kad krosnelė buvo nepataisomai sugadinta). Taip pat pažymėjo, kad atsakovė vežimą atliko pagal siuntėjo nurodymus, kurie iš esmės buvo įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti žalą nurodant vežimo kainą, yra nepagrįstas.
55. Apeliantas su nurodytas skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka ir nurodo, kad ginčo prekė yra specifinis gaminys – ji atlieka pastato šildymo funkciją, joje įrengtas šilumokaitis, t. y. joje kūrenama ugnis, o tai yra padidintas pavojaus šaltinis ir bet kuris šios prekės apgadinimas gali sukelti nepataisomus nuostolius. Jei sugadinamas jos korpusas, ugnis gali patekti į išorę, tuo pačiu sukeliant gaisrą vietoje, kur ji kūrenama, be to nesandari krosnelė gali išmesti į orą smalkes, kuriomis asmenys, esantys uždaroje patalpoje gali apsinuodyti. Tai yra savaime žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti. Iš nuotraukų, kurios buvo pateiktos teismui aiškiai matyti, kad sudaužytas krosnelės stiklas, išbyrėjusios jos plytos. Ieškovui, kaip sąžiningai įsigijusiam asmeniui naują prekę norisi tokią ją ir gauti, o jei ji yra nepataisomai sugadinta, jos oficialus gamintojas taisyti atsisako, jis tokia sugadinta preke negali naudotis.
56. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta akivaizdžių žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, taip pat, jog nėra duomenų apie tai, kas vertino krosnelę, kokią kvalifikaciją turi asmuo, pateikęs poziciją, kad krosnelė yra sugadinta nepataisomai. Kita vertus, byloje nustatytos nenuginčijamos aplinkybės, t. y. jog ieškovas už prekę (židinį) sumokėjo 1 285 Eur, taip pat kad prekė vežimo metu buvo apgadinta ir ji nebuvo pristatyta gavėjui (ieškovui) bei buvo grąžinta į Lietuvą. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad krosnelės pardavėjas UAB „Internetinė prekyba“ atsisakė remontuoti grąžintą prekę, taip pat ieškovui nebuvo išsiųsta jokia kita krosnelė. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovas negavo prekės, kurią užsisakė iš UAB „Internetinė prekyba“ bei už kurią sumokėjo nurodytą pinigų sumą, atitinkamai, prarado prekę ir patyrė už krosnelę sumokėtos kainos dydžio žalą.
57. Be to, pritartina apelianto argumentams, kad ginčo prekė (židinys) yra specifinis gaminys – ji atlieka pastato šildymo funkciją, joje įrengtas šilumokaitis, t. y. joje kūrenama ugnis, o tai yra padidintas pavojaus šaltinis ir bet kuris šios prekės apgadinimas gali sukelti nepataisomus nuostolius. Taip pat ieškovas internetu užsisakė naują prekę (židinį), todėl turi teisę tokią prekę ir gauti, o jos negavęs, iš atsakingo asmens reikalauti grąžinti visą už krosnelę sumokėtą kainą, o ne jos dalį.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas taip pat pagrįstai į priteistinos žalos dydį įtraukė 83,73 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei už prekės transportavimą iš Lietuvos į Vokietiją. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, atsakovė neįvykdė pervežimo sutartimi prisiimtų įpareigojimų, t. y. krovinio nepristatė galutiniam gavėjui (ieškovui), todėl atsakovei tinkamai nesuteikus paslaugos, ieškovui priteistina 83,73 Eur suma, sumokėta už krovinio vežimą.
59. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškovo ieškinį nevisiškai tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 1 368,73 Eur žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.
Dėl procesinių palūkanų
60. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 368,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
61. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 31 Eur.
62. Taip pat ieškovas 2022 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo iš viso priteisti 700 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Tačiau teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys (sąskaita faktūra, mokėjimo išrašas) patvirtinantys tik 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą teisme ir suteiktas konsultacijas. Nors prašyme nurodoma, kad ieškovas (ar jo atstovas) teismui yra pateikęs 2021 m. rugpjūčio 6 d. 400 Eur mokėjimo kvitą bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį nurodytas išlaidas, tačiau teismas pažymi, jog minėtų išlaidas (400 Eur) patvirtinančių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Taip pat 2022 m. gegužės 5 d. ieškovo atstovas pateikė duomenis, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu už dokumentų išvertimą patyrė 71,24 Eur išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės. Pažymėtina, kad kartu su šiuo prašymu ieškovo atstovas pateikė įrodymus pagrindžiančius minėtas išlaidas, todėl prašymas dėl 71,24 Eur išlaidų už dokumentų vertimą priteisimo, tenkinamas. Iš viso ieškovo L. M. naudai iš atsakovės UAB „Schenker“ priteistina 371,24 Eur (300 Eur + 71,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
63. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Sprendimą panaikinus ir ieškinį tenkinus, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Schenker“ valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
65. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliantas nepateikė.
66. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui L. M. iš atsakovės UAB „Schenker“ priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, juridinio asmens kodas 111552645, ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 368,73 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 73 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 368,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, juridinio asmens kodas 111552645, ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 371,24 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, juridinio asmens kodas 111552645, valstybės naudai 134,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, juridinio asmens kodas 111552645, ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė