Baudžiamoji byla Nr. 2K-287-1073/2018

                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36703-2017-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                 2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutarties.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. R. M. pagal laidavimą perduota laiduotojai J. J., nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. nutarta išieškoti turto vertę atitinkančią sumą – 6930 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       R. M. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, būtent: ji 2017 m. liepos 20 d. apie 17.20 val. Elektrėnuose, Saulės g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 promilės etilo alkoholio.

II.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.        Kasaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje teismai taikė jai baudžiamojo poveikio priemones – 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (6930 Eur) konfiskavimą (išieškojimą), netaikant šių baudžiamojo poveikių priemonių; pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui. Kasatorė skunde nurodo:

2.1.        Nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis trimis baudžiamojo poveikio priemonėmis, nes tai sužlugdys ją finansiškai ir morališkai. Automobilį vairuoja vienuolika metų ir yra padariusi tik smulkius KET pažeidimus. Alkoholio išvis nevartoja. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Viena augina 4 metų sūnų M. M., nes yra išsituokusi, o buvęs vyras gyvena Anglijoje. Sūnus serga diseminuotu atopiniu dermatitu ir jam reikalinga ypatinga priežiūra, todėl turėjimas teisės vairuoti automobilį yra gyvybiškai svarbus. Artimiausiu metu ketina keltis gyventi į Vilkabalių k., kur susisiekimas su ligonine, darželiu ir kitomis įstaigomis be mašinos yra labai komplikuotas. Rūpinasi senyvo amžiaus neįgalumą turinčiais tėvais, kurie gyvena už 50 km. Turi didelius finansinius įsipareigojimus – moka būsto paskolą (kasmėnesinė įmoka 380 Eur).

2.2.        Teismas, skirdamas bausmę, nustatydamas baudžiamosios poveikio priemonės dydį ir spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas sprendimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę tokiam ilgam terminui (atėmimą teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams) nemotyvavo. Teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji neteista, neįrašyta į narkologo įskaitą. Yra teigiamai charakterizuojama darbdavio ir kitų asmenų. Nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų terminą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga ir visiškai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Veiką padarė atsitiktinai pirmą kartą gyvenime (tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas), esant neatsargiai kaltės formai, nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių.

2.3.        Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimas nėra privalomas ir šis klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismai neteisingai taikė įstatymo normą, leidžiančią skirti turto konfiskavimą ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaip baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl to neteisingai taikė BK normas. Teismas, remdamasis visomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis padarytą veiką ir jos asmenybę, turėjo padaryti išvadą, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas – 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir išieškojimas turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos – 6930 Eur – neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 1A-90-185/2018). Be to, teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes daryti išvadą, jog kasatorei paskirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra nesuderinamos, nėra teisinio pagrindo.

3.2.       Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis neviršija nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme numatyto dydžio, o skundo argumentai, kad įvykis kilo dėl sunkių R. M. asmeninių aplinkybių, nesumažina padaryto nusikaltimo pavojingumo, dėl jų nėra pagrindo panaikinti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą ar sumažinti jos dydį. Kasatorė, dėl pateisinamų priežasčių negalėdama įvykdyti šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), vadovaudamasi BK 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali prašyti nuosprendį priėmusio teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone.

3.3.       Kasacinio skundo argumentai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra per griežta ir konfiskavus transporto priemonę kasatorės šeima patirs nepatogumų, nepakankami pripažinti, kad BK 72 straipsnio nuostatos pritaikytos neteisingai. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. prašymą, 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė penkerių metų terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančiai sumai sumokėti, todėl laikytina, kad kasatorė šį teismo įpareigojimą įvykdyti gali ir privalo.

3.4.       R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nuostatoms.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

5.       Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti. Todėl teisėjų kolegija vertins, ar paskirtos R. M. trys baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos (neperteklinės) ir / ar nesuderinamos.

6.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgė į tai, kad atleidus R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai negali būti skiriama jokia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, teisingai atkreipęs dėmesį į tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo išvengia teistumo ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas, nusprendė skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o jos dydį nustatė atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę (sveikatos būklę, šeiminę padėtį, gaunamas pajamas ir kt.), skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė BK 71 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimų tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos dydį, kuris neviršija nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme numatyto dydžio, pažymėdamas, kad 20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra ne per griežta ir proporcinga R. M. padarytam nusikaltimui. Teismai teisingai taikė įstatymo normą, leidžiančią skirti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

7.       Kasatorės prašymas panaikinti teismo jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą argumentuojant tuo, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl sunkių asmeninių aplinkybių, gauna mažas pajamas, turi finansinių įsipareigojimų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

8.       Kasatorės argumentai dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taip pat nepagrįsti.

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

10.       Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

11.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei R. M. asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. M. vairavo automobilį „VW Passat“ mieste, 17.20 val. būdama sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje buvo 3,06 promilės alkoholio), kartu važiavo jos mažametis vaikas. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilį tiesiogiai panaudojo darydama tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Kadangi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „VW Passat“ – nuosavybės teisėmis priklauso D. M. (kaip lizingo gavėjui), pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą iš kaltininkės (R. M.) išieškoti konfiskuotino turto (šiuo atveju automobilio „VW Passat“) vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jos išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes atleidus R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors ji padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. 

12.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad R. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jos padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018) ir teismams nurodant aiškius argumentus, kurie pateisina tokio pobūdžio priemonės paskyrimą. Kasatorės argumentai, kad jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą yra per griežta ir dėl to ji ir jos artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu jų interpretavimu. Šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

13.       R. M. taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki įstatyme numatyto minimalaus termino. Tokį prašymą ji argumentuoja tuo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nesukėlė sunkių padarinių, anksčiau nėra pažeidusi KET, savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojama teigiamai, be to, turėjimas teisės vairuoti automobilį jai labai svarbus, nes viena augina sūnų ir rūpinasi neįgaliais tėvais.

14.       Pagal teismų praktiką, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014).

15.       Kaip minėta anksčiau, R. M. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (jos kraujyje nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė išsamiai motyvuoti. Teismas, įvertinęs tai, kad R. M. padarė veiką, kurios pavojingumą įrodo sunkus girtumo laipsnis, vairavimas mieste spūsties valandomis, taip sukeliant pavojų ne tik sau, savo mažamečiam vaikui, kurį vežėsi kartu, bet ir aplinkinių saugumui, ir atsižvelgęs į kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes (tarp jų ir minimas kasaciniame skunde) bei pažymėjęs skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusią R. M. ir prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė R. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė BK 68 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimų tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas dvejų metų naudotis specialia teise terminas neviršija BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus R. M. padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – dvejų metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininkės asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

16.       Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nurodytų Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo nutarties pakeitimo pagrindų, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                 Vytautas Masiokas

                                                                             Artūras Ridikas

                                                                              Gabrielė Juodkaitė-Granskienė