Nr. DOK-2250

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04836-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 12 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neto Logistika“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl rangos darbų sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas ir iš ieškovės atsakovei priteistas 5000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, valstybei iš ieškovės priteistas 70,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteistas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015 ir 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 akcentuojama visų šalių pateiktų įrodymų vertinimo svarba sprendžiant ginčus dėl darbų kokybės. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo nurodytos teismų suformuotos praktikos bei nevertinio inžinieriaus akto.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad nėra pagrindo sutarties nutraukti, nes neva darbai atlikti, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių ginčą dėl rangos sutarties nutraukimo, visiškai nepagrįstai netaikė CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022 nurodyta, kad su rangovo pareiga atlikti statybos darbus neatsiejamai susijusi ir rangovo pareiga atlikti darbus tinkamai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo šią teismų suformuotą taisyklę, taip pat teismai visą atsakomybę dėl statybos leidimo negavimo ir darbų netinkamo atlikimo nepagrįstai perkėlė ieškovei (statytojai), nors byloje nustatyta, kad atsakovė prisiėmė pareigą „administruoti statybas“ ir „atlikti projektavimą“. Taip buvo ignoruota rangovo, kaip profesionalo, pareiga įspėti apie kliūtis ir nebepradėti darbų, kurių negalima įteisinti.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, perkeldami visą atsakomybę už leidimų negavimą ieškovei, neatsižvelgė į rangovo profesionalumo standartą ir pareigą bendradarbiauti bei perspėti užsakovą apie kliūtis, trukdančias pasiekti sutarties tikslą, neįvertino, ar rangovas tinkamai įvykdė bendradarbiavimo pareigą, ypač kai pats dalyvavo projektavimo stadijoje ir matė akivaizdžius projekto trūkumus, tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015 suformuotos praktikos.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes vertino sutartį pernelyg formaliai ir siaurai, neatsižvelgdami į tikrąją šalių valią ir sutarties tikslą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Neto Logistika“ (j. a. k. 303303265) 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 12 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 5922, kodas ZO40990.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė