Civilinė byla Nr. e2A-243-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13922-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.4.2.9; 2.6.16.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13787-950/2021 pagal ieškovės G. R. L. 2020 m. spalio 13 d. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. ir E. Š. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U. ir I. Š..

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. R. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: (i) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 50/2893 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., pardavimo ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. 19KU-2943); (ii) taikyti dvišalę restitucija – grąžinti 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., jos nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. jo sumokėtą pinigų sumą – 1 000,00 Eur; (iii) priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad kurį laiką artimai bendravo su atsakovu G. D., su juo vedė bendrą ūkį, buvo faktiniai sugyventiniai. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. A. G. D. nuosavybės teise priklausė keletas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj. Įtikinta jo ir juo pasitikėdama, ji išmainė turėtą ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, į 1400/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj. (toliau – ir ginčo sklypas). A. G. D. pažadėjo, kad parduos jai po mainų sutarties sudarymo atitekusią ginčo sklypo dalį ir taip su ja atsiskaitys už ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Vėliau jis pradėjo ją įtikinėti, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) km., jis vystys gyvenamųjų namų kvartalą su visa infrastruktūra, todėl jai priklausančioje ginčo sklypo dalyje reikia suformuoti paplūdimį ir jį mažomis dalimis parduoti iš jo žemės sklypus pirksiantiems asmenims. Kadangi tuo metu jų santykiai buvo geri, ji su pasiūlymu sutiko apie tai daug negalvojusi. Labai greitai G. D. ją informavo, kad turi pirkėją (t. y. atsakovą E. Š.) vienam iš savo žemės sklypų, todėl reikia kuo greičiau parduoti ir 50/2893 dalį iš jai po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo. Su potencialiu pirkėju iki sandorio sudarymo ji nebuvo susitikusi, su juo dėl jokių sandorio sudarymo sąlygų nesiderėjo, visa tai darė G. D.. 2020 m. rugpjūčio 18 d. su atsakovu E. Š. notaro biure sudarė 50/2893 dalies ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri kartu buvo ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ir ginčo sutartis).

3.       Pasak ieškovės, minėtos sutarties pagrindu ji perleido 50/2893 dalis iš jai po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo už 1 000,00 Eur sumą. Pagal prie ginčo sutarties pridėtą MB „Telemetras“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., planą, jai priklausanti ginčo sklypo dalis, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo padalyta į dvi atskiras dalis („B“ ir „C“), iš kurių jai buvo paskirta naudotis 670 kv. m. „B“ dalies ir 680 kv. m. „C“ dalies, o atsakovui E. Š. buvo paskirta naudotis 2 kv. m. „B“ dalies ir 48 kv. m. „C“ dalies. Savo ruožtu atsakovui G. D. buvo paskirta naudotis visa „A“ dalis – 1 493 kv. m. Be to, ginčo sutarties 11.7 punktas nustatė jai pareigą per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti turimų ginčo sklypo dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę – bendrojo naudojimo vandens telkinių, o taip pat paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo suformavimui į atskirus turtinius vienetus. Jeigu jai to padaryti nepavyktų, buvo nustatyta 5 000,00 Eur dydžio bauda, kaip netesybos už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau prieš ginčo sutarties sudarymą jai nebuvo atsiųstas tokios sutarties projektas. Atvykus nurodytos sutarties pasirašymui į notarų biurą, ją nuolat trikdė G. D., kuris keitė ginčo sutarties sąlygas, įtraukdavo naujas sąlygas, nesudarė jai jokios galimybės pasitarti su teisininku. Pasirašydama ginčo sutartį, ji tinkamai nesuprato esminių jos sąlygų, paslėptų minėtos sutarties niuansų. Tik grįžusi namo, ji turėjo galimybę atidžiai perskaityti pasirašytą ginčo sutartį. Tai padariusi, ji suprato, kad kai kurios ginčo sutarties sąlygos jai yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos. Nedelsiant kreipėsi į teisininką (advokatą), o pasikonsultavusi su juo, suprato, kad yra apgauta – jai priklausančios ginčo sklypo mažos dalies pardavimas atsakovui E. Š. padarė visą likusią ginčo sklypo dalį mažaverte ir nustatė jai neįvykdomų pareigų, susijusių su žemės paskirties pakeitimu. Ginčo sutartis jai apskritai buvo visiškai nenaudinga. Todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia, taip pat turi būti taikyta dvišalė restitucija.

4.       A. G. D. ir E. Š. su ieškovės G. R. L. reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad artimai bendraujant su G. D., ieškovei G. R. L. neabejotinai buvo žinomi jo planai (duomenys neskelbtini) km. išplėtoti gyvenamųjų namų kvartalą. Todėl pati ieškovė šiame procese aktyviai dalyvavo – be ginčo sklypo ji iš atsakovo G. D. įsigijo dar du kitus žemės sklypus. Ieškovė su juo taip pat buvo susitarusi, kad ginčo sklype suformuos paplūdimį (t. y. rekreacinę zoną), kas padidintų viso G. D. plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo patrauklumą. Pablogėjus tarpusavio santykiams su G. D., ieškovė reikalavo, kad pirmiausia būtų pardavinėjama jai priklausanti ginčo sklypo dalis. Todėl atsiradus pirmajam potencialiam pirkėjui (t. y. atsakovui E. Š.), atsakovas G. D. visų pirma ir organizavo ieškovei priklausančios ginčo sklypo dalies pardavimą. Pasirašant ginčo sutartį, ieškovei buvo leista susipažinti su pasirašomos sutarties projektu, ji jame darė įvairias korekcijas, būtent G. R. L. iniciatyva buvo pailgintas terminas ginčo sklypo paskirties pakeitimui. Taip pat, tik ieškovės iniciatyva buvo daromos korekcijos ir bendraturčių susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, buvo ne kartą perbraižomas planas. A. G. D. niekada neturėjo tikslo apgauti ieškovę, todėl pastarosios teiginiai, kad ginčo sutarties sudarymo metu ji buvo apgauta, yra melagingi.

5.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U. nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Mano, kad ginčo sutartis buvo sudaryta laikantis įstatymų, jos sudarymo metu šalims buvo užtikrinta galimybė susipažinti su sutartimi, daryti joje korekcijas, kuo šalys ir pasinaudojo. Notarė akcentavo, kad ginčijama sutartis buvo koreguojama, tačiau ne atsakovo G. D., o ieškovės prašymu, t. y. ieškovei nesutinkant su sutarties projekto sąlygomis ir atitinkamai jas koreguojant. Pažymėjo, kad šalims susipažįstant su sutarties sąlygomis ir aptariant jos sąlygas, ieškovė ne kartą buvo išėjusi iš kontoros, nurodydama, kad nori pasiskambinti ir pasitarti su teisininku, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės pasitarti, neatitinka tikrovės.

6.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų I. Š. atsiliepimo į ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., pirkimo–pardavimo sutartį ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. 19KU-2943), sudarytą tarp ieškovės G. R. L., atsakovo E. Š. ir atsakovo G. D., bei taikė dvišalę restituciją: grąžino 50/2893 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., ieškovės G. R. L. nuosavybėn, įpareigojant ieškovę G. R. L. grąžinti atsakovui E. Š. sumokėtą pinigų sumą – 1 000,00 Eur. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas sprendė, kad ginčo sutarties esminės sąlygos (2.1.1 punktas, 10.1 punktas, 11.7 punktas) yra akivaizdžiai nenaudingos ieškovei, neatitinka jos interesų, ko pasėkoje ieškovė atsiduria ypatingai nepalankioje padėtyje lyginant su kitomis ginčo sutarties šalimis (atsakovais). Anot teismo, tokią išvadą suponuoja tai, kad:

8.1.                        E. Š. buvo perleista itin maža ginčo sklypo dalis (vos 50 dalis iš 2893 dalių), tačiau to pakako, kad susiformuotų bendraturčių daugetas būtent tik ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje;

8.2.                        Patvirtinus naudojimosi ginčo sklypu tvarką tarp bendraturčių pagal MB „Telemetras“ parengtą žemės sklypo planą, atsakovas E. Š. įgijo teisę iš esmės naudotis visa ieškovei priklausančia ginčo sklypo dalimi, nes konkrečios kiekvieno iš bendraturčių dalys nebuvo nustatytos ir nebuvo plane tiksliai apibrėžtos (pažymėtos). Tai akivaizdžiai sumažino ieškovei priklausančios ginčo sklypo dalies patrauklumą bei vertę. Sunkiai tikėtina ir nelogiška, kad potencialūs pirkėjai susidomėtų galimybe įsigyti žemės sklypą, kurio itin mažą dalį valdo kitas bendraturtis, be kita ko, turintis teisę iš esmės naudotis visu ginčo sklypu. Kad ginčo sutartimi nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu, teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas E. Š.;

8.3.                        Ginčo sutarties 11.7 punktu išimtinai ieškovei buvo nustatyta pareiga „per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti savo turimų dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę – bendrojo naudojimo vandens telkinių“, nors ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso net keliems asmenims (bendraturčiams). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės paskirties pakeitimas įmanomas tik (i) visame žemės sklype ir (ii) tik visų žemės sklypo savininkų bendru sutarimu (kai yra savininkų daugetas). Todėl asmeniškai viena ieškovė jokiomis aplinkybėmis negali ir niekada negalės įvykdyti ginčo sutarties 11.7 punkto reikalavimo, kas reiškia, kad tokia ginčo sutarties nuostata yra nevykdytina ir sankcijų nustatymas už tokios sąlygos neįvykdymą yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas;

8.4.                        G. D. atstovė teismo posėdžio metu negalėjo logiškai paaiškinti būtinumo / poreikio G. D. vystomame gyvenamųjų namų kvartale paplūdimį formuoti būtent ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje, nors jam pačiam Domantų g. priklauso eilė kitų žemės sklypų, išsidėsčiusių prie Jiesios upelio, abipus ginčo sklypo.

9.       Teismas nustatė, kad pirma, nėra byloje ginčo dėl to, kad ieškovę ir G. D. siejo artimi santykiai, ieškovė pasitikėjo juo, dėl ko būtent jam leido organizuoti ginčo sutarties sudarymą. Antra, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad išimtinai G. D. organizavo ginčo sutarties pasirašymo procesą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas E. Š. patvirtino, kad tarpusavyje nederino jokių ginčo sutarties sąlygų, niekada nebuvo susitikę, o pirmą kartą susitiko tik notaro biure ginčo sutarties pasirašymo dieną. Taip pat, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., planą bei naudojimosi ginčo sklypu tvarką tarp bendraturčių parengė MB „Telemetras“, o tai buvo padarytas išimtinai atsakovo G. D. nurodymu (tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas matininkas A. M.). Trečia, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad ieškovė turi žinių ir gebėjimų, susijusių su nekilnojamojo turto verslu, išmano nekilnojamojo turto objektų formavimo (žemės paskirties keitimo) ypatumus. Ketvirta, iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. rašytinių paaiškinimų matyti, kad: ginčo sutarties pasirašymas turėjo vykti 2020 m. rugpjūčio 18 d., 11.00 val., tam skiriant vos 1 val.; ginčo sutarties projektas jos šalims buvo pateiktas tik prieš pat sandorio sudarymą; sandorio sudarymo dieną buvo koreguojamos ginčo sutarties sąlygos (dėl baudos dydžio, įsipareigojimo terminų), taip pat būtent atsakovo 1 (t. y. G. D.) prašymu buvo įtrauktas įpareigojimasiIeškovei per nustatytą terminą pakeisti ginčo sklypo paskirtį, o to nedarant numatyta sankcija - 5 000,00 Eur bauda; dėl ginčo sutarties sąlygų keitimo, sandorio sudarymas buvo perkeltas į 2020 m. rugpjūčio 18 d., 14.25 val. Penkta, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. D. jai neleido pasitarti su teisininku, spaudė kuo greičiau pasirašyti ginčo sutartį, nors daugelis sudaromos sutarties sąlygų jai buvo neaiškios ir nesuprantamos. Atsakovas G. D. šių ieškovės nurodytų aplinkybių jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, akivaizdžiai vengė atvykti į teismo posėdžius ir duoti paaiškinimus. Šešta, ieškinys dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo teisme buvo registruotas 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus vos 16 dienų po tokios sutarties pasirašymo, o į kvalifikuotą teisininką ieškovė kreipėsi dar anksčiau - 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tai liudija, kad ieškovė itin greitai suprato sudaryto sandorio ydingumą ir operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovas G. D., pasinaudodamas ieškovės pasitikėjimu, vienasmeniškai suformulavo ginčo sutarties sąlygas, vienasmeniškai organizavo tokios sutarties pasirašymą, vienasmeniškai rengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., planą bei naudojimosi ginčo sklypu tarp bendraturčių tvarką. Ginčo sutarties sąlygos visiškai neatitiko ieškovės interesų, kartu buvo išimtinai palankios Atsakovui. Nors pats atsakovas buvo ginčo sutarties šalis ir ją pasirašė, tačiau minėtoje sutartyje jokių pareigų ar apsunkinimų jam nėra numatyta. Nors atsakovas G. D. taip pat yra ginčo sklypo dalies (t. y. 1493/2893 dalių) savininkas, tačiau pagal ginčo sutartį paplūdimys formuojamas išimtinai tik ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje, tik ieškovei yra nustatoma pareiga pakeisti jai priskirtų ginčo sklypo „B“ ir „C“ dalių paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių, taip pat tik ieškovei nustatoma sankcija už tokio įsipareigojimo neįvykdymą, kurio ji realiai, be kitų bendraturčių sutikimo, įvykdyti objektyviai ir negali. Tokių, išimtinai ieškovei nepalankių sąlygų, nustatymas suteikė netiesioginę (paslėptą) naudą atsakovui G. D. - tik ieškovei priklausančioje ginčo žemės sklypo dalyje suformavus paplūdimį, neabejotinai padidėtų viso atsakovo plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo patrauklumas ir vertė. Toks kryptingas atsakovo elgesys, kuriam visiškai pritarė ir atsakovas E. Š., nes tai buvo pažįstami asmenys (tai teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas E. Š.), liudija, kad ieškovė buvo sąmoningai suklaidinta dėl esminių ginčo sutarties sąlygų. Ieškovė sandorio sudarymo dieną (t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d.), dėl pasitikėjimo atsakovu, pastarojo nuolat keičiamų ir pildomų ginčo sutarties sąlygų (kurios, be kita ko, laikytinos specifinėmis, susijusiomis su itin siaura sritimi - žemės paskirties keitimu), tinkamai sudaromo sandorio esmės nesuvokė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad joks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, esant įprastinėms aplinkybėms (nesant neigiamo / klaidinančio atsakovo G. D. poveikio), nebūtų sudaręs ginčo sutarties tokiomis akivaizdžiai sau nepalankiomis sąlygomis. Tai tiesiogiai liudija ir ieškovės elgesys po ginčo sutarties pasirašymo - pasitarusi su teisininku (advokatu), ji vos po 16 dienų iniciavo teisme civilinės bylos iškėlimą dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ginčo sutartį ieškovė gavo 1 000 Eur sumą, o atsakovas E. Š. gavo 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., pripažinęs ginčo sutartį negaliojančia, taikė dvišalę restituciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovai G. D. ir E. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovo G. D., ko pasėkoje sudarė sau akivaizdžiai nenaudingą sutartį. Anot apeliantų, teismo padarytos išvados iš esmės parengtos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai nevertintos aplinkybės, nustatytos teismo posėdžio metu šalims duodant paaiškinimus. Tiksliau teismas tik atsakovo E. Š. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nurodė ginčijamame sprendime, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės, paneigiančios teismo padarytas išvadas, sprendimo motyvuose nėra nurodytos. Kas leidžia teigti ne tik, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus atsakovų atžvilgiu, tačiau, nevertinus dalies bylai svarbių aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė;

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai dėl atsakovo G. D. klaidinančių veiksmų, lėmusių neva tai ieškovės nenaudingo sau sandorio sudarymą, o teismo padaryta išvada dėl atsakovo klaidinančių veiksmų neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos;

12.3.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas G. D. vengė atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi proceso šalis gali vesti bylą pati, per atstovą ir kartu su atstovu. A. G. D. pasirinko bylos vedimą per atstovą, kas niekaip neprieštarauja procesui ir nelaikytina nesąžiningu šalies elgesiu byloje. Teismas, manydamas, kad proceso šalies dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas, turi teisę tiek savo iniciatyva, tiek bet kurios proceso šalies prašymu pripažinti vienos ar kitos, ar abiejų šalių dalyvavimą būtinu. Juolab, kad ieškovės atstovas tokį prašymą išreiškė 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Atsakovo atstovei ir atsakovui E. Š. davus parodymus, apklausus liudytojus, teismas nesprendė, kad bylos išnagrinėti atsakovui G. D. nedalyvaujant nėra galimybės, t. y. nemanė, kad atsakovo atstovė nebūtų atsakiusi į visus ieškovės, jos atstovo ir teismo klausimus, todėl atsakovo G. D. dalyvavimo teismo posėdyje nepripažino būtinu. Byloje visus paaiškinimus G. D. vardu išdėstė jo atstovė, kas nelaikytina šalies vengimu byloje duoti paaiškinimus;

12.4.                      Ginčijamo sandorio metu šalių santykiai buvo visiškai nutrūkę, šalys nebebuvo artimi, todėl teismo padarytos išvados apie ieškovės pasitikėjimą atsakovu G. D. yra nepagrįstos ir neparemtos jokiais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, 2021 m. spalio 14 d. duodama paaiškinimus teisme, ieškovė nurodė, kad tuo metu santykiai su atsakovu buvo labai sudėtingi;

12.5.                      Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose – patikslintame ieškinyje – nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė apie tai, jog ginčo žemės sklype bus įrengtas paplūdimys, žinojo, kadangi patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. D. jai „pasiūlė pasvarstyti jo idėją apie tai, kad jai tenkančioje žemės sklypo dalyje jie įrengs paplūdimį ir parduodant kitus žemės sklypus, kurie priklauso G. D., kiekvienam sklypui būtų priskirta atitinkama dalis to paplūdimio zonos“. Taigi, skirtingai nei nusprendė teismas, akivaizdu, kad ieškovė žinojo, jog ieškovei ir atsakovui G. D. priklausančiame žemės sklype bus įrengtas bendras paplūdimys, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys aplinkinių žemės sklypų savininkams (jiems bus parduodamas nedidelėmis dalimis – po pusę aro). Be to, šios aplinkybės, skirtingai nei nurodė teismas, visiškai atitiko ieškovės valią, ketinimus ir tikslą (parduoti dalimis ginčo žemės sklypą) ir ji to aktyviai siekė, reikalaudama iš atsakovo G. D. ieškoti pirkėjų bei jai garantuoti, kad jos žemės sklypo dalis bus parduota pirmiausia;

12.6.                      Ieškovė nurodė, kad už arą buvo sutarta 2 000,00 Eur kaina, todėl ji už pusę aro iš atsakovo E. Š. gavo 1 000,00 Eur, su ta kaina sutiko, ir jos neginčija. Be to, ieškovė nurodė, kad ji reikalavo, kad atsakovas G. D. pirmiausia pardavinėtų jos žemės sklypo dalį, kadangi norėjo garantijų, jog jos žemės sklypo dalis bus parduota, be to, nurodė, kad ji norėjo, kad atsakovas G. D. ieškotų šio žemės sklypo pirkėjus. Iš šių ieškovės nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad teismo padaryta išvada apie tai, kad šalys prieš sandorį neaptarė jokių šio sandorio sąlygų, yra nepagrįsta, priešingai teismo padarytai išvadai, ieškovė nurodė, kad sutarties sąlygas jie aptarė. Be to, tai, kad šalys tarėsi dėl šio žemės sklypo dalių pardavimo ir tai darė ženkliai anksčiau nei sandorio dieną, rodo ir ta aplinkybė, kad atsakovui G. D. reikėjo surasti pirkėją, kuris neatsirado sandorio dieną, o apie patį sandorį ieškovei taip pat buvo pranešta prieš kelias dienas;

12.7.                      Nors ieškovė nurodė, kad apie žemės paskirties keitimą jai nieko nebuvo žinoma, tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo G. D. nurodytas aplinkybes. A. G. D. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paskirties keitimo klausimas, kaip ir kiti ginčijamo sandorio klausimai, buvo su ieškove aptarti iš anksto dar iki vykstant pas notarą, ko ieškovė nei ginčijo, nei paneigė. Notarų biure tik buvo koreguojamos šio susitarimo sąlygos, kas nėra neteisėta ir nedaro sutarties negaliojančia. Juolab, kad ieškovei buvo žinoma, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k. Kauno raj., paskirtis – namų valda, o šiame žemės sklype norint įrengti paplūdimį, būtina žemės sklypo paskirtį pakeisti į rekreacinę. Jeigu šalių santykiai nebūtų pasibaigę, tai paskirties pakeitimo klausimą būtų išsprendęs atsakovas G. D., kuris ir sandorio sudarymo dieną siūlė ieškovei suteikti jam įgaliojimą šiam veiksmui atlikti. Ieškovei nesutikus leisti G. D. pakeisti žemės sklypo paskirtį, nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką, buvo būtina raštiškai susitarti dėl paskirties pakeitimo, kadangi nepakeitus paskirties, nebūtų galimi paplūdimio įrengimo darbai. Todėl ieškovės teiginiai, kad tai buvo siurprizinė sąlyga, vertintini kritiškai, kadangi įsijungusi į atsakovo G. D. projektą, ieškovė domėjosi juo ir žinojo projekto planus, dalyvavo šiame procese, ir skirtingai nei teigia teismas, jos dalyvavimas nebuvo mažareikšmis – ieškovė šiame projekte yra įgijusi dar kelis žemės sklypus;

12.8.                      Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo paskirties pakeisti be bendraturčio sutikimo ir tik dalyje žemės sklypo negalima, todėl siekiant, kad ieškovė šiam procesui netrukdytų, buvo sutarti tokio veiksmo atlikimo terminai ir šio veiksmo neįvykdymo pasekmės (bauda). Kadangi atsakovai buvo suinteresuoti žemės sklypo paskirties pakeitimu, o kliūtis galėjo būti tik iš ieškovės pusės, todėl, atsakovų reikalavimu, ieškovei buvo nustatytas vienerių metų terminas bei bauda už šio įpareigojimo neįvykdymą. Šią sutarties sąlygą ieškovė suprato tiek pagal jos esmę, tiek pagal turinį, ji su šia sutarties sąlyga sutiko ir būtent ieškovės prašymu šioje dalyje sutartis buvo koreguojama paskirties pakeitimo terminą pailginant nuo vienerių metų iki pusantrų. Tam atsakovai neprieštaravo, tačiau atsižvelgiant į pailgintus terminus, atsakovui E. Š. reikalaujant, buvo padidinta šio įpareigojimo neįvykdymo pasekmė – bauda, kuri buvo padidinta iki 5 000,00 Eur. Ieškovė dėl to taip pat neprieštaravo. Tai yra sutarties dalyje dėl paskirties keitimo pataisos buvo atliktos atsižvelgiant į abiejų pusių pastabas – šalims dėl sutarties 11.7 punkto sąlygos susitarus. Pažymėtina, kad atsakovei įvykdžius pareigą kreiptis dėl paskirties pakeitimo per nurodytą terminą, jokios pasekmės neiškiltų, kaip ir jų neiškiltų tuo atveju, jeigu kartu dėl paskirties pakeitimo nesikreiptų atsakovai, nes toks veiksmas atlikti galimas tik visiems bendraturčiams veikiant išvien;

12.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip neginčijamus pripažino ieškovės teiginius, kad ji nesupranta dėl kokių priežasčių nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką jai priskirta žemės sklypo dalis buvo padalinta į dvi dalis – „B“ ir „C“, kai tuo tarpu atsakovui G. D. priskirta žemės sklypo dalis buvo vientisa. Tačiau dėl plano parengimo, esant abipusiam sutarimui, į matininką kreipėsi atsakovas G. D., ir, kadangi ginčo žemės sklypas yra beveik taisyklingos stačiakampio formos, jis pagal abiejų susitarimą buvo padalintas į dvi lygias dalis išilgai žemės sklypo, kas buvo teisinga ir sąžininga abiejų bendraturčių atžvilgiu, nes abiem bendraturčiam buvo sudarytos vienodos sąlygos naudotis sklypu, tame tarpe sudaryta vienoda galimybė patekti prie vandens telkinio. Ieškovei priskirta naudotis žemės sklypo dalis, kuri pirminiame plane buvo pažymėta raide „B“, būtent jos prašymu buvo padalinta į dvi dalis – „B“ ir „C“. Šis ieškovei priskirto naudotis žemės sklypo padalinimas į dvi dalis atsakovui G. D. nesukelia jokių pasekmių, todėl teismas, vadovaudamasis elementaria logika, turėjo atmesti ieškovės paaiškinimus, kad tai buvo padaryta atsakovo G. D. iniciatyva. Be to, atsakovui G. D. keisti planą notarų kontoroje, nesant ieškovės reikalavimo, nebuvo jokio poreikio, nes planas buvo parengtas atsakovo iniciatyva ir taip, kaip jis manė esant reikalinga ir teisinga (lygiomis dalimis išilgai sklypo);

12.10.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad perleidus ieškovės žemės sklypo nedidelę dalį, sumažėjo šio turto vertė, rodo, kad teismas ne tik neobjektyviai vertino įrodymus, tačiau neįsigilino į bylą ir neatskleidė jos esmės – šalys buvo sutarusios ginčo žemės sklypą pardavinėti mažomis dalimis už vieno aro pardavimo kainą – 2 000,00 Eur. Tai yra ši kaina būtų gaunama nepriklausomai nuo to kiek bendraturčių šiame žemės sklype atsiras (o jų turi atsirasti pagal suplanuotą koncepciją ne vienas – žemės sklypas bus valdomas suprojektuoto kvartalo žemės sklypų savininkų bendrai ir naudojamas kvartalo rekreacijai (poilsiui));

12.11.                      Tai, kad ieškovas organizavo šio sandorio sudarymą, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vertinti atsakovo G. D. veiksmus kaip klaidinančius ar apgaulingus, o tai, kad ne ieškovė rengė sutartį, nedaro jos silpnesne sandorio šalimi, nes sutartis pagal šalių suderintas sąlygas buvo rengiama teisininko – notaro. Pažymėtina, kad šalys notarės A. U. biure buvo sudarę ne vieną notarinę sutartį, tačiau šių sutarčių (išskyrus 2020 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį), ieškovė neginčija, o ir ginčydama pastarąją sutartį nenurodė, kad neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su sutarčių projektais, kad sutartis jai nebuvo duodama į rankas, kad jos sąlygos buvo keičiamos ir pan.;

12.12.                      Teismas turėtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji neturėjo galimybės kreiptis į teisininką, kad atsakovas G. D. iki sutarties pasirašymo jos nuo savęs nepaleido, laikyti tai ieškovės siekiu sumenkinti savo vaidmenį ir diskredituoti atsakovą G. D., juo labiau, kad iki šiol ieškovė dėl jos suvaržytos laisvės į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

13.       Atsiliepime ieškovė G. R. L. prašo netenkinti atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovų (apeliantų) išlaidas advokato pagalbai sumokėti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir pateikė jas chronologine tvarka, t. y. nurodė ir vertino ieškovės veiksmus ir elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo;

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai nurodė bei išanalizavo visus pateiktus į bylą įrodymus, ieškovės G. R. L., atsakovo E. Š. parodymus duotus teismo posėdžio metu, taip pat atsakovų atstovės advokatės N. G. teiktus paaiškinimus posėdžių metu bei liudytojų paaiškinimus;

13.3.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas G. D. vengė atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus yra teisinga ir pagrįsta. Atsakovas turėjo galimybę ir net pareigą bendradarbiauti su teismu, atvykti į teismo posėdžius ir paaiškinti betarpiškai savo poziciją, tačiau šia pareiga nė karto nepasinaudojo. Atsakovo procesinio elgesio tinkamumas šioje byloje nėra vertinamas, dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais akcentuojamas tinkamas jo atstovavimas;

13.4.                      Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jeigu šalių santykiai nebūtų pasibaigę, tai paskirties pakeitimo klausimą būtų išsprendęs atsakovas G. D., kuris ir sandorio sudarymo dieną siūlė ieškovei suteikti jam įgaliojimą šiam veiksmui atlikti, buvo paneigtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. nustatyta, kad atsakovas G. D. aptariamu laikotarpiu turėjo ieškovės įgaliojimą, ir jis buvo panaikintas tik 2020 m. rugpjūčio 31 d.;

13.5.                      Ieškovė tvirtina, kad niekada nedalyvavo atsakovo G. D. verslo projekte. Nuo pat pradžių atsakovas G. D. siekė įtraukti ieškovę į savo veiklą ir pasinaudoti ja. Ieškovė papildomai yra nurodžiusi, kad jam labai reikėjo sklypo (duomenys neskelbtini) g., Kaune, kurį ieškovė paveldėjo, tačiau pinigų sklypui įsigyti atsakovas neturėjo. Verslo planas su sklypais buvo išskirtinai atsakovo G. D. idėja, ką patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad būtent atsakovas G. D. organizavo pirkimus, inicijavo sandorių sudarymą, organizavo įvairius darbus ir pan. Kadangi atsakovui labai reikėjo minėto sklypo, o pinigų neturėjo, dėl to ieškovė paprašė atsakovo pagalvoti apie bent kažkokį garantą, nes padovanoti atsakovui neketino. Ir atsakovas G. D. pasiūlė sudaryti mainų sutartį (o ne pirkimo–pardavimo sutartį, nes tuomet turėtų sumokėti visą pinigų sumą už įsigyjamą žemės sklypą), kuri būtų kaip garantas, užtikrinantis atsakovo prievolę sumokėti pinigus vėliau už (duomenys neskelbtini) g. sklypą ieškovei. Kadangi atsakovas pinigų sumokėti ieškovei už sklypą (duomenys neskelbtini) g., Kaune, neturėjo, atsakovas žadėjo parduoti (duomenys neskelbtini) kaimo sklypus ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškove už (duomenys neskelbtini) g. sklypą. Tuomet atsakovas pradėjo sakyti, kad reikalingos sumos negaus už sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jam kilo idėja pakelti sklypų vertę (i) išvystant šiame žemės sklype infrastruktūrą, įkuriant patrauklią turizmui vystyti vietą, (ii) taip pat primygtinai siūlant ieškovei iš varžytynių nupirkti dar vieną gretimą sklypą. Ieškovei atsakovas G. D. pasiūlė apsvarstyti jo idėją apie tai, kad jai tenkančioje žemės sklypo dalyje jie įrengs paplūdimį ir, parduodant kitus žemės sklypus, kurie priklauso G. D., kiekvienam sklypui būtų priskirta atitinkama dalis to paplūdimio zonos. Ir pardavęs sklypus grąžins reikalingą pinigų sumą ieškovei už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Kaune;

13.6.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamą sutartį ieškovė sudarė sau visiškai nenaudingomis sąlygomis, ir nepagrįstai didele atsakomybe, yra pagrįsta ir teisinga, nes analogiškų ar panašių įsipareigojimų kitos šalys – nei G. D., nei E. Š., neprisiėmė. 5 000 Eur dydžio baudos ieškovei įtvirtinimas sutartyje, kai viso nupirkto žemės sklypo kaina yra 1 000 Eur, akivaizdžiai įrodo, kad žemės sklypo perdavimas E. Š. nuosavybėn buvo itin svarbus atsakovo interesas ir paneigia atsakovų apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, kad žemės sklypo paskirties nepakeitimo pasekmės (bauda) numatytos tik ieškovei, siekiant užsitikrinti, kad ji šiam procesui netrukdytų;

13.7.                      Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, teisingai nurodė, kad ginčo sutarties 11.7 punkto nuostata yra nevykdytina, todėl ir sankcijų nustatymas už tokios sąlygos neįvykdymą yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas atmestinas.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

17.       Nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas G. D. artimai bendravo, vedė bendrą ūkį, todėl, apelianto įkalbėta, 2019 m. birželio 25 d. ji sudarė mainų sutartį, pagal kurią ji perleido turėtą 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (rinkos vertė 16 300 Eur), o gavo 1400/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj. (rinkos vertė 3 175 Eur; toliau - ginčo sklypas). 2020 m. rugpjūčio 18 d. su apeliantais notaro biure sudarė 50/2893 dalies ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo susitarta ir dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ginčo sutartis). Nurodytos sutarties pagrindu perleista 50/2893 dalis iš ieškovei po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo už 1 000 Eur sumą. Pagal prie sutarties pridėtą MB „Telemetras“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., planą, jai priklausanti ginčo sklypo dalis buvo padalinta į dvi atskiras dalis („B“ ir „C“), iš kurių ieškovei buvo paskirta naudotis 670 kv. m. „B“ dalies ir 680 kv. m. „C“ dalies, o apeliantui E. Š. (pirkėjui) buvo paskirta naudotis 2 kv. m. „B“ dalies ir 48 kv. m. „C“ dalies, nenustatant konkrečios naudojamos žemės sklypo dalies. Savo ruožtu apeliantui G. D. buvo paskirta asmeniškai naudotis visa „A“ dalis – 1 493 kv. m. Ginčo sutarties 11.7 punkte ieškovei nustatyta pareiga per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti turimų ginčo sklypo dalių „B“ ir „C“ paskirtį į vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių, o taip pat paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo suformavimui į atskirus turtinius vienetus. Jeigu ieškovei to padaryti nepavyktų, nustatyta 5 000 Eur dydžio bauda, kaip netesybos už įsipareigojimų nevykdymą. Šios sutarties sudarymu rūpinosi ir jos sąlygas nustatinėjo apeliantas G. D.. Su apeliantu E. Š. ieškovė susitiko tik pas notarą pasirašant sutartį.

18.       Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj., pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. 19KU-2943), kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Teismas nurodė, kad įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą sprendžia, kad ginčo sutarties esminės sąlygos (2.1.1 punktas; 10.1 punktas; 11.7 punktas) yra akivaizdžiai nenaudingos ieškovei, neatitinka jos interesų, ko pasėkoje ieškovė atsiduria ypatingai nepalankioje padėtyje lyginant su kitomis ginčo sutarties šalimis (apeliantais). Be to, surinktų faktinių duomenų visetas liudija, kad ginčo sutartį tokiomis ypač nepalankiomis sąlygomis, ieškovė pasirašė dėl klaidinančių apelianto G. D. veiksmų.

19.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorio nuginčijimą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. 

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

22.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

23.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).

24.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

25.       Teisėjų kolegija, įvertindama aukščiau nurodytą teisminę praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė jos. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, dėl kokio sandorio su ieškove buvo tartasi ir ar būtent toks sandoris įvyko (savo esme). Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė neprieštaravo, kad apeliantas G. D. padėtų jai parduoti, kuo didesne kaina, jos dalį (1400/2893) bendrame jų sklype. Apeliantas, ieškovei nurodė, kad sugalvojo jų namų valdos sklypą paversti paplūdimiu ir išparduoti sklypą mažomis dalimis aplink esančių žemės sklypų savininkams, kad šie turėtų priėjimą prie vandens telkinio (Jiesios upelis). Netrukus apeliantas nurodė ieškovei, kad turi tokį pirkėją ir reikia parduoti 50/2893 dalis iš ieškovei priklausančios dalies. Ieškovė su pirkėju nebuvo supažindinta, jį pamatė tik pas notarą pasirašant sutartį, taip pat ieškovė nematė ir sutarties iki jos pasirašymo dienos, kurios parengimu rūpinosi apeliantas G. D.. Ieškovė pasitikėjo apeliantu, nes kurį laiką jie gyveno kartu, apeliantas užsiiminėjo nekilnojamojo turto prekyba, be to apeliantas iš esmės buvo likęs skolingas ieškovei už atliktą nelygiavertę mainų sutartį, dėl ko ieškovė neprieštaravo, kad apeliantas organizuotų pardavimo sandorį. Ieškovės teigimu, pas notarą, paskaičius sutartį jai kilo daug neaiškumų, tačiau apeliantui darant spaudimą ją pasirašyti, ji ją pasirašė. Taigi, vien šios aplinkybės kelia abejonių apeliantų sąžiningumu, t. y. kam gi reikėjo tokios skubos parduoti (pirkti) 50 kv. m. sklypo dalį (gaunant nedidelę pinigų sumą), net nepradedant įgyvendinti paties sumanymo - pakeisti žemės sklypo paskirtį, tam kad būtų galima įrengti ten paplūdimį. Kaip matyti iš ginčo sutarties ši našta (žemės paskirties keitimo) buvo perkelta ieškovei ir tik dėl jai priklausančios sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje (kyla klausimas, o kaip su apelianto dalimi?), nors ieškovė, priešingai negu apeliantas G. D., niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, žemės paskirties keitimu ir pan., negana to, numatant nepagrįstai didelę baudą (5 000 Eur) už šio įsipareigojimo įvykdymą.   

26.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad apeliantas G. D., prisidengdamas ginčo sutartimi, kaip dalies sklypo pardavimu (nutylėdamas, nesitardamas su ieškove (bendrasavininke) dėl daug svarbesniu sutarties punktų, nei 50 kv. m. žemės pardavimas), vienašališkai nusistatė sau naudingą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, nors to visiškai nebuvo būtina įtraukti į ginčo sutartį, t. y. jam atiteko sklypo A dalis, o ieškovei B ir C dalys. Kodėl ieškovės dalis buvo suskirstyta į dvi dalis apeliantas negalėjo paaiškinti (ir nenurodė apeliaciniame skunde). Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad iš byloje esančio 2014 m. rugpjūčio 19 d. šalims (ieškovei ir apeliantui G. D.) priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad būtent per ieškovei tenkančias B ir C dalis numatytas servitutas, kuris užima 173 kv. m., kas tik patvirtina apeliantų nesąžiningumą. Be to, būtent apeliantas E. Š., kaip matininkas, ir sudarė šį žemės sklypo planą su parodytu servitutu nuo kelio iki vandens telkinio, o dabar yra ginčo sutarties pirkėjas, kas patvirtina, jog jis neabejotinai suprato apie nesąžiningą naudojimosi tvarkos nustatymą. Juo labiau, kad apeliantas E. Š. tą pripažino ir teismo posėdžio metu (sutiko, kad naudojimosi tvarka nesąžininga, nes tarp jo ir ieškovės, kaip bendraturčių, nenustatyta naudojimosi tvarka).

27.       Itin svarbi aplinkybė yra ir ta, kad minėta ginčo sutartimi (11.7 punktas), ieškovė yra įpareigota paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo (bendrai priklausančio ieškovei ir apeliantams) suformavimui į atskirus turtinius vienetus, nors apie tai apeliantas su ieškove nekalbėjo (nesitarė), šią aplinkybę nutylėjo, o įrašė į ginčo sutartį, kurioje šią aplinkybę pastebėti tarp visų sąlygų ir teisingai įvertinti itin sudėtinga, juo labiau, kai sutartis gauta perskaityti tik prieš jos pasirašymą, kai nėra laiko jos įvertinti (analizuoti) ir juo labiau, kai ieškovė nėra teisininkė, nėra asmuo užsiimantis verslu, užsiimantis nekilnojamojo turto pardavimu, sklypų formavimu bei turinti tam tikrą pasitikėjimą apeliantu, kaip šios srities specialistu. Taigi, ši sutarties sąlyga, vėlgi leidžia spręsti, jog apeliantai prisidengdami 50 kv. m. žemės dalies pardavimu-pirkimu, siekė svarbesnių tikslų, apie kuriuos buvo nutylėta, t. y. tiek nusistatyti bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką, tiek atsidalinti bendraturčių dalis. Nors ginčo sutartyje nėra tiesiogiai parašyta apie bendraturčių žemės sklypo atidalinimą, o tai įvardinta kaip „paruošti visus dokumentus dėl šio žemės sklypo suformavimo į atskirus turtinius vienetus“, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apeliantų tikslas yra žemės sklypų atidalinimas, o ginčo sutarties formuluotė vertintina, kaip klaidinanti ieškovę. Be to, šiuo atveju, kaip užtikrinimą, kad ieškovė neatsisakytų (nepersigalvotų) ruošti dokumentų dėl žemės sklypo atidalinimo taip pat numatyta itin didelė bauda (5 000 Eur), kas vertintina, kaip siekis priversti ieškovę įgyvendinti šią sąlygą.

28.       Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais dėl to, jog su ja nebuvo derinamos ginčo sutarties sąlygos, kad ji nesuprato sudaromo sandorio esmės, kad jai nebuvo priimtinos tam tikros sutarties sąlygos, kad jai buvo daromas tam tikras spaudimas (iš apelianto G. D.) pasirašyti ginčo sutartį tą pačią dieną pas notarą. Ieškovės paaiškinimus patvirtina tas faktas, kad ji netrukus po sutarties sudarymo (po 7 dienų) kreipėsi į advokatą, o po 16 dienų jau buvo pateiktas ieškinys teismui. Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus (ieškovės paaiškinimus) vertino ne apeliantų naudai, negali būti pagrindu pripažinti, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad ginčo sandoris buvo sudarytas neišreiškus ieškovei savo tikrosios laisvos valios, nes apeliantų tiek aktyvūs veiksmai (rūpinimasis sandorio sudarymu), tiek nutylėjimas (nederinimas sandorio sąlygų su ieškove, vienašališkai apeliantams įrašant į ginčo sutartį sau naudingas sąlygas), kurie laikytini nesąžiningais, neleido ieškovei savarankiškai priimti sprendimo dėl ginčo sutarties sąlygų.

30.       Kiti apeliantų nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

31.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantų ieškovei priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

33.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei (6,70 Eur) iš apeliantų nepriteisiamas, nes jis, įvertinus kiekvienam iš apeliantų tenkančias dalis, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti ieškovės G. R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai, lygiomis dalimis iš atsakovų - E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)), po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė