Administracinė byla Nr. eA-3098-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00178-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.9

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant pareiškėjai R. C., jos atstovei, advokatei Aušrinei Zaburienei,

atsakovo Migracijos departamento atstovei A. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriais prašė (teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmė šiuo reikalavimus (prašymus) : 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 186 (toliau – ir Ligos liudijimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) nuo šio įsakymo priėmimo dienos; 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas; 4) įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą; 5) priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš Muitinės departamento bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde (patikslintame skunde) nurodė, kad:

2.1.       2018 m. sausio 13 d. vykdydama Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas ir nukabindama nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracinio pastato sienos Lietuvos valstybės vėliavą, nukrito ant žemės bei (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio 2018 m. sausio 26 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas). Atsižvelgus į Ligos liudijimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 29 d.) (toliau – ir Sąvadas) (duomenys neskelbtini) papunkčiu nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama tolimesnei tarnybai pagal šiame sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų I, II ir III skiltis ir kad pareiškėjos liga ar sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Įsakymu pareiškėja 2019 m. vasario 8 d. atleista iš Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigų kaip negalinti tarnauti dėl sveikatos būklės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi.

2.2.       Pareiškėjos atleidimas iš pareigų pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra neteisėtas, nes yra neteisėtas pats Ligos liudijimas, kuriame visiškai nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos liga ar sveikatos problema yra nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Pareiškėjos medicininis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aprašas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (neteko galios 2019 m. birželio 4 d.) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 5 d.) (toliau – ir Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, Tvarkos aprašas).

2.3.       Nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad traumą pareiškėja patyrė tarnybos metu, priežastinis ryšys tarp pareigų vykdymo ir susirgimo yra konstatuotas bei teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigtas. Todėl Ligos liudijime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos liga (sveikatos problema) nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Jeigu Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nelaikytinas tarnybinio patikrinimo išvada, akivaizdu, kad yra pažeista Taisyklėse nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodoma, ar tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys ir ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). Muitinės departamentui atsiuntus pareiškėją į CMEK nepateikus tarnybinio patikrinimo išvados, CMEK turėjo arba kreiptis į pareiškėją atsiuntusią įstaigą dėl trūkstamų duomenų pateikimo, arba priimti sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę (Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 12, 13 p.). Pareiškėjos specializuotoji medicininė ekspertizė buvo atlikta netiriant pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, nenustatinėjant priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, nors, atvykusi į CMEK, pareiškėja jai pateiktame užpildyti klausimyne nurodė, kad jos sveiktos sutrikimai ir patirta trauma yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ir todėl turėtų būti nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjos specializuotoji medicininė ekspertizė buvo atlikta tik tuo pagrindu, kad ji, kaip pareigūnė, dėl ligos negali atlikti pareigų. Jei CMEK būtų nepažeidusi specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo procedūrų ir objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos sveikatos sutrikdymu, būtų pripažinta, kad pareiškėja netinkama tolimesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis ir kad pareiškėja susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba (Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 74.3 p.). Ligos liudijime nepagrįstai nurodžius, kad pareiškėjos liga ar sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu, pareiškėjai nepagrįstai užkertamas kelias įgyvendinti teisę į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo.

2.4.       Statuto 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Pareigą perkelti į žemesnes pareigas pareigūną, dėl sveikatos būklės negalintį eiti savo pareigų, numato Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėja 2019 m. vasario 4 d. pateikė Prašymą Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuriuo išreiškė pageidavimą, o tuo pačiu ir sutikimą būti perkeltai į žemesnes pareigas arba į pareigas vykdomas darbo sutarties pagrindu, tačiau jokio atsakymo į šį prašymą pareiškėja negavo. Pareiškėjai yra žinoma, kad 2018 m. vasarą (tuo metu, kai pareiškėja jau buvo nedarbinga daugiau kaip 6 mėnesius), buvo peržiūrėtos visos Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybės ir visi pareigūnai, negalintys eiti tarnybinių pareigų dėl sveikatos, buvo pervesti dirbti valstybės tarnautojais (pagal darbo sutartį). Tuo metu pareiškėjai valstybės tarnautojo darbas ar darbas pagal darbo sutartį nebuvo pasiūlytas, o pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu buvo pasakyta, kad visos vietos yra užimtos ir naujų vietų niekas nekurs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (neteko galios 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Sąrašas) 6 punktu, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti į CMEK pareigūnas turi būti siunčiamas po to, kai jam užbaigiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) pareigūnui išdavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja į CMEK turėjo būti siunčiama ne vėliau kaip po 120 dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, o tuo metu, pareiškėjos žiniomis, būtų buvusi galimybė perkelti ją į kitą lengvesnį ir jos sveikatą atitinkantį darbą.

2.5.       Muitinės departamentas, neįvykdęs Statute įtvirtintos pareigos perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas, pažeidė pareiškėjos atleidimo iš pareigų tvarką, dėl to ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas. Tokiais neteisėtais Muitinės departamento veiksmais buvo pažeistas vienas iš Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vidaus tarnybos principų, t. y. teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas, kuriuo preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį Statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką (Statuto 3 str. 1 d. 7 p.).

2.6.       2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1436 „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 19 d. Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjos susižalojimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, prieštarauja kitoms tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad pareiškėja traumą patyrė darbo metu vykdydama savo tarnybines pareigas. Tai, kad pareiškėja traumą patyrė darbo metu vykdydama savo tarnybines pareigas, pavyzdžiui, patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, 2019 m. sausio 21 d. siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 7B-131 (toliau – ir Siuntimas).

2.7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintais Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintomis Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00 (toliau – ir Taisyklės statyboje DT 5-00), vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos laikytinas pareigūno veikla esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai. Muitinės departamentas neturi priėmęs lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių kopėčių saugų naudojimą, todėl tokiu būdu nevykdo pareigos tinkamai pasirūpinti saugių darbo sąlygų pareigūnams užtikrinimu ir yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Vadovaujantis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareiškėją į pareigas, turėtų būti atlyginama jai už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1.       Muitinės departamento išduotas Siuntimas pareiškėjai atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką. Šiuo atveju CMEK, atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, nesikreipė į Muitinės departamentą dėl trūkstamų duomenų pateikimo. Minėtas Siuntimas pateiktas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų.

4.2.       Statuto 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad esant CMEK išvadai, jog pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Pareiškėja su Ligos liudijimu buvo supažindinta 2019 m. vasario 4 d. ir tą pačią dieną informavo, kad nenori gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų, tai pasirašytinai nurodė Ligos liudijime. Pareiškėja buvo visiškai apsisprendusi ir išreiškė tikrąją savo valią, dėl to Muitinės departamentas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai kitų pareigų vadovaujantis nei Statuto reikalavimais, nei kitų teisės aktų pagrindu. Siūlyti aukštesnės kategorijos pareigų pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nustatyta, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis, o pareiškėjos nurodytos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos, į kurias, jos manymu, galėjo būti perkelta, nelaikytinos lygiavertėmis ir priskirtinos pareigoms, į kurias asmuo gali pretenduoti tik konkurso būdu.

4.3.       Nors pareiškėja nurodo, kad 2018 m. vasarą buvo peržiūrėtos visos Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybės ir visi pareigūnai, negalintys eiti tarnybinių pareigų dėl sveikatos, buvo pervesti dirbti valstybės tarnautojais (pagal darbo sutartį), tačiau šis muitinės įstaigos konsolidavimo ir reorganizacijos procesas negalėjo paveikti pareiškėjos teisinės padėties ir statuso, kadangi pareiškėja tuo metu buvo nedarbinga, o ypač svarbu tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto statusas iš viso minėtu laikotarpiu nesikeitė.

4.4.       Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas nuo jo priėmimo dienos. Įsakymas parengtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 77 straipsnio 1 dalimis ir atsižvelgiant į Ligos liudijimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai. Įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Statuto nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos, darytina išvada, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir operatyvumo principais, atsižvelgdamas į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, taip pat norėdamas užtikrinti maksimalią žmogaus teisių apsaugą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo Ligos liudijimą ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

4.       Atsakovas Medicinos centras atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimo išlaidas (kelionės išlaidas į teismo posėdžius).

5.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

6.1.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, byla pagal pareiškėjos skundą turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

6.2.       CMEK atlieka specializuotąsias medicinos ekspertizes tik pagal jai suformuotus uždavinius ir tikslus. Ne CMEK, o statutinė įstaiga, atlikusi tarnybinį tyrimą, nustato, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tik po tarnybinio tyrimo atlikimo, esant teisiniam pagrindui ir tarnybinio tyrimo išvadai, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su pareigūno statusu ar tarnybinių pareigų atlikimu, išduodamas siuntimas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą.

6.3.       Medicinos centras negavo duomenų, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, todėl pareiškėjai nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. CMEK buvo nustatytas vienintelis specializuotosios ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūnės tinkamumą tolesnei tarnybai. Medicinos centras neturėjo pareigos kvestionuoti statutinės įstaigos Siuntimo uždavinių ir prašyti nustatyti dar vieną ekspertizės uždavinį. 

6.4.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas (t. y. Ligos liudijimas) negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nereiškia reikalavimų pakeisti Ligos liudijime nurodytų ligų kodų, diagnozių ir ekspertizės išvados, kad ji yra netinkama statutinei tarnybai.

6.5.       Jeigu statutinė įstaiga nustatytų priežastinį ryšį tarp pareiškėjos ligos (sveikatos sutrikdymo) ir jos tarnybos (pareigūno statuso) būtų pagrindas vykdyti naują specializuotąją medicinos ekspertizę, kuriai reikalingas kitas siuntimas. Tam, kad tokia ekspertizė būtų atlikta, nebūtina naikinti Ligos liudijimą. Ligos liudijimas yra teisėtas ir galiojantis, pagrįstas individualia pareiškėjos medicinine būkle ir medicininiais dokumentais.

 

II.

 

6.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą; taip pat atmetė pareiškėjos ir atsakovo Medicinos centro prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

7.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl CMEK išduoto Ligos liudijimo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas, Medicinos centro įpareigojimo atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo iš Muitinės departamento pareiškėjos naudai.

8.       Teismas pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Atsižvelgiant į tai, Medicinos centro atsiliepime nurodytas teiginys, kad administracinė byla pagal teritorinį teismingumą turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, yra nepagrįstas.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų panaikinti Ligos liudijimą ir įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą. CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas klausimas. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį sprendimą.

10.       Teismas nustatė, kad Ligos liudijimas atitinka Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 74.4 papunktį, kuriame nurodyta, kad atlikusi pareigūno, atsiųsto dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, ekspertizę, CMEK, be kita ko, gali priimti ekspertinį sprendimą (išvadą) – netinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I–III skiltis; liga ar sveikatos sutrikimas, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Įvertinęs Muitinės departamento Siuntime nurodytą ekspertizės uždavinį (t. y. nustatyti pareiškėjos tinkamumą tarnybai) ir pagrindą (t. y. dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu) bei tai, kad nėra priimta ir Medicinos centrui ar CMEK nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, kuri patvirtintų, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jos tarnyba, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo siunčiama dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ir buvo siunčiama tik dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo. CMEK neturėjo pagrindo nei atsisakyti atlikti ekspertizę, nei reikalauti papildomų dokumentų, kadangi nustatytam uždaviniui, t. y. pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui, jų pakako. Nei Medicinos centro, nei CMEK kompetencijai nepriskirta vertinti, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, taip pat savo iniciatyva nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą. Ligos liudijime įrašas, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu, vertintina kaip informacija, o ne medicininės ekspertizės atlikimo metu gauti duomenys. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Ligos liudijimą bei įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą atmestini kaip nepagrįsti.

11.       Teismas pabrėžė, kad Ligos liudijime nurodyta, jog pareiškėja, vadovaujantis Sąvado (duomenys neskelbtini) papunkčiu, yra netinkama tolesnei tarnybai, t. y. neatitinka sveikatos būklės reikalavimų pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, ir III skiltis. Šios Ligos liudijimo dalies pareiškėja neginčija ir iš esmės su ja sutinka. Pareiškėja nebuvo pripažinta tinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I ir (ar) II, ir (ar) III skiltis, o buvo pripažinta visiškai netinkama tolesnei tarnybai pagal visas skiltis. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju vadovaujantis Statuto 76 straipsnio 5 dalimi pareiškėja apskritai negalėtų būti perkelta į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Ši Statuto teisės norma neįpareigoja suteikti ar ieškoti galimybių atleidžiamą pareigūną įdarbinti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį. Šios Statuto teisės normos prasme pareigos valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nelaikytinos lygiavertėmis ar žemesnėmis už vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neskundė, jos manymu, galimo vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. siųsti pareiškėją į CMEK, todėl vien tai, kad CMEK Ligos liudijimas, jog pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai, buvo gautas vėliau, nei galėjo būti gautas, nereiškia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

12.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju esant CMEK išvadai, jog pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai, ir nesant galimybių pareiškėją perkelti į kitas pareigas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėja turėjo būti atleista iš užimamų pareigų. Pareiškėja neginčijo atsakovo Įsakymo 2 punktu nustatytų išmokų ar jų dydžio. Teismas nenustatė, kad priimant Įsakymą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas viršytų kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas Įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Įsakymą nuo jo priėmimo dienos bei išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką atmestini kaip nepagrįsti.

13.       Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, konstatavo, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalis ginčui nėra aktuali ir netaikytina, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė traumą dėl prieš tai jos atliktų tarnybinių pareigų arba kad ji buvo sužalota tik dėl savo, kaip muitinės pareigūnės, statuso. Teismo vertinimu, Lietuvos valstybės vėliavos nukabinimas nuo muitinės administracijos pastato, pasilipus ant aliumininių kopėčių, negali būti siejamas su tiesioginiu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu, taip pat tokie veiksmai nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Statuto 59 straipsnio 3 dalies. Tuo pagrindu teismas vertino, kad 2019 m. balandžio 19 d. išvadoje pagrįstai konstatuota, jog Lietuvos Respublikos vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta pareigūno veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai ir kad pareiškėjos, atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali būti išmokama.

14.       Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) atmestinas kaip nepagrįstas, jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs, kad atsakovas Medicinos centras iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu, kuriame būtų apskaičiuota prašoma priteisti išlaidų suma, bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, šios ginčo šalies pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkino.

 

III.

 

15.       Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą (patikslintą skundą) patenkinti.

16.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1                      . Iš Įsakymo matyti, kad pagrindu atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų buvo Ligos liudijimas. Pareiškėjai neginčijant Ligos liudijimo, nebūtų pagrindo prašyti pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ir Įsakymą. Todėl Ligos liudijimas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, dėl to pareiškėja turėjo teisę Ligos liudijimą ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Reikšdama reikalavimą dėl Ligos liudijimo pripažinimo neteisėtu pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-1-198/07 tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikino CMEK pažymą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti klausimą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto. Skundžiamame teismo sprendime nurodytose administracinėse bylose ginčijamos CMEK išvados, išduotos norint įsidarbinti, dėl to šiuo aspektu skundžiamame teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra neaktuali nagrinėjamam ginčui.

17.2.                      Tiek Muitinės departamentas, tiek CMEK pažeidė tiek nelaimingo atsitikimo tyrimo, tiek medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad nelaimingo atsitikimo metu pareiškėja buvo vidaus tarnybos pareigūnė. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad nelaimingas atitikimas įvyko ir pareiškėjos sveikata buvo sužalota jai tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas. Įvertinus tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareiškėjos tarnybos metu, jai vykdant tarnybines pareigas ir esant vidaus tarnybos pareigūne, įvykus pareigūno sveikatos sutrikdymui, privalėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos (Taisyklių 4 p.). Pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnyba, kai tarp jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys (Taisyklių 3 p.). Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas per Taisyklėse nustatytus terminus nebuvo atliktas. Tačiau byloje yra pateiktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu jai vykdant tarnybines pareigas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir pareiškėjos tarnybos.

17.3.                      Kai nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti pareigūnas siunčiamas į CMEK (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aprašo 4 p.). Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad ekspertizei tiriamuosius siunčia statutinė įstaiga tiriamiesiems išduodama užpildytus ir įstaigoje registruotus siuntimus atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę. Pareiškėjai Muitinės departamentas išdavė Siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, kuriame ekspertizės pagrindu nurodė sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymą, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Siuntimą užpildė ir išdavė Muitinės departamentas, ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog Muitinės departamentas siuntė pareiškėją sveiktos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti bei įvertinti pareiškėjos tinkamumą tolimesnei tarnybai. Todėl teismo išvada, kad pareiškėja nebuvo siunčiama dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos, reglamentuojančios siuntime privalomus nurodyti duomenis, įpareigoja jame nurodyti tiek ekspertizės uždavinį, tiek vieną ar kelis ekspertizės pagrindus, dėl to teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėja nebuvo siunčiama sveiktos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti, visiškai nepagrįstai rėmėsi vien Siuntime nurodytu ekspertizės uždaviniu, visiškai nevertindamas Siuntime nurodyto ekspertizės pagrindo. Jeigu CMEK, atlikdama ekspertizę, nustato, kad Siuntime pateiktų duomenų nepakanka, kreipiasi į įstaigą dėl trūkstamų duomenų pateikimo (Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 12 p.). CMEK, nepareikalaudama pateikti papildomų dokumentų, pažeidė šį reikalavimą.

17.4.                      Medicinos centras bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ekspertizė buvo atliekama pagal Siuntime nurodytą uždavinį, t. y. nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai. Į Siuntime nurodytą ekspertizės pagrindą nebuvo kreipiama jokio dėmesio. Tačiau Medicinos centras negalėjo nepastebėti, kad Siuntimas yra su akivaizdžiais trūkumais, nes nesiunčiant pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti, ekspertizės pagrindu turėjo būti nurodytas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aprašo 10.1 papunktis, o Siuntime ekspertizės pagrindu nurodžius Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aprašo 10.5 papunktį, ekspertizės uždaviniu turėjo būti nurodomas minėto aprašo 4.3 papunktis. Todėl Siuntime esant vienas kitam prieštaraujantiems duomenims CMEK turėjo pareigą pareikalauti trūkstamų dokumentų ir išsiaiškinti, kokia ekspertizė šiuo atveju turi būti atliekama. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aprašo 13 punkte nustatyta, kad, siunčiant pareigūną sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymui, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo išvados kopija. Nesant tarnybinio patikrinimo išvados kopijos arba jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti visi privalomi duomenys, CMEK priima sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę. Todėl šiuo atveju Siuntime ekspertizės pagrindu nurodžius sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymą, CMEK privalėjo pareikalauti tarnybinio patikrinimo išvados, o jos nesant – privalėjo atsisakyti atlikti ekspertizę. Tačiau, kaip jau minėta, Siuntime nurodytų prieštaravimų CMEK nesiaiškino, papildomų dokumentų nepareikalavo, dėl to galėjo netinkamai suprasti Siuntimo tikslą ir atlikti ne tokią ekspertizę, kokia iš tiesų šiuo atveju turėjo būti atlikta. Teismas, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nebuvo siunčiama sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti, dėl to CMEK neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti ekspertizę arba reikalauti papildomų dokumentų.

17.5.                      Pareiškėjos atleidimo iš užimamų pareigų pagrindas – Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. negalėjimas tarnauti dėl sveikatos būklės. Statuto 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Pareigą perkelti į žemesnes pareigas pareigūną, dėl sveikatos būklės negalintį eiti savo pareigų, numato Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Nepaisant to, kad pareiškėja iš tarnybos buvo atleista dėl sveikatos būklės, jai nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos, nors tokią galimybę Muitinės departamentas turėjo, o tai yra atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimas. Teismo išvada, kad pareiškėja apskritai negalėjo būti perkelta į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kadangi Statutas neįpareigoja suteikti ar ieškoti galimybių atleidžiamą pareigūną įdarbinti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį, nes pareigos valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nelaikytinos lygiavertėmis ar žemesnėmis pareigomis, yra nepagrįsta. Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad perkelti į žemesnes pareigas pareigūną galima, kai yra CMEK išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad pareigūnas būtinai turi likti pareigūnu, nėra draudimo pasiūlyti pareigūnui dirbti darbo sutarties ar Valstybės tarnybos įstatymo pagrindu. Vienintelis privalomas tokio perkėlimo reikalavimas – pareigūno rašytinis sutikimas būti perkeltam į žemesnes pareigas. Teismų praktikoje lygiavertėmis pareigomis laikomos pareigos, atitinkančios tą patį lygį ir tą pačią kategoriją, o žemesnėmis pareigomis – visos kitos pareigos, nepriklausomai nuo jų lygio. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas pareiškėjos prašymas Muitinės departamento generaliniam direktoriui perkelti ją į žemesnes pareigas, t. y. suteikti darbą pagal darbo sutartį. Kaip akivaizdu iš bylos medžiagos, į šį pareiškėjos prašymą atsižvelgta nebuvo, jokios kitos pareigos pareiškėjai nebuvo pasiūlytos, nors iš byloje esančio Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1B-821 patvirtinto Muitinės įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių, neatitinkančių valstybės tarnautojo sąvokos, sąrašo akivaizdu, kad tokia galimybė buvo.

17.6.                      Pareiškėja 2018 m. sausio 13 d. patyrė traumą. Siuntimas į CMEK pareiškėjai buvo išduotas tik 2019 m. sausio 21 d., t. y., kai pareiškėja pati 2019 m. sausio 20 d. Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateikė prašymą išduoti tokį siuntimą. Pareigūnas į CMEK turi būti siunčiamas po to, kai jam užbaigiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) pareigūnui išdavimo (Sąrašo 6 p.). Todėl siuntimas į CMEK pareiškėjai turėjo būti išduotas jau 2018 m. balandžio mėn. Būtent tuo metu (2018 m. vasarą) Klaipėdos teritorinėje muitinėje vyko reorganizacija ir buvo peržiūrėtos visos Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybės ir visi pareigūnai, negalintys eiti tarnybinių pareigų dėl sveikatos, buvo pervesti dirbti valstybės tarnautojais (šiuo metu – pagal darbo sutartį). Tuo metu pareiškėjai valstybės tarnautojo darbas ar darbas pagal darbo sutartį nebuvo pasiūlytas, o pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu jai buvo pasakyta, kad visos vietos jau yra užimtos ir naujų vietų niekas nekurs. Atsakovui nepraleidus pareiškėjos siuntimo į CMEK termino, ji būtų turėjusi galimybę gauti darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę. Siųsti pareiškėją į CMEK buvo įstaigos pareiga, o šios pareigos neįvykdymas laikytinas jos atleidimo procedūros pažeidimu.

17.7.                      Teismo argumentai, kad Ligos liudijime pareiškėja nurodė nenorinti gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų, dar kartą patvirtina aplinkybę, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ligos liudijime pareiškėja nurodė: „man kitų pareigų nesiūlyti“, t. y. nesant žodžio „jokių“, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja išreiškė valią nebegauti pasiūlymų dėl galimybės užimti žemesnes pareigas, juo labiau, kad tą pačią dieną Muitinės departamento generaliniam direktoriui buvo išsiųstas prašymas suteikti galimybę dirbti žemesnėse pareigose. Teismas visiškai nevertino byloje esančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai išduotos 2019 m. sausio 21 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės LIG pažymos, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 21 d. pareiškėjai buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, t. y. pareiškėja atleidimo iš tarnybos metu buvo darbinga ir dėl to nebuvo kliūčių siūlyti jai žemesnes pareigas. Nurodytais neteisėtais Muitinės departamento veiksmais buvo pažeistas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų, t. y. teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas, kuriuo preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas (Statuto 3 str. 1 d. 7 p.).

17.8.                      Teismas išsamiai pasisakė dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios kompensacijų pareigūnams mokėjimą, taikymo, nors teismui pateiktame tiek pirminiame, tiek patikslintame skunde pareiškėja iš viso net nekėlė reikalavimo dėl kompensacijų mokėjimo ar nemokėjimo Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo peržengti pareiškėjos reikalavimų ribas. Išeidamas už skundo reikalavimų ribų, teismas suformavo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos teisės į kompensaciją, nors šis klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Statuto 59 straipsnio 3 dalies (nors pareiškėja ginčo dėl šio aspekto nekėlė), rėmėsi 2019 m. balandžio 19 d. išvada, nors 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti minėtą išvadą, nurodė, kad minėta išvada surašyta 2019 m. balandžio 19 d., t. y. po pareiškėjos atleidimo iš tarnybos, dėl to pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismo sprendimas gali būti grindžiamas tik bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtomis aplinkybėmis ir įrodymais, dėl to teismas negalėjo remtis tarnybinio patikrinimo išvada, kuri nebuvo bylos nagrinėjimo objektu ir kuri, kaip nurodyta minėtoje teismo nutartyje, negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

18.                      Atsakovas Medicinos centras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų Medicinos centrui nepriteisimo ir priteisti Medicinos centrui iš pareiškėjos 187 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

19.                      Atsakovas nurodo, kad Medicinos centras, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos skundą, pateikė ir prašymą priteisti bylinėjimosi (kelionės) išlaidas (šis prašymas laikytinas rašytiniu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo), nuosekliai reikalavo kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo teismo posėdžiuose. Teismas nereikalavo išlaidų pagrindimo ir papildomų dokumentų, tik tikslinosi, ar pateiktas rašytinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Nors teismas turėjo pareigą tikslinti bylinėjimosi išlaidų sumą, ją mažinti savo iniciatyva, bet išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikimas negalėjo lemti visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo. Medicinos centro atstovai į tris teismo posėdžius turėjo atvykti iš Vilniaus ir grįžti į Vilnių, todėl kelionės išlaidos Medicinos centro buvo realiai patirtos.

20.                      Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo atsakovui Medicinos centrui palikti nepakeistą, o atsakovo Medicinos centro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Medicinos centro patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

21.                      Pareiškėja nurodo, kad Medicinos centras jokių duomenų, pagrindžiančių prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, nepateikė, dėl to teismas neturėjo galimybės tinkamai minėto Medicinos centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išnagrinėti. Medicinos centro argumentai, kad teismas turėjo pareigą tikslinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (prašomą priteisti sumą) yra niekuo nepagrįsti. Medicinos centro atstovui tik žodžiu baigiamųjų kalbų metu pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo paneigta galimybė pareiškėjai ir jos atstovei įvertinti ir pasisakyti dėl šio prašymo pagrįstumo. Nors Medicinos centras prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 187 Eur kelionės išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kuris turėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Be to, prašymas priteisti 187 Eur bylinėjimosi išlaidas su šių išlaidų pagrindimu yra pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokio pobūdžio prašymui pateikti. Taip pat šios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos, kadangi atstovauti savo interesus teismo posėdžiuose buvo paties Medicinos centro pasirinkimas.

22.                      Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23.                      Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

23.1.                      Muitinės departamento išduotas Siuntimas atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką. Siuntime buvo nurodytas ekspertizės uždavinys (t. y. nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu), ekspertizės pagrindas (t. y. dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu) ir Sąvadą, pagal kurį pareiškėjos eitoms pareigoms užimti (eiti) nustatyti sveikatos būklės reikalavimai. CMEK, atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, nesikreipė į Muitinės departamentą dėl trūkstamų duomenų pateikimo. Todėl darytina išvada, kad Siuntimas pateiktas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų.

23.2.                      Pareiškėjos argumentas kad, įvykus pareigūno sveikatos sutrikdymui, privalėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas būtų nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir jo tarnybos (Taisyklių 4 p.), o šiuo atveju tarnybinis patikrinimas per Taisyklėse nurodytus terminus nebuvo atliktas, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų tarnyba organizuojama Statuto ir jo įgyvendinimo tvarką detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka tik nuo 2019 m. sausio 1 d., kadangi Muitinės departamentas kartu su Muitinės departamentui pavaldžiomis teritorinėmis muitinėmis tik 2019 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti į vidaus tarnybos sistemos įstaigas. Todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222 „Dėl komisijos, siekiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar pareigūno susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sudarymo“ buvo sudaryta Muitinės departamento komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šios komisijos 2019 

23.3.                      m. balandžio 19 d. išvadoje konstatuota, kad pareiškėja susižalojo sveikatą tarnybos metu, atlikdama veiksmus, susijusius su tarnybinių funkcijų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjos sveikatai ar gyvybei, pareiškėjos sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, įvykusių tarnybos metu.

23.4.                      Muitinės departamentas 2019 m. vasario 4 d. supažindino pareiškėją su Ligos liudijimu. Pareiškėja tą pačią dieną informavo, kad nenori gauti siūlymų dėl jokių kitų pareigų, tai pasirašytinai nurodydama Ligos liudijime. Pareiškėja buvo visiškai apsisprendusi ir išreiškė tikrąją savo valią, dėl to šiuo atveju Muitinės departamentas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai kitų pareigų nei vadovaujantis Statuto reikalavimais, nei kitų teisės aktų pagrindu. Siūlyti aukštesnės kategorijos pareigų pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nustatyta, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis, o pareiškėjos įvardintos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos, į kurias, jos manymu, galėjo būti perkelta, nelaikytinos lygiavertėmis, ir priskirtinos pareigoms, į kurias asmuo gali pretenduoti tik konkurso būdu.

23.5.                      Pareiškėjos teiginys, kad būtent 2018 m. vasarą Klaipėdos teritorinėje muitinė vyko reorganizacija ir buvo peržiūrėtos visos Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybės ir visi pareigūnai, negalintys eiti tarnybinių pareigų dėl sveikatos, buvo pervesti dirbti valstybės tarnautojais (pagal darbo sutartį), yra nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Muitinės įstaigų konsolidavimo ir reorganizacijos procesas negalėjo paveikti pareiškėjos teisinės padėties ir statuso, kadangi pareiškėja tuo metu buvo nedarbinga. Muitinės departamento Personalo skyrius išdavė pareiškėjai Siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę iš karto po to, kai jai nebebuvo išduotas naujas elektroninio nedarbingumo pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamentas pareiškėjos atleidimo procedūrą atliko vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais vidaus tarnybos santykius ir suformuota teismų praktika analogiškose bylose, darytina išvada, kad nepažeidė teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo.

23.6.                      2019 m. birželio 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą pateikti papildomus su nagrinėjama byla susijusius dokumentus (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 1B-222 „Dėl komisijos, siekiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar pareigūno susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sudarymo“ ir 2019 m. balandžio 19 d. išvadą). Todėl atsakovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo pavedimą, pateikė minėtus dokumentus. Teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turėdamas įgaliojimus pagrįstai atliko reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta. Atlikdamas proceso veiksmus teismas veikė taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Teismas tinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes bei teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus bei administracinių teismų praktiką panašiose bylose.

24.                      Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Medicinos centro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25.                      Atsakovas nurodo, kad Medicinos centras nepateikė detalaus ir išsamaus prašomų priteisti sumų apskaičiavimo. Taigi nors nurodytos Medicinos centro išlaidos ir yra realiai patirtos, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir jos paruošimu teismui. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar šios išlaidos buvo būtinos. Todėl teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė Medicinos centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

26.                      Atsakovas Medicinos centras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27.                      Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

27.1.                      Specializuotosios ekspertizės atlikimo metu CMEK neturėjo duomenų apie priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir pareiškėjos tarnybos nustatymą. Vien tik faktinė aplinkybė, kad sveikatos sutrikdymas (sužalojimas) buvo patirtas tarnybos metu, neįrodo minėto priežastinio ryšio egzistavimo. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas nebuvo nurodytas kaip ekspertizės uždavinys ir buvo laikytas papildoma informacija. Abejonių dėl ekspertizės uždavinio nesukėlė ir tai, kad nebuvo pridėta tarnybinio patikrinimo išvada, o tik Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Būtent pagal Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 13 punktą siunčiant pareigūną dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo išvada. Tinkamumui tarnybai nustatyti pateiktų dokumentų užteko, todėl CMEK neturėjo pareigos prašyti papildomų dokumentų. CMEK prašyti tarnybinio patikrinimo išvados, vadovaujantis minėto aprašo normomis, turėjo tik vienu atveju, t. y., jeigu Siuntime nurodžius ekspertizės uždavinį „nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą“ prie siunčiamų dokumentų nebūtų pridėta tarnybinio patikrinimo išvados kopija ar joje nebūtų pateikti visi privalomi duomenys.

27.2.                      CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, tokiu būdu CMEK objektyviai įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ekspertinį sprendimą. CMEK nenustato, ar ligos, sveikatos problemos susijusios su tarnyba ar su pareigų atlikimu, pareigūno statusu. Ligos liudijimas atitinka pareiškėjos diagnozes ir medicininę dokumentaciją, pareiškėja neginčija, kad yra netinkama statutinei tarnybai. Sveikatos sutrikdymo mastą Medicinos centras neprieštarauja nustatyti gavęs atitinkamą tarnybinio patikrinimo išvadą ir siuntimą atlikti tokią ekspertizę. Siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo naikinti Ligos liudijimą.

28.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pabrėžia, kad pritaria Muitinės departamento atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai.

30.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo Medicinos centro apeliacinį skundą aiškios pozicijos dėl šio apeliacinio skundo nepateikia, nurodo, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

31.                      Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme 400 Eur (apeliacinio skundo parengimą) iš atsakovo Muitinės departamento ir 100 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) iš atsakovo Medicinos centro.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

32.                      Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos ir atsakovo Medicinos centro apeliacinių skundų ribų.

33.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl Medicinos centro Centrinės medicinos komisijos 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91, kuriuo R. C., Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnioji inspektorė, 2019 m. vasario 8 d. atleista iš pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

34.                      Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą).

35.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 13 d., vykdydama Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto budėtojo funkcijas (savo tarnybines pareigas), apie 21.30 val. nuėjo nukabinti nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracijos pastato ((duomenys neskelbtini)) sienos iškeltos Lietuvos Respublikos vėliavos. Palipusi ant aliumininių buitinių kopėčių ir ištraukusi vėliavą iš jos laikiklio, nuslydo nuo kopėčių, krito žemyn ir atsitrenkusi į įšalusią žemę susižalojo (duomenys neskelbtini). VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriuje pareiškėjai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 14 d. atlikta operacija. Pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 21 d. Klaipėdos ligoninės 2018 m. sausio 18 d. pažymoje Nr. (1.23)-M1-28 apie pakenkimo sveikatai sunkumą įrašyta R. C. nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) ir pažymėta, kad vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių.

36.                      Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 2D-9 sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe ištirti surašė 2018 m. sausio 26 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 1, kurio 11 punkte: ,,Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodė, kad lauke esant sniego dangai, nukentėjusioji R. C. pasilipusi ant kopėčių, nukabindama nuo pastato valstybinę vėliavą, netikėtai nuslydus nuo kopėčių laiptelio dešinei kojai, krito žemyn ir traumavo (duomenys neskelbtini). 

37.                      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 2 d. sprendimu R. C. 2018 m. sausio 13 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe nusprendė pripažinti draudžiamuoju įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309) 4 punktu.

 

V.

 

38.                      Muitinės departamentas 2019 m. sausio 21 d. davė pareiškėjai siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje. Siuntime nurodyta, kad specializuotosios medicininės ekspertizės uždavinys – Ekspertizės organizavimo ir tvarkos aprašo 4.2 punktas, ekspertizės pagrindas – minėto Tvarkos aprašo 10.5 punktas. Pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir tvarkos aprašo 4.2 punktą ekspertizės uždavinys yra nustatyti (įvertinti) pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, o 10.5 punkte nustatyta, kad pareigūnas ekspertizei siunčiamas dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Siuntime, be kita ko, nurodyta ir papildoma informacija, t. y. profesinės rizikos veiksniai ir funkcija, su kuriais (kuria) daugiausia yra susijusi pareigūnės tarnyba: darbas naktį, darbas lauko sąlygomis, darbas su videoterminalais, leidimas turėti tarnybinį ginklą tarnyboje.

39.                      Tvarkos aprašo 52 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas pripažįstamas netinkamu tarnybai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tik tais atvejais, kai jo netinkamumo tarnybai dėl sveikatos būklės priežastis yra ligos, sveikatos sutrikimai ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 74.3 papunkčiu. Nesant šių aplinkybių, nustatoma, kad pareigūnas netinkamas tarnybai dėl sveikatos būklės tapo dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 74.4 papunkčiu.

40.                      Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą siunčiant ekspertizei pareigūną dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo išvados, surašytos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno <...> sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Nesant tarnybinio patikrinimo išvados kopijos arba jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti visi privalomi duomenys, CMEK priima sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę. Apie savo sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę dėl šiame punkte nurodytų priežasčių CMEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pradėti ekspertizę priėmimo dienos raštu informuoja įstaigą, kurios siuntimu pareigūnas buvo nusiųstas ekspertizei dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Įstaigai pateikus trūkstamus dokumentus ar duomenis, ekspertizė pradedama.  

41.                      Nagrinėjamoje byloje matyti, kad Medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko tik pareiškėjos tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę ir 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijime Nr. 186 konstatavo, kad vadovaujantis vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-961/V-1524 patvirtinto Sąvado (duomenys neskelbtini) punktu pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Sąvado (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad esant (duomenys neskelbtini) pareigūnai netinkami vidaus tarnybai pagal visas tris skiltis. Iš Komisijos ekspertinio sprendimo matyti, kad Sąvado (duomenys neskelbtini) punktas R. C. taikytas dėl diagnozių (duomenys neskelbtini).

42.                      Neišeidama už pareiškėjos apeliacinio skundo ribų ir nevertindama medicininių klausimų, teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad Specializuotosios medicininės ekspertizės akto dalyje ,,ekspertinė išvada ir jos pagrindimas“, nurodyta, kad Sąvado (duomenys neskelbtini) punktas taikomas, nes (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Sąvado paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) punktui priskiriamos (duomenys neskelbtini). Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tinkamumas vidaus tarnybai vertinamas pagal (duomenys neskelbtini) sutrikimų laipsnį. Sąvado (duomenys neskelbtini) papunkčiui priskiriama (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atveju, jeigu (duomenys neskelbtini), ar pareigūnai tinkami vidaus tarnybai, nustatoma individualiai, vadovaujantis Sąvado (duomenys neskelbtini) papunkčiu. Taigi, CMEK ekspertinėje išvadoje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo ir išsamaus pagrindimo, kodėl pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal visas tris skiltis.

43.                      Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad dėl neteisėto Ligos liudijimo pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės - atleidimas iš pareigų dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba ar su pareigų atlikimu, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ligos liudijimas negalėjo būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

44.                      Atsakydama į šį pareiškėjos argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012 ir kt.). Tačiau sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, priimto remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3317-415/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir vertino pareiškėjos skundo argumentus dėl CMEK surašyto Ligos liudijimo, nagrinėdamas byloje kilusį pagrindinį ginčą dėl atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau, atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas.

45.                      Nors, kaip minėta, pareiškėja į CMEK buvo siunčiama ne tik įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai (Tvarkos aprašo 4.2 p.), bet ir dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo pagal Tvarkos aprašo 10.5 punktą, CMEK į Muitinės departamento siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę nurodytą ekspertizės pagrindą – Tvarkos aprašo 10.5 punktą nekreipė dėmesio ir pareiškėjai sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nenustatinėjo, tuo pačiu nevykdė ir Tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimų. Ligos liudijime CMEK ekspertinį sprendimą suformulavo vadovaudamasi Tvarkos aprašo 74.4 papunkčiu. Tokiu būdu CMEK netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, kurie pripažintini esminiais.

46.                      Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad CMEK netinkamai atliko Siuntime nurodytą užduotį ir visiškai nepagrįstai Ligos liudijime nurodė, jog pareiškėjos liga ar sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Be kita ko, Tvarkos aprašo nuostatose naudojama formuluotė sveikatos sutrikdymas, o ne ,,sveikatos problema“.

47.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-222 dėl komisijos, siekiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar pareigūno susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sudarymo priimtas tik 2019 m. kovo 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, surašyta 2019 m. balandžio 19 d., t. y. ne tik žymiai vėliau, nei jai buvo išduotas siuntimas į CMEK ir surašytas Ligos liudijimas, bet ir jau po atsakovo įsakymo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priėmimo. Komisija, ištyrusi 2018 m. sausio 13 d. įvykio aplinkybes, konstatavo, kad R. C. sveikata buvo sutrikdyta jai būnant tarnyboje, vykdant budėtojo funkcijas, dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių ir pačios pareiškėjos neatsargumo. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą reikėjo nukabinti nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracinio pastato, palypėjus ant kopėčių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarnybinės pareigos buvo atliktos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sąlygomis pareigūno sveikatai ar gyvybei, tai buvo įprastas funkcijų atlikimas. Todėl tarp R. C. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos pareigų vykdymo nebuvo priežastinio ryšio. Komisija pripažino, kad R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali būti išmokama. Plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako, nes Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos ginčo dalykas.

48.                      Iš bylos medžiagos (Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. sausio 26 d. akto, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. RŽ3-254 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus budėtojų vidaus darbo taisyklių 22 punkto ir kt.) matyti, kad pareiškėja Lietuvos valstybės vėliavą nuo teritorinės muitinės administracinio pastato nukabinėjo vykdydama savo tarnybines pareigas tarnybos metu, o netikėtai nuslydus nuo kopėčių laiptelio dešinei kojai krito žemyn ir atsitrenkusi į įšalusią žemę traumavo (duomenys neskelbtini). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos sveikata sutriko tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėja, be kita ko, ir nekelia klausimo, kad šis tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos skundo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 368.

 

VI.

 

49.                      Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo įsakymas dėl jos atleidimo teisėtas, laikosi pozicijos, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos procedūra buvo pažeista.

50.                      Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, su šiuo apeliacinio skundo argumentu iš esmės sutinka.

51.                      Minėta, jog Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą). Tačiau pagal Statuto 76 straipsnio 5 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.

52.                      Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat numato galimybę perkelti pareigūną į žemesnes pareigas, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų. Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalį perkelti pareigūną į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą.

53.                      Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Statuto 2 straipsnyje, kuris pateikia jame naudojamų sąvokų apibrėžimus, nėra nustatyta, kokios pareigos laikytinos žemesnėmis. Nors pareiškėja Ligos liudijime 2019 m. vasario 4 d. yra užrašiusi ,,prašau man kitų pareigų nesiūlyti“ (be kita ko, be žodelio ,,jokių“, kurį kaip reikšmingą taip akcentuoja atsakovas), tačiau tą pačią dieną Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateikė prašymą priimti ją į darbą pareigose pagal darbo sutartį. Į šį prašymą atsakovas jokio atsakymo pareiškėjai nepateikė, o 2019 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą dėl R. C. atleidimo iš pareigų.

54.                      Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė pareiškė, kad pareiškėjai R. C. buvo siūlytos kitos pareigos, tačiau ji nesutiko jas užimti. Kokios konkrečiai pareigos buvo siūlytos, atsakovo atstovė nurodyti negalėjo, abstrakčiai paaiškindama, kad siūlytos tuo metu laisvos pareigos. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, į bylą nepateikta, o pareiškėja kategoriškai neigė, kad jai atsakovas siūlė kokias nors pareigas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

55.                      Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ turi būti tenkinamas, kadangi priimtas ne tik pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 5 dalies nuostatas, bet dar ir remiantis iš esmės nepagrįstu CMEK išduotu Ligos liudijimu, kaip atleidimo iš tarnybos pagrindu. Kadangi pareiškėjos atleidimas iš Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigų išspręstas ginčijamo Įsakymo 1 punktu, naikintinas ne visas Įsakymas, o tik jo 1 punktas.  Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką (Vidaus tarnybos statuto 79 str. 1 d.). Tad pareiškėjos prašymas grąžinti ją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas ir priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkinamas.

56.                      Byloje pateikta Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma apie R. C. vidutinį darbo užmokestį patvirtina, kad jos vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 58,34 Eur, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis (pareiginė alga) – 1 219,20 Eur. Pareiškėja iš tarnybos atleista  Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu, todėl jai už priverstinės pravaikštos laiką nuo minėtos datos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2020 m. liepos 15 d. priteistina 21 018,10 Eur [(17 mėn. x 1 219,20 Eur = 20 726,40 Eur) + (5 d. d. x 58,34 Eur = 291,70 Eur)] suma. Taip pat nuo 2020 m. liepos 16 d. už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjai priteistina po 58,34 Eur (dienos vidutinis darbo užmokestis). Iš pareiškėjai priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos) sumos daromas tarpusavio įskaitymas, atimant pagal atsakovo Muitinės departamento 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 2.2 punktą išmokėtą šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

57.                      Pareiškėja taip pat kėlė reikalavimą teismui įpareigoti Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą. Remdamasi šios nutarties 38–41, 43, 44 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad siuntimą į CMEK atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymą gali ir turi duoti darbdavys, t. y. šiuo atveju atsakovas Muitinės departamentas arba trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikęs tinkamą tarnybinį patikrinimą ir surašęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje būtų išspręsta, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba ar tarnybinių pareigų atlikimu ir šią išvadą pateikiant CMEK. Todėl šis pareiškėjos reikalavimas netenkinamas.

58.                      Kaip visiškai teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pareiškėja nekėlė reikalavimo dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu laikytini pertekliniais ir iš teismo sprendimo šalintini.

59.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš dalies neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl Medicinos centro CMEK 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimo Nr. 186 panaikinimo, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 pirmo punkto panaikinimo ir grąžinimo į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus tenkinant.

 

VII.

 

60.                      Pareiškėja R. C. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose prašymuose pareiškėja nurodo patyrusi tokias išlaidas: 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 140 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (2 val.), 210 Eur kelionės išlaidas (Klaipėda-Vilnius-Klaipėda). Šias išlaidas prašoma priteisti iš atsakovo Muitinės departamento. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 100 Eur iš atsakovo Medicinos centro už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pirmosios instancijos teisme pareiškėja buvo pateikusi prašymą priteisti šias išlaidas: 350 Eur už skundo teismui parengimą, 210 Eur ir 140 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val. ir 2 val.).

61.                      Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.                      Pažymėtina, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos – 350 Eur už skundo teismui parengimą, 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2, 8.10 ir 8.11 punktuose numatytų maksimalių priteistinų sumų už skundą, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (nesiekia net jų vidurkių), todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, priteistinos pareiškėjai iš atsakovų Muitinės departamento ir Medicinos centro.

63.                      Pareiškėjos prašomos priteisti sumos už pasirengimą ir atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose – 140, 140, 210 Eur – įvertinus posėdžių trukmę ir advokatės sugaištą laiką rengiantis minėtiems posėdžiams, taip pat neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistinos pareiškėjai iš atsakovo Muitinės departamento.

64.                      Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-993-520/2017).

65.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas į teismą nevyko teismo iniciatyva – buvo pasirinktas pačios pareiškėjos. Byloje taip pat neįrodyta, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo ar buvo kitas išskirtinis atvejis, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 3 punktu, nagrinėjamu atveju priteisti atlyginimą už pareiškėjos atstovo kelionės išlaidas į teismo posėdį ir atgal nėra pagrindo.

66.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai R. C. iš atsakovo Muitinės departamento priteistina 1 240 (350 + 400 + 210 + 140 +140) Eur, o iš atsakovo Medicinos centro – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

67.                      Atsakovo Medicinos centro apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjos R. C. reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertų komisijos 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimo Nr. 186 panaikinimo, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 1 punkto panaikinimo, grąžinimo į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pareiškėjos R. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertų komisijos 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 186.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 ,,Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą ir grąžinti ją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas.

Priteisti R. C. iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 21 018,10 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 10 centų) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. liepos 15 d.) ir po 58,34 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 34 centus) už kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. liepos 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, atimant pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 2.2 punktą išmokėtą šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai R. C. iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti pareiškėjai R. C. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė