Civilinė byla Nr. 2A-130/2011

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                         99.8; 99.9. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Urbeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

          Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 664 267,34 Lt skolą, 5 813,70 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

          Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 664 267,34 Lt skolą, 5 813,70 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 10 701 Lt žyminį mokestį, 2 409,13 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 354,35 Lt procesinių dokumentų vykdymo išlaidas, o į valstybės biudžetą – 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

          Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o bylą dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

          1. Dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, tačiau teismas skundžiamame sprendime šio prašymo nepagrįstai ir neteisėtai neišsprendė, tuo pažeidė CPK 270 straipsnį.

          2. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neteisėtos. Visų pirma, teismas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai prekes ar paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo ar paslaugos įsigijimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. PVM mokėtojas, susigrąžinęs PVM iš valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Tiek ieškovas ir atsakovas, tiek advokatas ir antstolis yra PVM mokėtojai, todėl teismas nepagrįstai priteisė 388,13 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 56,58 Lt procesinių dokumentų vykdymo išlaidas, iš viso 444,71 Lt. Antra, teismas iš atsakovo priteisdamas 2 409,13 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais bei teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas turėjo atsižvelgti, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti turėti specialių žinių, bylos apimtis nedidelė, todėl priteista suma už advokato teisines paslaugas yra nepagrįstai didelė. Be to, advokato išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodytos konkrečios teisinės paslaugos, kurios buvo suteiktos ieškovui, todėl nėra aišku, kokio sudėtingumo, kiek pastangų ir laiko reikalaujančios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovui.

 

          Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

          1. Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo neišsprendimas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pats teismo sprendimas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2010).

          2. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apelianto nurodoma kasacinio teismo nutartis priimta byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu negalima remtis. Šioje byloje priteistinos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias faktiškai patyrė ieškovas, t. y. faktiškai apmokėjo už advokato pagalbą bei procesinių dokumentų vykdymą pagal išrašytas advokato ir antstolio PVM sąskaitas faktūras. Teismo priteistos išlaidos už advokato pagalbą neviršija rekomendacinių leistinų dydžių, nustatytų teisingumo ministro. Be to, advokato išrašytose PVM sąskaitose faktūrose aiškiai nurodytas suteiktų teisinių paslaugų laikotarpis ir konkreti byla, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nevertino pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo ir nesivadovavo protingumo bei sąžiningumo principais.

 

          Apeliantas 2011 m. sausio 14 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių atsisakė apeliacinio skundo reikalavimo bylą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šis klausimas jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

          Dėl apeliacinio proceso dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nutraukimo

 

          CPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.). Apeliantas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo jis prašė bylą dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsisakymą, taip pat patvirtino, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto pateiktas apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo jis prašė bylą dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl minėto apeliacinio skundo reikalavimo atsisakymas priimtinas, o pradėtas apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str.).

 

          Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

 

          Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo pridėtinės vertės mokestį. Apeliantas remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai prekes ar paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo ar paslaugos įsigijimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. PVM mokėtojas, susigrąžinęs PVM iš valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su draudimo teisiniais santykiais ir teismas pateikė išaiškinimą dėl nuostolių, kaip civilinės materialinės teisės instituto. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip civilinio proceso teisės instituto, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu. Bylos duomenimis, ieškovas faktiškai patyrė 354,35 Lt išlaidų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, ir 2 409,13 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 4, 6 p.). Šių išlaidų dydį patvirtina išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias į mokėtiną sumą įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (t. 1, b. l. 75, 77, 79, 81). Ieškovas minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu (t. 1, b. l. 76, 78, 80, 82), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.

          Apeliantas taip pat ginčija priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, mano, kad jis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų bei teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Apeliantas taip pat pažymi, kad advokato išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodytos konkrečios teisinės paslaugos, kurios buvo suteiktos ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

          Bylos duomenimis, advokatas M. Urbelis už ieškovui suteiktas teisines paslaugas šioje byloje išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 409,13 Lt sumai. Nors šiose sąskaitoje nėra nurodyta, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovui, tačiau nurodyta, kad jos buvo suteiktos nagrinėjamoje byloje, t. y. teisinės paslaugos dėl skolos priteisimo iš UAB „VSA Vilnius“. Be to, į minėtas sąskaitas įtrauktos ir kitos išlaidos: kurui, pokalbiams telefonu, dokumentų spausdinimui ir kopijavimui. Advokatas M. Urbelis apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad į ieškovui suteiktas teisines paslaugas įeina ieškinio parengimas, bendravimas su klientu, į tą pačią sumą įtraukiamos ir atstovavimo išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas M. Urbelis nagrinėjamoje byloje rengė šiuos procesinius dokumentus: ieškinį (t. 1, b. l. 2-5), atsakymą į atsakovo prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo (t. 1, b. l. 136-137), dalyvavo 2010 m. sausio 11 d ir 2010 m. vasario 25 d. teismo posėdžiuose (bendra posėdžių trukmė – 1 valanda ir 30 min.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt, už kitą dokumentą – 0,12 MMA, t. y. 96 Lt, o už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA, t. y. 120 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto minėtose Rekomendacijose. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamos bylos negalima priskirti prie nesudėtingų bylų, nes atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsakovo prašymu ieškovas teikė papildomus įrodymus. Be to, advokatas turėjo darbo ir laiko sąnaudas, pateikiant vykdymui teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nelaikytinos nepagrįstomis.

          Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

          Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme

 

          Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 582,20 Lt išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtose Rekomendacijose nustatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt. Kadangi apeliaciniame skunde nekeliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, jis paduotas ne dėl tarp šalių vykusio materialinio teisinio pobūdžio ginčo (skolos ir delspinigių priteisimo), be to, advokatas M. Urbelis ieškovą atstovavo pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 800 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.

 

          Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

 

          Apeliantas už apeliacinį skundą be pagrindo sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį, nes skundas paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo. Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo apeliantas prašė bylą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

          Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) ieškovui UAB „VAATC“ (juridinio asmens kodas 181705485) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Grąžinti atsakovui UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) sumokėtą 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

 

 

Teisėjai	Danutė Milašienė
	Marytė Mitkuvienė
	Gintaras Pečiulis