Baudžiamoji byla Nr. 1-276-849/2012

(Proceso Nr. 1-06-1-00075-2011-4)

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.17.6.;

(S)

2.10.1.4.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 11 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro Tedeuš Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantys (duomenys neskelbtini) vykdantis veiklą su verslo liudijimu, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį

n u s t a t ė :

A. K. versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent jis laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-04, (duomenys neskelbtini) neįsteigęs įmonės, neregistravęs individualios veiklos ir nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, versliškai, neturėdamas licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, pažeisdamas 2000 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, jog „tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą“, 4 punkto nuostatą, jog „tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus“, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 01 d. įsakymo Nr. V­675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 2 punkto nuostatą, jog „Teikiamas į rinką maistas turi buti pagamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Viešojo maitinimo įmonėse realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir turi būti pagaminti pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus“, tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas dėl reikalavimų maisto gamybai teikiamai rinkai, neturėdamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. Nr. B 1-527 įsakymu „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo, iš Lietuvos tiekėjų įgijo skerdienos, iš kurios savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gamino mėsos gaminius - sūdytus ir rūkytus kumpius, šonines, lašinius ir nugarines, parūkytas ir vytintas dešreles, pagamintus mėsos gaminius realizavo parduodamas, pirkėjams, savo namuose ir Alytaus „Jotvingių“ turgavietėje, esančioje Jotvingių g. 10A, Alytus, tokiu būdu versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas licencijos (leidimo).

Šiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK  202 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. dėl padarytos neteisėtos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metais neteisėtai vykdė veiklą - gamino sūdytus ir rūkytus mėsos gaminius be licenzijos (leidimo). Kadangi ne visą šviežią skerdieną pavykdavo parduoti, todėl 2010 metais pradėjo savo namuose sūdyti ir rūkyti bei gaminti dešreles iš neparduotos skerdienos. Pagamintus mėsos gaminius valgė pats arba duodavo draugams. Keletą kartų pagamintos produkcijos pardavė savo namuose (duomenys neskelbtini) atvykusiems draugams ir pažįstamiems. 2010 metų pabaigoje buvo baustas valstybinės mokesčių inspekcijos už gaminamą nelegalią mėsos produkciją. Po to, kurį laiką negamino ir vėliau tik 2011 metais vėl pradėjo gaminti mėsos gaminius savo namuose. Pagamintą produkciją pardavinėjo savo namuose (duomenys neskelbtini) atvykusiems draugams ir pažįstamiems. Gal kelis savo gaminius yra pardavęs ir Jotvingių turgavietėje bet tiksliai ką, kam, už kiek negali pasakyti nes neprisimena. Kiekvieną kartą kai parduodavo mėsos gaminius tame tarpe ir savo, visada gautą pinigų sumą įmušdavo į kasos aparatą. Tiksliai kada, kiek ir kokių bei už kiek pardavė savo pagamintų mėsos gaminių negali pasakyti nes neprisimena. Taip pat negali pasakyti tikslių kainų už kiek pardavė savo pagamintus mėsos gaminius, nes tai priklausydavo nuo mėsos dydžio, riebumo ir taip toliau. Gamino sūdytus lašinius, šonines, kumpius, nugarines ir nedidelius kiekius vytintų tokių pat gaminių bei dešrelių. Tiksliai kiek pagamino savo produkcijos negali pasakyti nes nevedė atskiros savo pagamintos produkcijos apskaitos. Visas gautas pinigų sumas įmušdavo į kasą. Kasoje nebuvo išskirtų gaminių pavadinimų ir kainų. Skerdieną pagrinde pirko UAB „Gudakiemis“. Jas skersdavo ŽUK „Vitolda“. Parsivežęs skerdieną laikydavo namuose. Skerdiena prekiavo turgavietėje, o likusią neparduotą dalį pasūdydavo, rūkydavo ir vėliau parduodavo. Kai nebuvo tinkamų kiaulių UAB „Gudakiemis“, tai skerdieną kelis kartus pirko iš UAB „Nematekas“. Vidutiniškai pirkdavo į savaitę 1-2 kiaules, dažniausiai dvi, kiekius reguliuodavosi pagal skerdienos paklausą turgavietėje. Visais atvejais pirko kiaules arba skerdieną tik su sąskaitomis-faktūromis. Prieskonius, reikalingus gamybai pirko pagal sąskaitas-faktūras iš UAB „Gardukas“. Visos gautos pajamos yra apskaitytos kasos aparatu. Tikslios sumos, kiek kiekvieną dieną ar savaitę suprekiaudavo už skerdieną ir kiek už pagamintą produkciją, nurodyti negali, nes tai priklausydavo nuo mėsos kokybės, riebumo, perkamumo. Pardavimo kaina taip pat priklausydavo nuo pirkimo kainos, paklausos, mėsos kokybės. Sūdytos ir rūkytos produkcijos kaina buvo panaši, pagamintos produkcijos kainos svyruodavo nuo 16 Lt iki 19 Lt už 1 kg. Kiek kokios rūšies pagamintos produkcijos pardavęs ir kiek pajamų iš šios veiklos gavęs tiksliai negali nurodyti, nes tokios apskaitos nevedė atskirai. Mėsos produktus ruošdavo savo įrengtame mėsos ceche, kurį įsirengė ruošdamasis vykdyti individualią veiklą, tačiau iki šiol cecho nepavyko įteisinti, kadangi paaiškėjo, kad papildomai reikia įrengti buitines patalpas ir tualetą. Kratos metu visi rasti mėsos gaminiai yra pagaminti 6-8 savaičių laikotarpyje, jie buvo skirti pardavimui, taip pat naudojimui ir sau asmeniškai. Kiek galėjo gauti pelno pardavęs šiuos gaminius negali pasakyti (2 tomas, b.l. 19-21, 24-26, 28-29).

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

1. Liudytojos I. J. parodymai, kad 2011-12-20 apie 12 val. 23 min. iš savo mobilaus telefono skambino A. K.. Žinojo, kad jis prekiauja mėsos gaminiais. Jai jo gaminiai skaniausi todėl sutarė telefonu, kad vakare 2011-12-20 atvyks į jo namus (duomenys neskelbtini) pirkti lašinių. Atvykusi apie 18 val. lašinių negavo. Paskutini kartą lašinius pirko iš jo namų prieš metus laiko, tiksliai kada ir kiek nusipirko neprisimena (1 tomas, b.l. 93).

2. Liudytojos B. B. parodymai, kad A. gyvenantis (duomenys neskelbtini) pardavinėja savo pagamintus, geros kokybės mėsos gaminius: lašinius, nugarines ir dešreles. 2011 metais sužinojusi jo telefoną skambino jam. Kada tiksliai skambino neprisimena. Jis pasakė, kad šeštadieniais prekiauja Jotvingių turgavietėje ir, kad ten ateitų nusipirkti mėsos gaminių. Keletą kartų buvo nuėjusi šeštadieniais į Jotvingių turgavietę, kur pas A. nusipirko apie keletą kilogramų vytintų naminių dešrelių. Už kilogramą atrodo mokėjo po 13 Lt, tačiau tikslios sumos pasakyti negali. Ar įmušdavo į kasos aparatą jos sumokėtą pinigų sumą nekreipė dėmesio. Pas ji pirko tik vytintas dešreles, tačiau kada pirko, kiek tiksliai ir kiek sumokėjo pinigų pasakyti negali nes neprisimena (1 tomas, b.l. 94).

3. Liudytojo J. Š. parodymai, kad 2011 metais pas A. gyvenantį (duomenys neskelbtini) keletą kartų pirko sūdytų ir rūkytų lašinių, nugarinių. Kažkas jam iš pažįstamų pasakė, kad jis gamina ir pardavinėja savo namuose minėtus mėsos gaminius. Kada tiksliai pirko, kiek ir ko dabar neprisimena. Kiek sumokėjo jam pinigų taip pat neprisimena. Neprisimena kiek jis prašė pinigų už 1 kg sūdytų ir rūkytų lašinių, nugarinės. Kiek viso galėjo nupirkti minėtų gaminių, kiek jam sumokėjo negali pasakyti net apytiksliai nes neprisimena. Jam skambindavo telefonu iš savo abonento ir klausdavo kada galėtų atvažiuoti ir nusipirkti mėsos gaminių (1 tomas, b.l. 95).

4. Liudytojos R. K. parodymai, kad A. gyvenantį (duomenys neskelbtini) pažįsta iš matymo. Jo pavardės nežino. Jį pažįsta, kadangi nuo seno jis prekiauja Alytaus turgavietėje pagamintais mėsos produktais. 2011 metais keletą kartų jam skambino iš savo darbo telefono ir klausė ar jis neturi parduoti lašinių. Jis pasakė, kad neturi. Buvo nuvykusi pas jį į namus, tačiau jis pasakė, kad neturi. 2011 metais jis jai nepardavė jokių savo pasigamintų mėsos gaminių. Pas jį kreipėsi dėl lašinių pardavimo dėl to kadangi jis dar seniau maždaug prieš penkis metus prekiavo skaniais sūdytais lašiniais. Ar jis lašinius gamino ir pardavinėjo 2011 metais nežino (1 tomas, b.l. 96).

5. Liudytojos L. G. parodymai, kad A. gyvenantį (duomenys neskelbtini), pažįsta iš matymo. Jį pažįsta, kadangi iš jo 2011 metais keletą kartų, tiksliai kada neprisimena, jo namuose pirko vytintus lašinius. Pirko maždaug po kilogramą, tikslaus svorio negali pasakyti. Mokėjo už 1 kg apie 15 Lt, tiksliai kiek pinigų sumokėjo ir kada neprisimena. Jokio pirkimo dokumento jis jai neišdavė. Kad jis prekiauja vytintais lašiniais sužinojo iš kitų asmenų pirkusių pas jį mėsos gaminius. Kas apie tai jai pasakė neprisimena (1 tomas, b.l. 97).

6. Liudytojo R. B. parodymai, kad A. K., gyv. (duomenys neskelbtini) pažįsta iš matymo. 2011 metais pas A. keletą kartų pirko rūkytų kumpių. Pirko vasarą ir rudenį, tačiau tiksliai kada pirko neprisimena. Sužinojo, kad jis namuose gamina ir parduoda rūkytus gaminius iš pažįstamo, tačiau kokio neprisimenu. Kiek pirk dabar neprisimena. Kiekvieną kartą už pirktą rūkytą kumpį mokėjo gal apie 20 Lt, tikslios sumos pasakyti negali nes neprisimena. Jokių kasos čekių ar kvitų jam A. nedavė (1 tomas, b.l. 98).

7. 2011-12-20 kratos A. K. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) protokolas. 2011-12-20 kratos metu A. K. ūkiniame pastate ir namo patalpose rastos įrengtos mėsos pjaustymo, sūdymo, šaldymo, rūkytų gaminių laikymo patalpos ir rūkykla mėsai rūkyti. Rastos svarstyklės mėsai sverti, mėsos pjaustymo stalai, talpos sūdytai mėsai laikyti. Sūdymo, rūkytų gaminių patalpose ir rūkykloje buvo rasta: 813 kg sūdytų lašinių, kumpių, šoninės ir nugarinės; 117,4 kg parūkytų lašinių, kumpių, šoninių, nugarinių ir dešrelių. Namo rūsyje, esančioje katilinėje buvo rasta vytinamų 15 kg dešrelių ir 38 kg lašinių. Viso kratos metu rasta 983,40 kg pagamintų mėsos gaminių (1 tomas, b.l. 136-147).

8. 2011-12-20 apžiūros protokolas. Apžiūros metu apžiūrėti kratos metu rasti mėsos gaminiai ir įranga (1 tomas, b.l. 148-159).

9. 2012-03-15 apžiūros protokolas. Apžiūros metu apžiūrėtas kratos metu rastas ir paimtas segtuvas su susegtais dokumentais. Apžiūrint susegtus ir sunumeruotus lapus rastos UAB „Gudakiemis“ išrašytas 38 (trisdešimt aštuonios) PVM sąskaitos-faktūros A. K., pagal kurias pastarasis nuo 2011-02-01 iki 2011-12-09 pirko penimas kiaules. Prie sąskaitų faktūrų yra prisegti skerdyklos paslaugomis naudojimosi dokumentai bei pinigų už pirktas kiaules ir atliktas skerdyklos paslaugas sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat rastos 4 (keturios) UAB „Nematekas“ PVM sąskaitos faktūros pagal kurias laikotarpyje nuo 2011-10-26 iki 2011-11-14 A. K. pirko skerdieną. Taip pat rastos UAB „Gardukas“ išrašytos 9 (devynios) PVM sąskaitos- faktūros pagal kurias A. K. laikotarpiu nuo 2010-12-15 iki 2011-12-14 pirko įvairių prieskonių: pipirus, laurų lapus, maltą muskatą, česnako granules, garstyčias, kalendrą. Padarytos PVM sąskaitų-faktūrų kopijos (l tomas, b.l. 160-200, 2 tomas, b.l. 1-11).

10. 2012-03-09 Nr.22S-103 rašte Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus VM ir VT tarnyba informavo, kad A. K. gaminti mėsos gaminius ir juos realizuoti namuose bei tiekti į rinką negalėjo nes vykdė teisės aktais neįteisintą veiklą (1 tomas, b.l. 13).

11. 2010-12-30 Alytaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog A. K. savo gyvenamosios vietos adresu vertėsi mėsos gaminių gamyba ir pagamintų gaminių realizavimu, neurėdamas šiai veiklai leidimo (1 tomas, b.l. 28­-36). 2011-01-19 Alytaus apylinkės teismo nutarimu A. K. nubaustas už administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 1 d. (l tomas, b.l. 38-39).

12. Atliekant slaptą A. K. telefoninių pokalbių kontrolę ir fiksavimą surinkta informacija, 2012-03-15 protokolu dėl telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo su priedais, kurie patvirtina, jog A. K. namuose gamino ir pardavinėjo mėsos gaminius (2 tomas, b.l. 91- 97).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė versliškai vykdžius neteisėtą ūkinę komercinę veiklą yra įrodyta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Už šį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau pateikė prašymą sumažinti prokuroro siūlomą baudos dydį (2 tomas, b.l. 110).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. K. padarė apysunkį nusikaltimą, administracinėmis nuobaudomis baustas, neteistas, psichiatrinio kabineto įskaitoje bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo motyvus, į tai, kad padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, A. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. skirtina  80 MGL bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir nubausti 80 MGL dydžio, t. y. 10400 (dešimties tūkstančių keturių šimtų) litų bauda.

              Į paskirtą baudą A. K. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-20 iki 2011-12-21, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai (BK 65 str. 2 d. a punktas), ir likusia nesumokėta baudos dalimi laikyti 10140 (dešimties tūkstančių šimto keturiasdešimties) litų baudą.

              Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Baudą nuteistasis privalo sumokėti į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o banko kvitą pateikti Alytaus rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

  Teisėja                                                                                                                  Diana Atajeva