Civilinė byla Nr. e3K-3-5-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.1; 2.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą, per kurį žemėtvarkos skyriui turi būti pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-723-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“; 2) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-724-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; 3) įpareigoti atsakovės Vilniaus rajono skyrių sudaryti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė šias ginčo aplinkybes:
4.1. ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovės Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą išnuomoti 25 metų laikotarpiui 6 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini), kurį jai leista laikinai naudoti pagal atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2101-(14.48.2.).
4.2. Atsakovės Vilniaus rajono skyriui priėmus ieškovės prašymą, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis Nr. 48AL-110-(14.48.81). Ginčo sklypui buvo suteiktas kitas projektinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir buvo sumažintas plotas iki 5 ha.
4.3. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – Projektas), jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus. Šiuo įsakymu buvo suprojektuotos ginčo žemės sklypo ribos Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
4.4. 2020 m. birželio 15 d. UAB „Geomatininkai“ matininkas pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjui aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. buvo atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai bei ženklintos sklypo ribos vietovėje. Preliminarus sklypo plotas buvo 5 ha. Po kadastrinių matavimų – 4,7792 ha. Sklypo plotas sumažėja neleistinai. Riba tikslintina atsižvelgus į gretimai einančią miško naudmeną, palei 8 m pločio bendro naudojimo kelią, atsižvelgus į gretimų sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Matininkas, vadovaudamasis 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 21 punktu, prašė atsakovės Vilniaus rajono skyriaus pateikti išvadas dėl tolesnės kadastrinių matavimų darbų vykdymo galimybės.
4.5. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 48SD-9423-(14.48.136 E.) UAB „Geomatininkai“ informavo, kad, išnagrinėjęs projektą ir matininko pateiktą medžiagą, nustatė, jog žemės sklypo plotas ir ribos kinta ir neatitinka projekte suprojektuoto šio žemės sklypo ploto ir ribų dėl gretimų žemės sklypų ribų. Rytinė riba tikslinama atsižvelgus į gretimai esančias miško naudmenas, o vakarinė riba tikslinama pagal 8 m pločio bendro naudojimo kelią. Šiuo raštu matininkas taip pat buvo informuotas apie tai, kad atsakovės Vilniaus rajono skyrius parengs projekto patikslinimą dėl žemės sklypo ploto ir ribų, taip pat paprašyta pateikti tam reikalingą grafinę medžiagą.
4.6. UAB „Geomatininkai“ matininkas pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriui 2020 m. liepos 16 d. prašymą, kuriame prašė patikslinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.), suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, plotą ir nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, t. y. panaikinti 152 specialiąją sąlygą – „dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose“ (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis).
4.7. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1640-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ pakeitė Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, ribas ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
4.8. UAB „Geomatininkai“ matininkas pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriui 2020 m. spalio 15 d. prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2) ir patikslintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1640-(14.48.2.), suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, t. y. panaikinti 154 spec. sąlygą – „Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos“ (X skyrius, trečiasis skirsnis).
4.9. 2021 m. sausio 29 d. buvo priimtas atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-134-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistos ginčo sklypo specialiosios naudojimo sąlygos.
4.10. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 11 d. patikrino ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priėmė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-11312-(10.9 E.), kuriame nustatė, kad reikia tikslinti duomenis dėl žemės sklypo naudmenų. Taip pat nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus nustatyti duomenys apie žemės sklype esančias miško naudmenas nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis. Matininkas, nustatęs, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri išnagrinės situaciją ir pateiks išvadas dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo.
4.11. 2021 m. kovo 29 d. buvo priimtas atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-451-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto atsakovės Vilniaus rajono skyriaus savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistos specialiosios ginčo sklypo naudojimo sąlygos.
4.12. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo parengta 2021 m. balandžio 7 d., įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-1652-(14.48.111 E.) pagrindu.
4.13. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 9 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-25655-(10.9 E.). Šiame akte atsakovės Vilniaus rajono skyrius pastabų nenurodė.
4.14. 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovė buvo informuota apie tai, kad ji „turi kreiptis į atsakovės Vilniaus rajono skyrių dėl laikino naudojimo nutraukimo konkretiems sklypams, jei dar ne visiems sklypams nuomos sutartys patvirtintos“.
4.15. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. su prašymu kreipėsi į atsakovės Vilniaus rajono skyrių dėl laikino naudojimo konkretiems sklypams, dėl kurių buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, panaikinimo. Šiame prašyme ieškovė nenurodė ginčo sklypo, nes dėl šio sklypo dar nebuvo sudaryta nuomos sutartis.
4.16. 2022 m. sausio 21 d. ieškovė gavo atsakovės Vilniaus rajono skyriaus specialistės laišką, kuriame ieškovė buvo informuota apie tai, kad jai yra suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiam žemės sklypui reikia sudaryti nuomos sutartį, todėl ieškovei buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į nurodytą atsakovės Vilniaus rajono skyriaus teisininkę. 2022 m. kovo 18 d. ieškovei paaiškinta, kad ji turi Skyriui pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo.
4.17. 2022 m. kovo 18 d. ieškovė pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriui prašymą paruošti valstybinės žemės nuomos sutartį ginčo sklypui, kuris ieškovei buvo suteiktas laikinai naudotis pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2101-(14.48.2.). Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus specialistė 2022 m. gegužės 9 d. informavo ieškovę apie tai, kad „nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui“, ir nurodė, kad patvirtintą dokumentą reikia įrašyti į sutarties projektą, kurį planuoja pateikti šią savaitę.
4.18. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė elektroniniu paštu buvo informuota apie tai, kad „<..> dėl pavėluotai pateiktos kadastrinių matavimų bylos nuomos sutartis nebus rengiama“. Tą pačią dieną elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota apie tai, kad pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2101-(14.48.2.) laikinas naudojimas nutrauktas visiems žemės sklypams. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas šiuo metu rengiamame Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
4.19. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-723-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė pretendentų, kuriems rengiant Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-2126-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, išbraukė eilutę Nr. 18, kurioje nurodyta, kad UAB „BelArenda“ suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 ha). Taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondo žemei.
4.20. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-724-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ buvo atsisakyta ieškovei išnuomoti ginčo žemės sklypą.
5. Teismas, įvertinęs Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, (toliau – Aprašas) 23 punktą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – Nuostatai) 21 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 13 punktą, pripažino, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kai yra nustatomos ginčo žemės sklypo ploto ir ribų neatitiktys projekte nurodytiems sklypo plotams ir riboms, matininkas, 2020 m. birželio 15 d. teikdamas aiškinamąjį raštą, negalėjo atsakovei pateikti kadastro duomenų bylos, nes byla tokiu atveju turėjo būti rengiama, remiantis pateiktomis atsakovės išvadomis, t. y. paaiškėjus atsakovės pozicijai šiuo klausimu, ar projekte nustatyti ginčo sklypo plotai ir ribos bus tikslinami.
6. Teismas nusprendė, kad Aprašo 23 punkto formuluotė leidžia daryti išvadą, jog joje įtvirtinta taisyklė yra ne dispozityvi, bet imperatyvi. Anot teismo, tiek Apraše, tiek 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (nutarimo redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu) (net ir susiklosčius 21 punkte reglamentuojamai situacijai, kai reikia tikslinti žemės sklypo projektą, atsižvelgiant į nustatytus žemės sklypo ploto ir ribų neatitikimus) nėra įtvirtinta teisinė galimybė pratęsti 6 mėnesių terminą kadastro duomenų bylai pateikti. Be to, 6 mėnesių terminas nustatytas sprendimui išnuomoti žemės sklypą priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 13 punkte įtvirtinta, kad minėtas sprendimas turi būti (formuluojama imperatyvi taisyklė) priimtas per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Teismo vertinimu, Aprašo 23 punkte aiškiai įtvirtinta, kokios atsiranda teisinės pasekmės pažeidus 6 mėnesių terminą kadastro duomenų bylai pateikti – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Aprašo 23 punktas taikomas ir tais atvejais, kai siekiama išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, todėl iš esmės tokios pačios teisinės pasekmės kyla, kai per 6 mėnesių terminą nepateikiama kadastro duomenų byla dėl ketinamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi tuo pačiu Aprašo punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti ieškovės ginčijamus įsakymus. Teismas, atsižvelgdamas į žemės reformos ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, padarė išvadą, kad kadastro duomenų bylos pateikimo vėlavimo priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl atskiro jų įvertinimo nepateikė.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Aprašo 23 punkte nustatyta taisyklė yra imperatyvi. Anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas ir šiam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Antra, Aprašo 23 punkte nustatyta, kad kadastro byla turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Taigi ši norma yra aiškiai imperatyvi, nustatanti kategorišką paliepimą, taip pat nustatytos aiškios neįvykdymo pasekmės, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad byloje susiklosčiusioje situacijoje pagal teisinį reguliavimą buvo reikalinga tikslinti Projekte suprojektuoto ginčo sklypo ribas (plotą), tai nekeičia Aprašo 23 punkte nustatyto imperatyvaus termino, per kurį turi būti pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tokiu atveju automatiškai terminas pratęsiamas, todėl imperatyvaus pobūdžio norma negali būti aiškinama plačiai ir taikoma vien pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes. Be to, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Nors Apraše tiesiogiai nenustatyta 23 punkte nurodyto termino pratęsimo galimybė, tačiau ieškovė, būdama suinteresuota ginčo sklypo nuoma ir matydama, kad nespės atlikti kadastrinių matavimų, anot teisėjų kolegijos, galėjo kreiptis į atsakovės Vilniaus rajono skyrių, nurodydama objektyvias priežastis, dėl kurių negali jų atlikti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, kad nustatytas terminas buvo praleistas dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, t. y. ieškovė nebuvo aktyvi įgyvendindama savo turėtas teises ir bendradarbiaudama su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad Aprašo 23 punkte nustatytas terminas buvo pratęstas, o atsakovės skyriaus specialistų el. laiškai ir bendravimas dėl ginčo sklypo nuomos savaime nereiškia, kad terminas tokiu būdu buvo pratęstas, nepriėmus atitinkamo individualaus teisės akto.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovė turėjo teisėtą lūkestį sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį. Nepaisant to, kad atsakovės Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai teigė, jog reikia pateikti prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo, kad nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinti, vis dėlto nesant įstatymo pagrindo, t. y. praleidus imperatyvų terminą, nustatytą Aprašo 23 punkte, kuris nebuvo pratęstas, nuomos sutartis be teisinio pagrindo negalėjo būti sudaryta. Kolegija pažymėjo, kad sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, privalo griežtai laikytis įstatymų, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus įsakymus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 23 punktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė minėtą Aprašo punktą. Šiame punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.
12.2. Teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, grindė Aprašo 23 punkto imperatyvumą ir jo besąlyginį privalomumą ir laikė tai pakankamu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį, įvertinę tik dalį byloje esančių įrodymų, bet nevertindami jų visumos, taip pažeisdami kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismai byloje pasirinko vertinti tik tuos įrodymus, kurie patvirtino jų padarytas išvadas dėl Aprašo 23 punkto formalaus pažeidimo – teismai rėmėsi Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo įsakymo bei ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimo datomis, tačiau atsisakė vertinti įrodymus, patvirtinančius Aprašo 23 punkte nustatyto termino praleidimo priežastis, nepriklausiusias nuo ieškovės.
12.3. Teismai nepasisakė, kodėl atsisako vertinti Aprašo 23 punkte nustatyto termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimamus įsakymus dėl Projekto tikslinimo, atsakovės Vilniaus rajono skyriaus išvadą, jog tikslintinas yra būtent Projektas, bylos šalių susirašinėjimą ir kt.). Teismai tiesiog nurodė, jog Aprašo 23 punkte nustatyto termino praleidimo priežastys neturi teisinės reikšmės, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles ir atsakovės Vilniaus rajono skyriaus klaidų pasekmes perkeldami išimtinai ieškovei.
12.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė tiesiog negalėjo įvykdyti Aprašo 23 punkto reikalavimų, tačiau nelaikė šios aplinkybės svarbia galutinio sprendimo priėmimui. Šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, šiuo klausimu apskritai nepasisakydamas.
12.5. Teismai pripažino, kad matininkas, vykdydamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi kitu imperatyviu reikalavimu, nustatytu Kadastro nuostatų 21 punkte. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta kasacinio teismo praktika aiškinanti, kokios teisės normos laikytinos imperatyviomis, taikytina ir Kadastro nuostatų 21 punktui. Tai reiškia, kad matininkas privalėjo vadovautis tiek Aprašo 23 punktu, tiek Kadastro nuostatų 21 punktu. Tačiau teismai į tai neatkreipė dėmesio ir neišaiškino, kaip turėjo elgtis matininkas, kai faktiškai atsirado dviejų imperatyvių teisės normų konkurencija, o Aprašo 23 punktas tapo neįgyvendinamas, kol nebus įgyvendintas Kadastro nuostatų 21 punktas. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo savo pačių procesiniuose sprendimuose cituotų kasacinio teismo praktikos išaiškinimų.
13. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Aprašo 23 punkto norma yra aiškiai imperatyvi, nustatanti kategorišką paliepimą, taip pat šioje normoje įtvirtintos aiškios neįvykdymo pasekmės, kad jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti (neišnuomoti) valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Todėl Aprašo 23 punkte nustatyto imperatyvaus termino, per kurį turėjo būti pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla, praleidimo priežastis šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi.
13.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir perkėlė ieškovei atsakovės klaidų pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas šiai bylai spręsti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog byloje susiklostė tokia situacija pagal teisinį reguliavimą, kad buvo reikalinga tikslinti projekte suprojektuoto ginčo sklypo ribas (plotą), tai nekeičia Aprašo 23 punkte nustatyto imperatyvaus termino, per kurį turi būti pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla.
13.3. Ne dėl teisės aktų konkurencijos, kurios šiuo atveju nėra, ieškovė neįvykdė reikalavimo pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą per Aprašo 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris suėjo 2020 m. birželio 30 d., o dėl matininko ne laiku pateiktų situacijos brėžinio bei aiškinamojo rašto. Pabrėžtina, kad Aprašo 22 punkte nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą asmenų lėšomis įgyvendina asmens, kuriam suprojektuotas žemės sklypas, pasirinkimu projekto autorius arba kitas asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Taigi matininkas, atlikdamas projekto įgyvendinimo darbus, privalėjo žinoti, kad jo veikla šiuo atveju saistoma Aprašo 23 punkte nustatyto termino, ir atitinkamai turėjo elgtis. Tačiau žemės sklypą paženklino tik 2020 m. balandžio 16 d., o situacijos brėžinį bei aiškinamąjį raštą dėl žemės sklypo ploto ir ribų patikslinimo pateikė tik 2020 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo žemės sklypo paženklinimo. Matininkas jau nuo 2020 m. balandžio 16 d. žinojo apie žemės sklypo ribų ir ploto neatitikimą, taip pat apie tai, kad Vilniaus rajono skyriaus išvada bus parengta per 30 dienų, jau pasibaigus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo terminui, tačiau nepagrįstai 2 mėnesius nesikreipė į Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemės valdos projekte, o žemės sklypo situacijos brėžinį bei aiškinamąjį raštą Vilniaus rajono skyriui pateikė tik 2020 m. birželio 15 d., t. y. likus 15 dienų iki termino Žemės sklypo kadastro duomenų bylai pateikti pabaigos.
13.4. Kasaciniame skunde iš esmės yra kartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję daugiausia su byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų turinio analize, tačiau kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo tirti ir nustatyti bylos aplinkybes. Ieškovė nesutinka su teismų atliktu jo išdėstytų argumentų teisiniu įvertinimu, tačiau vien ta aplinkybė, kad teismai priėmė ieškovei nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismai tai padarė neįvertinę įrodymų ir nepagrindę savo išvadų. Teismų padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-421/2024 buvo nutarta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl šios bylos teismingumo nustatymo.
15. Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-16/2024 nutarė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir grąžino bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino, per kurį žemėtvarkos skyriui turi būti pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla, skaičiavimo
16. Žemės pardavimo, nuomos ir žemės sklypų suformavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiais žemės reformos žemėtvarkos projektais yra suprojektuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuos numatoma perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų naudojimuisi.
17. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų, žemės sklypų projektavimo darbų, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo, žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje, paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultatas – asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) ar išsinuomoti laisvą valstybinės žemės sklypą, apibrėžtą individualiais požymiais.
18. Žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešinimo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu reglamentuoja Aprašas.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Aprašo 23 punkto, reglamentuojančio terminą, per kurį žemėtvarkos skyriui turi būti pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla, aiškinimo ir taikymo.
20. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.
21. Vadovaujantis Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 5 d.) 21 punktu, žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
22. Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad:
22.1. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus.
22.2. Rengiant ginčo žemės sklypo kadastro bylą paaiškėjo, kad atlikus kadastrinius matavimus vietovėje projektuojamo žemės sklypo plotas buvo neleistinai mažesnis (4,7792 ha), palyginus jį su preliminariu žemės sklypo plotu, nurodytu Projekte (5 ha). Atsižvelgdamas į tai UAB „Geomatininkai“ matininkas 2020 m. birželio 15 d. pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė minėtas aplinkybes, ir, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 21 punktu, prašė atsakovės Vilniaus rajono skyriaus pateikti išvadas dėl tolesnės kadastrinių matavimų darbų vykdymo galimybės.
22.3. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 48SD-9423-(14.48.136 E.) informavo UAB „Geomatininkai“, kad, išnagrinėjęs projektą ir matininko pateiktą medžiagą, nustatė, jog žemės sklypo plotas ir ribos kinta ir neatitinka projekte suprojektuoto šio žemės sklypo ploto ir ribų dėl gretimų žemės sklypų ribų. Šiuo raštu atsakovės Vilniaus rajono skyrius taip pat informavo, kad bus parengtas projekto patikslinimas dėl žemės sklypo ploto ir ribų, taip pat paprašyta pateikti tam reikalingą grafinę medžiagą.
22.4. UAB „Geomatininkai“ matininkas pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriui 2020 m. liepos 16 d. prašymą, kuriame prašė patikslinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.), suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, plotą ir nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, t. y. panaikinti 152 specialiąją sąlygą – „dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose“ (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis).
22.5. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1640-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ pakeitė Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, ribas ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
22.6. 2020 m. spalio 15 d. UAB „Geomatininkai“ matininkas pateikė atsakovės Vilniaus rajono skyriui prašymą, prašydamas panaikinti Projekte, patvirtintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2) ir patikslintame atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1640-(14.48.2.), suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, t. y. panaikinti 154 specialiąją sąlygą – „Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos“ (X skyrius, trečiasis skirsnis).
22.7. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-134-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ pakeitė ginčo sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas.
22.8. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 11 d. patikrino ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priėmė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-11312-(10.9 E.), kuriame nustatė, kad reikia tikslinti duomenis dėl žemės sklypo naudmenų. Taip pat nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus nustatyti duomenys apie žemės sklype esančias miško naudmenas nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis. Matininkas, nustatęs, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri išnagrinės situaciją ir pateiks išvadas dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo.
22.9. Atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-451-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto atsakovės Vilniaus rajono skyriaus savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ pakeitė specialiąsias ginčo sklypo naudojimo sąlygas.
22.10. Atlikus pirmiau nurodytus Projekto tikslinimus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo parengta 2021 m. balandžio 7 d., įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-1652-(14.48.111 E.) pagrindu.
23. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad Aprašo 23 punkte nustatyta taisyklė yra imperatyvi. Šioje teisės normoje aiškiai nustatytos 6 mėnesių termino praleidimo pasekmės. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai yra nustatomos ginčo žemės sklypo ploto ir ribų neatitiktys projekte nurodytiems sklypo plotams ir riboms, matininkas negalėjo atsakovei pateikti kadastro duomenų bylos, nes byla tokiu atveju turėjo būti rengiama, remiantis pateiktomis atsakovės išvadomis, t. y. paaiškėjus atsakovės pozicijai šiuo klausimu, ar projekte nustatyti ginčo sklypo plotai ir ribos bus tikslinami, tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi tuo pačiu Aprašo punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti ieškovės ginčijamus įsakymus.
24. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai iš esmės pritarė, papildomai pažymėdamas, kad nepriklausomai nuo to, jog byloje susiklosčiusioje situacijoje pagal teisinį reguliavimą buvo reikalinga tikslinti Projekte suprojektuoto ginčo sklypo ribas (plotą), tai nekeičia Aprašo 23 punkte nustatyto imperatyvaus termino, per kurį turi būti pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Anot apeliacinės instancijos teismo, teisės aktuose nėra nustatyta, kad tokiu atveju automatiškai terminas pratęsiamas, todėl imperatyvaus pobūdžio norma negali būti aiškinama plačiai ir taikoma vien pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir šiam ginčui aktualią tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktiką, nusprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad ieškovė praleido Aprašo 23 punkte nurodytą 6 mėnesių terminą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylai pateikti.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reikalauja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai vykdytų savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendintų jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą).
27. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą suinteresuotam asmeniui pateikti objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (EŽTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, peticijos Nr. 35298/04, par. 67; 2010 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Lelas prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08, par. 74; kt.).
29. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta ir šalių neginčijama, kad pirminiame Projekte nurodytas ginčo sklypo plotas neatitiko realaus jo ploto vietovėje, o skirtumas viršijo Kadastro nuostatų 1 priede nustatytas maksimalias leistinas (ribines) ploto paklaidas. Todėl atsakovės Vilniaus rajono skyrius tikslino Projektą, atsižvelgdamas į vietovėje matininko nustatytas aplinkybes. Šios nutarties 22 punkte nurodytos nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Projektas atsakovės Vilniaus rajono skyriaus buvo tikslinamas ne kartą.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismai nagrinėjamu atveju nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Projektas atsakovės Vilniaus rajono skyriaus buvo keičiamas kelis kartus, o tai lėmė, jog netinkamai nustatė momentą, nuo kurio turėjo būti pradedamas skaičiuoti Aprašo 23 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas žemės sklypo kadastro duomenų bylai pateikti, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių kadastro duomenų byla negali būti rengiama. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų šios nutarties 27 punkte nurodyto gero administravimo principo turinio, taip pat prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai, nurodytai šios nutarties 28 punkte.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog paskutinis Projekto pakeitimas buvo atliktas atsakovės Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-451-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto atsakovės Vilniaus rajono skyriaus savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“. Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta 2021 m. balandžio 7 d. ir pateikta žemėtvarkos skyriui. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 9 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-25655-(10.9 E.), jame pastabų nenurodė. Kadastro duomenų byla Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Tačiau teismai į šias ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė.
32. Apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 23 punktą, paaiškėjus situacijai, kai dėl poreikių atlikti Projekto pakeitimus žemės sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti užbaigta rengti ir pateikta žemėtvarkos skyriui, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė praleido minėtame punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, per kurį žemėtvarkos skyriui turi būti pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatytas netinkamas Aprašo 23 punkto aiškinimas ir taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti nagrinėjamoje byloje teismų priimtus skundžiamus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovės įsakymą ir sprendimą, kuriais buvo pakeistas pretendentų, kuriems rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašas, išbraukiant iš jo eilutę dėl ieškovei UAB „BelArenda“ suprojektuoto žemės sklypo, ir nuspręsta atsisakyti jai šį sklypą parduoti, patenkinti.
33. Bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai nusprendę, jog ieškovė praleido Aprašo 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, ir šiuo pagrindu ieškinį atmetę, ieškiniu pareikšto ieškovės reikalavimo
įpareigoti atsakovę sudaryti žemės sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį iš esmės neišnagrinėjo ir dėl jo pagrįstumo nepasisakė. Todėl, panaikinus skundžiamus procesinius sprendimus, bylos dalis dėl šio ieškovės reikalavimo išsprendimo grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
35. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
36. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti žemės sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 328 Eur žyminio mokesčio. Nors kasaciniame skunde ieškovė suformulavo reikalavimą priteisti jos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė šias išlaidas pagrindžiančius papildomus įrodymus pateiksianti vėliau, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kasaciniam teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme dydį ir realumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-723-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2126-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“.
Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-724-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“.
Bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių sudaryti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4190/0400:294 (projektinis Nr. 3125-1), ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas