Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-198-282-2009].doc
Bylos nr.: 1A-198-282-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas B

 

                                                          Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-282/2009

Teisėjas Alfredas Vilbikas               Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.5.,

(S)

                                                                                     2.4.7.

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. birželio 12 d.

Šiauliai

 

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

nuteistosios gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

nuteistajai V. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nuteista 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Kolegija,

 

n u s t a t ė:

 

V. M. nuteista už tai, kad 2009-03-25 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), išplūsdama įžeidžiančiais žodžiais – „mentai", „gaidžiai", keikdamasi necenzūriniais žodžiais, taip pat išsakydama, kad jie nieko nedirba, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės specialistą M. U. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės vyr. postinį M. D., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, patalpinus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės laikino sulaikymo patalpą, išplūsdama įžeidžiančiais žodžiais – „mentai", „gaidžiai", „padlos", „piderasai", pasiūlydama M. U. bei M. D. „ čiulpti bei uostyti lytinį organą", keikdamasi necenzūriniais žodžiais bei išsakydama, kad juos atleis iš darbo, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės specialistą M. U. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės vyr. postinį M. D..

Nuteistoji V. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jai paskirtą baudą arba leisti mokėti ją dalimis, nes jos vyras invalidas, turi du nepilnamečius vaikus ir pilnametę dukrą, už kurios mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir dailės mokykloje reikia mokėtis pinigus.

Apeliantė skunde nurodė, kad prisipažįsta įžeidusi pareigūnus ir tuo pačiu teigia, kad tai padarė dėl nervinio šoko, apėmusios isterijos, nes iš policininkų pusės pati patyrė skriaudą ir žalą, kadangi pastarieji nepriėmė iš jos pareiškimo dėl sumušimo ir sužalojimo, jos prašymu neiškvietė medicinos pagalbos, nepranešė vaikams, kurie laukė jos namuose, o vietoj to išvežė į kalėjimą ir paleido tik kitą dieną po pietų, nors žadėjo paleisti ryte.

Prokurorė prašo atmesti apeliacinį skundą.

Nuteistoji V. M. ir jos gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pagreitinto proceso tvarka ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir pripažino apeliantę kalta pagal BK 290 str. dėl savo pareigas einančių policijos pareigūnų įžeidimo. Nuteistoji apeliaciniame skunde ir viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir neneigė įžeidusi valstybės tarnautojus – savo pareigas einančių policijos pareigūnų atžvilgiu išsakiusi įvairius bjaurius žodžius, kurie išvardinti pranešime apie įtarimą (b. l. 29; 30-31; 49; 50-51; 59-60). Kita vertus, apeliantė savo skundu teisina savo elgesį motyvuodama tuo, kad patys policijos pareigūnai neteisėtais veiksmais iššaukė tokius negatyvius jos poelgius.

Savo skunde nuteistoji, kaip neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus įvardijo tai, jog pastarieji atsisakė iš jos priimti pareiškimą dėl įvykio, kurio metu ji buvo sumušta, ir atsisakė suteikti pagalbą – neiškvietė medikų. Be abejonės, paminėti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie policijos pareigūnų veiksmus, jei tokie būtų nustatyti, būtų neteisėti ir galėtų įtakoti negatyvią asmens reakciją pačių valstybės tarnautojų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad policijos pareigūnai nenorėjo priimti iš jos pareiškimą dėl sumušimo, todėl ji pareigūnų atžvilgiu išsakė ypač bjaurius žodžius (b. l. 30-31; 50-51). Konkrečiu atveju, analizuojant susiklosčiusią situaciją, būtina išsiaiškinti įvykių raidą visų nuteistosios veiksmų atlikimo metu ir po jų.

Kaip buvo minėta, baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu, buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyrius II skirsnis), visų proceso dalyvių, tame tarpe ir nuteistosios, pritarimu teisiamojo posėdžio metu buvo apsiribota byloje surinktų įrodymų išvardijimu (b. l. 60), todėl teisiamajame posėdyje buvo apklausta tik pati V. M. (BPK 273 str.). Taigi, iš nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų M. U. ir M. D. tarnybinių pranešimų, apklausų protokolų (b. l. 4; 5; 12-14; 16-18), pačios nuteistosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (b. l. 59-60) matyti, kad V. M. pati nesikreipė į policijos įstaigą, o buvo pristatyta policijos ekipažo dėl to, kad kažkas iškvietė policijos pareigūnus, nes apeliantei begeriant alkoholinius gėrimus prie prekybos centro su iš matymo pažįstamu vyru, pastarasis ją pradėjo mušti. Pasak nukentėjusiųjų ir pačios nuteistosios, V. M. policijos įstaigoje atsisakė rašyti pareiškimą dėl sumušimo ir pati išėjo iš policijos komisariato, tačiau maždaug po 10 minučių sugrįžo ir pradėjo koneveikti uniformuotus policijos pareigūnus, vadindama juos įvairiais, kaltinime išvardintais, įžeidžiančiais žodžiais. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti M. B. (b. l. 20-22) ir R. N., kuris tuo metu buvo atvykęs į policijos komisariatą ir matė, kaip į policijos komisariato patalpas sugrįžusi neblaivi moteris, garsiai šūkaudama ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus, o paprašyta nusiraminti nereagavo, dėl ko jis buvo šokiruotas (b. l. 23-24). Tokį savo elgesį V. M. teisino tuo, kad policijos pareigūnai, sugrįžus jai į policijos įstaigą, atsisakė priimti jos pareiškimą (b. l. 59-60). Konkrečiu atveju byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pristatyta į policijos įstaigą V. M. pareiškimą rašyti atsisakė pati, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės parodymus apie tai, kad jai sugrįžusi į policijos komisariatą, valstybės tarnautojai atsisakė priimti jos pareiškimą. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad savo deklaruojamą didelį norą pateikti policijai pareiškimą apie sumušimą V. M. būtų kaip nors įgyvendinusi vėliau – pvz. pateikusi pareiškimą kitą dieną ar kitoje policijos įstaigoje. Tačiau byloje yra akivaizdūs duomenys, jog įvykio metu V. M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,95 promilės (b. l. 25), ko neneigė ir pati apeliantė. Nuteistoji pati pripažino, kad taip pasielgė tik dėl girtumo, blaivi taip nebūtų pasielgusi (b. l. 60).

Savo apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat tvirtino, kad nervinį šoką ir isteriją, kas įtakojo jos neteisėtus veiksmus, patyrė dėl to, kad jos paprašyti policijos pareigūnai neiškvietė medicinos pagalbos, nors nei ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30-31; 50-51), nei teisiamajame posėdyje (b. l. 59-60) tokių aplinkybių neminėjo. Kad apeliantė būtų prašiusi iškviesti medikus ikiteisminio tyrimo metu neminėjo nei liudytojai, nei nukentėjusieji. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad V. M. būtų kreipusis į medikus dėl įvykio dieną sutrikdytos sveikatos po to, kai 2009-03-26 buvo paleista iš areštinės (b. l. 27). Pažymėtina, kad ir pati nuteistoji nenurodė, jog dėl įvykio dieną sutrikdytos sveikatos būtų kreipusis į medikus. Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nuteistosios nurodyta dar viena nauja aplinkybė apie tariamą negatyvų policijos pareigūnų elgesį, išprovokavusį atitinkamą jos reakciją, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas pareiškimas, siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl atmestinas.

Be to apeliantė skunde nurodė, kad apie jos sulaikymą policijos pareigūnai nepranešė jos vaikams, kurie laukė namuose. Tačiau, įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad apie V. M. sulaikymą niekam nepranešta pačiai prašant (b. l. 26), o, be to, nuteistosios elgesys įvykio dieną, kuomet ji su iš matymo pažįstamu vyru gėrė alkoholinius gėrimus prie prekybos centro, neatskleidžia apeliantės tinkamo rūpinimosi savo vaikais.  

Tokiu būdu, aptartų aplinkybių visuma nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistoji, kad nukentėjusieji išprovokavo ją nusikalstamai elgtis. Priešingai, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantė valstybės tarnautojus įžeidžiančiais žodžiais išplūdo dėl savo girtumo.   

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Asmens įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Iš byloje surinktų, skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir aptartų įrodymų akivaizdu, kad V. M. įžeidė valstybės tarnautojus išplūsdama juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, išsakytais viešai. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesiogine tyčia, kad V. M. suprato, jog įžeidžia valstybės tarnautojus ryšium su jų pareigų vykdymu, ir to norėjo.

Tokiu būdu, V. M. veikoje nustačius BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, konstatuotina, kad ji pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai nubausta.  

Skirdamas nuteistajai V. M. bausmę apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į nuteistosios asmenį apibūdinančias aplinkybes (nuteista pirmą kartą, bausta administracine tvarka, nedirba, išlaiko tris vaikus), į nustatytą vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 54, 55, 61 str. nuostatų, parinko švelniausią BK 290 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, žymiai mažesnę už BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 50 MGL).

Nuteistoji, apeliuodama į tai, kad jos vyras invalidas, kad reikia išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir leisti pilnametę dukrą į gimnaziją ir dailės mokyklą, prašė sumažinti jai paskirtą baudą arba leisti mokėti ją dalimis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie nuteistosios šeimos sudėtį, apie šeimos narių neįgalumą, užsiėmimą ir pan. Kita vertus, nuteistosios šeimos sudėtis neturi įtakos vertinant V. M. veikos pavojingumą, o nuteistosios elgesys įvykio dieną, necharakterizuoja apeliantės, kaip apie rūpestingos motinos ir žmonos. Atsižvelgiant į V. M. veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei į tai, kad jai paskirta sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o paskirtos baudos dydis artimas minimaliam šios bausmės dydžiui (pagal LR BK 47 str. 3 d. 2 d., 3 d. 2 p. už šį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 100 MGL) todėl kolegija daro išvadą, kad paskirta 7 MGL dydžio bauda nėra aiškiai per griežta.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 22 str. 2 d. numato, kad asmuo savanoriškai baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Apylinkės teismas nenustatė kito baudos sumokėjimo termino, todėl V. M. turės galimybę dviejų mėnesių laikotarpyje savanoriškai dalimis mokėti paskirtą baudą pagal savo finansines galimybes. Kolegija mano, kad V. M. likusi sumokėti baudos dalis (5 MGL, kadangi 2 MGL į paskirtą bausmę įskaityti) nėra aiškiai per didelė, susimokant per 2 mėnesius.

Taip pat kolegija pažymi, kad tais atvejais, kuomet asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, konkrečiu atveju, Šiaulių miesto apylinkės teismas, paskyręs baudą, vadovaudamasis BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 str. 6 d.). Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui pakeisti nuteistajai paskirtą baudą viešaisiais darbais, jei pastaroji neturi lėšų ją susimokėti.

Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti nuteistosios skundą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.   

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistosios V. M. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                              Virginija Žindulienė

 

Teisėjai                                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė

 

Vidmantas Mylė

 

 

 

 

 

 

Tikra

Teisėja

 

Virginija Žindulienė