Administracinė byla Nr. eA-2084-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sanginas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746192 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,31 ha plotą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą NMA išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su skundžiama Sprendimo dalimi dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) gavimo tik už 1,31 ha plotą, kai deklaruotas ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ sertifikuotas plotas sudarė 138,65 ha. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje buvo nustatytas vienintelis neatitikimas – įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote). Atsakovas, neturėdamas nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstai neskyrė pareiškėjui paramos pagal Priemonę.
3. Pareiškėjas teigė, kad ginčo santykius reglamentuoja ne tik Sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir EŽŪ taisyklės), kurių taikymą pareiškėjo atveju atsakovas ignoravo. Nors pagal Sprendimo turinį spręstina, kad, jeigu pareiškėjas būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent vienus metus auginęs daugiametes žoles, kompensacinę išmoką jis būtų gavęs už visą 138,65 ha plotą, tačiau būtent pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jam jų ir nereikėjo laikytis pagal EŽŪ taisyklių 38 punkto reikalavimus.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ūkį, kaip ir kiekvienais metais, tikrino ir sertifikavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjo ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjo ūkis yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas turi išmokėti paramą. Atsakovas negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoką pareiškėjui iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti, nors tam nebuvo jokio įstatyme ar kitame teisės akte nurodyto pagrindo.
6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad, vertinant 2019 m. paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 137,06 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 137,06 ha pagal Priemonę, tai parama pagal priemonę mokama už 1,31 ha (138,37 ha (deklaruotas plotas) – 137,06 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų)).
8. Atsakovas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. NMA paraiškas pagal Priemonę administruoja tinkamai bei vykdydama jai pavestas funkcijas vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Įgyvendinimo taisyklėmis. Būtent šiuose taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę.
9. Atsakovas pabrėžė, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, su visais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi EŽŪ taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sanginas“ skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui kompensacinė išmoka pagal Priemonę išmokėta už 1,31 ha plotą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:
12.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas plotas – 138,65 ha. Pareiškėjas prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus už kuriuos prašoma paramos.
12.2. Pareiškėjas prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2013 m. gegužės 13 d. tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo bendrame ūkio plote – 138,65 ha – auginami augalai – avižos, grikiai (2018 m. derliaus 46,20 t) – apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Pridėtame VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn. buvo mėšlas.
12.3. NMA 2020 m. sausio 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo kompensacinę išmoką pagal Priemonę skyrė 1,31 ha deklaruotai pareiškėjo naudmenų daliai, už tokį plotą skiriama kompensacinės išmokos suma – 285,98 Eur. NMA Sprendimą grindė argumentu, jog pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėtį žolių įsėlį, todėl paramą pagal Priemonę paskyrė už 1,31 ha plotą, t. y. faktinis plotas 138,37 ha, o plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų – 137,06 ha.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, tačiau mano, kad tokių veiksmų ir neturėjo atlikti, nes tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą.
14. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis (7 p., 22.13 p., 26 p., 54.4 p.) ir EŽŪ taisyklių nuostatomis (3 p., 37 p., 38 p.).
15. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl pareiškėjo nurodomos EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal Priemonę reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA, priimdama Sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė ir Įgyvendinimo taisyklių rengėjos (Žemės ūkio ministerijos) išaiškinimą, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.
16. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad EŽŪ taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose panaikino jo pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, teismas padarė išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo.
17. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl NMA šiais duomenimis vadovaudamasi išmoka (turi išmokėti) išmokas. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė teismui duomenis, jog VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo auginami augalai (grikiai ir avižos) apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13 ir 26 punktuose. Teismas akcentavo, kad žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.
18. Teismas nurodė, kad būtent NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p.), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir Priemonę už javus (Įgyvendinimo taisyklių 35 p.).
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teismo posėdyje nurodytų argumentų, kad įsėlio į kontrolinius žemės sklypus nedarė ir pasirinko tręšti juos organine trąša dėl ekstremalios situacijos (klimatinių sąlygų) 2017–2018 metais, teismas atsižvelgė į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 2 straipsnio 2 dalį, taip pat įvertino Įgyvendinimo taisyklių 57 punkto nuostatas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas apie tokias sąlygas iki Sprendimo priėmimo NMA neinformavo, apie jas paramą administruojančiai institucijai jokios informacijos, ar tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nenurodė jokių argumentų, kas pareiškėjui trukdė vykdyti įsipareigojimą įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Teismas, įvertinęs tai, kad apie būsimų tam tikrų nepalankių sąlygų (sausrą, gausią drėgmę ar pan.) atsiradimą ateityje iš esmės neįmanoma prognozuoti, konstatavo, kad pareiškėjas, nevykdydamas įsipareigojimo, sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį, o nurodytus pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip pasirinktą savo pozicijos gynimo taktiką.
20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo. Kadangi ginčijama Sprendimo dalimi pareiškėjui pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už 1,31 ha deklaruoto ploto dalį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą. Dėl to teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
21. Pareiškėjas UAB „Sanginas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netyrus 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose jo papildomai nurodytų argumentų ir aplinkybių bei juos pagrindžiančių dokumentų. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje (toks straipsnis nurodytas apeliaciniame skunde) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė proceso teisės normas, visiškai formaliai taikė įstatymą, net nekvestionavo NMA atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, todėl neteisingai išsprendė bylą.
23. Pareiškėjas teigia, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik NMA cituojamos Įgyvendinimo taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, taip pat Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatos yra nesuderinamos su EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatomis, nors abejomis nuostatomis yra siekiama tų pačių tikslų. Tačiau teismas dėl šio klausimo nepasisakė, nesigilino į tikruosius EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatų priėmimu siektus užtikrinti tikslus, vadovavosi NMA atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
24. Pareiškėjas nurodo, kad tiek NMA, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo neatsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos nurodytus tikruosius ir pagrindinius tikslus bei siekius rengiant Įgyvendinimo taisykles ir EŽŪ taisykles. Teismas taip pat į bylą neįtraukė Žemės ūkio ministerijos, nors atsakovas atsiliepime į skundą prašė, taip pat nepagrįstai nesivadovavo jos pateiktu išaiškinimu.
25. Pareiškėjo teigimu, jam griežtai laikantis EŽŪ taisyklių 37–38 punktų reikalavimų, ką patvirtino VšĮ „Ekoagros“, dėl to jo produkcija ir laukai buvo sertifikuoti kaip ekologiniai, negali būti taikomos sankcijos už tai, kad jis nesilaikė taip pat alternatyvaus, tačiau NMA akivaizdžiai labiau priimtino, būdo.
26. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ESTT 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-797/18, (Graikijos Respublika prieš Europos Komisiją), kurioje situacija faktiškai yra tapati. Pareiškėjas nurodo, kad pasirinkus organines trąšas pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, kaip galimą ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą alternatyvų būdą „augalų kaitai“, numatytai Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte, tai negali būti laikoma šių taisyklių 26 punkto reikalavimų nesilaikymu, o tai, NMA nuomone, ir buvo priežastis neskirti pareiškėjui kompensacinės išmokos.
27. Pareiškėjas pažymi, kad NMA ir teismas taip pat nevertino VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ pateiktų išaiškinimų, šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos. Pareiškėjas teismui pateikė dar 2017 metais Žemės ūkio ministerijos NMA ir VšĮ „Ekoagros“ pateiktus išaiškinimus, kaip reikia administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremaliųjų situacijų metu, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent Žemės ūkio ministerijos pateiktuose išaiškinimuose ir nurodymuose yra akivaizdžiai matoma valstybės pozicija, kaip reikėtų administruoti paramos skyrimą esant 2017 metų ekstremaliajai situacijai. Tokiai situacijai besitęsiant 2018 ir 2019 metais, šie Žemės ūkio ministerijos siūlymai ir reikalavimai yra taip pat aktualūs ir nagrinėjamos bylos kontekste.
28. Pareiškėjas teigia, kad teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl deklaruoto ir sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, tačiau tai tik patvirtina, kad teismas galbūt net nenustatė, dėl ko byloje kilo ginčas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ginčas byloje būtent ir kilo, kad visi pareiškėjo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai buvo sertifikuoti. Būtent pagal tai ir pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punkto reikalavimus skirstoma parama. Tačiau nors ir buvo minėtos sąlygos, NMA pareiškėjui neskyrė paramos. Jeigu, teismo vertinimu, skirtumų tarp deklaruoto ir sertifikuoto ploto nebuvo (o tai yra pagrindas šiuo atveju skirti išmoką), tai tuomet teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai.
29. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime visiškai ignoruota ir tai, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 pastraipą reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Dėl savo pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai turi tiesioginį poveikį nacionalinės teisės sistemose ir nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių. Remiantis suformuota ESTT jurisprudencija, nacionalinės administracinės valdžios institucijos ir teismai, įpareigoti taikyti ES teisės nuostatas, įgyvendindami atitinkamą kompetenciją, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą.
30. Pareiškėjas teigia, kad jis visiškai užtikrino Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 ES siekiamus tikslus, dėl to jo ekologinis ūkininkavimas ir buvo sertifikuotas pagal šį reglamentą kaip ekologinis. NMA, kaip valstybės narės administracinė institucija, neturi jokio pagrindo kvestionuoti, kad pareiškėjas atitinka visas sąlygas paramai gauti. Priešingas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei prieštaraujantis ES teisei.
31. Pareiškėjas nurodo, kad jis visiškai užtikrino Priemonės kompleksinius tikslus, todėl nebuvo ir nėra pagrindo jam neskirti už tai kompensacinės išmokos. Pareiškėjas, visiškai užtikrindamas ES reikalavimų savo veikloje laikymąsi, ūkininkaudamas ekologiškai ir šią produkciją realizuodamas ES, turi nekvestionuotiną teisę gauti ES paramą, o nacionalinės institucijos, šiuo atveju – NMA – šios teisės paneigti ir apriboti nagrinėjamu atveju negali. NMA Sprendimą patvirtinantis teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas tenkintas.
32. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik Įgyvendinimo taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 2 priede pateikiamą daugiamečių žolių sąrašą, nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, o EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus).
34. Atsakovas taip pat nurodo, kad EŽŪ taisyklių 37.2.1 punkte nurodyti lęšiai, lubinai, pupos, sojos, vikiai, žirniai yra auginami ekologiniame ūkyje – tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu šie augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal Priemonę už javus gauti (už javus arba javus pašarams) – jų paskirtis tampa kita – gaunama produkcija bei už juos mokama atitinkamo dydžio išmoka. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede šie augalai yra priskiriami II grupei – javams arba III grupei – javai pašarams. Po (prieš) jų auginimo, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 22.13 ir 26 punktuose, būtina ne trumpiau nei metus auginti įsėlines kultūras (tuomet tokių kultūrų paskirtis būtų ne produkcija, o dirvos gerinimas). Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas (tirštąjį mėšlą, pusiau skystąjį mėšlą, skystąjį mėšlą arba srutas, kompostą, granuliuotą mėšlą, granuliuotas trąšas, sapropelį), kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. Tai viena iš ekologinio ūkininkavimo priemonių, apimanti ne tik augalų kaitą (sėjomainą), bet ir dirvos gerinimo galimybes. Norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti ir paramą pagal Priemonę už javus – būtina laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.
35. Atsakovas pažymi, kad būtent Įgyvendinimo taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal Priemonę už javus. Be to, Įgyvendinimo taisyklėse yra nurodytas ir paramos dydis už plotus, kuriuose pareiškėjai vykdo ekologinę gamybą, bei sankcijos – nesilaikant atitinkamų reikalavimų.
36. Atsakovo teigimu, pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės už javus tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė nagrinėti jį teismo nuožiūra.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą pateikė su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją ir vertinimą savo kompetencijos ribose.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis nevertina ir nepriima sprendimų pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, nes nėra tam kompetentingas. Įgyvendinimo taisykles vertina ir jų įgyvendinimą kontroliuoja NMA, todėl dėl Įgyvendinimo taisyklių ir kaip jas įgyvendina pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo pasisakyti negali.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
40. Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės ir pažeidimo pripažinimo.
40.1. Vadovaujantis EŽŪ taisyklių 2 punktu, jos reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų, elninių gyvūnų ir sraigių produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą.
40.2. Įgyvendinimo taisyklės, vadovaujantis jų 1 punkte nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, kurių pagrindu jos parengtos, reglamentuoja paramos ekologiniam ūkininkavimui ir paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką.
40.3. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką kaip žemės ūkio veiklos subjektas, veikiantis ekologinio ūkininkavimo teisiniame režime, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu.
40.4. Tai suponuoja, kad jam keliami reikalavimai ir nustatomos sąlygos, įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklėse, kurias pagrįstai taikė NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą.
40.5. Pagal EŽŪ taisyklių 37 punktą, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama ekologiniam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš šiame punkte nurodytų priemonių.
40.6. Tiek EŽŪ taisyklių 37 punkte įtvirtinti sėjomainos reikalavimai, tiek EŽŪ taisyklių 38 punkte nustatyta išlyga taikomi nustatant, ar gamybos būdai atitinka ekologinei gamybai teisės aktuose nustatytus reikalavimus (EŽŪ taisyklių 33 p.).
40.7. Kai EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, auginami ekologiniame ūkyje, deklaruojami paramai pagal Priemonę už javus gauti (už javus arba javus pašarams), po (prieš) jų auginimo, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 22.13 ir 26 punktuose, būtina ne trumpiau nei metus auginti įsėlines kultūras, kurių paskirtis – dirvos gerinimas. Įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta išlygų, kad įsėlio reikalavimas yra įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas.
40.8. Atsižvelgiant į šios Nutarties 40.1 ir 40.2 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo tikslų skirtumus, konstatuotina, kad ekologiško ūkio teisinei padėčiai pripažinti pakanka, kad būtų įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimai. Tačiau, tam kad ekologinio ūkio subjektas atitiktų paramos gavėjo teisinį statusą Priemonę už javus, jis turi laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.
40.9. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatas.
41. Dėl apelianto nurodomos ESTT nagrinėtos bylos (šios Nutarties 26 p.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendime byloje Nr. C-797/18 pateikiamais teisės aiškinimais, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) šioje ir nurodytoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje iš esmės skiriasi.
42. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
43. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas dalies įrodymų nevertino, o tuos, kuriuos vertino, padarė nepagrįstas išvadas, atmestini.
44. Šios Nutarties 12.2 punkte nurodytos faktinės aplinkybės, kurios įrodytos VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolu (ABTĮ 56 str. 6 d.), yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį, todėl parama pagal Priemonę teisėtai paskirta už 1,31 ha plotą (faktinis plotas 138,37 ha, o plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų – 137,06 ha).
45. Šios aplinkybės teisinio santykių kvalifikavimo aspektu lemia paramos pagal Priemonę taikymo sąlygas ir skiriamos paramos dydį. Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai šių faktų nepaneigia.
46. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė