Administracinė byla Nr. eA-6-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00940-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono, Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-2175 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros ir poreikio pakeisti taršos leidimą“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Bendrovės Krovos terminale perkraunami įvairūs birūs kroviniai, žemės ūkio produktai, trąšos, statybinės medžiagos, metalai, etilenglikolis ir kiti kroviniai. Pareiškėjui yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 (toliau – ir Taršos leidimas), Bendrovė atlieka aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją bei rengia šios inventorizacijos ataskaitas. Pareiškėjas 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 0300-20-48 kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo pakeitimo dėl planuojamos fosforitų krovos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 10 ir 11 krantinėse, kurios metu numatyta perkrauti 400 000 t per metus fosforitų, priskiriamų biriems kroviniams, sandėliuoti juos dviejose aikštelėse po 2 000 kv. m, rietuves sandėliavimo metu numatoma uždengti brezentu.
2.2. Agentūra Sprendime pažymėjo, jog: 1) fosforitų krova planuojama tose pačiose krantinėse, kuriose planuotas geležies rūdos krovos vykdymas, kuriam pagal Agentūros 2020 m. spalio 7 d. atrankos išvadą, priimtą raštu Nr. (30.3)A4E-8855, (toliau – ir 2020 m. spalio 7 d. atrankos išvada) privalomas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV); 2) anksčiau Bendrovės 10 ir 11 krantinėse planuota krauti geležies rūda yra cheminė medžiaga, įvertinus esamos ir planuojamos veiklos apimtis, Bendrovės veiklai taikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 1 priedo 6.6 papunktis („naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 200 000 ir daugiau tonų“); 3) Bendrovės planuojamai fosforitų krovai, kaip planuojamos ūkinės veiklos (geležies rūdos krovos) išplėtimui, vadovaujantis PAVĮ 2 priedo 14 punktu, turi būti atlikta atranka dėl PAV; 4) pareiškėjas įpareigotinas pateikti Agentūrai paraišką pakeisti Taršos leidimą per 30 darbo dienų nuo atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra galima pasirinktoje vietoje, priėmimo dienos.
2.3. Agentūra netinkamai pritaikė teisės normas ir nepagrįstai plečiamai aiškino PAVĮ nuostatas. Bendrovės planuojama fosforitų krova ir sandėliavimas yra savarankiška veikla ir nėra geležies rūdos krovos išplėtimas. Sprendimu Agentūra nepagrįstai traktuoja fosforitų krovą ir sandėliavimą kaip planuojamos geležies rūdos krovos ir sandėliavimo veiklos išplėtimą pagal PAVĮ 1 priedo 6.6 papunktį ir 2 priedo 14 punktą. Fosforitų krova yra niekaip nesusijusi su įmonės geležies rūdos krovos perkėlimu į 10 ir 11 krantines. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, (toliau – ir Taisyklės) 71 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas privalo nedelsdamas pranešti Agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai. Agentūra, gavusi Taisyklių 71 punkte nurodytą informaciją, privalo peržiūrėti leidimo sąlygas (Taisyklių 72.5 p.). Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, kai leidimo sąlygos peržiūrimos vadovaujantis Taisyklių 72.5 punktu, veiklos vykdytojui pateikus informaciją apie bet kokius planuojamus įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimus, sprendimas dėl prievolės pakeisti leidimą priimamas įvertinus planuojamų pakeitimų mastą ir pobūdį ir šių pakeitimų atitiktį PAVĮ nuostatoms. Nustačius, kad planuojami pakeitimai atitinka PAVĮ 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus, leidimas keičiamas Taisyklėse nustatyta tvarka, atlikus PAVĮ nustatytas procedūras. PAVĮ 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo 10 punkte ar 2 priedo 14 punkte nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.
2.4. Bendrovės vykdoma ar PŪV nepatenka į PAVĮ 1 ir 2 priedus. PAVĮ 1 ir 2 priedo 6.6 papunkčiai, kuriais vadovaujasi Agentūra, yra 6 papunkčio „Chemijos pramonė“ dalis, t. y. PAVĮ 1 ir 2 priedo 6.6 papunkčiai, kurie nustato, kad PAV ar atranka dėl PAV turi būti atliekama, kai vykdomas naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas, yra taikomas būtent chemijos pramonei. Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė. Bendrovė perkrauna įvairius birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, statybines medžiagas, metalus, kitus krovinius, įmonė sandėliuoja krovinius labai ribotą laikotarpį krovos operacijų vykdymo tikslais, t. y. krovinių sandėliavimas yra krovos proceso dalis, o pati krova yra vežimo, gabenimo proceso dalis, kuri nesusijusi su chemijos pramone. Bendrovė nevykdo jokios chemijos pramonės veiklos, todėl jos vykdoma ar planuojama veikla apskritai nepatenka į PAVĮ 1 ar 2 priedą, todėl Sprendimas, paremtas PAVĮ 1 ir 2 priedo 6.6 papunkčiais, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.5. Fosforitai nėra cheminė medžiaga. Fosforitų krova ir sandėliavimas yra atskira Bendrovės planuojama veikla, kuri nepatenka į PAVĮ 1 ir 2 priedus, todėl šiai veiklos rūšiai PAVĮ netaikomas.
2.6. Agentūra vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 192 straipsnio 8 dalimi, kadangi planuojama išplėsti įrenginį, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Bendrovė, teikdama informaciją apie planuojamą vykdyti fosforitų krovą ir sandėliavimą, nurodė, kad per metus planuojama pakrauti apie 10 laivų, kai į Klaipėdos uostą kasmet įplaukia apie 7 000 laivų, nurodė, kad planuojamos veiklos priežeminės aplinkos oro teršalų apskaičiuotos koncentracijos neviršija ribinių verčių tiek su fonine tarša, tiek ir be jos, o technologinio proceso metu sukeliamas laivų triukšmas nėra didelis, todėl triukšmo poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas, paviršinės nuotekos bus išvalomos nuotekų valymo įrenginiuose iki leistinų verčių ir išleidžiamos į Kuršių marias, todėl didesnė nei leistina tarša nenumatoma. Pateikta informacija pagrindžia neesminį planuojamos veiklos poveikį aplinkai, tačiau Agentūra darė nepagrįstą prielaidą apie galimą reikšmingą poveikį aplinkai dėl planuojamos veiklos ir privalomų procedūrų pagal PAVĮ. PAVĮ 1 ar 2 prieduose nenurodyta veikla nedaro (negali daryti) reikšmingo poveikio aplinkai.
2.7. Agentūra nurodė, kad geležies rūda yra cheminė medžiaga, atsižvelgdama į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nomine consult“ raštą. Agentūra, nustatydama, ar planuojama veikla patenka į PAVĮ taikymo sritį, turi vadovautis ne trečiųjų asmenų išvadomis, bet, visų pirma, teisės aktų reikalavimais. PAVĮ, taip pat jo prieduose, nėra apibrėžta, kas laikoma chemine medžiaga. Tai, kad cheminių medžiagų saugojimas nurodytas prie „chemijos pramonės“, tik dar kartą patvirtina, kad cheminės medžiagos sąvoka PAVĮ vartojama siauresne prasme nei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – ir REACH Reglamentas) ir neapima nė vieno iš Bendrovės kraunamų krovinių, nes cheminėms medžiagoms PAVĮ prasme nepriskiriamos medžiagos, kurios PŪV vykdytojo yra nenaudojamos chemijos pramonėje. Šiuo atveju Bendrovė nei veikia chemijos pramonėje, nei tokias medžiagas naudoja.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmetė.
4. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino pareiškėjo ir atsakovo nurodytas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į AAĮ nuostatas (192 str.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ nuostatas (2 p.).
5. Teismas nurodė, kad fosforitų sandėliavimo aikštelės (krova iš laivo į aikštelę vykdoma taršos šaltiniais Nr. 697 ir 699) yra numatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 10 ir 11 krantinėse, kuriose buvo numatyta vykdyti geležies rūdos krovą ir sandėliavimą ir dėl kurios buvo priimta 2020 m. spalio 7 d. atrankos išvada, kurioje konstatuota, kad PŪV (geležies rūdos (IOP) krovos procesui ir sandėliavimui Bendrovės nuomojamoje teritorijoje prie krantinių Nr. 10 ir 11 Klaipėdoje) PAV privalomas. Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. paraiškoje pakeisti Taršos leidimą bei 2019 ir 2020 metų atrankos informacijoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią Agentūra atliko atranką dėl PŪV PAV Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir 11, buvo nurodžiusi, kad prie rūdos ir kitų kasybos bei karjerų eksploatavimo produktų, pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų produktų priskiriami ir fosforitų produktai. Pareiškėjas tai yra nurodęs ir 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. 0300-20-180 „Dėl taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygų peržiūros“. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad planuojama fosforitų krova ir sandėliavimas yra savarankiška veikla ir nėra geležies rūdos krovos išplėtimas, atmetė.
6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad fosforitai nėra cheminė medžiaga. Teismas pabrėžė, kad saugos duomenų lape nurodyta geležies rūda, aglomeracija yra cheminė medžiaga, kuri turi priskirtus konkrečius identifikacinius numerius (CAS Nr. 65996-65-8, EC Nr. 265-996-3). Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su cheminėmis medžiagomis (įskaitant ne tik geležies rūdą, granules, bet ir trąšas, statybines medžiagas, žemės ūkio produktus ir kt.), jas sandėliuoja, perkrauna, laiko. Geležis ir įvairios jos formos (granulės, rūda ir jos aglomeracija, dulkės, lydiniai ir t. t.) yra cheminė medžiaga, registruota Europos cheminių medžiagų agentūroje pagal REACH reglamento reikalavimus, pateikta visa jos registracijos dokumentacija.
7. Įvertinęs PAVĮ nuostatas (6 str. 1–5 d.), teismas konstatavo, kad PAV subjektų veikla atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese yra labiau patariamoji, o sprendimo teisė dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo yra suteikta Agentūrai, kuri sprendimą priima įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo. Agentūrai sprendžiant, ar būtina atlikti PAV, svarbūs PAVĮ 7 straipsnio 4–7 dalyse įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant turi būti priimama PAV atrankos išvada. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PAVĮ 7 straipsnio 4–7 dalyse įtvirtintu reguliavimu siekiama optimalaus PŪV organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį, interesų derinimo. Atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad PŪV gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl konkretaus galimo poveikio masto.
8. Teismas nurodė, kad, Agentūrai priimant sprendimą, ar PŪV yra privalomas PAV, ypatingą reikšmę turi atrankos kriterijų dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo įvertinimas. Pareiškėjui vykdant ūkinę veiklą yra viršijamos teršalų, išmetamų į aplinką, teisės aktuose nustatytos ribinės vertės, pareiškėjas pažeidžia Taršos leidimo sąlygas. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, 2019 metais aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenis, vadovaudamasi Taisyklių 80.1 punktu, PAVĮ 1 priedo 6.6 papunkčiu ir 14 punktu, priėmė sprendimą pakeisti Taršos leidimą Taisyklių nustatyta tvarka atlikus PAVĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas PAV procedūras, kadangi planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, kaip nustatyta PAVĮ.
III.
9. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Bendrovės veikla nepatenka į PAVĮ reguliavimo sritį, todėl priimti Sprendimą nebuvo teisinio pagrindo. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis PAVĮ 2 priedo 14 punktu, turi būti atlikta atranka dėl PAV. Teismo motyvai, kad Agentūra turi teisę atlikti atitinkamus veiksmus atliekant PAV procedūras, taip pat Agentūra, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į gyventojų skundus, yra nesusijęs su bylos dalyku, nes bylos dalykas yra ne pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos PAV ar atranka, bet Agentūros reikalavimo atlikti atranką dėl PAV teisėtumas.
10.2. Atrankos dėl PAV atrankos procedūros ir PAV turi būti atliekami ne tuomet, kai Agentūros manymu, tai yra reikalinga, ar kai sulaukiama gyventojų skundų dėl ūkio subjektų veiklos, bet esant labai konkretiems PAVĮ nustatytiems pagrindams (PAVĮ 7 str. 2 d.). PAV atrankos ir PAV atlikimo pagrindai yra ne Agentūros manymas ar vertinimas, bet PAVĮ 1 ir 2 prieduose nurodytos veiklos.
10.3. Teisės aktai nenumato, kad kokiai nors krovos veiklai turėtų būti atliekama atranka dėl PAV ar PAV, ši veikla nepatenka į PAVĮ 1 ir 2 priedus. Nurodžiusi, kad atranka dėl PAV turi būti atlikta krovos veiklai, Agentūra rėmėsi teisės normomis (PAVĮ 1 ir 2 priedų 6.6 p.), numatančiomis PAV procedūrų atlikimą cheminių medžiagų saugojimo veikloms, kurios vykdomos chemijos pramonėje. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė.
10.4. Pareiškėjo veiklos nepagrįstas priskyrimas chemijos pramonei pagal PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktį ir faktas, kad pareiškėjas nevykdo chemijos pramonės veiklos, yra konstatuoti įsiteisėjusiu ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią bylos šalims turinčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021 paliko nepakeistą.
10.5. Fosforitai nėra cheminė medžiaga pagal PAVĮ. Fosforitai nėra registruoti pagal REACH reglamentą ir atitinkamai neturi CAS numerio būtent dėl to, kad jie, kaip natūrali medžiaga, nėra laikomi turinčiais kokį nors neigiamą poveikį aplinkai, atitinkamai, negali būti laikomi chemine medžiaga PAVĮ prasme. Kadangi REACH reglamentas natūralių iškasenų nelaiko keliančiomis pavojų žmonių sveikatai, nėra aišku, kodėl Agentūra tokias medžiagas traktuoja kaip chemines medžiagas PAVĮ prasme. Toks išplėstinis nepagristas įstatymo aiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo tikslų.
10.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Agentūra fosforitų krovos ir sandėliavimo veiklą pagrįstai traktavo kaip planuojamos geležies rūdos krovos ir sandėliavimo veiklos išplėtimą.
10.7. Agentūra, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą informaciją, privalėjo patikslinti Taršos leidimo sąlygas, tačiau be jokio teisinio pagrindo įpareigojo pareiškėją atlikti atranką dėl PAV.
11. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsakovas Agentūra 2024 m. gegužės 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2024 m. gegužės 13 d. sudarytą pareiškėjo ir atsakovo taikos sutartį, kurią bylos šalys prašo patvirtinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 str. 1 d.).
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Agentūros 2021 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-2175 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros ir poreikio pakeisti taršos leidimą“ (Sprendimas) pagrįstumo ir teisėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.
14. Nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2024 m. gegužės 13 d. bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti. Taikos sutartyje be kita ko nurodoma, jog atsakovas pagal pareiškėjo paraišką pakeisti Taršos leidimą 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (30-3)-A4E-4657 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 pakeitimo“ pakeitė Taršos leidimą, o Agentūrai pakeitus Taršos leidimą, pareiškėjo prašymas, pateiktas 2021 m. sausio 29 d. raštu, bei šio prašymo pagrindu priimtas Sprendimas neteko prasmės.
15. Teisė sudaryti taikos sutartį administraciniame procese įtvirtinta ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje be kita ko nurodoma, jog bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
16. Įvertinus 2024 m. gegužės 13 d. taikos sutarties turinį matyti, kad šia sutartimi bylos šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vertinant šios taikos sutarties turinį nenustatyta, kad jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, patvirtina 2024 m. gegužės 13 d. taikos sutartį ir nutraukia administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
18. Pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti sumokėta 22,5 Eur (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.), o už apeliacinį skundą sumokėjo 12 Eur, nors turėjo būti sumokėta 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, todėl pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (1,25 Eur) grąžintina pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
19. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžinama pusė jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Patvirtinti pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Šalys) 2024 m. gegužės 13 d. sudarytą šią taikos sutartį (toliau – ir Sutartis):
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiima prašymą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, pateiktą 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 0300-20-48 „Dėl taršos leidimo sąlygų peržiūros“.
2. Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (30.3)-A4E-2175 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros ir poreikio pakeisti taršos leidimą“ pripažįstamas netekusiu galios.
3. Pasirašydamos Sutartį, Šalys pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad Sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; Sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią bei interesus, Šalių yra tinkamai suprastos; Šalys turi visus įgaliojimus, leidimus, sutikimus ir kitus reikiamus dokumentus Sutarties pasirašymui ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymui; Sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas.
4. Šalys susitaria, kad kiekviena iš Šalių apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos. Teismo išlaidas, joms esant, padengia pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.
5. Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ naudai bus grąžinta 50 procentų jo sumokėto žyminio mokesčio sumos.
6. Šalys susitaria, kad, jeigu bet kuri iš Šalių nevykdo, netinkamai vykdo ar kitaip pažeidžia Sutartį, kaltoji Šalis turės atlyginti visus kitos Šalies patirtus nuostolius.
7. Šalys patvirtina, kad, įvykdžius Sutarties sąlygas, Šalys viena kitai neturės ir nereikš jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų bei neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų, susijusių su šia administracine byla ir joje nagrinėtu ginču ir (ar) šia Sutartimi, bei laikys šį ginčą visiškai išspręstu.
8. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš Sutarties ar susiję su ja, yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
9. Šalys patvirtina, kad Sutartis sudaroma laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų ir apribojimų.
10. Šalims yra žinomos Sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, nurodytos ABTĮ 51, 103 ir 104 straipsniuose, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta Sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lotynų kalba – res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.
11. Sutartis įsigalioja ir privalo būti vykdoma nuo teismo nutarties, patvirtinančios Sutartį, įsiteisėjimo momento.
12. Sutartis sudaroma trimis egzemplioriais, kurių vieną atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikia teismui, o kiti lieka Šalims. Tuo atveju, jei Sutartis pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu, sudaromas vienas Sutarties egzempliorius.
13. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ, prašo teismo patvirtinti šią Sutartį rašytinio proceso tvarka ir administracinę bylą nutraukti.
14. Šalys susitaria, kad šią Sutartį teismui patvirtinti pateiks Agentūra.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ žyminio mokesčio permoką – 1,25 Eur (vieną eurą ir 25 centus) ir 16,88 Eur (šešiolika eurų ir 88 centus) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė