Administracinė byla Nr. A556 - 33/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1.; 9.1.1.2.; 9.8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (T 1, b. l. 1–3) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 68-253 ir Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (15.11.-15)-T3-27.
Pareiškėjas paaiškino, kad apskaičiuojant mokesčius buvo nesilaikyta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 straipsnyje deklaruotų apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų: teisingumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą. Nurodė, kad apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčius už 2006 metus vadovautasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata ir mokesčio suma apskaičiuota pagal atliekamą įvertinimą, nes konstatuota, jog 2006 metais jis su žmona V. D. patyrė daugiau išlaidų, negu gavo pajamų, nepateikė visų išlaidų dokumentų, nurodė nerealiai mažas vartojimo išlaidas, todėl tiesioginiais metodais tikrintojas esą negalėjo nustatyti jų kaip mokesčių mokėtojų bazės ir rėmėsi Statistikos departamento internetiniame puslapyje nurodytomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Pažymėjo, kad jis su žmona nevengė jokių savo prievolių kaip mokesčių mokėtojai, todėl nesutinka su išvada, jog jo su žmona kaip sutuoktinių pajamos, gautos iš žemės ūkio, yra nepagrįstos, nes jie neturėjo žemės ir nebuvo įregistruotas ūkininko ūkis. Akte nepažymėta, kokiais dokumentais galėjo pagrįsti pajamas iš žemės ūkio, bet pripažįstama, kad pajamų, gautų už parduotą pieną, pagrindimui buvo pateiktos pieno supirkimo knygelės. Pareiškėjo manymu, nebuvo atsižvelgta į protingumo ir teisingumo kriterijus (MAĮ 6 str.). Pažymėjo, kad įstatymas (MAĮ 68 str. 1 d.) nereikalauja pagrįsti tokio senumo (iki tikrinimo pradžios – 2004-01-01) gautas pajamas ir turėtas išlaidas. Priskaičiuotos mokesčių sumos už 2007 m. yra nepagrįstos, neatsižvelgus į jo ir jo žmonos V. D. teiktus paaiškinimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis „Daimler Chrysler“ S 320 CDI buvo parduotas UAB „SEB lizingas“ už 186 000 Lt ir bankas už perkamą automobilį apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 15 procentų gyventojų pajamų mokestį – 27 900 Lt. Todėl antrą kartą jo apmokestinti neturi teisės. Dėl įplaukų, gautų iš S. N. ir Lin Chien Hung bei Ultimate Velocyti, LTD, paaiškino, kad ta aplinkybė, jog įmonės likvidatoriui nepavyko gauti reikiamos informacijos apie V. D. sandorius su įmone Ultimate Velocity, LTD, ir tai, jog įmonės 2007-01-10 pasirašytame dokumente dėl naudojimosi V. D. sąskaita nurodytas pasenęs PVM kodas, ir tai, jog tikrintojams nepavyko tarp įmonės darbuotojų ar atstovų aptikti Kęsto, negali būti pagrindu taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir visas šias sumas, kurios buvo išmokėtos konkretiems asmenims, pripažinti jų kaip sutuoktinių pajamomis. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad už 2006 m. pirktą sklypą mokėjo sutaupytais pinigais iš žemės ūkio, darbo užmokesčio ir tėvų duotų pinigų, gyveno taupiai, metams pragyvenimui išleisdavo 5 000 Lt, o už 2007 m. pirktą automobilį mokėjo sutaupytais ir pasiskolintais pinigais. Piniginių dovanų ir santaupų nedeklaravo.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 21-24) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad atliktas pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, preziumuota, kad sutuoktinių pareiškėjo J. D. ir V. D. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotos lėšos ir patirtos išlaidos buvo ne asmeninės, o bendros šeimos. Atsižvelgiant į Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, į pareiškėjo sutuoktinės teiktą paaiškinimą apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas, į patikrinimo metu nustatytas pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidas, bei į tai, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nėra teikę vienkartinės gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, Inspekcija pagrįstai pripažino, jog 2004-01-01 pareiškėjo ir jo sutuoktinės turima piniginių lėšų bankuose ir ne bankuose suma sudarė po 50 000 Lt kiekvienam sutuoktiniui. Inspekcija įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų likutį 2004-01-01 (100 000 Lt), pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004 m. laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas nustatė, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2004-12-31 turėjo 97 231,13 Lt piniginių lėšų likutį. Inspekcija pareiškėjui už 2004 m. apskaičiavo grąžintiną 341 Lt GPM. Pažymėjo, kad Inspekcija įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų likutį 2005-01-01 (97 231,13 Lt), pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2005 m. laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas nustatė, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2005-12-31 turėjo 164 876,43 Lt piniginių lėšų likutį. Inspekcija pareiškėjui už 2005 m. GPM neapskaičiavo. Inspekcija įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų likutį 2006-01-01 (164 876,43 Lt), pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas, 2006 m. laikotarpio pabaigai piniginių lėšų likutį banke nustatė, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006-12-31 patirtos išlaidos 63 252 Lt viršijo pajamas. Mokesčių administratorius rėmėsi MAĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės) 4, 6.1 punktais. Teigė, kad pareiškėjui nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų pajamų gautų iš nenustatytų šaltinių, kurios vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio nuostatomis turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM (iki 2007-05-02). Už 2006 m. pareiškėjo mokesčių bazės nustatymas atitinka Taisyklių 6.3.3. ir 6.3.4. punktuose numatytus išlaidų ir grynosios vertės metodą. Vietos mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl jo vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis, kaip tai numatyta Taisyklių 16 punkte. Pareiškėjui nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, patikrinimo metu taikant MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatas, t. y. įvertinus pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. pajamų ir išlaidų balansą ir nustačius, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, nustatytas 31 626 (63252/2) Lt skirtumas pagrįstai priskirtas prie kitų pajamų, kurios 2006 m. mokestiniu laikotarpiu apmokestintos vadovaujantis GPMĮ nuostatomis ir pareiškėjui papildomai apskaičiuota 8 525 Lt GPM. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas taip pat buvo pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., kurioje deklaravo grąžintiną 17 Lt GPM sumą, kuri pareiškėjui grąžinta 2007 m. Todėl Inspekcija pareiškėjui už 2006 m. apskaičiavo 8 542 Lt GPM. Atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo metu, pagal pareiškėjo sutuoktinės asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašus nustatyta, kad 2007 m. S. N. į minėtą sąskaitą pervedė 284 619,94 Lt, o Lin Chien Hung į minėtą sąskaitą pervedė 20 278,39 Lt. Taip pat nustatyta, kad į tą pačią banko sąskaitą pareiškėjo sutuoktinė gavo užmokestį, nedarbo draudimo išmokas, atkurtas rublines santaupas bei minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo vartojimo išlaidoms dengti (pirkiniams, mokėjo už buitinių atliekų išvežimą, telefoninius pokalbius). Pareiškėjo sutuoktinė vietos mokesčių administratoriui pateikė: 2007-01-10 dokumentą, pasirašytą su Ultimate Velocity, LTD (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD ir V. D. sutinka, kad bendrovė galėtų naudotis jos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiant pinigus bendrovės tiekėjams Lietuvoje; bei dokumentą kuriame nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio siuntė pinigus, pasinaudodama V. D. sąskaita, šiems fiziniams asmenims: A. V. – 18 975 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – ir GBP), J. K. – 14 250 GBP, Ž. V. – 20 750 GBP, A. A. – 18 000 GBP. Dokumente nurodyta, kad pinigai buvo siunčiami apmokėti už navigacijos įrenginius. V. D. sąskaita buvo naudojama tik kaip tarpinė sąskaita norint sutaupyti už tarptautinius banko pavedimus. Abu V. D. dokumentai pasirašyti, tačiau nei viename iš jų nenurodytas bendrovės Ultimate Velocity, LTD atstovo, pasirašiusio dokumentus, vardas bei pavardė, nenurodytos nei piniginių lėšų pervedimo datos, nei piniginių lėšų gavėjų banko sąskaitų numeriai. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad faktiškai V. D. pervestos piniginių lėšų sumos neatitiko jos pateiktame dokumente Ultimate Velocity, LTD nurodytų sumų. Be to, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad ji pinigines lėšas fiziniams asmenims perveda kaip Ultimate Velocity, LTD tarpininkė, priešingai, mokėjimo paskirtyje nurodyta: skolos grąžinimas arba sąskaitos papildymas. Iš apklaustų asmenų paaiškinimų turinio, išskyrus A. A. paaiškinimą, matyti, kad jie į savo sąskaitą gautas piniginių lėšų sumas siejo su atsiskaitymais už parduotą audio aparatūrą fiziniam asmeniui Kęstui, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti duomenų leidžiančių identifikuoti asmenį vardu Kęstas. Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės vidaus pajamų tarnybą su tikslu gauti informaciją apie V. D. sandorius su Ultimate Velocity, LTD bei informaciją apie S. N. pervedamas pinigines lėšas, kuri 2010-03-12 raštu informavo, kad Ultimate Velocity, LTD įsteigta 2005-01-27, tačiau duomenų bazėje nurodoma, kad nuo 2008-01-14 turi likviduojamos bendrovės statusą. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius kreipėsi į bendrovės likvidatorius su tikslu gauti informaciją apie šios bendrovės sandorius su V. D., tačiau tokios informacijos jie suteikti negalėjo. Mokestinio patikrinimo metu buvo gautas dar vienas raštas iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus, kuriame nurodoma, jog PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) (minėtas kodas nurodytas V. D. pateiktame dokumente vietos mokesčių administratoriui) buvo išregistruotas 2005-02-01, kai Ultimate Velocity, LTD pakeitė savo statusą į ribotos atsakomybės bendrovę. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nurodė, kad pagal jų turimus duomenis Ultimate Velocity, LTD turi tik vieną banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina V. D. teiginių, jog ji veikė kaip tarpininkė ir 304 898,33 Lt nėra jos ir jos sutuoktinio pajamos. Įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias V. D. teiginiams, nesant įrodymų, jog į jos sąskaitą banke pervesti pinigai nėra jos (šeimos) pajamos, nustačius, jog V. D. į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti, vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į V. D. sąskaitą yra jos ir jos sutuoktinio pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad V. D. 2007-03-05 į savo sąskaitą įnešė 186 451,20 Lt. Dėl šių į sąskaitą įneštų grynųjų pinigų V. D. 2009-08-10 paaiškinime nurodė, kad įnešti pinigai yra iš uždirbtų ir sutaupytų pinigų, kurie buvo pakeisti į eurus, įnešti į banką ir tą pačią dieną pervesti už automobilį „Mercedes“. Tačiau pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, todėl V. D. į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt negalėjo būti šeimos santaupos. Pažymėjo, kad vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 6 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs pareiškėjo 2007 m. pajamas (įskaitant patikrinimo metu nustatytas 165 475 Lt pajamas) pagrįstai papildomai už 2007 m. pareiškėjui apskaičiavo 44 651 Lt GPM, o vadovaudamasis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 40 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi pagrįstai apskaičiavo 18 995 Lt GPM delspinigių ir skyrė 30 procentų (15 856 Lt) dydžio baudą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 2, b. l. 157) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu (T 2, b. l. 177-185) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar atitinkamais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjas turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jo (šeimos) išlaidoms, ir ar pagrįstai į pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitą 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM. Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog sutuoktinių pareiškėjo J. D. ir V. D. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotos lėšos ir patirtos išlaidos buvo ne asmeninės, o bendros šeimos. Teismas, vadovaudamasis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjo ir jo sutuoktinės teiktais paaiškinimais apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytas pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidas, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nebuvo pateikę vienkartinės gyventojo 2003 m gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai pripažino, jog 2004 m. sausio 1 d. pareiškėjo ir jo sutuoktinės turima piniginių lėšų bankuose ir ne bankuose suma sudarė po 50 000 Lt kiekvienam, o 2004 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė turėjo 97 231,13 Lt piniginių lėšų likutį. Teismas nustatė, kad pareiškėjui už 2005 m. GPM neapskaičiuotas. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų likutį 2006 m. sausio 1 d. (164 876,43 Lt), pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas, 2006 m. laikotarpio pabaigai piniginių lėšų likutį banke nustatė, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 31 626 (63252/2) viršijo pajamas. Todėl pareiškėjui papildomai apskaičiuota 8 525 Lt GPM. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., kurioje deklaravo grąžintiną 17 Lt GPM sumą, kuri jam grąžinta 2007-05-10, todėl Inspekcija pareiškėjui už 2006 m. apskaičiavo 8 542 Lt GPM. Inspekcijos patikrinimo metu pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos bei patirtos išlaidos nustatytos pagal jų pateiktų dokumentų duomenis, patikrinimo metu surinktą bei iš bankų gautą informaciją, todėl, teismo vertinimu, gautos pajamos ir patirtos išlaidos už 2004–2007 metus pagrįstai laikomos teisingomis. Teismas nurodė, kad buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas su sutuoktine nepagrindė dalies nurodytų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Teismas taip pat nurodė, kad, įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias pareiškėjo sutuoktinės teiginiams, nesant įrodymų, jog į V. D. asmeninę sąskaitą banke pervesti pinigai nėra šeimos pajamos, nustačius, jog pareiškėjo sutuoktinė į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti, vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į V. D. sąskaitą yra pareiškėjo ir jos sutuoktinės pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė 2007 m. kovo 5 d. į savo sąskaitą įnešė 186 451,20 Lt, dėl šių į sąskaitą įneštų grynųjų pinigų 2009 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime nurodė, kad įnešti pinigai yra iš uždirbtų ir sutaupytų pinigų, tačiau įvertinus prieštaringus paaiškinimus, kurie nebuvo nepagrįsti jokiais dokumentais, taip pat nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt galėjo būti pareiškėjo šeimos santaupos. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias V. D. teiginiams, pareiškėjui ir jo sutuoktinei nepateikus į V. D. sąskaitą įneštų piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, jog V. D. 2007 m. įneštos į asmeninę banko sąskaitą pajamos priskirtinos minėtu laikotarpiu Lietuvoje gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų pajamų gautų iš nenustatytų šaltinių, kurios vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM (iki 2007 m. gegužės 2 d.). Teismas nurodė, kad vietos mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis, kaip tai numatyta Taisyklių 16 punkte. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami VMI prie FM ir Inspekcijos sprendimai yra pagrįsti byloje esančių įrodymų visuma, pagrįsti ir teisėti. Todėl pareiškėjo skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 188-190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad mokesčių administratorius nesilaikė GPMĮ 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Šio argumento neanalizavo ir teismas, konstatavęs išvestinę to paties įstatymo normą, įtvirtintą 27 straipsnyje. Mokesčių administratorius šiame ginče nukrypo nuo neseniai imtos skelbti naujos doktrinos tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių - pagalbos, geranoriško bendradarbiavimo, ką iš esmės nustato ir MAĮ 6 straipsnyje, deklaruodamas apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų - teisingumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą. Teismas rėmėsi tik atsakovo išvadomis, kaip dominuojančios bylos šalies, nepagrįstai priskirdamas jam pareigą įrodinėti, kad į jo žmonos V. D. sąskaitą įplaukę pinigai nebuvo jų šeimos pajamos, nors byloje yra konkrečių asmenų paliudijimai, kad jie pinigus gavo. Pažymi, kad MAĮ (68 str. 1 d.) nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Šiuo požiūriu reikia įvertinti ir mokesčių administratoriaus reikalavimą pagrįsti pajamas iki 2004 metų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 1-4) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 6) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl to, ar atitinkamais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjas turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jo (jo šeimos) išlaidoms, ar pagrįstai į pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitą 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM.
MAĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.
Tikrinamoje administracinėje byloje mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. pajamų ir išlaidų balansą bei nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 63 252 Lt viršijo pajamas. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjui nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatas. Pareiškėjui priklausančią mokėti GPM sumą mokesčių administratorius apskaičiavo, taikydamas išlaidų ir grynosios vertės metodą. Kadangi mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis kaip tai numatyta Taisyklių nuostatose.
Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, jog pareiškėjo argumentai nepaneigia patikrinimo akto duomenų pagrįstumo. Nustačius, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, nustatytas 31 626 (63252/2) Lt skirtumas pagrįstai priskirtas prie kitų pajamų, kurios 2006 m. mokestiniu laikotarpiu apmokestintos vadovaujantis GPMĮ nuostatomis ir pareiškėjui papildomai apskaičiuotas GPM.
Byloje taip pat nustatyta, kad į pareiškėjo sutuoktinės asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 2007 m. pervesta 304 898,33 Lt (S. N. pervedė 284 619,94 Lt, o Lin Chien Hung - 20 278,39 Lt). Į tą pačią banko sąskaitą pareiškėjo sutuoktinė taip pat gavo užmokestį, nedarbo draudimo išmokas, atkurtas rublines santaupas bei minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo vartojimo išlaidoms dengti.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas procesinės teisės normų.
Analizuojant byloje esančius faktinius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tokias bylai svarbias aplinkybes kaip: V. D. vietos mokesčių administratoriui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD siuntė pinigus fiziniams asmenims pasinaudodama V. D. sąskaita, pasirašyti, tačiau nei viename iš jų nenurodytas bendrovės Ultimate Velocity, LTD atstovo, pasirašiusio dokumentus, vardas bei pavardė; V. D. pateiktuose dokumentuose nenurodytos nei piniginių lėšų pervedimo datos, nei piniginių lėšų gavėjų banko sąskaitų numeriai; faktiškai V. D. pervestos piniginių lėšų sumos neatitiko jos pateiktame dokumente Ultimate Velocity, LTD nurodytų sumų, be to, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad V. D. pinigines lėšas fiziniams asmenims perveda kaip Ultimate Velocity, LTD tarpininkė; mokestinio patikrinimo metu buvo apklausti minėti asmenys, į kurių sąskaitą V. D. pervedė pinigus, tačiau nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad juos būtų sieję kokie nors ryšiai su V. D., S. N., Ultimate Velocity, LTD ar Lin Chien Hung; mokestinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės vidaus pajamų tarnybą su tikslu gauti informaciją apie V. D. sandorius su Ultimate Velocity, LTD bei informaciją apie S. N. pervedamas pinigines lėšas, kuri 2010 m. kovo 12 d. raštu informavo, jog Ultimate Velocity, LTD įsteigta 2005 m. sausio 27 d., tačiau duomenų bazėje nurodoma, kad nuo 2008 m. sausio 14 d. turi likviduojamos bendrovės statusą. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius kreipėsi į bendrovės likvidatorius su tikslu gauti informaciją apie šios bendrovės sandorius su V. D., tačiau tokios informacijos jie suteikti negalėjo; V. D. vietos mokesčių administratoriui pateiktame 2007 m. sausio 10 d. dokumente nurodytas nuo 2005 m. vasario 1 d. negaliojantis PVM mokėtojo kodas; byloje nėra duomenų leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog S. N. yra Ultimate Velocity, LTD atstovas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad bylos medžiaga nepatvirtina V. D. teiginių, jog ji veikė kaip tarpininkė ir 304 898,33 Lt nėra jos ir sutuoktinio pajamos.
Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nesant įrodymų, jog į V. D. asmeninę sąskaitą banke pervesti pinigai nėra jos (šeimos) pajamos, nustačius, jog V. D. į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams (šeimos) ir šeimos narių poreikiams tenkinti, pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į V. D. sąskaitą yra jos ir jos sutuoktinio pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad V. D. 2007 m. kovo 5 d. į savo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, įnešė 186 451,20 Lt. Kadangi V. D. 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, todėl V. D. į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt negalėjo būti šeimos santaupos.
Taigi surinktų faktinių duomenų visuma neabejotinai buvo įvertinta tinkamai, t. y. ne besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai. Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad V. D. 2007 m. įneštos į asmeninę banko sąskaitą pajamos priskirtinos minėtu laikotarpiu Lietuvoje gautoms pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nagrinėjant šį mokestinį ginčą buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė - Maculevičienė