Civilinė byla Nr. e2-2245-676/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00622-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Agnei Baranauskaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Gintarui Karpui,

trečiajam asmeniui Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ atstovei Linai Kazlauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei J. S., trečiasis asmuo Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., atžvilgiu, pakeisti 2017 m. Klaipėdos apylinkės teismo priteistą išlaikymą ir priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo

Trečiasis asmuo Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Teismo

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis atsakovė J. S. yra nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., motina. 2017 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota V. J. ir terminuotai metams J. S. tėvų valdžia nepilnamečių sūnų – D. J. ir A. J. atžvilgiu, bei iš tėvų priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui, iki vaikų pilnametystės; vaikų nuolatiniu globėju/ rūpintoju buvo paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“. K. D. ir A. J. yra nustatyti dideli specialieji poreikiai, neįgalumas, todėl 2018 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jiems buvo pakeistas nuolatinis globėjas/rūpintojas, o nuolatiniu rūpintoju paskirtas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, ten pat nustatant ir berniukų rūpybos vietą.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog 2017 m. kovo 24 d. sprendimu atsakovei laikinai apribojus motinos valdžia vaikams D. J. ir A. J., atsakovei sudaryta galimybė pakeisti savo elgesį, išsiugdyti tinkamus motinystės įgūdžius, tačiau atsakovė savo elgesio nepakeitė, nerodė noro bendrauti su savo sūnumis bei juos susigrąžinti. Nuo 2018 m. birželio 1 d., t.y. nuo dienos, kai vaikai buvo apgyvendinti Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, bylos duomenimis atsakovė tik vieną kartą aplankė sūnus globos įstaigoje, kelis kartus telefonu kalbėjo su sūnumi Deividu bei atsiuntė savo vaikams vieną siuntinį, o priteisto išlaikymo sūnums atsakovė neteikia. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė motinos pareigų nevykdo, vaikais nesirūpina, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nedalyvauja savo vaikų gyvenime ir nededa pastangų sukurti tinkamą vaikams gyventi aplinką. Atsakovė nerodo noro ar pasiryžimo keisti gyvenimo būdą ir skirti save motinystei. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovei tinkamai vykdyti motinos pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis ir jie galėtų grįžti gyventi į atsakovės šeimą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė yra abejinga savo kaip motinos pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).  Bylos duomenimis atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015),.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

2018 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi  nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., globėju paskirtas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis kaip tretysis asmuo; taip pat nustatyta nepilnamečių vaikų D. J. ir A. J., gyvenamoji vieta  Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“. Bylos duomenimis Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ tinkamai atlieka jam patikėtas nuolatinio rūpintojo funkcijas, jaunuoliai centre yra tinkamai prižiūrimi, jiems teikiamos kvalifikuotos sveikatingumo paslaugos, Todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, prašymų, nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., nustatyta gyvenamoji vieta nekeistina, taip pat nespręstinas ir klausimas dėl paskirto globėjo pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimu iš atsakovės nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., išlaikymui priteista po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui, iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovės po 150 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį vaikai išaugo, atitinkamai padidėjo ir vaikų poreikiai (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotinas vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas.

Bylos duomenimis atsakovė išlaikymo vaikams neteikia. Duomenų apie tai, kad atsakovė dirba, byloje nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų bei įrodymų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, ribojančius jos galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors duomenų apie atsakovės turtinę padėti nėra, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti jos amžių ir galimybes atitinkančias pajamas, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovė turi dėti pastangas ir bent minimaliai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovės vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2020 m. sausio 28 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., atžvilgiu.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-676/2017 nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., išlaikymui priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2020 m. sausio 28 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“, įmonės kodas 190979880, nepilnamečių vaikų D. J., gimusio 2002 m. birželio 21 d., ir A. J., gimusio 2004 m. birželio 9 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                    Raimondas Dilys