Civilinė byla Nr. e2-13-322/2022

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00177-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.16.5; 3.4.1.11.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2022 m. sausio 26 d.

                              Kelmė

               Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

     sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

     dalyvaujant ieškovės atstovams R. B. ir  M. B.,

     atsakovės atstovams Ž. G. ir  T. P.,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

       n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą  su ieškiniu, kuriuo dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 31 547,04 Eur skolą, 998,40 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl 49 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties 1.5 p. buvo numatyta, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.3 p. numatyta, jog tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau nei 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Pasibaigus sutarties terminui atsakovė ir toliau naudojosi patalpomis bei iki šiol patalpų ieškovei neperdavė. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė už patalpų nuomą mokėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. jokio nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo ir nemoka iki šiol, todėl iki 2020 m. sausio 4 d. yra skolinga ieškovei 31547,04 Eur nuomos mokesčio ir 998,40 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą  dieną. Ieškinyje nurodoma, kad nors pagal sutarties 5.2p. yra numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, ieškovas, manydamas, kad sutartimi numatytas delspinigių dydis yra per didelis, savo iniciatyva mažina iki 0,02 procento už 180 dienų.

3.       Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas ir iš atsakovės priteista 31547,04 Eur skola, 998,40 Eur delspinigiai, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidos.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kad  su ieškiniu bei jo pagrindu priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 49 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pritaikytas laikyti chemines medžiagas (ploviklius ir inhibitorių). 2017 metais atsakovė nuomojamomis patalpomis nebesinaudojo, nes  nusprendė nebevykdyti komercinės veiklos, kuriai buvo reikalingi chemikalai. Nors  ieškovė nurodo, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi nuomojamų patalpų ir vis dar jas naudoja, kad  grąžinant ieškovei patalpas šalys nėra pasirašiusios patalpų perdavimo-priėmimo akto, tačiau tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, nes atsakovė faktiškai grąžino nuomojamas patalpas ieškovei po vienerių metų patalpų nuomos. Nuomos sutarties 3.1.1. p., 3.1.3., 3.2.8. p. yra įtvirtinta, kad patalpos turi būti tiek perduodamos atsakovei, tiek grąžinamos ieškovei pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Tačiau šalys nepasirašė perdavimo-priėmimo aktų nei kai patalpos buvo perduodamos atsakovei, nei kai atsakovė jas grąžino ieškovei, nes tarp šalių buvo susiformavusi tokio pobūdžio praktika, kuri buvo tinkama abejoms sutarties šalims ir jos dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Patalpų perdavimo ar grąžinimo faktas nėra privalomai konstatuojamas tik remiantis tarp šalių pasirašytais perdavimo-priėmimo aktais, tačiau gali būti konstatuojamas ir remiantis kitų sutarties šalių įsipareigojimų vykdymu ar nevykdymu pagal sutartį. Kad tarp šalių buvo susiklostę būtent tokie santykiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad  atsakovė ieškovei už komunalines paslaugas pagal nuomos sutartį mokėjo kas ketvirtį, nors sutarties 1.4. p. yra įtvirtinta, kad mokama kiekvieną mėnesį, o sutarties 2.1 p. numatyta, kad atsakovė komunalinius mokesčius turi mokėti už praėjusį ketvirtį. Atsakovė ir ieškovė nuomos sutartyje esančią nuostatų koliziją išsprendė ne pasirašydamos atskirą susitarimą, o konkliudentiniais veiksmais: ieškovei išrašant komunalinių mokesčių sąskaitą už ketvirtį, o atsakovei šiuos mokesčius apmokant, t. y. patvirtinant, kad jai toks mokėjimas yra tinkamas. Nors nuomos sutarties 6.5. p. įtvirtinta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu, tačiau šalys sutarties nuostatas pakeitė konkliudentiniais veiksmais, t. y. vienai iš šalių atliekant tam tikrą veiksmą ne pagal sutarties nuostatas, o kitai nereiškiant pretenzijų dėl sutarties nuostatų nesilaikymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys pasitikėjo viena kita, buvo ir yra susietos verslo ryšiais, todėl vien perdavimo-priėmimo akto nepasirašymas atsakovei grąžinant patalpas, negali būti laikomas aplinkybe, kuri patvirtina, jog patalpos ieškovei nebuvo grąžintos. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad išsiieškoti beveik 3 metus egzistuojančią skolą, o toks ieškovės elgesys laikomas pažeidžiančiu ekonomiškumo ir sąžiningumo principus. Taip pat ieškovė nepateikė nei vienos neapmokėtos nuomos mokesčio sąskaitos, nes sąskaitos už Negyvenamųjų patalpų nuomą buvo išrašinėjamos tik 2016 metais, kai atsakovė realiai naudojosi nuomojamomis patalpomis, nuo to momento, kai atsakovė perdavė patalpas ieškovei, ši neišrašė nei vienos PVM  sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, kas patvirtina nuomos santykių nutraukimą nuo 2017 m. sausio 1 d. Taip pat, ieškovė nei karto nuo pat 2017 m. sausio 1 d.  iki 2020 m. sausio 6 d. nėra pateikusi atsakovei pretenzijos dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo, ši skola neįtraukta į 2019 m. balandžio 30 d. šalių pasirašytą Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kas patvirtina, kad tokia skola neegzistuoja. Ieškovė 2017 m. sausio 1 d. nustojo išrašinėti atsakovei sąskaitas už patalpų nuomą ir dėl to, kad ieškovė iki 2020 m. sausio 6 d. nei karto nereikalavo, jog atsakovė padengtų neva egzistuojantį skolinį įsipareigojimą, o turėdama progą tarpusavio atsiskaitymų aktu įtvirtinti skolos egzistavimą, to nepadarė, patvirtina, kad ieškovė neįgyvendino savo pareigos reikalauti atsakovę sumokėti egzistuojantį įsiskolinimą, o šios pareigos neįgyvendinimas yra laikomas dar viena aplinkybe, patvirtinančia, kad atsakovė nesinaudojo Negyvenamosiomis patalpomis nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė patalpas išsinuomojo, nes 2016 metų pradžioje pradėjo savo ūkinėje komercinėje veikloje papildomai naudoti dar vieną ploviklį ir inhibitorių, todėl išsinuomotose patalpose  galėjo laikyti visas ūkinei komercinei veiklai reikalingas chemines medžiagas, tačiau 2016 metų pabaigoje atsakovė nusprendė nutraukti vykdytą ūkinę komercinę veiklą, kuriai buvo reikalingi plovikliai ir inhibitoriai, neatliko naujų ploviklių ir inhibitorių užsakymų, nuomoti patalpas vien cheminių medžiagų likučiams laikyti tapo ekonomiškai nenaudinga, todėl atsakovė atlaisvino nuomojamas patalpas, o ploviklių ir inhibitorių likučius perkėlė į atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį  (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų pretenzijų nereiškė, todėl darytina išvada, kad ieškovei toks nuomos sutarties nutraukimo būdas buvo tinkamas. Šalys, tarpusavyje susiformavusių konkliudentinių veiksmų pagrindu laikė, kad Nuomos sutartis baigėsi 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė neturi pagrindo mokėti Ieškovei už Negyvenamąsias patalpas, kurias Atsakovei faktiškai perdavė 2017 m. sausio 1 d.

5.       Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus nurodė, kad  neginčija, kad šalys buvo susijusios akcininkų ryšiais, kad tarp šalių buvo susiklostę geri santykiai, tačiau ieškovės, kaip buvusios atsakovės akcininkės žiniomis, atsakovė 2016 m. - 2017 m. pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais, ( ieškovė skolino atsakovei pinigines lėšas, buvo laiduotoju). Atsakovė nuolat vėluodavo apmokėti sąskaitas už nuomą, todėl 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje buvo susitarta, kad atsakovė mokės tik už komunalines paslaugas, o nuomos mokestį sumokės vėliau.  Aplinkybė, jog ieškovė beveik tris metus nereikalavo nuomos mokesčio buvo sąlygota  sunkios atsakovo finansinės padėties ir didelio ieškovės geranoriškumo bei tarp šalių susiklosčiusių santykių t. y. kad ieškovė, o po to ieškovės vadovo sutuoktinė, buvo atsakovės akcininke. Geranoriški šalių santykiai pasibaigė anksčiau nei nurodo atsakovė, nes ieškovės atstovas ne kartą prašė grąžinti skolas, o  2019 m. liepos 15 d. incidentas tarp ieškovės atstovo R. B. ir  atsakovės darbuotojų  kilo būtent dėl reikalavimo grąžinti skolas. Jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nereikės mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas pagal sutartį, nebuvo, atsakovė mokėjo pagal sutartį už komunalinius mokesčius ir  2017 ir 2018 metais. Nuomos sutartis buvo terminuota ( iki 2017-12-31), ją nutraukti buvo galima įspėjus kitą šalį raštu prieš 3 mėn., bet tokio įspėjimo šalys viena kitai neteikė ir po numatyto termino pabaigos, todėl sutartis tapo neterminuota. Patalpos neatlaisvintos iki šiol, ką patvirtina 2020 m. kovo 27 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotos faktinės aplinkybės, raktai nuo patalpų ieškovei negrąžinti.

6.       Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neneigia, kad antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas užfiksavo, kad patalpose yra rasta dėžė su 2005 m. baudžiamosios bylos numeriu ant kurios užrašyta UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai“, DHL kvitas, ant kurio yra atsakovės kontaktiniai duomenys, kadangi egzistuoja galimybė, jog pastate, kuriame buvo nuomojamos patalpos galėjo būti likę tiek dokumentų, tiek daiktų, kurie sietų atsakovę su minėtu pastatu, nes tame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo nuomojamos negyvenamosios patalpos, dar nuo 1995 m.  buvo įsteigtas ir atsakovės ofisas, per daugelį metų atsakovė ten laikė dokumentus ir užsakinėjo prekes, todėl atsakovei priklausančių daiktų egzistavimas pastate tikrai yra galimas, tačiau patalpose, kuriose yra nufotografuoti neva atsakovei priklausantys daiktai, daiktus laikė ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini), ir kuriai atsakovė pardavinėjo chemines medžiagas. Taigi nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti, kad patalpose nufotografuoti daiktai (tame tarpe ir plastikinės talpa) yra atsakovės. Atsakovė patalpas buvo išsinuomavusi  cheminėms medžiagoms laikyti, bet nusprendusi nebetęsti komercinė veiklos, kuriai buvo reikalingi plovikliai ir inhibitorius( 2017 m. ploviklio neužsakė, o inhibitoriaus užsakė labai nedidelį kiekį ), išsinuomotomis patalpomis 2017 metais nebesinaudojo. Kad nuomos santykiai nutrūko 2017 m. sausio mėnesį patvirtina aplinkybė, kad ieškovė neberašė atsakovei sąskaitų nuomos mokesčiui apmokėti, o sąskaitos už komunalines paslaugas buvo skirtos padengti komunalines paslaugas, kurios buvo suteikiamos atsakovei dėl to, kad atsakovės ofisas buvo tame pačiame pastate, kuriame ir nuomojamos patalpos chemikalams laikyti. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai apie  neva blogą atsakovės finansinę padėtį 2016-2017 metais kas lėmė, kad ieškovė net 3 metus neieškojo skolos dėl nuomos mokesčio nemokėjimo yra nepagrįsti, nes paskolos sutarčių sudarymas, kredito ar faktoringo sutarčių pratęsimas yra siejamas su atsakovės ekonominės veiklos vykdymu prisiimamomis rizikomis ir įmonės investicinių veiksmų organizavimu bei strategija, o ne su bloga finansine padėtimi. Atsakovė veikė pelningai, tai patvirtina įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.  

7.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nuoma apmokėta iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio mėnesio nemokėjo nuomos mokesčio iš viso, komunalinius mokesčius mokėjo iki 2018 m. Skolos suma apskaičiuota nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d.

8.       Atsakovės atstovas nurodė, kad nuoma sumokėta ieškovei yra nuo 2016 m. sausio 1 d.(sausio 4 d.) iki 2017 m. sausio 4 d. Paskutinis mokėjimas atliktas 2018 m. gegužės 3 d. Atsakovė ieškovei neskolinga, nes nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį šalių sutarimu.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 4 d. šalys sudarė nuomos sutartį (toliau - Sutartis), kuria Nuomotojas ( toliau - ieškovė) perdavė laikinai valdyti ir naudoti   Nuomininkui (toliau - Atsakovei) 49 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), pritaikytas laikyti chemines medžiagas. Pagal Sutartį atsakovė   už nuomojamas patalpas įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesinį nuomos mokestį po 14,78 Eur už 1 kv. m. bendrojo ploto, bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį 724,22 Eur +PVM, per ketvirtį 2172,66 Eur +PVM ( Sutarties 1.2. punktas).Sutartyje nurodyta, kad atsakovė už patalpų nuomą moka kas ketvirtį,  o komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius moka kiekvieną mėnesį ( Sutarties 1.3., 1.4 punktai). Patalpų nuomos terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d. ( Sutarties 1.5. punktas). Pagal Sutarties reikalavimus ieškovė, per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo perduoti atsakovei nuomojamas patalpas sutarties šalių įgaliotiems atstovams pasirašant nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktą, o pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį, priimti  iš atsakovės  nuomojamas patalpas taip pat  sudarant perdavimo - priėmimo aktą ( Sutarties 3.1.1. ir 3.1.3 punktai). Atsakovė  Sutartimi įsipareigojo  ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Sutarties galiojimo termino pasibaigimo,  raštu pranešti ieškovei apie paliekamas nuomojamas patalpas ; pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti iškovei  nuomojamas patalpas remiantis perdavimo - priėmimo aktu. Šalys susitarė, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius( Sutarties 4.1 punktas), kad nutraukti Sutartį turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino( Sutarties 4.4 punktas ),  taip pat šalys susitarė dėl aplinkybių, kurioms esant kiekviena šalis turi teisę teismine tvarka nutraukti Sutartį, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino( Sutarties 4.2., 4.3. punktai). Pagal Sutarties 5.2. punktą atsakovė, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos sumos ar kitų mokesčių,  pagal sutartį sumos, už kiekvieną uždelstą dieną ( Sutarties 5.2 punktas). Sutarties baigiamosiomis nuostatomis susitarta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi  turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota( Sutarties 6.3 punktas)

10.       Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nesilaikė sutarties reikalavimo per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, tai yra nuo 2016 m. sausio 4 d.,  perduoti atsakovei jos išsinuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasirašant nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau dėl to ginčo tarp šalių nėra, o pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) ieškovo sąskaitos išrašai apie tai,  kad atsakovė ieškovei 2016 - 2018 metais atliko mokėjimus: 2016 m. liepos 19 d. - 3680,46 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. - 2628,92 Eur , 2017 m. gruodžio 12 d. -2628,92 Eur ir 2018 m. gegužės 3 d. - 3667,54 Eur - patvirtina, kad šalys  vykdė sutartį,  faktiškai atsakovei išsinuomotos patalpos buvo perduotos, atsakovė patalpomis naudojosi ir mokėjo nuomos mokestį.  Taip pat abi tarp šalių nėra prieštaravimų, kad  už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. gruodžio 31 d.  atsakovė nuomos mokestį yra sumokėjusi, skolos nėra.  Vienok, ieškovės teigimu, po minėto laikotarpio atsakovė, nors  patalpomis naudojasi iki šiol, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo, nuomos mokesčio ieškovei nebemoka. Iš teismui pateiktos pretenzijos matosi, kad ieškovės atstovas 2020 m. sausio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją, ragindamas iki 2020 m. sausio 15 d. sumokėti 31547,04 Eur nuomos mokesčio skolą, tačiau atsakovė į pretenziją 2020 m. sausio 15 d. pateikė pranešimą, kad pagal esamus buhalterinės apskaitos duomenis skolos ieškovei neturi.

Dėl ginčo esmės

11.       Taigi ginčas tarp šalių  kilo dėl negyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolos bei delspinigių ir palūkanų  už pavėluotą mokėjimą priteisimo. Ieškovės atstovo teigimu, pagal Sutartį patalpos atsakovei buvo išnuomotos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė ir po šio termino pabaigos nuomojamomis patalpomis naudojosi, ieškovei  patalpų remiantis perdavimo - priėmimo aktu neperdavė, naudojasi ir šiuo metu, todėl sutartis yra tapusi neterminuota, tad atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d. yra skolinga 31547,04 Eur nuomos mokesčio bei 998, 40 Eur delspinigių.

12.        Tuo tarpu atsakovės atstovų teigimu, ginčo nuomos patalpos buvo išsinuomotos cheminių medžiagų ( ploviklių ir inhibitorių) laikymui, tačiau po metų nuo Sutarties sudarymo, atsakovei nusprendus nutraukti vykdytą ūkinę komercinę veiklą, kuriai buvo reikalingi chemikalai, patalpos atsakovei tapo nebereikalingos ir faktiškai  buvo grąžintos ieškovei. 2017 metais atsakovė nuomojamomis patalpomis nebesinaudojo. Patalpos ieškovei nebuvo grąžintos pagal perdavimo - priėmimo aktą, nes  kai patalpos buvo perduodamos naudotis atsakovei joks perdavimo - priėmimo aktas taip pat nebuvo surašytas, tiesiog tarp šalių dėl geranoriškų tarpusavio santykių buvo susiformavusi tokio pobūdžio praktika. Atsakovės atstovo teigimu Sutartis pasibaigė šalių susitarimu 2017 m. sausio mėnesį, tad ir nuomos mokesčio atsakovė nebemokėjo.

13.        Iš to seka, kad šalys skirtingai traktuoja esminius, iš Sutarties išplaukiančius sutartinius santykius, nes pagal ieškovę sutartiniai santykiai tęsiasi, o Sutartis po 20217 m. gruodžio 31 d. yra tapusi neterminuota,  pagal atsakovę, Sutartis pasibaigė šalių susitarimu 2017 m. sausio mėnesį. 

14.       Šalių sudarytos Sutarties 4 punktas nustato Sutarties nutraukimo tvarką. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kuri nors Sutarties šalis netinkamai būtų vykdžiusi  savo sutartines pareigas, dėl ko kitai šaliai atsirastų teisėtas pagrindas nutraukti Sutartį  teismine tvarka ( 4.2, 4.3 punktai), tačiau ne visi sutartyje nurodyti vienašališko nutraukimo atvejai siejami su  kitos šalies kalte. Šalys  Sutarties 4.1 punktu susitarė, kad  kiekviena Sutarties šalis turi teisę nutraukti Sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Dar daugiau, sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad jos turi teisę nutraukti Sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino. 

15.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnis 6.189 straipsnio 1 dalis).

16.        Atsakovė įrodinėjo, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio nebevykdė komercinės veiklos, kuriai buvo reikalingi chemikalai, todėl nuomojamos patalpos chemikalų laikymui tapo nebereikalingos, kad  atsakovės direktorius Ž. G. 2017 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini)  ofise įvykusio pokalbio su ieškovės direktoriumi R. B. metu aiškiai išreiškė valią nepratęsti nuomos teisinių santykių ir ieškovės direktorius jokių prieštaravimų dėl to neišsakė.

17.       Liudytoja E. G., UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir šios įmonės direktoriaus pavaduotoja, patvirtino, kad nuomojamos patalpos buvo naudojamos chemikalų laikymui, nes atsakovė vykdė projektus, tačiau „dirbant su chemija“, UAB (duomenys neskelbtini)  neturėjo reikiamos kvalifikacijos, reikiamą kvalifikaciją turėjo UAB (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė su šia bendrove buvo sudariusi sutartį ir ši bendrovė atliko visus reikiamus darbus, ji naudojosi ir nuomojamomis patalpomis, kaupė ir laikė ten savo prekes, turėjo raktus nuo nuomojamų patalpų,  o tuo tarpu atsakovė, tai yra UAB (duomenys neskelbtini)  tik tarpininkavo, išrašydavo sąskaitas. Po metų laiko nuomos, atsakovė nuomojamas patalpas grąžino ieškovei, nes veiklos su chemikalais atsisakė ir nuo 2017 metų  nuomojamomis patalpomis nebesinaudojo. Iš liudytojos paaiškinimų matosi, kad  2017 m. sausio 31 d.  ji dalyvavo  atsakovės direktoriaus Ž. G. ir ieškovės direktoriaus R. B. pokalbyje dėl nuomos sutarties nebetęsimo, kad  Ž.  G. paaiškino R. B. , jog patalpos jų įmonei nebereikalingos ir R. B. neprieštaravo. Tai buvo žodinis pokalbis,  raštu patalpų perdavimo - priėmimo aktas ar koks kitas dokumentas  nebuvo surašytas,  tačiau to niekas nereikalavo, nes tarp abiejų įmonių buvo labai geri tarpusavio santykiai ir tokia susiklosčiusi praktika. Laikui bėgant apie nuomos sutartį jokių pokalbių nebebuvo, sąskaitų dėl nuomos mokesčio mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) neteikė. Tačiau 2019 m. liepos 15 d. kilus tarp jos ir R. B. konfliktui, geri santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasibaigė,   o 2020 m. sausio 6 d. atsakovė gavo iš UAB (duomenys neskelbtini)  advokato informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga už tų patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius.  

18.       Dėl to, kad ieškovės direktoriui R. B. buvo žodžiu pranešta, jog nuomos sutartis nebebus tęsiama paaiškino ir liudytojas  D. R., kuris nurodė, kad 2017 m. sausio 3 d.  užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą pasveikinti Ž. G. asmeninės šventės proga, girdėjo pastarojo pokalbį su R. B. dėl patalpų nuomos, tęsti ar netęsti nuomą, kad Ž. G. aiškino, jog tęsti nuomos sutartį ir nuomoti patalpas jam  „neapsimoka“, nes nebeprekiaus cheminėmis medžiagomis ir patalpos nebereikalingos dėl ko R. B.  visiškai neprieštaravo ir jiedu paspaudė rankas.

19.       Taigi ginčas iš esmės kilo dėl to, kad šalys skirtingai traktuoja Sutarties nutraukimo aplinkybes ir iš to kylančius padarinius, o būtent ieškovė laiko sutartį po 2017 m. gruodžio 31 d. tapus neterminuota, o atsakovė laiko sutartį pasibaigusia  abipusiu sutarimu 2017 m. sausio mėnesį. Iš to, kad atsakovė liudytojų parodymais įrodinėjo, jog 2017 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) ofise tarp Sutarties šalių atstovų vyko pokalbis, kurio metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. G. informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. B, jog nuomojamos patalpos nebereikalingos ir jis nuomos nebetęs, o R. B. tam neprieštaravo, spręstina, kad atsakovės minimas  abipusis susitarimas netęsti nuomos sutarties įvyko būtent  šio pokalbio metu. Vienok, pastebėtina, kad atsakovės atstovų poziciją dėl  nuomos sutarties pasibaigimo datos  nebuvo nuosekli. Procesiniuose dokumentuose, 2020 m. kovo 13 d. pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo,  atsakovė aiškiai nurodė, kad  nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. sausio 1 d., tačiau su jokiomis faktinėmis aplinkybėmis šios datos nesusiejo, nors buvo teigiama  apie šalių abipusį sutarimą nuomos santykių netęsti. Pagal atsakovės liudytojų E. G. ir D. R. paaiškinimus (sprendimo 17 ir 18 punktai) šalių atstovų pokalbis, kurio metu  ieškovės direktoriui R. B.  žodžiu atsakovės direktorius pranešė, kad patalpų nebenuomos,  įvyko 2017 m. gruodžio 31 d. Galiausiai, atsakovės atstovas, nurodė, kad sutartis šalių susitarimu nutraukta 2017 m. sausio mėnesį.

20.        Ieškovės pozicija sutarties pasibaigimo klausimu buvo vienareikšmiška, o būtent, kad sutartis, po 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra po Sutartyje numatyto sutarties termino pasibaigimo, tapo neterminuota, nes iki termino pasibaigimo nei viena iš šalių su pasiūlymu nutraukti sutartį į kitą šalį nesikreipė, atsakovė nei nuomojamų patalpų nei raktų nuo jų ieškovei neperdavė.

21.       Atsakovė teigdama, kad sutartis pasibaigė žodiniu šalių susitarimu, nesurašant patalpų perdavimo – priėmimo akto, rėmėsi tuo, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai abipusiu pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai, kad Sutarties šalys nevykdė visų iš nuomos sutarties kylančių įsipareigojimų taip kaip yra numatyta nuomos sutartyje( nesilaikė visų Sutarties nuostatų taip kaip jos yra tiksliai įtvirtintos Sutarties tekste), nes ieškovės ir atsakovės  konkliudentiniais veiksmais buvo sutarta dėl nuomos sutarties nuostatų pakeitimo( nepasirašė perdavimo - priėmimo aktų nei perduodant patalpas atsakovei nei grąžinant patalpas ieškovei, už komunalines paslaugas mokėjo irgi kitaip nei sutartyje numatyta). Vienai iš Sutarties šalių atliekant tam tikrą veiksmą ne pagal nuomos sutarties  nuostatas, kita šalis dėl to pretenzijų nereiškė. Vienok, pažymėtina, kad ieškovės pozicija visiškai skiriasi nuo atsakovės, ieškovės direktorius R. B. neigia buvus bet kokį pokalbį ar susitarimą dėl nuomos sutarties pasibaigimo 2017 m. sausio 31 d., neigia buvus bet kokius susitarimus, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nereikės mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas.

22.       Akcentuotina, jog abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė faktinį ieškinio pagrindą įrodinėja Sutarties nuostatomis, oficialiais buhalteriniais dokumentais, atsakovė atsikirtimus grindžia atstovo, liudytojų paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

23.        Sutiktina su atsakovės atstovų pozicija, kad tam tikru laikotarpiu šalių tarpusavio geranoriškus santykius lėmė ilgalaikis bendradarbiavimas, pasitikėjimas, be to,  ieškovė  buvo atsakovės akcininkė, todėl tikėtina, kad neretai šalys sprendė iškylančius klausimus nepasirašydami jokių susitarimų nei įsipareigojimų. Vienok, iškilus ginčui dėl  nuomos sutarties pasibaigimo ir nesant tarp šalių sutarimo šiuo klausimu, būtina vadovautis Sutartyje numatytomis procedūromis, tai yra patikrinti ar atsakovė, kuri teigia sutartį esant pasibaigusia, laikėsi Sutarties 4 punkto „Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo tvarka“ atitinkamų reikalavimų.

24.       Teismas anksčiau ( šio sprendimo 14 p.) yra trumpai pasisakęs dėl ginčo nuomos sutartyje šalių numatytų Sutarties nutraukimo pagrindų. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad Sutartis pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį šalių sutarimu. Sutarties nuostatos leidžia nutraukti sutartį abipusiu šalių sutarimu be jokių įspėjimo terminų, bet šalių susitarimas privalo būti rašytinis ( Sutarties 4.4 punktas). Tokio susitarimo byloje nėra. Nors atsakovė liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, kad 2017 m. sausio 31 d. tarp šalių atstovų( direktorių) įvyko pokalbis, kad atsakovė nuomos nebetęs, vienok ieškovės atstovas kategoriškai paneigė tokio fakto buvimą, aiškino, kad jis tuo metu sirgo ir ofise nebuvo, nors patikimų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti taip pat nepateikė. Nors ir atsakovės liudytojų parodymai ir ieškovės atstovo paaiškinimai yra įrodymai, tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys yra esmingai  skirtingi, todėl nei vieni nei kiti nėra patikimi, juo labiau, kad liudytoja E. G. yra atsakovės direktoriaus sutuoktinė, D. R. - šeimos draugas, o  kitų leistinų objektyvių įrodymų, kuriuos galima būtų vertinti kartu su liudytojų parodymais,  nėra. Kita vertus, laikantis tos nuostatos, kad šalių pasirašyta sutartis turi šalims įstatymo galią, tai rašytinis susitarimas, siekiant abipusiu susitarimu nutraukti sutartį buvo vienareikšmiškai būtinas, nežiūrint to, kad kai kuriuos klausimus, galimai,  šalys sprendė konkliudentiniais veiksmais. Kaip minėta tokio rašytinio susitarimo nėra, taigi laikyti, kad Sutartis pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį šalių susitarimu, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad šiuo sprendimo punktu teismas tik aptarė atsakovės pateiktus atsikirtimus į ieškinį ir plačiau tuo klausimu nepasisako, kadangi atsakovės priešieškinio su atitinkamais reikalavimais dėl Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo nėra pareikšta.

25.       CK 6.499 straipsnis reglamentuoja daikto grąžinimo nuomotojui tvarką. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visa laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (2 dalis). Taigi, iš nurodyto matyti, kad bendroji taisyklė yra ta, jog pareiga grąžinti nuomojamą daiktą nuomotojui tenka būtent nuomininkui, nagrinėjamu atveju atsakovei. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

26.        Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-25 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-487/2008).Nors atsakovės atstovai nurodė, kad egzistuoja visuma aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovė faktiškai grąžino nuomojamas patalpas ieškovei po vienerių metų nuomos, vienok teiginys laikytinas  deklaratyviu. Patalpų perdavimo - priėmimo aktas nebuvo surašytas, nors pagal Sutarties 3.2.8 punktą pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, atsakovė yra įsipareigojusi per dvi darbo dienas perduoti ieškovei nuomojamas patalpas remiantis perdavimo - priėmimo aktu. Atsakovė motyvuoja, kad ieškovė nuomojamų patalpų atsakovei atskiru aktu taip pat neperdavė. Su tuo iš dalies sutiktina, bet pastebėtina, jog perduodant patalpas atsakovės žinion, ginčo tarp šalių nebuvo, o šiuo metu yra ginčas, ieškovė teigia, kad patalpos jai neperduotos, todėl patalpų grąžinimo aktas atsakovės pozicijai būtų reikšmingas, juo labiau, kad jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vis tik patalpos buvo ieškovei faktiškai grąžintos, teismas nenustatė. Priešingai, ieškovės pateiktas Antstolio 2020 m. kovo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei išnuomotose patalpose, pritaikytose cheminėms medžiagoms laikyti, adresu (duomenys neskelbtini), antstoliui buvo parodyti sandėliuojami UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys daiktai. Atsakovės atstovo paaiškinimas, kad nuo 1995 m. adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsikūręs atsakovės ofisas, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti likusių atsakovei priklausančių daiktų, kurie buvo parodyti antstoliui, vertintina kritiškai, kadangi antstolis faktines aplinkybes konstatavo ne ofise, o sandėlyje, kur buvo laikomos cheminės medžiagos.

27.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad raktus nuo nuomojamų patalpų ieškovei grąžino. Ieškovės direktorius R. B. nurodė, kad raktus ir patalpas perdavė atsakovės direktoriaus pavaduotojai E. G.. Nors atsakovė pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 18 d. perdavimo- priėmimo aktą Nr. 19/01, vienok šiuo aktu ieškovė perdavė raktus ne nuo nuomojamų patalpų chemikams laikyti, o nuo patalpų, kuriose buvo įkurtas atsakovės ofisas, nors ir ofisas ir patalpos chemikalams laikyti buvo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Beje, šis perdavimo- priėmimo aktas patvirtina, kad tarp šalių buvo ir tokia praktika, o būtent sandorį ar veiksmą įforminant raštu. Iš liudytojo M. A. , UAB (duomenys neskelbtini) vadovo paaiškinimo matosi, jog jam žinoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nes  atsakovė vykdė veiklą su chemikalais, o sandėlis buvo pritaikytas chemikalams laikyti. Atsakovė buvo sudariusi  sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo atlikti modulių rekonstrukcijos darbus, o kadangi atsakovė neturėjo reikiamų specialistų, tai sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbų vykdymo. Atsakovė nupirkdavo chemines medžiagas, kurias sandėliuodavo išnuomotame sandėlyje, ten laikė ir galingų sunkvežimių detales, chemikalų talpas, kubinius konteinerius, 200 litrų talpas. Raktai nuo sandėlio buvo atsakovės darbuotojos E. G. žinioje. Iš liudytojo paaiškinimų matosi, kad projektas, kuriame dalyvavo  atsakovė ir vykdė su cheminėmis medžiagomis susijusią veiklą vyko iki 2018 m. pabaigos. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis dalyvavo  antstoliui surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir matė, kad nuomojamose patalpose( sandėlyje) buvo atsakovei priklausančių daiktų. Taigi, nors atsakovės atstovai teigė, kad raktų nuo nuomojamų patalpų ieškovė nebuvo perdavusi, todėl atsakovė neturėjo pareigos jų grąžinti, liudytojo M. A. parodymai patvirtina, kad raktai buvo atsakovės darbuotojos E. G. žinioje, o antstoliui surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuomojamos patalpos nebuvo atlaisvintos. Šios aplinkybės atsakovės nėra paneigtos jokiais įrodymais.

28.       Akcentuotina, jog nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį yra siejama ir su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir negrąžinus išsinuomoto daikto, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

29.       Šalys 1.5 punktu susitarė, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal 6.3 punktą, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad nei viena iš Sutarties šalių nesikreipė viena į kitą dėl Sutarties nutraukimo kaip numato Sutarties nuostatos, nenustatyta jokių pasikeitimų ir po Sutarties termino  pasibaigimo 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pagal 6.3 punktą sutartis yra neterminuota ir  vykdytina, todėl pripažintina, kad  atsakovei tenka pareiga mokėti nuomos mokestį. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

30.       Dėl atsakovės argumentų, kad negalima sutarties aiškinti pažodžiui, o būtina nustatyti kokie tikrieji šalių ketinimai ir elgesys po sutarties nutraukimo,  pažymėtina, kad Sutartyje buvo detaliai aptarta sutarties nutraukimo/pasibaigimo procedūra,  tačiau atsakovė nei vienu iš punktų nepasinaudojo, taip pat nereiškė priešieškinio dėl sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje aptarinėti šalių tikruosius ketinimus  ir elgesį po sutarties nutraukimo, kai tokio reikalavimo nebuvo. Teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Teismas  davė šalims galimybę proceso metu plačiai aiškinti situaciją, tik  tam, kad šalys pagrįstų kiekviena  savo poziciją ( ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus). Teismas, spręsdamas ginčą, iš esmės vadovavosi pačių ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatomis ir tuo principu, kad šalių valia pasirašyta sutartis turi šalims įstatymo galią. 

31.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2017 m. sausio mėnesio nebeteikė atsakovei sąskaitų nuomos apmokėjimui, o 2019 m. balandžio 30 d. sudarant Tarpusavio skolų suderinimo aktą  neįtraukė skolos už nuomą( kas reiškia, kad tokia skola neegzistavo),  nelaikytinos esmingai reikšmingomis ginčo sprendimui, kadangi šalys šias aplinkybes interpretavo visiškai skirtingai ir jokių savo poziciją patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Ieškovė argumentavo, kad atsakovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl buvo tartasi dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, kad ieškovei būtų padengtos bent  faktinės išlaidos ir atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo, nors ir vėluodavo. Sąskaitos už nuomą nebuvo išrašomos atsižvelgiant į šalių susitarimą, kad tą skolą apmokės vėliau,  apie susitarimą ieškovės finansininkei nebuvo žinoma, todėl į Tarpusavio skolų aktą nuomos mokesčio skola nebuvo įtraukta. Kaip nurodė ieškovės atstovas dėl to, kad atsakovei nereikės nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti nuomos mokesčio, niekada nebuvo tartasi, nes ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Į bylą yra pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos atsakovei už komunalinius mokesčius( sąskaitose nurodyta „ pagal 2016-01-04 sutartį“), matosi, kad dar 2018 m. už šias paslaugas atsakovė atsiskaitinėdavo, nors atsakovės teigimu nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. sausio mėnesį.

32.       Dėl nuomos mokesčio ir  delspinigių. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Šalių Sutarties 1.2 ir 1.3 punktai numato, kad nuomos mokestis mokamas kas ketvirtį, mokėjimo suma 2172,66 Eur +PVM ( taip sutarties tekste). Ieškovės atstovas byloje nurodė, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už patalpų nuomą yra pilnai atsiskaičiusi, bet nuo 2017 m. sausio 1 d. jokio nuomos mokesčio nemokėjo ir nemoka iki šiol, todėl ieškovės paskaičiavimu nuomos mokesčio suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d. yra 31547,04 Eur, o delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant po 0,02 procento( ieškovė geranoriškai pripažindama, kad sutartyje numatytas 0,2 procento delspinigių dydis yra per didelis sumažino iki  0,02 procento) už 180 dienų yra 998, 40 Eur . Atsakovė neginčija ieškovės reikalaujamos nuomos mokesčio sumos dydžio, tik nesutinka su ieškinio reikalavimais iš esmės, laiko, kad yra neskolinga, nes nuo 2017 m. sausio mėnesio ginčo nuomos patalpomis nesinaudoja. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra reikalavimo dėl komunalinių mokesčių priteisimo, todėl teismas dėl jų nepasisako.

33.       Dėl palūkanų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos  6 procentų  dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

34.       Dėl Preliminaraus sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus, 2020 m. vasario 24 d. Preliminarus sprendimas, kuriuo buvo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų klausimą ( CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). 

35.        Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Kaip minėta 34 punkte, patenkinus ieškinį preliminariu sprendimu,  ieškovei priteista iš atsakovės 357 Eur. Ieškovė, po atsakovės prieštaravimų priėmimo, pateikė įrodymus, kad patyrė 2920 Eur atstovavimo išlaidų,  kurios atsižvelgiant į ieškinio kainą bei visišką patenkinimą, į advokato darbą byloje( procesinių dokumentų – ieškinio, atsiliepimo į ieškovės prieštaravimus parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ) neprieštarauja Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatoms ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos.

36.       Teismas patyrė 3,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog į biudžetą išieškotinų išlaidų dalis nesiekia teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7,6 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

           Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą, kurio priteista iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 547,04 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septyni eurai 04 centai) skolos, 998,40 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 40 centų) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2920 Eur ( du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė