Administracinė byla Nr. I-600-583/2013  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00122-2012-5

 Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3.; 74 (S)

    KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Bugama“ atstovui K. P., atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Pagėgių savivaldybės tarybos atstovei Viktorijai Vilemienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alvetos karjerai“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bugama“ patikslintą skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Alvetos karjerai“, dėl sprendimo panaikinimo.

 Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė  :

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu (t. II, b.l. 33-44) administracinė byla dalyje dėl pareiškėjos UAB „Bugama“ reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo Pagėgių savivaldybės administracija atsisakė rengti detalųjį planą, grąžinta nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja UAB „Bugama“ skunde (t. I, b.l. 6-9) ir patikslintame skunde (t. I, b.l. 117-122) nurodė, jog Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 12 d. išduotu leidimu jai leista naudoti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklius, esančius 6,73 ha plote, priklausančiame laisvos valstybinės žemės fondui. Pažymi, jog norėdama sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, kuris informavo pareiškėją apie būtinybę parengti 6,73 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., detalųjį planą ir 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu sutiko, jog toks detalusis planas būtų rengiamas. Paaiškina, kad 2011 m. gruodžio 2 d. raštu kreipėsi į Pagėgių savivaldybės tarybą, prašydama leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. vasario 14 d. sprendime Nr. R-388 nepagrįstai nurodė, jog žemės sklype negali būti planuojamas ir įrengiamas žvyro ir smėlio karjeras dėl esamų infrastruktūros objektų - Beržų gatvės. Pareiškėja tvirtina, kad ginčijamame akte nurodyta gatvė šiuo metu faktiškai neegzistuoja ir net nusprendus minėtą gatvę įrengti, jos užimamas plotas sudarytų tik labai mažą UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,73 ha ploto teritorijos dalį. Pažymi, jog ginčijamą 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388 Pagėgių savivaldybės administracija priėmė savo iniciatyva, t.y. neturėdama nei jai adresuoto atitinkamo UAB „Bugama“ prašymo, nei Pagėgių savivaldybės tarybos, kuriai buvo adresuotas pareiškėjos prašymas, sprendimo ar pavedimo. Teigia, kad ginčijamas administracinis aktas yra nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėjos atstovas K. P. teismo posėdžio metu prašė Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388 panaikinti patikslintame skunde išdėstytais motyvais. Teigė, jog ginčijamame administraciniame akte nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos kliūtimi leisti UAB „Bugama“ rengti detalųjį planą.

Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės taryba atsiliepime (t. I, b.l. 138-141) su UAB „Bugama“ patikslintu skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 2 d. prašymu prašė leisti įrengti žvyro ir smėlio karjerą 6,73 ha žemės sklype, per kurį eina vietinės reikšmės kelias, pažymėtas Pagėgių savivaldybės bendrajame plane. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog detalusis planas negali būti rengiamas, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kadangi šiuo atveju detalusis planas prieštarauja 2008 m. gruodžio 18 d. Pagėgių savivaldybės sprendimu Nr. T-520 patvirtintam Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrajam planui, mano, jog jis negali būti rengiamas. Pažymi, kad 2012 m. vasario 14 d. sprendimas  buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjos 2011 m. gruodžio 2 d. prašyme nurodytas aplinkybes, todėl teigia, kad remiantis pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais papildomais argumentais ginčijamas administracinis aktas negali būti naikinamas.

Atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Pagėgių savivaldybės tarybos atstovė Viktorija Vilemienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad Pagėgių savivaldybės administracijai 2013 m. vasario 27 d. išdavus planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, ginčijamo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. R2-388 panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alvetos karjerai“ atstovas advokatas Tomas Juodys prašė pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą atmesti. Teigė, kad Pagėgių savivaldybės administracija pagrįstai neleido UAB „Bugama“ rengti tokio detaliojo plano, kuris realiai negalės būti realizuotas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytai proceso šaliai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Analizuojamo ginčo dalykas - Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. R2-388 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini). žvyro ir smėlio karjerui įrengti“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, jog detalusis teritorijų planavimas yra savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi laikytini savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai, o to paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarka, atvejai ir sąlygos detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše (toliau ir Aprašas). Aprašo 3 punktas numato, jog savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Aprašo 12 punkte nurodytas dokumentų, kuriuos žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, pageidaujantys sudaryti sutartį, privalo pateikti savivaldybei ar valstybinės žemės valdytojui pagal žemės buvimo vietą, sąrašas, tame tarpe - prašymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo (12.1 p.), valdomo ar naudojamo žemės sklypo plano kopija (12.4. p.) ir žemės sklypo valdytojo sutikimas, kai sutartis sudaroma su žemės sklypo naudotoju (12.5. p.).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja UAB „Bugama“, siekdama parengti 6,73 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą žvyro ir smėlio karjero įrengimui, 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 11-22 ir 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 11-31 kreipėsi į Pagėgių savivaldybės tarybą, prašydama leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą. Ginčijamu 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. R2-388 UAB „Bugama“ informuota, jog sprendimas leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą (duomenys neskelbtini)., Pagėgių žvyro telkinio I plane nebus rengiamas ir teikiamas svarstyti Pagėgių savivaldybės tarybai, nes ginčo žemės sklype yra vietinės reikšmės inventorizuoto kelio Nr. 5V15 dalis.

Iš UAB „Bugama“ 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymo Nr. 11-12 turinio (t. I, b.l. 124), matyti, jog kartu su minėtu prašymu pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui Pagėgių savivaldybės tarybai pateikė Lietuvos geologijos tarybos 2011-07-21 leidimo Nr. 35p-11 kopiją, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados kopiją bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011-09-05 sutikimo Nr. 34L-26 kopiją. Nors minėtame pareiškėjos prašyme nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas nėra pakankamas Aprašo 12 punkto prasme, tačiau Pagėgių savivaldybės 2011 m. rugsėjo 19 d. parengtas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje žvyro ir smėlio karjero įrengimui“ leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo visus būtinus ir reikalingus dokumentus sprendimui dėl sutarties sudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo priimti. Nurodytame 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo projekte (t. I, b.l. 126) pridedamų dokumentų sąraše pateikiami visi Aprašo 12 punkte reikalaujami dokumentai.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 13 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius ar valstybinės žemės valdytojai per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo išnagrinėja pateiktą medžiagą, priima sprendimą dėl sutarties sudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui ir apie tai pranešta raštu pareiškėjui, nurodydamas sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Sutartis turi būti sudaroma per mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Jei prašymas netenkinamas, per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priimamas sprendimas dėl sutarties nesudarymo ir pareiškėjui raštu pateikiamas motyvuotas atsakymas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2012 m. vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimas Nr. R2-388 buvo priimtas ne tik ženkliai praleidus Aprašo 13 punkte nustatytą 10 darbo dienų jo priėmimo terminą bei ir pažeidžiant eilę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Viešojo administravimo institucijos, tame tarpe ir atsakovės Pagėgių savivaldybės administracija bei Pagėgių savivaldybės taryba, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Vertintina, jog tiek 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymą Nr. 11-22, tiek 2011 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 11-31 pareiškėja adresavo Pagėgių savivaldybės tarybai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendime konstatavo, jog nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą, siekdamas gauti leidimą, būtinybė gauti nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis (lot. - aiškiais žodžiais) nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ginčo santykius. Todėl darytina išvada, kad gavusi pareiškėjo UAB „Bugama“ prašymus Pagėgių savivaldybės taryba juos turėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus (t.y. Pagėgių savivaldybės administracijai), kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis. Akivaizdu, kad nurodytas 5 darbo dienų terminas šiuo atveju buvo praleistas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 2 dalis reikalauja, jog individualiame administraciniame akte būtų aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Nagrinėjamu atveju atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija ne tik nenurodė ginčijamo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. R2-388 apskundimo tvarkos, tačiau jį pareiškėjai išsiuntė kartu su 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. R2-771, t.y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo jo priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose nustatytų terminų nesilaikymas sudaro pagrindą pripažinti viešojo administravimo instituciją pažeidusia procedūrą reglamentuojančias normas, tačiau tai nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti ginčijamo administracinio akto neteisėtumą, kadangi teismas turi įvertinti nustatytų procedūros pažeidimų reikšmę bei jų sukeltus teisinius padarinius. Pažymėtina, kad nors pareiškėja UAB „Bugama“ skunde neakcentavo terminų praleidimo svarbos, tačiau teismo vertinimu, nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas ir teisės aktuose nustatytų terminų pažeidinėjimas, neleidžia užtikrinti teisinių santykių stabilumo. Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo institucijos, atsakingos už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais, turi pakankamai specialiųjų žinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytoms, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtoms vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijoms vykdyti, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nurodytos vietos savivaldos institucijos nepagrįstai atliko joms priskirtus veiksmus per nepateisinamai ilgą terminą.

Esminis individualiam administraciniam aktui keliamas reikalavimas - jo pagrįstumas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamas 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. R2-388 grindžiamas faktine aplinkybe, kad 6,73 ha žemės sklype, kurio detalųjį planą prašoma leisti rengti, yra vietinės reikšmės inventorizuoto kelio Nr. 5V15 dalis, kuriam Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-86 suteiktas Beržų gatvės pavadinimas. Teisinis ginčijamo administracinio akto pagrindas nurodytas abstrakčiai išvardijant teisės aktus, todėl iš tokio akto turinio nėra aišku kokių konkrečių teisės normų pagrindu buvo atsisakyta leisti rengti detalųjį planą.

Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/200, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007). Todėl teisės aktų išvardijimas, konkrečiai nenurodant, kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis t. y. toks sprendimas nelaikomas teisiškai pagrįstu.

 Atsiliepime į skundą atsakovė rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog detalusis planas negali būti rengiamas, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Kaip jau buvo minėta, Aprašo 3 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos neperduodamos ir sutartis nesudaroma. UAB „Bugama“ detalaus teritorijų planavimo tikslas - naujo sklypo suformavimas žvyro ir smėlio karjero įrengimui. Analizuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detalių planų rengimo taisyklių (toliau ir Taisyklės) 21-22 punktų turinį, matyti, jog prieštaravimas bendrųjų planų sprendiniams iš esmės siejamas su pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio prieštaravimu bendrajam planui, kadangi tokiais atvejais Taisyklių 25 punktas numato būtinybę detalųjį planą rengti kartu su bendrojo plano sprendinių pakeitimais. Tuo tarpu inžinerinės infrastruktūros objekto planuojamoje teritorijoje buvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks detalusis planas (kuris dar net nėra pradėtas rengti), prieštarauja ginčo teritorijos bendrajam planui. Reikalavimas atsižvelgti į planuojamoje teritorijoje esančius infrastruktūros objektus atsiranda parengiamajame teritorijų planavimo proceso etape, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, yra išduodamos planavimo sąlygos. Todėl atsakovės tvirtinimai, jog prašomas detalusis planas negali būti rengiamas, nes jis prieštarauja 2008 m. gruodžio 18 d. Pagėgių savivaldybės sprendimu Nr. T-520 patvirtintam Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrajam planui, yra priešlaikiniai.

Teismo posėdžio metu pateiktos 2013 m. vasario 27 d. Pagėgių savivaldybės administracijos išduotos planavimo sąlygos Nr. ŽPL 13/4, kurių 7 punkte numatyta, jog būtina atsižvelgti į bendro naudojimo pravažiavimus (kelius ir gatves) naudojamus visuomenės reikmėms (vietinės reikšmės kelią Nr. 5V15 - Beržų g.) iš esmės tik patvirtina aplinkybę, kad ginčijamo administracinio akto faktinis pagrindas yra nepagrįstas. Ir nors teigiama, jog minėtos planavimo sąlygos yra išduotos rengti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengėjas yra ne atsakovė, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau akivaizdu, kad vietinės reikšmės inventorizuoto kelio Nr. 5V15 buvimas ginčo žemės sklype nesutrukdė Pagėgių savivaldybės administracijai išduoti planavimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 14 punktas, kuriame nustatyta, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, sąlygos neišduodamos, iš esmės atkartoja atsakovės nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. Todėl darytina išvada, kad ginčijamą administracinį aktą Pagėgių savivaldybės administracija nepagrįstai grindė faktine aplinkybe - vietinės reikšmės kelio Nr. 5V15 ginčo žemės sklype buvimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Konstatavus ginčijamo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. R2-388 turinio prieštaravimą teisės aktų normoms bei nustačius jo priėmimo procedūrų pažeidimus, pareiškėjos UAB „Bugama“ patikslintas skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388 tenkintinas ir Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. R2-388 naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjos UAB „Bugama“ patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388 tenkinti.

Panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini). žvyro ir smėlio karjerui įrengti“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Remigijus Arminas

 

                                                                                                      

                                                                                                                        Aušrelė Mažrimienė

 

                                                                       

                                                                                                                    Vida Stonkuvienė