Civilinė byla Nr. e2A-580-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00436-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2120-470/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marisa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto Marisa“ dėl duomenų apie įmonę gavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Marisa“ prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Transporto Marisa“ per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei pateikti šių dokumentų kopijas: (1) atsakovės ir S. K. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (2) atsakovės ir E. S. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (3) atsakovės ir R. K. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (4) atsakovės ir V. J. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (5) atsakovės valdomų krovininių automobilių remonto paslaugų teikimo sutartį (-is) su UAB „Remanus“ su visais priedais ir pakeitimais; (6) atsakovės patvirtintus Kontroliuojamųjų sandorių, atsakovės sudarytų su UAB „Remanus“, dėl krovininių automobilių remonto paslaugų teikimo, kainodaros dokumentus; (7) visas atsakovės sudarytas sutartis (sandorius, kitokius susitarimus, dokumentus) dėl laidavimo už UAB „Remanus“ prievoles (laidavimus už UAB „Remanus“ įsigytus vilkikus Mercedes-Benz Actros; laidavimą SEB banko lizingui); (8) vilkikų Mercedes-Benz Actros 1845 nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir UAB „Remanus“, su visais priedais ir pakeitimais; (9) visas atsakovės sudarytas sutartis (sandorius, kitokius susitarimus, dokumentus), patvirtinančius atsakovės TUULTEROOS OÜ naudai išduotas garantijas puspriekabių Schmitz įsigijimui; (10) puspriekabių Schmitz nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir TUULTEROOS OÜ, su visais priedais ir pakeitimais; (11) atsakovės ir TUULTEROOS OÜ sudarytas sutartis dėl keltų bilietų perpardavimo ir visas kitas sutartis ar kitokius susitarimus, dokumentus (su visais priedais ir pakeitimais), susijusius su tarpininkavimo paslaugų ir kitų paslaugų teikimu; (12) atsakovės patvirtintus Kontroliuojamųjų sandorių, atsakovės sudarytų su TUULTEROOS OÜ, dėl keltų bilietų perpardavimo ir kitų tarpininkavimo ir/ar paslaugų teikimo, kainodaros dokumentus; (13) 2023 m. gruodžio mėn. atsakovės su TUULTEROOS OÜ sudarytą paskolos sutartį, kuria TUULTEROOS OÜ atsakovei paskolino 150 000 Eur sumą; pateikti paskolos gavimo ir (ar) grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė taip pat prašė, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti ieškovei dokumentų kopijas per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai atsakovei skirti 250 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną bei priteisti ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės akcininkė, nuosavybės teise valdanti 27 200 vnt. paprastųjų vardinių atsakovės akcijų, kurios sudaro 34 proc. visų atsakovės akcijų. Ieškovė atsakovei pateikė argumentuotą prašymą dėl informacijos pateikimo, kartu pateikdama ieškovės rašytinį įsipareigojimą dėl prašymo pagrindu gautos konfidencialios informacijos neatskleidimo. 2024 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė suteikti dokumentų kopijas, argumentuodama tuo, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatytas 7 dienų terminas yra per trumpas pateikti prašomų dokumentų kopijas; nurodytuose dokumentuose yra konfidenciali informacija, tačiau konfidencialumo nėra laikomasi, kadangi dokumentus prašoma pateikti ne bendrovės vadovui, o visiems jos darbuotojams bendruoju bendrovės pašto adresu; yra netinkamas Konfidencialumo įsipareigojimas; nepateikti įrodymai dėl įstatyminės pareigos atlikimo būtinumo. Ieškovė 2025 m. sausio 7 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau 2025 m. sausio 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė pateikti dokumentų kopijas iš esmės analogiškais argumentais.

3.       Pažymėjo, jog atsakovės vadovo S. K., be kita ko, atsakovės akcininko, valdančio kontrolinę atsakovės akcijų dalį, atsisakymas pateikti jo žinioje esančių dokumentų kopijas diskriminuoja ieškovę, kaip atsakovės akcininkę, valdančią 34 proc. atsakovės akcijų.

4.       Tvirtino, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti ieškovės prašomų dokumentų kopijas, todėl ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovės neturtinė teisė gauti informaciją buvo pažeista. Ieškovė nurodė išsamius prašomos informacijos pateikimo pagrindus; nurodė ne tik faktinį, bet ir teisinį prašomos informacijos pateikimo pagrindą; taip pat pateikė pasirašytą Konfidencialumo įsipareigojimą.

5.       Nurodė, jog nors atsakovė ieškovei nurodė atvykti susipažinti su dokumentais atsakovės patalpose, tačiau, atsižvelgiant į prašomos pateikti informacijos apimtį ir sudėtingumą, išsamiai ir atidžiai susipažinti su ja gyvai atsakovės patalpose objektyviai nėra įmanoma. Siekiant užtikrinti, kad ieškovė galėtų tinkamai įvertinti prašomų pateikti dokumentų turinį, ieškovei būtina gauti prašomų dokumentų kopijas. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovės vadovas neturi diskrecijos teisės nuspręsti, kokiu būdu patenkinti akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo.

6.       Teigė, jog atsakovės samprotavimai, kad 7 dienų terminas netaikomas tiems dokumentams, kurie pateikiami akcininkui pagrindus jų būtinumą vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, neturi teisinio pagrindo. Ieškovė pagrįstai atsakovės prašė pateikti prašyme nurodytus dokumentus per 7 kalendorinių dienų terminą.

7.       Pažymėjo, kad konfidencialumo įsipareigojimai skirti ne paties prašymo dėl informacijos pateikimo (fakto, kad toks prašymas pateiktas), tačiau jo pagrindu gautos informacijos konfidencialumui užtikrinti. Taigi, ieškovė, prašymus pateikusi atsakovės bendruoju pašto adresu, jokių teisės aktų nepažeidė, atsakovės konfidencialios informacijos neatskleidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo UAB „Transporto Marisa“ per 7 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti UAB „Marisa“ šių dokumentų kopijas: (1) UAB „Transporto Marisa“ ir S. K. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (2) UAB „Transporto Marisa“ ir E. S. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (3) UAB „Transporto Marisa“ ir R. K. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (4) UAB „Transporto Marisa“ ir V. J. sudarytą darbo sutartį su visais priedais ir pakeitimais; (5) UAB „Transporto Marisa“ valdomų krovininių automobilių remonto paslaugų teikimo sutartį ar sutartis su UAB „Remanus“ su visais priedais ir pakeitimais; (6) UAB „Transporto Marisa“ patvirtintus Kontroliuojamų sandorių, sudarytų su UAB „Remanus“, dėl krovininių automobilių remonto paslaugų teikimo, kainodaros dokumentus; (7) visas UAB „Transporto Marisa“ sudarytas sutartis (sandorius, kitokius susitarimus, dokumentus) dėl laidavimo už UAB „Remanus“ prievoles (laidavimus už UAB „Remanus“ įsigytus vilkikus Mercedes-Benz Actros; laidavimą SEB banko lizingui); (8) vilkikų Mercedes-Benz Actros 1845 nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Remanus“, su visais priedais ir pakeitimais; (9) visas UAB „Transporto Marisa“ sudarytas sutartis (sandorius, kitokius susitarimus, dokumentus), patvirtinančius UAB „Transporto Marisa“ TUULTEROOS OÜ naudai išduotas garantijas puspriekabių Schmitz įsigijimui; (10) puspriekabių Schmitz nuomos sutartis, sudarytas su TUULTEROOS OÜ, su visais priedais ir pakeitimais; (11) UAB „Transporto Marisa“ ir TUULTEROOS OÜ sudarytas sutartis dėl keltų bilietų perpardavimo ir visas kitas sutartis ar kitokius susitarimus, dokumentus (su visais priedais ir pakeitimais), susijusius su tarpininkavimo paslaugų ir kitų paslaugų teikimu; (12) UAB „Transporto Marisa“ patvirtintus Kontroliuojamųjų sandorių, UAB „Transporto Marisa“ sudarytų su TUULTEROOS OÜ, dėl keltų bilietų perpardavimo ir kitų tarpininkavimo ir/ar paslaugų teikimo, kainodaros dokumentus; (13) 2023 m. gruodžio mėn. UAB „Transporto Marisa“ su TUULTEROOS OÜ sudarytą paskolos sutartį, kuria TUULTEROOS OÜ UAB „Transporto Marisa“ paskolino 150 000,00 Eur sumą, pateikti gavimo ir (ar) grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus; UAB „Transporto Marisa“ neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti išvardintų dokumentų kopijas per teismo nustatytą terminą, teismas skyrė  UAB „Transporto Marisa“ po 250,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną UAB „Marisa“ naudai. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Transporto Marisa“ UAB „Marisa“ naudai 2 610,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovei nuo 2017 m. spalio 6 d. priklauso 27 200 vienetų paprastųjų vardinių atsakovės akcijų, kurios sudaro 34 procentus visų įmonės akcijų. Ieškovė 2024 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę gavimo. Atsakovė 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovei atsakė raštu, kad nustatytas prašyme 7 d. terminas jai yra per trumpas dokumentų kopijoms suruošti, prašomuose pateikti dokumentuose yra konfidencialios informacijos, o pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas nėra tinkamas, taip pat nurodė, kad nepateikti įrodymai dėl įstatyminės pareigos atlikimo būtinumo. Ieškovė 2025 m. sausio 7 d.  pakartotinai kreipėsi į atsakovę elektroniniu laišku, kuriuo pareikalavo tos pačios informacijos, nurodydama prieštaravimus atsakovės argumentams dėl informacijos neteikimo. Atsakovė į prašymą 2025 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodyti analogiški atsisakymo teiki informaciją argumentai kaip ir 2024 m. gruodžio 30 d. atsakyme.

10.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį visiškai pripažino savo prievolę suteikti akcininkui informaciją, jos atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, nepaisant įstatuose įtvirtinto reikalavimo dėl ½ dalies ir daugiau akcijų turėjimo, atsakovė pagal dabartinį ABĮ reglamentavimą turi prievolę pateikti, o ieškovė turi teisę gauti visus jos prašomus dokumentus (jų kopijas), nesant šalių ginčo dėl pareigos teikti ir teisės gauti dokumentus, teismas plačiau dėl šios ieškovės teisės nepasisakė ir vertino, kad ieškovė turi teisę gauti prašomą informaciją.

11.       Teismas vertino, kad nei vienas iš atsakovės nurodytų nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentas nėra pakankamai įtikinamas ir pagrįstas.

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kokia yra bendra ieškovės prašomų pateikti dokumentų apimtis, sprendė, kad nėra jokio pagrindo tikėti atsakovės paaiškinimu esą apimtis yra tokia didelė, jog objektyviai akcininko pareikalavimu nėra įmanoma laikytis įstatymu įtvirtinto 7 dienų pateikimo termino. Teismas sprendė, jog, atsižvelgus į tai, kad nuo akcininkės rašytinio informacijos pareikalavimo iki teismo posėdžio praėjo jau beveik 4 mėnesiai, tačiau dokumentų kopijos ir šiai dienai nėra paruoštos, tai leidžia spręsti, jog atsakovė net nesiruošia ir gera valia neketina jų teikti akcininkei susipažinimui su dokumentų turiniu.

13.       Teismas, išanalizavęs ieškinio dalyką ir ieškovei pripažįstant faktą dėl informacijos konfidencialumo, konstatavo, kad prašoma informacija apie bendrovę yra susijusi su trečiaisiais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei jų duomenimis, konkrečiomis sutartimis ir kt., todėl ji priskirtina konfidencialiai, nes atitinka komerciškai vertingos informacijos formaliuosius požymius.

14.       Teismas vertino, kad tiek ieškovės pateiktas 2024 m. gruodžio 23 d. UAB „Marisa“ konfidencialumo įsipareigojimas, tiek atsakovės vadovo pasiūlytas pasirašyti Konfidencialumo įsipareigojimas informacijos neatskleidimo požiūriu ir savo turiniu yra analogiški, t. y. tiek pirmuoju, tiek antruoju dokumentu informacijos gavėjas (akcininkas) įsipareigoja išlaikyti jam suteiktos informacijos slaptumą.

15.       Teismas vertino, jog atsakovės vadovo pasiūlytos formos Konfidencialumo įsipareigojimo turinyje, be informacijos slaptumo saugojimo, įtvirtintos dar ir kitos sąlygos, o būtent susitarimo sąlyga dėl galimai atsirasiančios žalos ir nuostolių atlyginimo, jei tokia įvyktų dėl informacijos atskleidimo, įsipareigojimo grąžinti informacijos teikėjui visus dokumentus ir kopijas sąlyga, sunaikinti pateiktas elektronines bylas/kopijas, nepasiliekant jų kopijų, jei to pareikalautų bendrovė, yra perteklinės ir neatitinka ABĮ 18 straipsnyje keliamų įstatyminių tikslų dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo.

16.       Teismas sprendė, jog kitos Konfidencialumo pasižadėjime numatytos sąlygos – pareiga bendrovei pareikalavus grąžinti pateiktus dokumentus ar kopijas bei pareiga atsakovės pareikalavimu sunaikinti elektronines kopijas, taip pat yra perteklinės ir iš esmės neturi nieko bendro su konfidencialumo užtikrinimu bei akivaizdžiai varžo ieškovės galimybę gautą informaciją analizuoti, naudojantis ja tiek laiko, kiek jai tai yra reikalinga, ją vertinti prašomų tikslų įgyvendinimo požiūriu. Teismas pažymėjo, jog susipažinus su Konfidencialumo įsipareigojimo turiniu, kyla pagrįstų abejonių, ar ši forma taikoma visiems be išimties akcininkams, ar ji buvo sukurta ir pateikta konkrečiam akcininkui – ieškovei, nes iš jos turinio matyti, kad ji paruošta būtent ieškovei. Tokią išvadą sustiprina dar ir tai, kad atsakovė nepateikė į bylą bendrovės vadovo įsakymo, nustatančio pasižadėjimo formą.

17.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės 2024 m. gruodžio 23 d. kartu su prašymu pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas pilnai atitinka jam įstatymu keliamus tikslus, kad akcininkas turi užtikrinti pateiktos informacijos bei dokumentų konfidencialumą, ir atsakovės argumentas dėl netinkamos formos pasižadėjimo užpildymo yra visiškai formalus ir atmetamas kaip nepagrįstas.

18.       Įvertinęs, jog akcininkas, reikalaudamas informacijos apie bendrovę, šiuo atveju pakankamai aiškiai nurodė tikslą, kuriam bus naudojama gauta informacija, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės informacijos gavimo iš bendrovės poreikis pakankamai pagrįstas būtinumu sekti bendrovės ūkinę veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, vadovų veiklos skaidrumą ir rūpintis, jog atsakovės turtas nebūtų naudojamas neefektyviai, tuo pačiu nebūtų pažeisti ieškovės, kaip akcininkės, interesai, įvertinęs, jog nurodytas ieškovės tikslas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimą apima akcininkės interesą bei poreikį gauti informaciją ir teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinime, teismas atsakovės argumentą esą ieškovė nepagrindė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga, atmetė.

19.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė palyginus ilgą laiką neteikia prašomos informacijos ieškovei ir teismo sprendimo įvykdymas gali nepagrįstai užtrukti dar nenumatytai ilgai, sprendė, jog tikslinga skirti prašomą baudą atsakovei tuo atveju, jei ji nevykdytų teismo sprendimo. Teismas sprendė, jog prašomas baudos dydis po 250,00 Eur, vertinant faktines bylos aplinkybes, yra optimalus.

20.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys nėra nei sudėtingas, nei didelės apimties, teismų praktika aktualiu teisės klausimu pakankamai išplėtota, ieškinys teisme priimtas 2025 m. vasario 4 d. ir išnagrinėtas iš esmės viename teismo posėdyje, kurio bendra trukmė kiek daugiau nei valanda, dar vienas posėdis neįvyko, susipažinęs su suteiktų teisinių paslaugų kainų dydžiais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad jie yra akivaizdžiai užaukštinti. Teismas vertino, kad (1) ieškinio parengimo kaina yra labai artima maksimaliai rekomenduotinai kainai, nors ieškinys nėra sudėtingas; (2) tokie veiksmai, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui, negali būti vertinamas atskiru įkainiu, nes bylai pasiruošta ieškiniu ir jo kaina patenka į konkrečios teikiamos teisinės paslaugos apimtį; (3) atstovavimo teismo posėdyje nurodytas laikas akivaizdžiai viršija realų sugaištą laiką. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į ginčo pobūdį, sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 2 500,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transporto Marisa“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 2120-470/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo teisės aktais ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 18 straipsnio nuostatas; nevertino ir kitų šiai situacijai aktualių teisės aktų normų (ABĮ 16, 20, 37 straipsniai); neteisingai interpretavo kitas bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su konfidencialumo įsipareigojimu, jo turiniu ir forma. Skundžiamas sprendimas priimtas ignoruojant visus atsakovės teiktus argumentus ir didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant vien tik ieškovės išdėstytai abstrakčiai pozicijai. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad susiklosčiusi situacija galėjo būti išsprendžiama ir neteisminiu būdu, dėl ko teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23.       Apeliantės manymu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, neva akcininkas,  siekdamas gauti bendrovės turimą informaciją/dokumentus, neprivalo tinkamai įrodyti, kokiam tikslui minima informacija yra reikalinga, pakanka, jog akcininkas nurodytų, jog informacija/duomenys reikalingi tam, kad jis galėtų dalyvauti valdant bendrovę. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, akcininkui neužtenka abstrakčiai nurodyti, jog informacija jam yra reikalinga tam, kad jis galėtų dalyvauti valdant bendrovę, kadangi šiuo atveju ieškovės prašoma pateikti informacija yra ne pirmosios kategorijos, t. y. bendro pobūdžio,  informacija, o atitinka būtent trečios kategorijos informaciją, t. y. informaciją ir dokumentus, akcininkui būtinus vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Apeliantės vertinimu, ieškovės nurodomi teiginiai, kam neva yra reikalinga informacija/dokumentai, nėra tinkamas savo prašymų bei informacijos gavimo pagrindimas.

24.       Pažymi, jog teismas neteisingai aiškino bei taikė ABĮ 18 straipsnyje įtvirtintą 7 dienų terminą, per kurį bendrovė neva turėtų pateikti dokumentus bendrovės akcininkui, bei nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad minimas 7 dienų terminas yra taikomas absoliučiai visiems bendrovės turimiems dokumentams pateikti. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta trijų skirtingų kategorijų informacija, todėl akivaizdu, kad 7 dienų terminas yra taikomas tik vienai informacijos rūšiai gauti, o būtent ABĮ 18 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje išvardintiems bendrovės dokumentams, kurių nurodytas baigtinis sąrašas. Taigi, kitų bendrovės dokumentų pateikimui nėra nustatyto konkretaus termino. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės įstatų 18 punktas.

25.       Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino pateiktų ieškovės ir atsakovės konfidencialumo įsipareigojimų turinį ir formą tiek ABĮ, tiek atsakovės įstatų kontekste. Pažymi, jog, sistemiškai vertinant tiek ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek atsakovės įstatų 19 punkte nustatytą tvarką, akivaizdu, kad akcininkas, siekiantis susipažinti su bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarančiais duomenimis, privalo atsakovei pateikti ne bet kokį konfidencialumo įsipareigojimą, tačiau bendrovės vadovo patvirtintos nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimą.

26.       Nurodo, kad teismas nevertino reikšmingų aplinkybių: (1) pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus; atsakovės įstatai (toliau – Įstatai) buvo pakeisti 2017 m. birželio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu, taigi akcininkas, t. y. ieškovė, žinojo apie atsakovės įstatų 19 punktą bei tai, jog įmonėje yra nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimas, tačiau specialiai teikė kitokį konfidencialumo įsipareigojimą, kas šioje situacijoje rodo ieškovės nesąžiningumą; (2) teismas nepagrįstai nurodo, kad bendrovės patvirtintas konfidencialumo įsipareigojimas yra analogiškas ieškovės pateiktam konfidencialumo įsipareigojimui, nors pats nurodo eilę šių įsipareigojimų skirtumų; (3) bendrovės vadovas veikia ne savavališkai, o tik įstatymo ir bendrovės įstatų pagrindu, todėl negali nepaklusti akcininkų nustatytai susipažinimo tvarkai; ieškovė bet kada galėjo ir gali gauti informaciją, tik tam reikalingas jos pačios patvirtintos tvarkos laikymasis. Atsakovės vadovas, priėmęs ieškovės pateiktą konfidencialumo įsipareigojimą, būtų pažeidęs ABĮ 37 straipsnyje nustatytas savo pareigas ir įstatuose įtvirtintą reglamentavimą.

27.       Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai priskyrė atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo naštą konkrečiai atsakovei, nors ginčo dėl tokių aplinkybių iš esmės net nebuvo. Teismas nepagrįstai nurodė, neva atsakovė turėjo pareigą pateikti sąrašą, kas bendrovėje yra laikoma konfidencialia informacija, kadangi ginčo dėl to, ar ieškovės prašomą informaciją atsakovė laiko konfidencialia,  šiuo atveju nebuvo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, neva atsakovė privalėjo pateikti bendrovės vadovo įsakymą, kuriuo būtų patvirtinta konfidencialios informacijos neatskleidimo pasižadėjimo forma, kadangi ginčo, kad tokia forma buvo nustatyta ir kad ji buvo papildomai pateikta ieškovei, taip pat nebuvo.

28.       Pabrėžia, jog atsakovė niekada neatsisakė pateikti prašomos informacijos ieškovei, o tik prašė ilgesnio termino informacijai pateikti bei pasirašyti teisės aktus ir atsakovės įstatus atitinkančią konfidencialumo įsipareigojimo formą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, visas pareigas išimtinai priskirdamas tik atsakovei, o ieškovės turimas pareigas akivaizdžiai ignoruodamas.

29.       Teigia, kad teismas nevertino situacijos CPK 93 straipsnio 4 dalies kontekste, dėl ko nepagrįstai ieškovės naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino ieškovės elgesio iki teisminio proceso pradžios, t. y. nevertino, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi, galėdama išspręsti susidariusią situaciją be teisminių procesų, siekdama, jog atsakovė patirtų papildomų išlaidų, kreipėsi į teismą. Atsakovė neatsisakė suteikti minimos informacijos ieškovei, tačiau prašė pasirašyti tinkamą konfidencialumo įsipareigojimą ir suteikti ilgesnį terminą dokumentams pateikti, tačiau ieškovė šias aplinkybes visiškai ignoravo ir nepagrįstai kreipėsi į teismą, nors susidariusią situaciją galėjo išspręsti taikiai, atlikusi papildomus veiksmus.

30.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Transporto Marisa“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Marisa“  prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2120-470/2025 palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Nurodo, kad, remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, akcininkas,  įgyvendindamas savo teisę susipažinti su informacija, turi: (1) įgyvendinti iš įstatymo kylančią pareigą užtikrinti konfidencialumą; (2) nurodyti kokiems teisės aktų reikalavimams įvykdyti reikalinga informacija. Abi šias pareigas ieškovė įvykdė, nurodydama kokiems reikalavimams įvykdyti jai reikalinga informacija ir kartu su prašymu pateikdama ieškovės rašytinį įsipareigojimą dėl prašymo pagrindu gautos konfidencialios informacijos neatskleidimo.

32.       Pažymi, kad ieškovės ikiteisminėje ginčo stadijoje ir ieškinyje nurodytas informacijos gavimo iš bendrovės poreikis pagrįstas būtinumu sekti bendrovės ūkinę veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, vadovų veiklos skaidrumą ir rūpintis, jog atsakovės turtas nebūtų naudojamas neefektyviai, tuo pačiu nebūtų pažeisti ieškovės, kaip akcininkės, interesai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, reikalaudama informacijos apie bendrovę, aiškiai nurodė tikslą, kuriam bus naudojama gauta informacija.

33.       Ieškovės teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinti tokiu būdu, kad bendrovėms netaikomi jokie terminai bendrovės kitai informacijai, komercinėms (gamybinėms) paslaptims ir konfidencialiai informacijai pateikti. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 7 dienų terminas informacijai pateikti yra imperatyvi nuostata, taikoma visai šio straipsnio pagrindu prašomai pateikti informacijai.

34.       Ieškovės manymu, jeigu atsakovė atsisako pateikti informaciją, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija ir kad ieškovės nurodomas teisinis pagrindas nėra pakankamas susipažinti su prašoma pateikti informacija. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-133-1075/2021, apeliantei teko pareiga įrodyti, kad prašomos suteikti informacijos suteikimas ieškovei neatitiks apeliantės interesų ir potencialiai gali suteikti žalą pačiai apeliantei. Tačiau apeliantė konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties egzistavimo fakto byloje niekaip neįrodinėjo.

35.       Pažymi, jog pareiga akcininkui užtikrinti gaunamos informacijos konfidencialumą nėra siejama su konfidencialumo įsipareigojimo pasirašymu, o kyla iš įstatymo. Ieškovė, net ir neturėdama pareigos pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą, jį pasirašė ir pateikė atsakovei. Be to, ikiteisminėje ginčo stadijoje prašė atsakovės pateikti jos patvirtintą konfidencialumo įsipareigojimo formą, tačiau jis nebuvo pateiktas.

36.       Nurodo, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir pateikė konfidencialumo įsipareigojimą, tačiau neįrodinėjo ir negrindė, kad ieškovės pasirašytas konfidencialumo įsipareigojimas turinio požiūriu ir jame prisiimti įsipareigojimai kažkokiu būdu neatitinka kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto įsipareigojimo. Be to, pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas iš esmės pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, susiaurinant ABĮ ir įstatuose įtvirtintą akcininko teisę į informaciją ir nesudarant galimybių turėti atsakovės pateiktų dokumentų kopijų.

37.       Ieškovės tvirtinimu, atsakovė nebuvo pateikusi jokio konfidencialumo įsipareigojimo ieškovei ir nenurodė termino iki kada pateiks prašomą informaciją, todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės netinkamą elgesį ir nepagrįstus atsisakymus pateikti informaciją, ginčo sprendimas neteisminiu būdu tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tinkamai pasinaudojo CPK 5 straipsnio 1 dalyje jai suteikta teise kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl akcininkės teisės gauti informaciją apie įmonę tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

40.       Atsakovė (apeliantė) su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: 2016 m. birželio 1 d. Įsakymą Nr. 17/2016 dėl konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo ir konfidencialumo sutarčių sudarymo su darbuotojais; UAB „Transporto Marisa“ konfidencialios informacijos sąrašą; 2022 m. gruodžio 10 d. Įsakymą Nr. 08-03(37)/2022 dėl konfidencialumo įsipareigojimo; Konfidencialumo įsipareigojimą; 2025 m. balandžio 29 d. Aktą dėl dokumentų atsisakymo pasirašyti.

41.       CPK

42.       Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, įvertinant ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, taip pat nenustačius išimtinių sąlygų naujiems įrodymams priimti, atsakovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

44.       Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2017 m. spalio 6 d. priklauso 27 200 vienetų paprastųjų vardinių atsakovės akcijų, kurios sudaro 34 procentus visų įmonės akcijų. Ieškovė 2024 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl informacijos (dokumentų kopijų) apie bendrovę gavimo. Atsakovė 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovei atsakė raštu, kad nustatytas prašyme 7 d. terminas jai yra per trumpas dokumentų kopijoms suruošti, prašomuose pateikti dokumentuose yra konfidencialios informacijos, o pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas nėra tinkamas, taip pat nurodė, kad nepateikti įrodymai dėl įstatyminės pareigos atlikimo būtinumo. Ieškovė 2025 m. sausio 7 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę elektroniniu laišku, kuriuo pareikalavo tos pačios informacijos, nurodydama prieštaravimus atsakovės argumentams dėl informacijos neteikimo. Atsakovė į prašymą 2025 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą, kuriame iš esmės nurodyti analogiški atsisakymo teiki informaciją argumentai kaip ir 2024 m. gruodžio 30 d. atsakyme.

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį visiškai pripažino savo prievolę suteikti akcininkui informaciją, jos atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, nepaisant įstatuose įtvirtinto reikalavimo dėl ½ dalies ir daugiau akcijų turėjimo, atsakovė pagal dabartinį ABĮ reglamentavimą turi prievolę pateikti, o ieškovė turi teisę gauti visus jos prašomus dokumentus (jų kopijas), nesant šalių ginčo dėl pareigos teikti ir teisės gauti dokumentus, vertino, kad ieškovė turi teisę gauti prašomą informaciją. Teismas taip pat sprendė, jog prašoma informacija priskirtina konfidencialiai, tai yra patenka į saugotinos informacijos apimtį. Tiek ieškovė, tiek atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo).

46.       Akcininko teisė gauti informaciją reglamentuojama ABĮ 18 straipsnyje. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

47.       Bendrovės Įstatų 19 punkte numatyta, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas.

48.       Apeliacinio skundo esminiai argumentai: (1) ieškovė nepagrindė kokiam tikslui jos reikalauta informacija yra reikalinga ir neįrodė, jog prašoma pateikti su atsakovės veikla susijusi konfidenciali informacija ieškovei yra būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus; (2) teismas netinkamai aiškino įstatyme įtvirtintą 7 dienų terminą per kurį ieškovės prašoma informacija turi būti pateikta; (3) nebuvo įgyvendinta ieškovės prašomos informacijos suteikimo konfidencialumo užtikrinimo sąlyga; (4) teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas to, kad esama situacija galėjo būti išsprendžiama neteisminiu būdu.

49.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įvertino atsakovės argumentus ir pateiktus teismui įrodymus, t. y. kvestionuoja įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas nagrinėjamoje byloje, nenustatė.

50.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tik išsamiai ištyręs visas teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir įrodymus bei sprendime išdėstęs argumentus dėl aplinkybių nustatymo bei įrodymų įvertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas).

51.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. 

52.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi teisę gauti ieškiniu prašomą informaciją ABĮ 18 straipsnio pagrindu. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai sprendė, kad bendrovės atsisakymas suteikti ieškovei prašomą informaciją buvo nepagrįstas. Apeliantės teigimu ieškovė turėjo ne abstrakčiai nurodyti, jog informacija jai yra reikalinga tam, kad galėtų dalyvauti valdant bendrovę, o turėjo pareigą įrodyti, kokiems konkretiems teisės aktų reikalavimams vykdyti jos prašoma informacija apie bendrovę yra būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

53.       Pagal galiojančią ABĮ 18 straipsnio redakciją akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje ir, skirtingai nuo ankstesnės šio straipsnio redakcijos, nenustato akcininko teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais. Įstatymų leidėjas, panaikinęs nuostatą dėl akcininko arba akcininkų grupės, turinčios ar valdančios 1/2 ir daugiau akcijų, teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais, neįtvirtino analogiškos nuostatos visų akcininkų atžvilgiu, tačiau, kaip išaiškino kasacinis teismas, vietoj visų akcininkų plačios apimties teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais bei gauti šių dokumentų kopijas, įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją ir būtent šios informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtis, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas: pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją (šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, ji iš principo neturėtų būti priskirtina bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui); antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus (šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams, tačiau bet kuriuo atveju įstatuose negali būti susiaurintas įstatyme nustatytos informacijos sąrašas); trečia, informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, be kita ko išaiškino ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką „teisės aktų reikalavimų vykdymas“ kaip apimančią ir akcininko interesą bei poreikį gauti informaciją ir savo, kaip akcininko, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai rėmėsi minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Paminėtina, kad ir pati apeliantė, grįsdama savo poziciją, remiasi būtent šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje kasacinio teismo nutartyje nėra suformuluotas (pateiktas) baigtinis sąrašas atvejų, kuomet akcininkui gali būti reikalinga detali informacija siekiant įvykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus. Baigtinis atvejų sąrašas nėra pateiktas nei įstatyme (ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje). Tai ar egzistuoja pareiga bendrovei tokią informaciją suteikti, tam, kad akcininkas galėtų vykdyti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, yra kiekvienos konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, įvertinus konkrečiam ginčui aktualias ir reikšmingas faktines aplinkybes.

55.       Pažymėtina, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

56.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. ieškove savo prašyme pateikti informaciją nurodė, kad prašomi duomenys yra būtini, jog ji galėtų efektyviai dalyvauti bendrovės valdyme ir deramai įgyvendintų visas kitas savo, kaip juridinio asmens dalyvio, turimas teises, o esant pagrindui spręsti dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Pakartotiniame 2025 m. sausio 7 d. prašyme ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės vadovaujančių darbuotojų neteisėti veiksmai sudaro prielaidas ieškovei ginti tiek savo, tiek atsakovės, kurios dalyvė ji yra, įstatymuose nustatytas teises bei teisėtus interesus ir prašyti taikyti atsakovės vadovui civilinę atsakomybę, be kita ko, kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

57.       Taigi, ieškovė, priešingai nei teigia apeliantė,  nurodė priežastis, dėl kurių jai reikalinga prašoma informacija ir duomenys apie atsakovę. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant ginčą apeliacinėje instancijoje būtinybę gauti prašomą informaciją ir duomenis apie atsakovę grindė savo teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimu ir būtinumu sekti bendrovės ūkinę veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, vadovų veiklos skaidrumą ir tuo, jog neturi reikiamų duomenų apie bendrovės valdymą, siekiant įvertinti valdymo organų veiksmais galimą įmonei padarytą žalą, ir rūpintis, be kita ko, kad atsakovės turtas nebūtų naudojamas neefektyviai, nebūtų pažeisti ieškovės, kaip akcininkės, interesai, o esant pagrindui kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės teiginius, kuriais grindžiamas informacijos reikalingumas, neturi pagrindo abejoti, kad ieškovės prašoma pateikti informacija jai kaip akcininkei yra reikalinga tikslu susipažinti su įmonės valdymu bei įmonės vadovo priimtais sprendimais (atliekamais veiksmais), ir laiko tokią informaciją esminę ieškovės kaip akcininkės teisės ir pareigų įgyvendinimo aspektu. Kartu pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo ieškovės siekį susipažinti su informacija laikyti neproporcinga ieškovės kaip akcininkės, turinčios daugiau kaip 1/3 (34 proc.) dalį akcijų, teisių ir pareigų įgyvendinimo priemone. Taigi vertintina, jog ieškovei kaip įmonės dalyvei akcininkei prašoma pateikti informacija yra aktuali ir reikalinga tam, kad įgyvendintų įstatymuose įtvirtintas savo kaip akcininkės teises ir pareigas, o pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes skundžiamame sprendime aptarė ir įvertino, pagrįstai pripažindamas ieškovės teisę gauti tokią informaciją. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje neįrodinėjo ir nenurodė (taip pat ir apeliaciniame skunde), kad įpareigojamų pateikti dokumentų neturi ir dėl šios priežasties negali jų pateikti ieškovei. 

59.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą 7 dienų terminą visai prašomai pateikti informacijai. Apeliantės vertinimu informacija, kuri nėra susijusi su Bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui gali būti pateikta per 7 dienų terminą, kitu atveju, informacija akcininkui yra teikiama per ilgesnį, protingumo principus atitinkantį terminą, kuris nebūtinai yra 7 dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, kadangi apeliantė ydingai ir tik sau palankiu būdu aiškina ir interpretuoja pirmiau paminėtą teisės normą. Pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras 7 dienų terminas pateikti dokumentams, įskaitant ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Be to, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė nenurodė, kokia yra bendra ieškovės prašomų pateikti dokumentų apimtis ir objektyviai nepagrindė, kad tokių duomenų nėra įmanoma pateikti per įstatyme įtvirtintą 7 dienų pateikimo terminą.

60.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Įstatų 19 punktą, pagal kurį ieškovė turėjo pateikti būtent Bendrovės vadovo patvirtintą nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimą, o ne savo pačios pasirinktą ir pasirašytą konfidencialumo įsipareigojimo formą. 

61.       Kasacinio teismo doktrinoje nurodoma, kad nors įstatymas suteikia teisę bendrovei atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, vis dėlto ši bendrovės teisė nėra absoliuti. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių esmę, asmens nuožiūros laisvė leisti ar ne kitam asmeniui įgyvendinti jam priklausančią teisę negali būti neribota (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl nors įstatymų leidėjas suteikė bendrovėms teisę, bendrovės, atsisakydamos tenkinti akcininko prašymą, savo atsisakymą turi pagrįsti konkrečiais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 35 punktas).

62.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės 2024 m. gruodžio 23 d. kartu su prašymu pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas pilnai atitinka jam įstatymu keliamus tikslus, o atsakovės argumentus dėl netinkamos formos pasižadėjimo užpildymo atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

63.       Pirma, byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsisakytų užtikrinti atsakovės pateikiamų duomenų konfidencialumą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas vien į atsakovės įstatuose įtvirtintą nuostatą, kad įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas, neįžvelgia jokių kliūčių ieškovei gauti skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus dokumentus, įvertinus tai, kad ieškovė pasirengė konfidencialumo įsipareigojimą, jį pasirašė ir pateikė atsakovei. Antra, atsakovė byloje neįrodinėjo, kad prašytos informacijos atskleidimas (dokumentų kopijų pateikimas)  akcininkei pažeis Bendrovės teisėtus interesus ar padarys jai žalą. Trečia, įmonės įstatuose nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai laikomi konfidencialiais ar kokia informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Bendrovės akcininkai, prašydami susipažinti su bendrovės dokumentais, negali įsipareigoti saugoti konfidencialią informaciją, nežinodami, kokia prašomos patiekti informacija (ar jos dalis) yra konfidenciali ir saugotina. Ketvirta, atsakovės pateiktas konfidencialumo įsipareigojimas susiaurina ABĮ ir Įstatų 18 – 20 punktuose įtvirtintą akcininko teisę į informaciją nesudarant galimybių turėti atsakovės pateiktų dokumentų kopijų. Penkta, apeliantės argumentai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė objektyviai negalėtų užtikrinti prašomos informacijos konfidencialumo. 

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškovės, tiek apeliantės argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsikirtimai ir argumentai, kuriais atsakovė teisme grindė savo atsisakymą suteikti ieškovei bendrovės informaciją (dokumentų kopijas), neturi realaus faktinio pagrindo, yra pagrįsti prielaidomis. Apeliantės nurodyti argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo riboti ieškovės (įmonės akcininkės)  teisės į bendrovės informaciją ir ieškovės prašymą pateikti nurodytų įmonės dokumentų kopijas atmesti. 

65.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas šalių elgesio ir aplinkybių, kad ginčas galėjo būti išspręstas neteismine tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

66.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

67.       Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).

68.       Apeliantės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos išimtinai dėl ieškovės kaltės visiškai nepagrįstos. Nustatyta, kad ieškovės reikalauta informacija nei iki ieškovės kreipimosi į teismą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta.  Ieškovės piktnaudžiavimo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis byloje nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė būtent atsakovės elgesys, todėl pritartina ir ieškovės pozicijai, kad civilinė byla nebūtų buvusi pradėta, jeigu atsakovė būtų gera valia pateikusi jos reikalaujamą informaciją. Paminėtina ir tai, kad teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į ginčo pobūdį, sumažino ieškovei priteistinas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas iki 2 500,00 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir dar labiau sumažinti šios atsakovės prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei apimtį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl duomenų apie įmonę gavimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

71.       Atsakovės UAB „Transporto Marisa“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė UAB ,,Marisa“ patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą-faktūrą, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 3 025 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jai priteistina 3 025 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Transporto Marisa“.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transporto Marisa“, juridinio asmens kodas 150164373, 3 025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB ,,Marisa“, juridinio asmens kodas 149615085, naudai.

Teisėjai                                                                                      Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė                 

                                                        Loreta Miltenytė 

                                                        Ignas Totilas