Byla Nr. T-122-579/2020

Procesinio sprendimo kategorija 

 (S)

2.5.20.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai,

nuteistajam V. B. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui D. K.,

informatikui Š. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. G. teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo ir pastarasis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

        Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu su paskirtomis bausmėmis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, V. B. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuota į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsniu, taikant bausmių apėmimo būdą subendrinus su bausmėmis, nutartimi paskirtomis pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir bausmėmis, nuosprendžiu paskirtomis pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d. 

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, nurodo, kad nuteistajam 2016 m. vasario 9 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurio vykdymo laikotarpiu V. B. du kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, abu kartus už tai baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialisčių organizuojamuose viktorinose, stalo žaidimų užsiėmimuose, lankė „Spalvų“ terapiją, Socialinių įgūdžių lavinimo programą. Atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, jis dirbo, tačiau Pravieniškių pataisos namuose 2018 m. vasario 22 d. nepareiškė noro dirbti valytojo pareigose, motyvuodamas, kad yra pensinio amžiaus. 2020 m. balandžio 2 d. V. B. raštu kreipėsi į Valstybės įmonę dėl įdarbinimo, tačiau atsakymo negavo.

Teikime pažymima, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 46 balai. Pirminio vertinimo metu buvo nustatyti 53 balai, vėliau – 51 balas, o šiuo metu minėti 46 balai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, nes yra stebimas pokytis asmens fizinių bei emocinių impulsų kontrolėje, t. y. atlikdamas bausmę V. B. nėra linkęs veikti greitai, neapgalvojant savo veiksmų pasekmių. Sprendimus jis stengiasi priimti atsakingai, bausmės atlikimo metu nėra fiksuota savitvardos praradimo atvejų. Asmuo sugeba problemas išspręsti konstruktyviais ir visuomenėje priimtinais būdais. Taip pat nuteistasis šiuo metu neturi neigiamos nuostatos į visuomenę ir bendruomenę. Teisės pažeidėjas formuoja pozityvius ir pagarbius tarpusavio ryšius su aplinkiniais, geba suprasti aplinkinių jausmus bei poreikius. Visuomenę vertina palankiai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą atmesti, o nuteistasis V. B. ir jo gynėja – teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

        Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. V. B. asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada Nr. 62-4576 patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir 26 balus – dinaminiai (kintantys) svertiniai taškai, vadinasi, pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai siekdamas resocializacijos, V. B. gali patekti į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupę. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią bei įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta (rizika nuo pirminio vertinimo 2016 m. vasario 9 d. sumažėjusi tik 7 balais – nuo 53 iki 46 balų).

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad V. B. padaryti nusikaltimai, dėl kurių įvykdymo jis šiuo metu atlieka pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę, nebuvo pirmieji, jam ir anksčiau yra tekę atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, po kurios atlikimo buvo tęsiamas nusikaltimų vykdymas. Daromos veikos sunkėjo, tačiau nusikaltimų modelis nesikeitė, t. y. nusikaltimai vykdyti siekiant finansinės naudos. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies (teigė su bendrininkais planavęs apiplėšti kunigą R. M., tačiau neigė organizavęs jo nužudymą), gynybiškas jis išliko ir bausmės atlikimo metu. Pavyzdžiui, net praėjus daugiau nei dešimt metų nuo bausmės atlikimo pradžios Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija yra nurodžiusi, kad nuteistasis yra nesavikritiškas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai, dominuoja sangviniko temperamentas, charakteryje stebimi individualistiniai-egoistiniai polinkiai (1 t., b. l. 106). Analogiška informacija dėl savikritikos stokos nurodyta ir 2011 m., 2012 m., 2013 m. teikimuose dėl V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą (1 t., b. l. 110, 118, 124). Taigi, nors bausmės atlikimo metu nuteistasis palaipsniui savo kaltę pilnai pripažino, tačiau nusikaltimus sąlygojusių aplinkybių atvirai neanalizavo, vengė kalbėti apie savo priešingus teisei veiksmus ir tik pastaraisiais metais pradėjo giliau vertinti atliktų nusikalstamų veiksmų priežastis bei pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija V. B. elgesio nevertino kaip nepriekaištingo, todėl į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą jis buvo perkeltas tik 2016 m., nors tokią galimybę turėjo praktiškai nuo 2010 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju itin svarbu įvertinti tai, kaip nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, koks jo požiūris į darbinį užimtumą, smurtinį elgesį, taip pat svarbios nuostatos turimų finansinių įsipareigojimų aspektu, ateities planų realistiškumas.

Teikimą nagrinėjančio apygardos teismo nuomone, V. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu nepasižymėjo pavyzdingumu, jis dešimt kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka ir tiek pat kartų buvo apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, jog nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 1999 m. spalio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. nuteistasis nustatytos tvarkos nesilaikė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, ką būtų galima iš dalies pateisinti adaptacijos įkalinimo įstaigoje periodu, tačiau ir praėjus dvidešimt metų nuo laisvės atėmimo pradžios, kas patvirtina, jog V. B. sąmoningai rinkosi jam vienam priimtiną veikimą, ignoruodamas galiojančias taisykles. Paskutinė drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2019 m. gegužės 3 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų jis neturi tik kiek daugiau nei metus laiko. Šių netinkamų nuteistojo poelgių nenusveria ir keturiolika gautų paskatinimų už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Po paskutinės nuobaudos gavimo V. B. yra paskatintas tik du kartus. Be to, nuobaudų ir paskatinimų gavimo tvarka liudija, kad gauta padėka ar suteiktas papildomas pasimatymas jo nemotyvavo ir toliau rinktis pozityvų elgesį, priešingai, gavęs paskatinimą jis netrukus prasižengdavo. Pavyzdžiui, 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuteistajam buvo pareikšta padėka už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, o po trijų dienų jis jau buvo perkeltas septynioms paroms į kamerų tipo patalpas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad už analogiško nusižengimo padarymą jis baustas iš viso tris kartus – 2003 m., 2008 m. ir 2016 m., tuo tarpu 2018 m. spalio 31 d., maždaug prieš mėnesį paskatinus jį už gerą darbą, buvo baustas dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. V. B. asmens byloje esanti medžiaga liudija, kad nuteistasis net ir atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, 2007-2008 metais susirašinėdamas laiškais, bendraudamas neteisėtai įgytu mobilaus ryšio telefonu bei susitikdamas su jį lankančiais asmenimis, galimai siekė realizuoti dalį iš nužudyto R. M. pagrobtų meno vertybių (1 t., b. l. 1). Be to, pateiktoji medžiaga patvirtina ir tai, kad pats nuteistasis savo padarytus drausminius nusižengimus vertina kaip nežymius ir menkaverčius, kas tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog V. B. nėra nuoširdus ir savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertina, jis tik manipuliatyviai prisitaiko prie susidariusios situacijos, siekdamas sau palankesnio asmenybės vertinimo.

Aukščiau padarytą išvadą patvirtina ir nuteistojo darbinės motyvacijos stoka, orientavimasis į malonų laisvalaikio praleidimą, o ne į socialinę reabilitaciją bei siekį reintegruotis į visuomenę. Nors BVK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti aiškinamasi ir jo požiūris į darbą. Pažymėtina, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje darbininko pareigose. 2016 m. vasario 5 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau V. B. nepareiškė noro dirbti, aiškindamas, jog yra pensinio amžiaus. Šios aplinkybės patvirtina, kad per daugiau nei dvidešimt laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metų V. B. dirbo tik apie trejus metus, be to, darbo jis neteko padaręs drausminį nusižengimą (perdavė kitam asmeniui 3 kg skalbimo miltelių), t. y. darbinio užimtumo jis nevertino ir nesiekė išlaikyti pastovių, stabilių darbinių santykių. Nuteistajam pasiūlius paprastą valytojo darbą, šis kategoriškai jo atsisakė, motyvuodamas savo garbiu amžiumi, vis dėlto, nei V. B. amžius, gim. (duomenys neskelbtini), nei jo sveikata nėra tie kriterijai, kurie neleistų jam dirbti nesunkų, jokių protinių gebėjimų nereikalaujantį fizinį darbą. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis yra išrankus, jis selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, o kas jo asmenybei yra pernelyg prastas, neprestižinis darbas. Nors 2020 m. balandžio 2 d. V. B. kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės įsidarbinti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis veiksmas buvo atliktas iš esmės priverstinai, po to, kai tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pataisos įstaigos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, akcentuodami, be kita ko, ir jo atsainų požiūrį į darbinį užimtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam teismo solidariai priteistas civilinis ieškinys šiuo metu yra sumažintas iki 347 698 Eur, tačiau V. B. šios sumos atlyginti pastangų nededa, argumentuodamas tuo, jog pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų jo vardu nėra gavusi. Vis dėlto, teisėjų kolegija negali ignoruoti fakto, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu net nesistengė bandyti aiškintis, kam privalo sumokėti priteistą sumą, mirus asmeniui, kuriam buvo priteistas ieškinys, nors jo asmens byloje yra duomenų apie teisių perėmėją ir paveldėtoją. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B., teisėsaugai radus kai kuriuos pagrobtus meno kūrinius, aktyviai gynė savo teises teisme, siekdamas, jog priteistas civilinis ieškinys būtų perskaičiuotas, t. y. sumažintas, taigi, jis dėjo atitinkamas pastangas, jog turimi finansiniai įsipareigojimai būtų sumažinti ar iš viso panaikinti, tačiau realios žalos atlyginimui viso bausmės atlikimo metu visiškai neskyrė jokio dėmesio, kas netiesiogiai patvirtina, kad nuteistojo atgaila nėra nuoširdi, jis yra suinteresuotas tik savo asmenine gerove, tačiau ne padarytos didelės žalos bent minimaliu atstatymu. Toks nuteistojo požiūris tik patvirtina, kad jis nėra pasirengęs gyvenimui laisvėje ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nepasiekti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. B. šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas savo veiksmų pasekmes, jis yra orientuotas į rezultatą, kruopštus, skrupulingas, nepasižymi agresyvumu, kontroliuoja savo fizinius ir emocinius impulsus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam niekada ir nebuvo būdingas nekontroliuojamas bei neadekvatus elgesys, priešingai, organizuodamas labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, jis kruopščiai bei dėmesingai apgalvojo visą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, taip pat įkalčių, pėdsakų slėpimo būdus, t. y. jo organizuoti nusikaltimai pasižymi šaltakraujiškumu bei smulkmeniškumu, todėl bausmės atlikimo metu jis turi būti orientuotas į reabilitacijos programų, skirtų smurtinio elgesio prevencijai, asmenybės ugdymui, empatijos, atjautos didinimui, socialinių įgūdžių stiprinimui, lankymą, o ne vien į turiningą laisvalaikio praleidimą, kaip pavyzdžiui, dalyvavimas viktorinose, stalo žaidimų užsiėmimuose ir pan.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam V. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Todėl vien aplinkybė, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, nesuteikia pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies. Nuteistasis V. B. yra pavojingas visuomenei, todėl turi tęsti bausmės atlikimą nuo jos izoliuotas, juo labiau, kad per laikotarpį nuo pirmojo pataisos įstaigos teikimo pakeisti jam nustatytos bausmės rūšį svarstymo jokie reikšmingi pokyčiai nuteistojo elgesyje bei mąstysenoje nebuvo užfiksuoti. Glaudžius santykius su artimaisiais V. B. palaikė ir iki įkalinimo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių, be kita ko, ir negrįžtamas pasekmes.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. G. teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus pareigas, R. G. teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai        Albinas Antanaitis

        Evaldas Gražys

        Daiva Jankauskienė