Civilinė byla Nr. e2-1076-759/2021
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01521-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 98,06 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė nurodo, jog ji tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei, tačiau bute gyveno ir su ieškove buvo pasirašiusi sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo S. B.. Pastaroji mirė (duomenys neskelbtini). Su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo bendrabučio bendrojo naudojimo patalpoms ir butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Už bute ir bendrojo naudojimo patalpoms suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. susidarė 98,06 Eur skola. Ieškovė patikslindama ieškinyje nurodytas aplinkybes nurodė, kad rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su buto nuomininke S. B. sudaryta nebuvo, savo archyve ieškovė sutarties taip pat neturi.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės argumentais. Jei su elektros energijos vartotoju nėra sudaryta elektros energijos vartojimo sutartis, už suvartotą ieškinyje nurodytame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), elektros energiją prievolę apmokėti turėtų objekto savininkė - Ukmergės rajono savivaldybė. Atsakovė nurodo, jog jos žiniomis tiek savivaldybės gyvenamojo būsto nuomos, tiek elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su S. B. buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 31 d. ir galiojo iki pat jos mirties, t.y. 2018 balandžio 11 d. Ieškovė nurodo, kad įsiskolinimai susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Po S. B. mirties iki 2018 m. lapkričio mėnesio šis gyvenamasis būstas nebuvo naudojamas, ir išnuomotas buvo tik 2018 m. lapkričio mėnesį. Iš to darytina išvada, kad ieškovės nurodytas įsiskolinimas yra susidaręs buvusios nuomininkės S. B. gyvenimo šiame bute laikotarpiu. Ieškinyje aprašoma situacija neatitinka Taisyklių 100 punkte nurodytų sąlygų - su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Duomenų apie tai, kad ieškovė ėmėsi priemonių išieškoti įsiskolinimą įstatymų nustatyta tvarka, nėra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Elektra butui tiekiama nuo 2009 m. gruodžio 29 d. Minėtas butas nuosavybės teise nuo 2010 m. balandžio 22 d. priklauso Ukmergės rajono savivaldybei. Atsakovė su ieškove dėl elektros energijos tiekimo butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2009 m. gruodžio 31 d. su S. B. sudarė Ukmergės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu S. B. neterminuotai buvo išnuomotas butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad už suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. susidarė 98,06 Eur skola. Šiuos duomenis patvirtina ieškovo pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu „Dėl skolos už elektros energiją“ kreipėsi į atsakovę su raginimu atsiskaityti už tiektą elektros energiją, įskaitant ir tiektą elektros energiją butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir namo bendrosioms reikmėms, iki 2020 m. spalio 29 d. Byloje duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, nėra.
Dėl rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovei priklausančių patalpų nuomininke S. B. rašytinė elektros pirkimo – pardavimo sutartis dėl butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), tiektos elektros energijos laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. nebuvo sudaryta, todėl atsakovė kaip buto savininkė turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Atsakovė atsiliepimu teigia, jog rašytinė elektros pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir buto nuomininkės S. B. buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 31 d. ir galiojo iki pat jos mirties, t.y. 2018 balandžio 11 d, todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Taigi, byloje kilo ginčas dėl rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir nuomininkės S. B. fakto.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad atsakovei tvirtinant, jog nuomininkė S. B. su ieškove buvo sudariusi rašytinę elektros pirkimo - pardavimo sutartį, o ieškovei neigiant sutarties sudarymo aplinkybę, įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei. Teismo vertimu, neįmanoma įrodyti, kad tam tikrų įvykių nebuvo. Nors atsakovė teigia, jog rašytinė elektros pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir buto nuomininkės S. B. buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, aplinkybių, pagrindžiančių savo atsikirtimus ar kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nenurodė. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, padarytas teisines išvadas ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė su atsakovės nuomininke S. B. rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudariusi.
Dėl skolos už elektros energiją priteisimo
Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo - pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai.
CK
6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo - pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 17 punktas). Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybė yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ginčo tarp šalių byloje dėl šių aplinkybių nėra. Iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia elektros energiją, o atsakovė nors ir nėra buitinė elektros energijos vartotoja, tačiau jos elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo - pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, atsakovė, būdama elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti.
Byloje nėra ginčo tarp šalių, jog atsakovė, kaip nekilnojamojo turto savininkė, turi pareigą atsiskaityti už tiektą elektros energiją, kai patalpomis bei į ja tiekta elektros energija nuomos sutarties pagrindu naudojasi trečiasis asmuo, nesudaręs rašytinės sutarties su tiekėju (ieškove). Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 98,06 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, kaip buto savininkės. Minėta skola susidarė atsakovei neatsiskaičius už buto reikmėms patiektą ir paskirstytą elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., kuomet minėtas butas buvo išnuomotas S. B.. Šiuo teismo sprendimu esant nustatytai teisinę reikšmę turinčiai aplinkybei, kad rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis tarp nuomininkės S. B. ir ieškovės nebuvo sudaryta, bei vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo - pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, teismas sprendžia, kad atsakovei tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju (ieškove) už jai priklausančiam butui ir bendrabučio tipo bendrosioms reikmėms gyvenamajame name patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir buto nuomininkės S. B. ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovė neginčija savo kaip buto savininkės prievolės atsiskaityti už elektros energiją nesant rašytinės elektros pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovės ir nuomininkės, taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė įvykdė pareigą ieškovei sumokėti už tiektą elektros energiją butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), bei namo bendrosioms reikmėms, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 98,06 Eur skola (CK 6.388 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (98,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai CPK 79, 88 straipsnių, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188752174, esančios adresu: Kęstučio a. 3, Ukmergė, 98,06 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 6 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (98,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Ignitis”, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas: Vilnius, Žvejų g. 14, atsiskaitomoji sąskaita LT61 7300 0100 0063 4114, AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Snieguolė Bielskienė