Civilinė byla Nr.  e2A-231-392/2022

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09805-2021-6

     Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Trakų rezidencija“ ieškinį atsakovui R. L. dėl pagal nuomos sutartį negrąžinto užstato priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Trakų rezidencija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo R. L. priteisti 12 292,87 Eur negrąžinto užstato, 755,76 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę (grąžinti užstatą) praleidimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-04-15 ginčo šalys sudarė Nekilnojamųjų daiktų (statinių) nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei statinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.1. p. ieškovė sumokėjo atsakovui 14 500 Eur dydžio užstatą, kuriuo buvo garantuojamas nuomininko įsipareigojimų vykdymas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Bendru šalių 2020-03-13 susitarimu sutartis buvo nutraukta nuo 2020-03-16, o statinius ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui iki 2020-03-31. Remiantis ieškovės buhalteriniais duomenimis, pasibaigus sutarčiai, ieškovė nesumokėjo atsakovui nuomos mokesčio už 2020 m. vasario ir kovo mėn., iš viso 2 207,13 Eur. Todėl, vadovaujantis sutarties 4.3.1. p., atsakovas turėjo teisę išskaičiuoti šią sumą iš užstato ir per 7 kalendorines dienas grąžinti ieškovei užstato likutį – 12 292,87 Eur. Atsakovas tą padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtą pareigą statinius ir juose esančią įrangą grąžinti tokios būklės, kokios priėmė, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą; sutarties galiojimo metu viename iš statinių įvyko gaisras, kurio metu nukentėjo vienas iš statinių ir sudegė atsakovui priklausanti telefoninio ryšio įranga, o draudimo bendrovė šių nuostolių atsakovui nekompensavo; ieškovė nesumokėjo daugiau nuomos mokesčio nei nurodo. Ieškovė su tuo nesutiko. Ji niekada nebuvo sulaukusi iš atsakovo pretenzijų dėl neva nesumokėto nuomos mokesčio. Už laikotarpį nuo 2016-04-16 iki 2020-03-15, atskaičiusi valstybei mokėtiną GPM, ieškovė atsakovui iš viso turėjo sumokėti 136 121,40 Eur (su GPM – 160 142,87 Eur) nuomos mokesčio. Apyvartos žiniaraštis, pinigų išmokėjimo kvitai ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovui už visą sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius GPM, buvo sumokėta 133 914,27 Eur nuomos mokesčio. Ieškovės neginčijama skola atsakovui yra tik 2 207,13 Eur. Beveik ant visų grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų yra ne tik atsakovo parašas, bet ir jo ranka parašytas vardas ir pavardė. Visi šie mokėjimai buvo įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą. Be to, per visą sutarties galiojimo terminą ieškovė už atsakovą valstybei sumokėjo 23 632,17 Eur GPM. GPM faktiškai sumokėta mažiau nei priskaičiuota, nes yra nuomos mokesčio nepriemoka – 2 596,62 Eur su GPM (atskaičius GPM – 2 207,13 Eur). Atsakovo teiginiai apie jo pasirašytų pinigų išmokėjimo kvitų neteisėtumą ir neteisingumą yra niekuo nepagrįsti. Apie tai, kad išnuomoti statiniai ir juose esantys daiktai neva turi kažkokių trūkumų, kurie turėtų būti ar buvo pašalinti ieškovės sąskaita iš užstato, atsakovas pareiškė tik praėjus tam tikram laikui po sutarties pabaigos ir tik tuomet, kai buvo paprašytas grąžinti užstatą. Įrodymų, kad po sutarties nutraukimo atsakovas aptiko įvairių statinių ir juose buvusių daiktų trūkumų, nepateikta. Viename iš statinių 2017 m. įvykus gaisrui, ieškovės atstovai apie draudiminį įvykį pranešė draudikui ir toliau žalos sureguliavimo procese nedalyvavo. Žalos sureguliavimu rūpinosi pats atsakovas. Pinigus draudikas taip pat išmokėjo asmeniškai atsakovui. Jokios realios žalos atsakovas nepatyrė ir dėl to jokių pretenzijų dėl gaisro padarinių ieškovei niekada nereiškė. Gaisras kilo ne dėl ieškovės veiksmų, o dėl netvarkingos elektros įrangos – šildytuvo. Ši įranga buvo nupirkta ir įrengta pačio atsakovo. Statinių statybos ir įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, dažnai pažeidžiant priešgaisrinės saugos ir kitus reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas iš užstato turėjo teisę atskaityti tik žalą, kurį buvo sukelta ieškovės neteisėtais veiksmais. Franšizės atskaitymas iš draudimo išmokos nereiškia, kad automatiškai tokia suma pinigų turi būti sumokėta atsakovui. Iki ieškinio parengimo dienos atsakovas vėluoja grąžinti užstatą 374 dienas, todėl iš atsakovo priteistinos 755,76 Eur dydžio palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu taikyti senatį palūkanoms.

2.       Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nedetalizuoja, kaip apskaičiavo atsakovui jos nesumokėtą nuomos mokesčio sumą, kurie ieškovės pateikti dokumentai patvirtina nuomos mokesčio atsakovui sumokėjimą už konkrečius mėnesius. Per banką atliktuose nuomos mokesčio kai kuriuose mokėjimuose yra nurodyta už kokį mėnesį yra mokamas nuomos mokestis, tačiau ieškovės pateiktuose pinigų išmokėjimo kvituose yra nurodyta tik „nuomos mokestis“, o kvituose įrašytos sumos yra labai skirtingos ir dažniausiai nesutampa su mėnesinio nuomos mokesčio suma. Be to, ieškovė nuomos mokesčio mokėjimus atsakovui atlikdavo nereguliariai, dalimis ir šios aplinkybės buvo palankios sumaišties ieškovės mokėjimuose atsiradimui, o kartu lėmė ir atsakovo galimybių sekti mokėjimus bei vykdyti jų teisingumo kontrolę apsunkinimą. Atsakovas, pasitikėdamas ieškovės atstovais, pasirašydavo jam duodamus pasirašyti dokumentus ne visada tinkamai įsigilinus į jų turinį. Ieškovė grynųjų pinigų operacijas įrodinėja skirtingais dokumentais, kurie prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms bet ir elementariai logikai. Ieškovė nepagrįstai nuomos mokestį ir GPM skaičiuoja iki 2020-03-16, o ne iki 2020-03-31, kadangi išsinuomotą objektą ieškovė atsakovui įsipareigojo grąžinti iki 2020-03-31. Todėl nuomos mokestis skaičiuotinas iki grąžinimo termino pabaigos. Iš užstato sumos turi būti atimta ir žalos dėl ieškovės išsinuomotame objekte sukelto gaisro suma. Dėl įvykusios gaisro žalos draudikas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsakovui neatlygino franšizės dydžio sumos (3 000 Eur) ir kitos dalies žalos. Skirtumą tarp padarytos žalos ir draudiko pagal draudimo sutartį neatlygintos žalos turi kompensuoti ieškovė, kaip ją padaręs asmuo. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad gaisras kilo dėl, kaip ji pati teigia, netvarkingo šildytuvo, kita vertus, ji pati kaip nuomininkė buvo atsakinga už statinių ir juose esančios įrangos tinkamo stovio palaikymą, elektros ūkio saugumą, priešgaisrinę saugą. Besąlyginė franšizė yra suma, kurios draudimo bendrovė neatlygina įvykus draudžiamajam įvykiui. Kadangi ieškovė pasirinko draudimą būtent su tokia sąlyga, ji turi atlyginti atsakovui besąlyginės franšizės sumą, kurią draudimo bendrovė atėmė iš draudimo išmokos. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad gaisro metu buvo padaryta mažesnė žala, nei ji yra apskaičiuota remonto sąmatose. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovė iki šiol neįrodė savo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Trakų rezidencija“ iš atsakovo R. L. 10 881,19 Eur užstato sumą, 668,97 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (11 550,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 781, 25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui R. L. iš ieškovės UAB „Trakų rezidencija“ 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodė:

3.1.       Byloje kilęs ginčas dėl užstato grąžinimo ieškovei ir atsakovui nutraukus nuomos sutartį. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas užstato sumą 14 500 Eur iš ieškovės yra gavęs ir nėra šios sumos ieškovei grąžinęs. Ieškovė prašo grąžinti 12 292,87 Eur užstato likutį. Ši suma apskaičiuota iš sumokėto užstato sumos išskaičiavus nuomos mokesčio dalį, kurios ieškovė nesumokėjo už 2020 m. vasario ir 2020 m. kovo mėn. Atsakovas nesutinka grąžinti 14 500 Eur užstato grįsdamas nesutikimą trejomis aplinkybių grupėmis: ieškovė atsakinga už nuostolius kilusius dėl nuomojamose patalpose buvusio gaisro, ieškovės pateikti kvitai (dalis jų) neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamų reikalavimų bei neaišku, kaip apskaičiuota likusi iš užstato išskaityta nuomos mokesčio suma;

3.2.       Ieškovė pateikė į bylą UAB „Trakų rezidencija“ apyvartos žiniaraštį, pagal kurį matyti, jog atsakovui pagal nuomos sutartį buvo periodiškai atliekami mokėjimai, viso ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 133 914, 27 Eur sumą. Byloje pateikti UAB „Trakų rezidencija“ finansinės apskaitos dokumentai - pinigų išmokėjimo kvitai nuo 2017-12-01 iki 2020-01-08, ant visų šių kvitų yra paties atsakovo arba jo įgalioto asmens parašai. Taip pat pateikti UAB „Trakų rezidencija“ banko sąskaitų išrašai. Iš esmės šioje byloje nėra ginčo dėl skolinių įsipareigojimų, nėra reiškiamas priešieškinis, o keliama versija dėl tam tikrų pinigų išmokėjimo kvitų rekvizitų trūkumų ar netikslumų. Atsakovas pasirašė šiuos kvitus dar iki ginčo dėl užstato grąžinimo, duomenų, kad ieškovė už nurodytus laikotarpius su atsakovu neatsikaičiusi, byloje nėra, atsakovas niekada jokių reikalavimų dėl atsiskaitymo ieškovei nekėlė, priešingai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė atsikaitydavo su atsakovu už nuomą, nors kartais ir vėluojant. Atsakovo apeliavimas į tai, jog sutampa ginčijamų pinigų išmokėjimo kvitų numeriai ir datos, nepatvirtina ieškovės neatsiskaitymo su atsakovu. Aptarta klaida ar kitų rekvizitų trūkumas nepaneigia atsakovo patvirtinimo apie pinigų gavimą pasirašant pinigų išmokėjimo kvituose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami patvirtinti, jog nuomos mokestį ieškovė mokėjo, atsakovas pinigines lėšas gaudavo į banko sąskaitą arba grynais pinigais, patvirtindamas lėšų gavimą savo parašu;

3.3.       Vykdant nuomos sutarties 6.2.3. punktą ieškovė 2017-06-01 sudarė draudimo sutartį su draudimo bendrove Seesam. Ginčo laikotarpiu draudimo sutartis galiojo, nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pagal minėtą sutartį naudos gavėjas buvo atsakovas, nėra ginčo, kad jis kilus gaisrui gavo draudimo išmoką bei bendradarbiavo su draudimu dėl žalos vertinimo, tuo tarpu sutartines įmokas mokėjo ieškovė. Byloje esant duomenims, kad dėl kilusio gaisro atsakovui buvo išmokėta draudimo išmoka, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė atsakinga už žalos atlyginimą atsakovui. Atsakovui žala atlyginta išmokėjus draudimo išmoką, teismo posėdžio metu liudytojas, kuris rūpinosi žalos nustatymu bei bendravo su draudimo atstovais nurodė, kad jokių teisminių ginčų su draudimo bendrove dėl išmokos dydžio nebuvo. Teismo vertinimu, išmokos dydis apskritai nėra šios bylos ginčo dalykas ir jokiu būdu nepagrindžia, kad ieškovei kyla ar gali kilti kažkokia su išmokos dydžiu susijusi atsakomybė; 

3.4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė iš nuomojamų patalpų išskels iki 2020-03-31, todėl ieškovė pagal nuomos sutartį turėjo pareigą mokėti atsakovui nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo 2020-03-16 ir atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki 2020-03-31 iki kada buvo susitarta faktiškai perduoti patalpas bei jame esantį inventorių. Pagal nuomos sutarties 3.2.2. p. matyti, jog šalys sulygo, kad už naudojimąsi statiniais kiekvienų metų spalio – kovo mėnesiais nuomos mokestis yra 2 044, 38 Eur su GPM. Pagal sutarties 3.9 p. GPM apskaičiuotas nuo 2 044, 38 Eur sumos, taigi suma be GPM yra 2 044, 38 Eur už mėnesį. Už laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-03-31 atsakovui ieškovės mokėtina nuostolių suma sudaro 1 022,19 Eur, todėl nurodyta suma išskaičiuotina iš atsakovo ieškovei grąžintino užstato sumos. Nutraukus sutartį nebekyla ieškovės pareiga mokėti GPM už atsakovą, dėl to ieškovės nuomos mokesčio nepriemoka skaičiuotina su GPM ir sudaro 2 596,62 Eur sumą;

3.5.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog iš ieškovės sumokėto 14 500 Eur sumos užstato atsakovas turi teisę išskaityti 3 618, 81 Eur sumą ir likusi grąžintina užstato suma sudaro 10 881,19 Eur sumą; 

3.6.       Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai bei iš jų kilęs ginčas, teismo vertinimu, atitinka verslo teisinius santykius bei šiuo konkrečiu atveju gali būti taikomas CK 6.210 str. 2 d. nustatytas 6 proc. palūkanų dydis. Palūkanoms taikomas ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 str. 1 d. nuostatas yra penkeri metai ir jis šiuo atveju nėra praleistas, todėl atsakovo prašymas dėl senaties taikymo atmestinas;  

3.7.       Ieškovė byloje patyrė 3 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 89 proc., ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 2 781,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetus 11 proc. reikalavimų atsakovui iš ieškovo priteistina 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Konstatavęs, kad suklydo dėl ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-19 priimtu papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovo papildomai priteisė 261,66 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovas (apeliantas) R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinus ieškinį, ieškovei UAB „Trakų rezidencija“ iš atsakovo yra priteista 1 0881,19 Eur užstato suma, 668,97 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (11 550,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 781,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-19 papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės į bylą pateiktais kvitais, kaip neva įrodymais, kad ieškovė sumokėjo atsakovui tuose kvituose nurodytas nuomos mokesčio sumas. Ieškovės ieškinio priede Nr. 7 yra du 2019-05-31 kvitai, kurių abiejų serija ir numeriai tokie patys (abiejų kvitų serija yra 20190531, o numeriai yra 20190531), tačiau sumos skirtingos (viename kvite suma 1 104,32 Eur, o kitame kvite suma 2 300,36 Eur). Abu šie kvitai nėra pasirašyti ieškovės įgalioto asmens. Taip pat sutampa 2019-05-17 kvitų serijos (20190517) ir numeriai (20190517), tačiau jų sumos skirtingos: viena suma 200 Eur, o kita suma 300 Eur. Sutampa ir 2019-07-18 kvitų serijos (20190718) bei numeriai (20190718), tačiau vieno iš šių kvitų suma yra 1 000 Eur, o kito kvito suma yra net 12 000 Eur. Abiejų kvitų tekstai yra spausdinti, o iš ieškovės pusės juos pasirašė ne tas pats asmuo. Jeigu ieškovė neįrodytų, kad iš tiesų sumokėjo atsakovui pasikartojančių kvitų sumas, ieškovė negalėtų reikalauti iš atsakovo sugrąžinti užstato sumos, nes ieškovės atsakovui mokėtino nuomos mokesčio suma susidengtų su užstato suma. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad nuomos mokesčio mokėjimus ieškovė atsakovui turėjo mokėti į atsakovo sąskaitą banke, ką iš pradžių ir darė. Ilgainiui ieškovė išreiškė pageidavimą mokėti nuomos mokestį grynais pinigais bei ėmė mokėti tokiu būdu. Mokėjimus ieškovė atlikdavo nesilaikant mokėjimo termino ir konkrečiam mėnesiui tenkančios atitinkamos vienos nuomos mokesčio sumos dydžio, kas lėmė sumaišties mokėjimuose atsiradimui ir atsakovo galimybių sekti mokėjimus bei vykdyti jų teisingumo kontrolę apsunkinimą. Atsakovas, pasitikėdamas ieškovės atstovais, pasirašė jam duodamus pasirašyti dokumentus, tinkamai neįsigilinus į jų turinį. Ieškovės į bylą pateikti kvitai, dubliuojantys identiško numerio ir datos kvitus, neatitinka ir teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikomi teisėtais, patikimais ir tinkamais įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtų kvitų datos ir numeriai sutampa dėl ieškovės klaidos. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tokia ieškovės klaida privalėjo būti jos nedelsiant ištaisyta. Ieškovė į bylą nepateikė įmonės grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų apskaitos knygos ir įmonės kasos knygos, kurios patvirtintų šiam ginčui aktualias finansines operacijas grynaisiais pinigais, o bandė įrodinėti grynųjų pinigų operacijas apyvartos žiniaraščiais, kurie tėra tik įmonės vidiniai dokumentai, ne oficialūs, griežtos atskaitomybės dokumentai. Todėl ieškovės atžvilgiu turėtų būti taikoma contra spoliatorem taisyklė. Ieškovės ieškinio priedas Nr. 4 yra „Kasos išlaidų orderis“, o ne „Pinigų išmokėjimo kvitas“. Tuo tarpu ieškinio priede Nr. 7 yra pateikti „Pinigų išmokėjimo kvitai“, o ne „Kasos išlaidų orderiai“. Taigi, ieškovė grynųjų pinigų operacijas įrodinėja skirtingais dokumentais. Ieškovės ieškinio priede Nr. 7 pateiktų Pinigų išmokėjimo kvitų numeriai yra nenuoseklūs, skirtingos jų serijos, skirtinga serijų ir numerių struktūra, už ieškovę pasirašę skirtingi asmenys, o kai kuriuose kvituose išvis nėra nurodytas pinigus išmokantis asmuo ir nėra jo parašo. Teismas turėjo spręsti, kad tokie ieškovės pateikti kvitai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais 14 600,36 Eur (2 300,36 Eur + 300 Eur + 12 000 Eur) nuomos mokesčio sumos sumokėjimo atsakovui faktą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui grąžinti dalį užstato negalėjo būti pripažintas teisiškai pagrįstu;

5.2.       Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsakovui sugrąžinti dalį užstato, iš reikalaujamos sugrąžinti užstato sumos neturi būti atimta gaisro žalos dalis, kuri nebuvo atlyginta draudimo bendrovės Seesam, pagal ieškovės su šia draudimo bendrove sudarytą turto draudimo sutartį. Ieškovė neginčija fakto, kad tuo metu, kai pagal nuomos sutartį ji valdė iš atsakovo išsinuomotus statinius, viename iš jų kilo gaisras. Byloje yra pateikta Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie kilusį gaisrą. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros šildytuvo instaliacijoje. Ieškovė neįrodė, kad gaisras jos išsinuomotame pastate kilo ne dėl ieškovės kaltės, juolab, kad pagal nuomos sutartį ieškovė buvo atsakinga už priešgaisrinę saugą, elektros ūkį, saugų elektros ūkio eksploatavimą ir t.t. Nuomos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi apdrausti išsinuomotą turtą nuo ugnies žalos. Ieškovė savo įsipareigojimą apdrausti išsinuomotą turtą įvykdė, tačiau ieškovės su draudimo bendrove Seesam sudarytoje draudimo sutartyje gaisro rizikai buvo numatyta besąlyginė franšizė (išskaita) – 10 % nuo draudimo išmokos, bet ne mažiau kaip 3 000 Eur. Draudimo bendrovė dėl šiai bylai aktualaus gaisro draudžiamojo įvykio išskaičiavo 3 000 Eur franšizės sumą. Kadangi šiuo atveju ieškovė, kaip draudėjas, pasirinko sudaryti draudimo sutartį tokiomis sąlygomis (t. y. su franšize (išskaita)), ji privalo atlyginti atsakovui padarytą žalą, kiek jos nepadengia gauta draudimo išmoka. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš užstato sumos neturi būti atimta (minusuota) franšizės suma (3 000 Eur). Draudimo bendrovė atsakovui neatlygino ir kitų nuostolių sumų. Tai patvirtina draudimo bendrovės draudimo išmokos apskaičiavimo dokumento duomenys, iš kurių matyti, kad draudėjas pateikė nuostolių sumą už 8 623,13 Eur, o draudimo bendrovė iš šios sumos pripažino tik 5 731,14 Eur sumą. Ir iš šios pripažintos 5 731,14 Eur sumos, atėmus 3 000 Eur besąlyginės franšizės (išskaitos) sumą, draudimo bendrovė atsakovui išmokėjo 2 731,14 Eur draudimo išmoką. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad savo sąskaita būtų padengusi nuostolių dalį, kurios nekompensavo draudimo bendrovė pagal ieškovės sudarytą draudimo sutartį.

6.       Ieškovė UAB „Trakų rezidencija“ atsiliepimu prašo atsakovo R. L. apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą ir 2021-10-19 papildomą sprendimą, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Ant visų atsakovo nurodytų pinigų išmokėjimo kvitų eilutėje „Pinigus gavau“ yra ne tik atsakovo parašas, bet ir jo ranka parašyti vardas ir pavardė. Teismo posėdžio metu atsakovas, atsakinėdamas į teismo ir ieškovės atstovo klausimus, patvirtino, kad kvituose yra jo parašai, jis šios aplinkybės neginčija. Todėl net jei kvituose buvo nurodytas klaidingas numeris ar serija, tai vis tiek nepaneigia mokėjimo ir, atitinkamai, pinigų gavimo fakto. Be kvitų, kartu su ieškiniu buvo pateiktas ir apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, jog visi mokėjimai, įskaitant ir mokėjimus pagal nurodytus ginčo kvitus, buvo įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą. Maža to, vadovaujantis nuomos sutarties 3.9. punktu, mokėdama nuomos mokestį, ieškovė turėjo pareigą paskaičiuoti ir nuo atsakovui išmokamų nuomos mokesčio sumų atskaityti ir tiesiogiai į valstybės biudžetą sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Ieškovė kartu su dubliku buvo pateikusi dar vieną apyvartos žiniaraštį, kuriame atsispindi pagal kiekvieną nuomos mokesčio mokėjimą atsakovui priskaičiuotas GPM. Pateikti ir ieškovės banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad GPM valstybei sumokėtas. Ta aplinkybė, kad nuo atsakovui sumokėto nuomos mokesčio buvo atskaitytas ir valstybei sumokėtas GPM, taip pat patvirtina, jog nuomos mokestis atsakovui buvo sumokėtas iš tikrųjų, o ieškovės pateikti grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai nėra fiktyvūs. Atsakovas jokių reikalavimų dėl nesumokėto nuomos mokesčio ieškovei nekėlė, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė atsiskaitydavo su atsakovu už nuomą, nors kartais ir vėluojant. Atsakovas yra patyręs verslininkas, neabejotinai suprantantis, ką reiškia pasirašyti pinigų išmokėjimo kvito eilutėje „Pinigus gavau“. Atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie nereguliaraus ir skirtingo dydžio nuomos mokesčio mokėjimo. Atsakovas pagal nuomos sutarties 3.5 punktą įsipareigojo kas mėnesį ieškovei už statinių nuomą išrašinėti sąskaitas-faktūras, tačiau per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas šios pareigos nevykdė. Ieškovė pateikė išsamius paaiškinimus ir paskaičiavimus (tam tikslui dublike net buvo parengta speciali lentelė) dėl jos atsakovui sumokėto nuomos mokesčio. Atsakovas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalauti teismo neprašė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė slėpė ar vengė pateikti visus savo buhalterinės apskaitos dokumentus ir contra spoliatorem taisyklės taikymas būtų visiškai nepagrįstas. Nuomos mokestį ieškovė mokėjo, atsakovas pinigines lėšas gaudavo į banko sąskaitą arba grynais pinigais, patvirtindamas lėšų gavimą savo parašu;

6.2.       Ieškovė laikosi nuomonės, jog franšizės atskaitymas iš draudimo išmokos nereiškia, kad tokią sumą pinigų ieškovė turi automatiškai sumokėti atsakovui. Atsakovas dėl gaisro patirtos žalos dydį įrodinėja draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo parengtu Draudimo išmokos apskaičiavimu žalos byloje Nr. 17/210-0073. Teismo posėdžio metu apklausus patį atsakovą ir jo atvestą liudytoją A. P., kuris atsakovo pavedimu rūpinosi žalos sureguliavimu ir bendravo su draudiko atstovais, paaiškėjo, jog dalis šiame draudimo išmokos apskaičiavime nurodytų nuostolių - tai ne atsakovo nuostoliai. Kaip matyti iš draudimo išmokos apskaičiavime esančios lentelės, atsakovas draudikui buvo pateikęs UAB „Tederos servisas“ sąskaitą Nr. TS 0000933, kurios suma 1 819,70 Eur. Skliausteliuose nurodyta: „(skalbimas, 2138,50 kg)“. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo liudytojas pripažino, kad pateikiant šią sąskaitą buvo prašoma atlyginti per gaisrą išpurvintos patalynės skalbimo išlaidas, o ši patalynė - tai ieškovės nuosavybė. Tą nuostolį (skalbimo išlaidas) faktiškai patyrė ieškovė. Pagal UAB „Tederos servisas“ sąskaitą nuostolius atlyginti atsisakyta, tačiau žemiau lentelėje yra nurodyta UAB „Smart claims“ sąmata Nr. 17/210-0073. Prie šios sąmatos, skliausteliuose, taip pat yra nurodyta, kad tai skalbinių valymo išlaidos: „(skalbinių valymas, keitimas)“. Pagal pastarąją sąmatą atsakovui buvo išmokėta 962,08 Eur, nors faktiškai jis tokių išlaidų (nuostolio) niekada patyręs nebuvo. Teismo posėdžio metu išanalizavus atsakovo pateiktą draudimo išmokos apskaičiavimą nustatyta, jog tiek jau minėto skalbimo, tiek ir statybos darbų kainą draudikas nustatinėjo iš dviejų šaltinių: atsakovo teiktų dokumentų (UAB „STATYBŲ MENAS“ sąmata RES 2017.11 ir UAB „Tederos servisas“ sąskaita Nr. TS 0000933) ir UAB „Smart claims“ parengtų sąmatų (sąmata Nr. 186-17/210-0073 ir sąmata Nr. 17/210-0073). Pagal atsakovo pateiktus dokumentus (skaičiavimus) atlyginti žalą atsisakyta, tačiau pagal UAB „Smart claims“ pateiktas sąmatas žala vienu atveju atlyginta visiškai (skalbimas), o kitu - iš dalies (statybos darbai). Apklausus atsakovą ir jo liudytoją nustatyta, kad UAB „Smart claims“ - tai pačio draudiko pasamdyta įmonė, kuri draudiko pavedimu skaičiavo atsakovo nuostolius žalos sureguliavimo byloje. Teismui paklausus liudytojo, ar draudiko nustatytas žalos dydis buvo kaip nors ginčijamas, liudytojas atsakė, kad ne, su draudiku jokio ginčo nebuvo. Iš to darytina išvada, kad žalos sureguliavimo byloje atsakovas pripažino, kad jo žalos dydis yra toks, kokį paskaičiavo draudikas, tai yra 5 731,14 Eur. Todėl atsakovo argumentas, kad iš užstato turėjo būti atskaičiuotas skirtumas tarp atsakovo paskaičiuoto žalos dydžio (8 623,13 Eur) ir draudiko nustatyto žalos dydžio (5 731,14 Eur), yra visiškai nepagristas. Analogiškai yra ir su franšizės išskaita: gavęs draudimo išmokos apskaičiavimą, atsakovas matė, kad iš priskaičiuotos sumos jam bus padaryta 3 000 Eur besąlyginė išskaita ir šioje vietoje draudikui taip pat nereiškė jokių pretenzijų. Iš kitos pusės, kaip minėta, atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad jo patirta faktinė žala (išlaidos gaisro padarinių šalinimui) buvo didesnė nei jam išmokėta draudimo išmoka (2 731,14 Eur). Statybos darbų kaštus atsakovas grindė UAB „STATYBŲ MENAS“ sąmata RES 2017.11, tačiau jokių įrodymų, kad būtent tiek ir sumokėjo už šiuos darbus, atsakovas nepateikė. Pagal draudimo išmokos apskaičiavimą atsakovui buvo atlyginta didžioji dalis išlaidų elektros darbams - 3 406,63 Eur iš pateiktų 3 626,63 Eur. Šias išlaidas atsakovas grindė UAB „Minelektrikas“ PVM sąskaita - faktūra MNL Nr. 316. Ši PVM sąskaita - faktūra yra išrašyta pirkėjui UAB „Turtona“, o ne atsakovui. Įrodymų, kad šią sąskaitą apmokėjo atsakovas, į bylą pateikta nebuvo. Akivaizdu, jog atsakovas iš draudiko nepagrįstai gavo ne tik skalbimo išlaidų atlyginimą, bet ir atlyginimą už elektros darbus. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8.       Ieškovė UAB „Trakų rezidencija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo R. L. priteisti 12 292,87 Eur negrąžinto užstato, 755,76 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę (grąžinti užstatą) praleidimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2016-04-15 ginčo šalys sudarė Nekilnojamųjų daiktų (statinių) nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei statinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 4.1. punktą ieškovė sumokėjo atsakovui 14 500 Eur dydžio užstatą, kuriuo buvo garantuojamas jos įsipareigojimų vykdymas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Bendru šalių sutarimu nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020-03-16, o statinius ieškovė perdavė atsakovui 2020-03-31. Pasak ieškovės, pasibaigus nuomos sutarčiai ji liko skolinga atsakovui 2 207,13 Eur nuomos mokesčio, dėl to ieškovė prašė atsakovo gražinti užstato likutį – 12 292,87 Eur, bet tą padaryti atsakovas nepagrįstai atsisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padaręs išvadą, kad ieškovė turi teisę atgauti 10 881,19 Eur užstato sumą, nes ieškovė, be 2 207,13 Eur nuomos mokesčio sumokėjimo, turi pareigą kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius už naudojimąsi statiniais po nuomos sutarties pabaigos. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sutiko su ieškovės nurodomu skolos už statinių nuomą dydžiu, atsakovo teigimu, skola siekia grąžintino užstato sumą. Be to, teismas nepagrįstai nepatvirtino ieškovės pareigos atlyginti atsakovui žalos, kuri kilo dėl gaisro, įvykusio nuomos sutarties galiojimo metu, ir kurios nekompensavo draudimo bendrovė.

9.       Teisėjų kolegija su atsakovo apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

10.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Dėl ieškovės skolos už statinių nuomą dydžio

11.       Remiantis nuomos sutarties 3.2.1. punktu, už naudojimąsi statiniais kiekvienų metų balandžio – rugsėjo mėn. ieškovė turėjo mokėti atsakovui 4 770,21 Eur su GPM nuomos mokestį, pagal nuomos sutarties 3.2.2. punktą už spalio – kovo mėn. 2 044,38 Eur su GPM nuomos mokestį. Pagal nuomos sutarties 3.9. punktą, mokėdama nuomos mokestį ieškovė pati turėjo paskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą GPM, kuris sudarė 715,53 Eur pagal sutarties 3.2.1. punktą ir 306,66 Eur pagal sutarties 3.2.2. punktą. Atsakovas neginčijo ieškovės skaičiavimų, kad už laikotarpį nuo 2016-04-16 iki 2020-03-15 (nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos nutraukimo), atskaičius valstybei mokėtiną GPM, ieškovė atsakovui iš viso turėjo sumokėti 136 121,40 Eur nuomos mokesčio, o su GPM – 160 142,87 Eur nuomos mokesčio. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus – apyvartos žiniaraščius, pinigų išmokėjimo kvitus, banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovui už visą sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius GPM, ieškovė sumokėjo 133 914,27 Eur nuomos mokesčio ir iki nuomos sutarties nutraukimo dienos liko skolinga 2 207,13 Eur. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį už atsakovą valstybei sumokėjo 23 632,17 Eur GPM. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais buhalteriniais dokumentais, kadangi visi atsakovo kritikuojami dokumentai, patvirtinantys dalies nuomos mokesčio sumokėjimą grynaisiais pinigais, yra pasirašyti paties atsakovo, jam nurodant, jog šiuose dokumentuose įvardintas sumas jis gavo. Šio fakto atsakovas neginčija ir jį pripažįsta. Atsakovo teiginiai, kad jis nesigilino į pasirašomų dokumentų turinį ir pasitikėjo ieškovės atstovais, vertintini kaip niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip ilgą laiką verslu užsiimantis asmuo, neabejotinai suprato ieškovės pateiktų pasirašyti dokumentų turinį ir įrašo apie pinigų gavimo patvirtinimą reikšmę. Tai, kad ieškovė tinkamai atsiskaitydavo su atsakovu nuomos sutarties galiojimo metu, patvirtina ir tai, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų reiškęs ieškovei kokias nors pretenzijas dėl tariamos skolos buvimo. Tokias pretenzijas atsakovas pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovė pareikalavo grąžinti užstatą. Atsakovo argumentai, kad jam buvo sunku sekti ieškovės nuomos mokesčio mokėjimus dėl mokėjimų tai grynaisiais, tai banko pavedimu, jų nepastovumo, taip pat vertintini kritiškai ir atsakovo nenaudai, nes pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų mokėjimų sureguliavime, nepateikdavo ieškovei sąskaitų-faktūrų už nuomos mokestį, niekada neprieštaravo dėl ieškovės dalinių ir pavėluotai atliekamų mokėjimų. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovu, jog ieškovė turėjo pateikti į bylą savo grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų apskaitos knygą ir įmonės kasos knygą, nes, viena vertus, kaip minėta, atsakovas pats raštu patvirtino nuomos mokesčio grynaisiais pinigais gavimo faktą, antra vertus, ieškovės buhalterinių dokumentų galimas neatitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas. 

12.       Apibendrinus tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas apeliaciniu skundu nepagrindė, jog iš ieškovei grąžintino užstato pirmosios instancijos teismas turėjo išskaityti didesnę nuomos mokesčio sumą nei nurodyta skundžiamame sprendime (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

Dėl gaisro metu padarytos žalos kompensavimo 

13.       Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal nuomos sutarties 5.1.1. ir 6.2.3. punktus, ieškovė 2017-06-01 sudarė draudimo sutartį su draudimo bendrove Seesam Insurance AS Lietuvos filialu atsakovo naudai. Byloje pateikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021-09-24 pažyma apie kilusį gaisrą patvirtina, kad 2017-11-19 kilo gaisras pastate, kurį nuomojosi ieškovė iš atsakovo. Gaisro metu apdegė 3 kv. m. vidinių pastato sienų, 5 kv. m. lubų, aprūko patalpos bei viduje buvęs turtas. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros šildytuvo instaliacijoje. 2018-08-24 draudimo išmokos apskaičiavimo žalos byloje Nr. 17/210-0073 pažymoje nurodyta, kad pagal  draudimo bendrovę gaisro metu padarytos žalos dydis sudaro 5 731,14 Eur, tačiau iš šios sumos išskaičiuota 3 000 Eur besąlyginė išskaita (franšizė) ir atsakovui išmokėta 2 731,14 Eur draudimo išmoka. Pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovo skaičiavimais gaisro metu padaryta žala siekė 8 623,13 Eur.

14.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi pareigą padengti atsakovui draudimo bendrovės nekompensuotą gaisro metu padarytos  žalos dalį nuomotiems statiniams. Pagal nuomos sutarties 6.2.4. punktą ieškovė buvo įsipareigojusi statinius naudoti griežtai laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, pagal nuomos sutarties 6.2.5. punktą – savo lėšomis atlikti statinių ir/arba juose esančios įrangos remontą tuo atveju, jeigu statiniams ir/arba įrangai padaroma žala arba šis remontas reikalingas palaikyti įrangos ir patalpų tinkamam stoviui; pagal nuomos sutarties 6.2.9. ir 6.2.10. punktus – būti atsakinga už elektros ūkį, saugų elektros ūkio eksploatavimą, už priešgaisrinę saugą; pagal nuomos sutarties 6.2.6. punktą – apmokėti avarijos, įvykusios dėl nuomininko kaltės nuomojamų patalpų vidaus inžineriniuose tinkluose, padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyse sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Šios nuomos sutarties ir teisės aktų nuostatos lemia ieškovės, kaip tuometinės statinių nuomininkės, atsakomybę už gaisro, kilusio dėl elektros šildytuvo gedimo, sukeltą žalą atsakovui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog gaisro kilimo priežastis buvo išimtinai atsakovo neveikimas ar veiksmai, bei paneigtų ieškovės nuomos sutartimi prisiimtą atsakomybę atlyginti gaisro sukeltą žalą.

15.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovui priklausančios kompensacijos už gaisro metu sukeltą žalą dydžio, atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus, kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsakovui išmokėjo 962,08 Eur pagal UAB „Smart claims“ sąmatą Nr. 17/210-0073, nes tai yra ieškovei priklausančių skalbinių valymo išlaidos, kurių atsakovas nepatyrė. Kita vertus, ieškovė, sudariusi draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė 3 000 Eur franšizė (išskaita), prisiėmė su tuo susijusią riziką, jog teks pačiai šiose ribose kompensuoti atsakovui draudimo bendrovės nepadengta žalą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atsakovui turi kompensuoti 2 037,92 Eur gaisro sukeltos žalos dalį (3 000 Eur – 962,08 Eur). Nors, atsakovo teigimu, dėl gaisro jo patirtų nuostolių suma siekia 8 623,13 Eur, tačiau žalos administravimo byloje toks žalos dydis atsakovo nebuvo įrodytas. Draudimo bendrovė iš šios sumos pripažino tik 5 731,14 Eur žalos dalį. Atsakovas tokio draudimo bendrovės sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Kita vertus, ieškovė nepateikė į bylą argumentuotų paaiškinimų ir įrodymų, kurie verstų abejoti UAB „Smart claims“ sąmatoje nurodytu žalos dydžiu, išskyrus dalį dėl skalbinių valymo išlaidų.

Dėl bylos baigties

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas: ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistas 10 881,19 Eur negrąžintas užstatas sumažinamas 2 037,92 Eur suma iki 8 843,27 Eur, o priteistos 668,97 Eur palūkanos – iki 543,68 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje patyrė 3 419 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 461,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, apimančių ir papildomu sprendimu priteistą sumą. Atmetus 28 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 260 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už skundo parengimą. Viso 865 Eur. Skundą patenkinus 18,73 proc. atsakovui priteistina 162 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 700 Eur. Skundą patenkinus tik 18,73 proc., ieškovui priteistina 568,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šias sumas įskaičius, atsakovui priteistini 406,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti. 

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovei UAB „Trakų rezidencija“, į. k. 304221013, priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 843,27 Eur užstato sumą, 543,68 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (9 386,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 461,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui R. L. priteisti iš ieškovės UAB „Trakų rezidencija“ 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei UAB „Trakų rezidencija“ priteisti iš atsakovo R. L. 406,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                         Virginijus Kairevičius

Irmantas Šulcas

Žilvinas Terebaiza