KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MK ir K remontas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“, ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

1. ieškovė bankrutavusi uždarosji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MK ir K remontas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“ kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo V. S. 45 063,48 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2014-12-05 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1624-513/2014 nuspręsta, nustačius UAB „MK ir K remontas" nemokumą, iškelti šiai įmonei bankroto bylą, paskirti šios įmonės administratore UAB „Bankroto vadyba", išspręsti kiti su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai. Minėta nutartimi teismas įpareigojo UAB „MK ir K remontas" vadovą (savininką) per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.
3. Iš viešojo juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „MK ir K remontas" vadovas ir vienintelis akcininkas buvo V. S., kuris ir turėjo teismo nutartyje nurodytu laiku įvykdyti minėtą nutarties dalį, t.y. per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau iki šiol buvęs vadovas nėra perdavęs bankroto administratoriui jokio BUAB „MK ir K remontas" turto, dalies dokumentų. Už bankroto administratoriaus reikalavimų nevykdymą įmonės direktoriui V. S. Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-31 nutartimi paskirta 200 Eur bauda.
4. Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius disponuoja 2014-12-05 balansu, sudarytu 2015-08-28. Iš balanso matyti, kad įmonė turto (piniginių lėšų) turėjo 424.901,00 Lt (123.059,84 Eur).
5. Bendra patvirtintų BUAB „MK ir K remontas" kreditinių reikalavimų suma yra 31.328,34 EUR. Ieškovės pateiktas 2014-12-05 balansas sudaro teisinį pagrindą patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nes jis pagal pateiktą balansą užfiksuotas. Pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles vien 2014-12-05 balanso pateikimas sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje buvo 123.059,84 Eur vertės turto, kurio neperdavus bankroto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala. Bendrovė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra.
6. Nagrinėjamu atveju nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti prisiimamų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) - nesikreipimas savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą - laikytina nesąžininga ir neteisėta veika.
7. Ieškovė prašė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių. 2017-01-17 ieškovė pateikė teismui prašymą, juo prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
8. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis)

Ieškinys tenkintinas.

9. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1624-513/2014 UAB „MK ir K remontas“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „MK ir K remontas“ įsiteisėjo 2014-12-05. Minėta teismo nutartimi teismas įpareigojo UAB „MK ir K remontas" vadovą (savininką) per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.
11. Iš viešojo juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „MK ir K remontas" vadovas ir vienintelis akcininkas buvo V. S., kuris ir turėjo teismo nutartyje nurodytu laiku įvykdyti minėtą nutarties dalį, t. y. per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau iki šiol buvęs vadovas nėra perdavęs bankroto administratoriui jokio BUAB „MK ir K remontas" turto, dalies dokumentų. Už bankroto administratoriaus reikalavimų nevykdymą įmonės direktoriui V. S. Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-31 nutartimi paskirta 200 Eur bauda.
12. Teismui iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jie turi pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Taip pat jiems lieka pareiga įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už įmonei padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Administratoriui nėra žinoma įmonės turto dydžio sandara, kadangi nepateikti debitorių bei turto sąrašai. Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK2.87, 6.245-6.249, 6.263 str.).
13. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius disponuoja 2014-12-05 balansu, sudarytu 2015-08-28. Iš balanso matyti, kad įmonė turto (piniginių lėšų) turėjo 424 901,00 Lt (123 059,84 Eur).
14. Bendra patvirtintų BUAB „MK ir K remontas" kreditinių reikalavimų suma yra 31 328,34 Eur.
15. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė, balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų - balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Dėl balanso įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatytina pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis, teismas vadovaujasi įrodymų visumos taisykle - patvirtinto balanso finansinius rodiklius teismas vertina kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos sprendžia, kad pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri nagrinėjamu atveju neatspindi turto rinkos vertės, paprastai naudojamos žalos dydžiui nustatyti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys ir jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu.
17. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.
18. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti jai lojalus, o atstovaudamas įmonę, kaip jos vadovas, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis).
19. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, padaryta žala 45 063,48 Eur sumai ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos faktą ir dydį (CPK 5 straipsnis).
20. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Vienas iš apskaitos dokumentų yra įmonės balansas.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas 2014-12-05 balansas sudaro teisinį pagrindą patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nes jis pagal pateiktą balansą užfiksuotas.
22. Šioje byloje pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles vien 2014-12-05 balanso pateikimas sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje buvo 123 059,84 Eur vertės turto, kurio neperdavus bankroto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala.
23. Pripažintina, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad bendrovė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra.
24. Nagrinėjamu atveju nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti prisiimamų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) - nesikreipimas savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą laikytini nesąžininga ir neteisėta veika.
25. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „MK ir K remontas" iškėlimo, nes atsakovas dėl nurodytų veiksmų yra atsakingas, neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditiniai reikalavimai, patvirtina, kad ieškovei padarytos žalos dydis dėl kreditinių reikalavimų ir tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, yra priežastinis ryšys.
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl atsakovo kaltės įmonei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų dydį ir kreditorių patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ji priteistina iš atsakovo, nes žala atsirado dėl jo neveikimo. Taigi, konstatuotina, jog atsakovo padarytos žalos dydis įmonei yra lygus teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai 31 328,34 Eur ir 13 735,14 Eur bankroto administravimo išlaidos, nes įmonėje jokio turto nėra, taigi kreditorių reikalavimai 31 328,34 Eur sumai nebus patenkinti bei nebus padengtos 13 735,14 Eur bankroto administravimo išlaidos, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
27. Ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. procesines palūkanas. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės atlyginti žalą nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis dėl žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atlyginti žalą pagal priteistą sumą atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų - pinigų nesumokėjimo geruoju, esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
28. Ieškovė rašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo nespręstinas.
29. CPK 96 str. 1 d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kreipiantis į teismą yra atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 893,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285 – 287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K remontas“, juridinio asmens kodas 300132300, adresas Debreceno g. 30-44, Klaipėda, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“ iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 063,48 Eur žalos atlyginimo (31 328,34 Eur kreditinių reikalavimų dydis ir 11 500,00 Eur išlaidos bankroto administratorei), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 893,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Giedrė Seselskytė