Administracinė byla Nr. eA-742-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05089-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, ir Agentūra) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nustatyti pažeidimai iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų iš dalies finansuotame projekte Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-15-0005 ,,Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ (toliau – ir Projektas); 2) teismui nusprendus, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos sumažinti skundžiamu Sprendimu paskirtą 10 proc. finansinę korekciją iki 5 proc.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas Administracija įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtum paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-15-0005. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimo Vilniaus g. 303, Šiauliuose, kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2022 m. birželio 23 d., pirkimo Nr. 599739 (toliau – ir Pirkimas). Per nustatytą terminą kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 7 tiekėjai, o pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virdaleka“ (toliau – ir Tiekėjas), su kuriuo Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334 (toliau – ir Pirkimo sutartis). Atsakovas atliko viešojo pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad UAB „A-Z Projektai“ 2021 m. parengtame techniniame darbo projekte „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimas, Vilniaus g. 303, Šiauliai“ Nr. CPO163435/AZP-021-198 (toliau – ir Techninis projektas) yra nuorodų į konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“. Agentūra 2023 m. kovo 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, todėl pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 663 482,59 Eur, kurią sudaro 166 348,26 Eur. Pareiškėjo manymu, visi Pirkimo dokumentai atitiko VPĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtintas normas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo.
2.2. VPĮ (37 str. 4 d. 2 p.) tiesiogiai numato galimybę viešojo pirkimo techninę specifikaciją formuluoti pasitelkiant iš anksto patvirtintus ir pripažįstamus standartus, apibūdinančius perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninius reikalavimus bei juose naudojamų komponentų ypatybes. Vadinasi, dėl paties konkrečių standartų naudojimo, apibūdinant perkamų statybos rangos darbų ir juose naudotinų komponentų savybes, teisėtumo negali kilti jokių abejonių ar klausimų.
2.3. Techniniame projekte buvo duotos nuorodos į konkrečius standartus tik tam, kad jame nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio. Techniniame projekte minimi ir iš anksto patvirtinti standartai su konkrečiais techniniais reikalavimais Techniniame projekte buvo naudojami tik kaip nuoroda į konkrečius techninius reikalavimus, o ne kaip reikalavimas konkrečiam atitinkamų komponentų sertifikavimui. Techniniai reikalavimai pagal savo turinį yra sudėtingi, didelės apimties ir juose yra nurodyta daug specifinės techninio pobūdžio informacijos, todėl šios informacijos perrašinėjimas tiesiogiai į techninį projektą ar kitus pirkimo dokumentus labai išplėstų šių dokumentų apimtį ir pačius dokumentus pagal turinį padarytų labai sudėtingus. Šiuo atveju Lietuvos standartizacijos departamento standartų nurodymas Techniniame projekte ne apsunkino, o tik palengvino tiekėjams galimybę suprasti kokių techninių ir kokybinių reikalavimų komponentai turės būti naudojami statybos metu.
2.4. Pirkimo dokumentai nereikalavo iš tiekėjų pateikti kokius nors sertifikavimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo ketinamos naudoti medžiagos turi išduotus sertifikatus pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus. Taigi Pirkimo dokumentuose buvo nustatyti tik techniniai reikalavimai patiems rangovo atliekamiems darbams ir naudojamiems statinio komponentams, o ne jų konkrečiam sertifikavimui. Techninis projektas nustato tik reikalavimus statyboje naudojamų komponentų technines savybes, tačiau nenustato reikalavimų, kad atitikimas tokioms techninėms savybėms turėtų būti patikrintas tik pagal konkretų sertifikatą. Todėl tiekėjams nebūtų buvę jokių kliūčių objekto statyboje naudoti komponentus, kurie nors ir neturėtų sertifikato, patvirtinančio jų atitikimą tiesiogiai Techniniame projekte nurodytiems konkretiems LST, IEC ar ISO standartams, jei reikalaujamos jų techninės savybės galėtų būti patvirtintos bet kokiais kitais būdais.
2.5. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti perkamų prekių paslaugų ar darbų charakteristikas, o neteisėtu ir neproporcingu reikalavimų nustatymu yra laikytini tik tokie reikalavimai, kuriais be pagrindo yra užkertamas kelias tam tikriems tiekėjams dalyvauti pirkime ar apskritai pirkime turi galimybę dalyvauti tik vienintelis tiekėjas.
2.6. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodė, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė.“ Tų pačių Pirkimo sąlygų 4.3 punkte taip pat buvo nurodyta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“.
2.7. Techninis projektas buvo parengtas pagal pareiškėjo pateiktą 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statinio projektavimo (techninę) užduotį
Nr. VST2-22 (toliau – ir Techninė užduotis), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 102 punkto nuostatas yra prilyginama VPĮ nurodytai techninei specifikacijai. Techninėje užduotyje nebuvo suformuotas nei vienas reikalavimas, kuriuo vadovaujantis Techninį projektą rengęs projektuotojas privalėtų nurodyti konkretų standartą, medžiagas ar technologinius procesus.
2.8. Pagal UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ pateiktą 2022 m. balandžio 14 d. Bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 16-471(21)/1/2022 Techninis projektas visiškai atitinka 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Tai reiškia, kad Techninis projektas yra parengtas tinkamai ir atitinka galiojančio teisinio reglamentavimo reikalavimus. Techninio projekto rengimui turi būti taikomos tik Statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punkto nuostatos, kurios numato, jog techninė užduotis, tai (atitinka VPĮ nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą.
2.9. Perkančiosios organizacijos parengti Pirkimo dokumentai gan plačiai leido patiems tiekėjams teikiant pasiūlymą pasirinkti procesus ir standartus naudojamus statyboje, o taip pat medžiagas bei įrangą ar kitus komponentus, su sąlygą, kad jie bus ne prastesnių parametrų ar kokybės nei nurodyta Techniniame projekte ir bus pateikti tai pagrindžiantis įrodymai. Tiek Pirkimo sąlygų 4.2 ir 4.3. punktuose, tiek ir Pirkimo sutarties 5.22 punkte buvo įtvirtinta bendra išlyga, tiesiogiai taikoma absoliučiai visiems Pirkimo dokumentams, suteikianti teisę tiekėjams patiems pasirinkti ne prastesnių, negu Techniniame projekte numatyti techniniai reikalavimai, savybių medžiagas ir įrangą. Esant bendro pobūdžio išlygai, Techniniame projekte ir kituose Pirkimo dokumentuose nebebuvo jokio poreikio ir prasmės nuolat kartoti „arba lygiavertis“ po kiekvienos nuorodos į bet kurį iš anksto patvirtintą standartą ar kitą techninį reikalavimą įtvirtinantį dokumentą.
2.10. Pagal VPĮ nepriklausomai nuo to, ar pirkimo dokumentuose pirkimo objektas yra apibūdintas remiantis konkrečiais iš anksto patvirtintais standartais, tiekėjai savo pasiūlymo atitikimą šiems reikalavimams gali grįsti tiek kitų lygiaverčių standartų atitikties dokumentais, tiek bet kokiais kitais dokumentais ar įrodymais. Be to, remiantis nurodytomis įstatymo normomis, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo vien dėl to, kad jis savo pasiūlymo atitikimą keliamiems reikalavimams grindžia ne konkrečiais viešojo pirkimo dokumentuose nurodytais standartais, o kitais lygiaverčiais standartais.
2.11. Nors Agentūra Sprendime vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punktu, tačiau tame pačiame punkte yra numatyta ir 5 proc. finansinė korekcija tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Techniniame projekte minimų konkrečių medžiagų ir įrangos standartų nuorodos niekaip neapribojo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime, bei pateikti lygiaverčius pasiūlymus. Pirkimu iš esmės buvo užtikrinta bent jau minimali tiekėjų konkurencija, viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai, pasiektas viešųjų pirkimų tikslas, todėl Agentūra, vertindama tiek galimo pažeidimo mastus, tiek ir skiriamos sankcijos proporcingumą, privalėjo į juos atsižvelgti ir bent jau skirti mažesnę sankciją t. y. 5 proc. finansinę korekciją.
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, nes Techniniame projekte nurodyti konkretūs neprivalomai taikomi standartai buvo pateikti be nuorodos „arba lygiavertis“. Siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, pirkimo dokumentuose privalo būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, netaikant jokių šio reikalavimo išimčių. Kartu su standartų nuorodomis nepateikus ir žodžių „arba lygiavertis“ pirkimu susidomėję tiekėjai neturėjo galimybės nustatyti ir suprasti, kad Techniniame projekte standartais apibrėžti įrenginiai ir medžiagos gali atitikti ne tik juose nurodytus techninius reikalavimus. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, ne tik Techniniame projekte standartais apibūdintas technines savybes, bet ir Pirkimo objektui pastatyti naudota įranga bei medžiagos turės atitikti konkrečius nurodytus standartus, kadangi jis prie standartų nuorodų Techniniame projekte nepateikė žodžių „arba lygiavertis“. Perkančiosios organizacijos, įskaitant ir pareiškėją, turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši perkančiųjų organizacijų teisė nėra absoliuti – jos turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir VPĮ principai.
4.2. Pareiškėjas nepagrįstai plačiai aiškina Pirkimo sąlygų 4.2 punkto ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto nuostatas, nes iš jų turinio neįmanoma nustatyti, kad tiekėjai galėjo siūlyti lygiaverčius standartus. Perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo objekto techninę specifikaciją, t. y. Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nepateikdama nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami Pirkime numatytus darbus, privalėtų naudoti tuos įrenginius ir medžiagas, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, t. y. tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių įrenginių ir medžiagų, nors pastarieji faktiškai atitiktų Perkančiosios organizacijos poreikius.
4.3. Vadovaujantis VPĮ nuostatomis (2 str. 30 d., 2 str. 34 d. 1 p., 37 str. 1 d. ir 3 d., 37 str. 4 d. 2 p.), nurodant standartą yra privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“, nenumatant jokių išimčių, t. y., priešingai nei teigia pareiškėjas, nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ nepriklausomai nuo to, ar: a) standartas yra visuotinai žinomas ir pripažįstamas; b) pirkimo dokumentuose, apibūdinant reikalavimus numatomiems montuoti įrenginiams ir medžiagoms, norima duoti nuorodas į konkrečius standartus tik tam, kad pirkimo dokumentuose nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio ir kt. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertis“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą ES vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Taigi bendra taisyklė yra ta, kad pirkimo dokumentų sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas. Pareiškėjas neįrodė standartų privalomumo fakto, kas reiškia, jog vienintelė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto imperatyvaus reikalavimo išimtis šiuo atveju negalėjo būti taikoma ir Techniniame projekte nuorodos į standartus privalėjo būti pateikiamos kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Net jei Perkančioji organizacija ir laikytų, kad tiekėjo pasiūlytos prekės lygiavertės, ji negalėtų jų vertinti kaip tinkamų, nes tokios galimybės ginčo konkurso sąlygoje nenustatyta, o priešingi veiksmai lemtų jos faktinį pakeitimą ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą. Pirkimo sutarties 5.19 punkte minimą žodį „sertifikatai“ tiekėjai galėjo suprasti tik kaip konkrečios įrangos atitiktį standartams patvirtinančius sertifikatus, kurie privalės būti pateikti perkančiajai organizacijai.
4.4. Ne tik lingvistiškai, bet ir sistemiškai vertinant pareiškėjo nurodytus Pirkimo sąlygų 4.2 punktą ir Pirkimo sutarties 5.22 punktą, darytina išvada, kad juose leidžiamas lygiavertiškumas (galimybė siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus) apima: (1) konkretų modelį; (2) konkretų procesą; (3) konkretų prekės ženklą; (4) patentą; (5) tipą; (6) konkretų gamintoją; (7) konkrečios kilmės medžiagą; (8) konkrečios kilmės įrangą; (9) konkrečios kilmės mechanizmą. Pirkimo sąlygų 4.2, 4.3 punktai ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto turinys neapima standartų, nes į šiuos Pirkimo dokumentų punktus nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai.
4.5. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja VPĮ 37 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios nuostatas, atsakovo vertinimu, taikytinos tik tuo atveju, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, t. y. kiekvieną standarto nuorodą pateikiant kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, taigi standartai Techniniame projekte turėjo būti nurodomi su žodžiais „arba lygiavertis“.
4.6. Pasiūlymą Pirkime pateikė vienintelis dalyvis, todėl nebuvo užtikrinta minimali konkurencija, tačiau dėl šių aplinkybių pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ir paaiškinimų. Esant vieno dalyvio pasiūlymui, konkurencijos nėra ir negali būti, kadangi vienintelio dalyvio pasiūlymas neturi su kuo konkuruoti nei kainos, nei kitų pasiūlymų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Jeigu Techniniame projekte nuorodos į neprivalomus Standartus būtų pateiktos kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, didelė tikimybė, kad pasiūlymus būtų pateikę daugiau nei vienas tiekėjas, kas pareiškėjui būtų leidę išsirinkti geriausią pasiūlymą ir kur kas racionaliau panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.
4.7. Atsakovas, spręsdamas dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdamas minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės, PAFT) ir Gairių nuostatomis. Pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, kuris buvo nurodytas Sprendime.
4.8. Atsakovas Sprendime, skirdamas finansinę korekciją, rėmėsi PAFT bei Gairėse nurodytų finansinės korekcijos apskaičiavimo mechanizmu. Finansinė korekcija buvo skirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes: a) buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai; b) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė septyni tiekėjai; c) pasiūlymą pateikė vienas dalyvis, todėl minimali konkurencija užtikrinta nebuvo; c) pretenzijų nebuvo gauta. Atsakovo įsitikinimu, priešingai nei teigiama skunde, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio pagrindo finansinę korekciją mažinti ar naikinti. Pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų ar argumentų, kodėl pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija turėtų būti mažinama iki 5 proc.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ Nr. 08.1.1–CPVA-V-427-15-0005. Pirkimo paskelbimo data – 2022 m. birželio 23 d.; pirkimo objektas – specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimo Vilniaus g. 303, Šiauliuose, kapitalinio remonto darbai.
6.2. 2022 m. birželio 1 d. CPVA atliko išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą, kurios metu Projekto vykdytojui teikė pastabas, įskaitant pastabą Pirkimo sąlygose, kad „Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.
6.3. Iš Pirkimo audito ataskaitos matyti, kad pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „Virdaleka“ (toliau – ir Laimėtojas).
6.4. Įvykdžius Pirkimą, Perkančioji organizacija su Laimėtoju 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334, kurios vertė – 1 663 482,59 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), o Pirkimo sutarties vertė tenkanti Projektui – 1 663 482,59 Eur su PVM. 2023 m. sausio 3 d. projekto vykdytojas CVPA per CVP IS pateikė Pirkimo dokumentus kitai patikrai. Atsakovas, įvertinęs pateiktus Pirkimo dokumentus, nustatė, kad UAB „A-Z Projektai“ 2021 m. parengtame techniniame darbo projekte „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimas, Vilniaus g. 303, Šiauliai“ Nr. CPO163435 / AZP-021-198 yra nuorodų į konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“.
6.5. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad Techniniame projekte konkretūs pažeidimai yra šiuose standartuose: AT-15-8635/2011, EN ISO 15874, LST EN ISO 9001, DIN 53479. 2023 m. vasario 15 d. CPVA inicijavo pažeidimo tyrimą.
6.6. 2023 m. kovo 16 d. CPVA priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančiame Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“.
6.7. CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ patvirtintomis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), PAFT, Gairių 2.1 lentelės 11 punkto nuostatomis, Pirkimo sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 10 proc. finansinę korekciją (166 348,26 Eur) nuo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 1 663 482,59 Eur).
7. Teismas nurodė, kad Techniniame projekte nurodyti konkretūs neprivalomai taikomi standartai buvo pateikti be nuorodos „arba lygiavertis“, todėl tiek Techniniame projekte standartais apibūdintas technines savybes, tiek ir Pirkimo objektui pastatyti naudota įranga bei medžiagos turėjo atitikti konkrečius pareiškėjo nurodytus standartus. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad aplinkybė, jog neprivalomai taikomas standartas yra visuotinai žinomas ir pripažįstamas, nekeičia fakto, kad nuoroda į neprivalomą standartą, laikantis VPĮ imperatyvų ir siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, pirkimo dokumentuose privalėjo būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, netaikant jokių šio reikalavimo išimčių. Kartu su standartų nuorodomis nepateikus ir žodžių „arba lygiavertis“, pirkimu susidomėję tiekėjai neturėjo jokios galimybės nustatyti ir suprasti, kad Techniniame projekte standartais apibrėžti įrenginiai ir medžiagos gali atitikti ne tik standartuose nurodytus techninius reikalavimus.
8. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši perkančiųjų organizacijų teisė nėra absoliuti, nes jos turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir VPĮ principai. Nei viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad standartai yra privalomi taikyti. Standartai buvo laisvai pasirenkami ir nebuvo privalomi. Perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo objekto techninę specifikaciją, t. y. Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nepateikdama nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami Pirkime numatytus darbus, privalėtų naudoti tuos įrenginius ir medžiagas, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, t. y. tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių įrenginių ir medžiagų, nors pastarieji faktiškai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius.
9. Taip pat teismas pažymėjo, jog VPĮ 37 straipsnio 6 dalies normos taikytinos tik tuo atveju, jeigu kiekviena Techniniame projekte pateikto konkretaus neprivalomo standarto nuoroda būtų pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Kadangi pareiškėjas įrodymų nepateikė, todėl standartai turėjo būti nurodomi su žodžiais „arba lygiavertis“.
10. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 34 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, teismo vertinimu, VPĮ reguliavimas labai aiškiai nurodo, kad nurodant standartą yra privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“, nenumatant jokių išimčių. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Pirkimo dokumentų sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, be to, to neleistų atitinkamas teisės aktas. LAT praktikoje yra nurodyta, jog fiktyvaus lygiavertiškumo įtvirtinimas pirkimo sąlygose yra draudžiamas, nes tai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo. Remdamasis bylos duomenimis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė standartų privalomumo fakto. Techninis projektas parengtas taikant standarto nurodymo būdą, tačiau nesilaikant VPĮ imperatyvių nuostatų dėl standartų lygiavertiškumo įtvirtinimo pirkimo dokumentuose, todėl Pirkimo sutarties 5.19 punkte minimą žodį „sertifikatai“ tiekėjai galėjo suprasti tik kaip konkrečios įrangos atitiktį standartams patvirtinančius sertifikatus, kurie privalės būti pateikti Perkančiajai organizacijai.
11. Teismo vertinimu, techninė specifikacija (su priedais) yra viena iš esminių pirkimo dokumentų sudėtinių dalių, apibūdinanti pirkimo objektą, todėl jo parengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Perkančioji organizacija, rengdama techninės specifikacijos sąlygas, pirkimo objektą gali apibūdinti įvairiais būdais, t. y. perkančiajai organizacijai yra palikta diskrecija pačiai spręsti dėl, jos manymu, tinkamiausio pirkimo objekto suformulavimo, tačiau ši perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Todėl perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos reikalavimai negali apriboti ar pernelyg susiaurinti potencialių tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus.
12. Teismas sprendė, jog Pirkimo sąlygų 4.2, 4.3 punktų ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto turinys neapima standartų, nes į šiuos Pirkimo dokumentų punktus nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai, todėl skundo argumentai, susiję su Pirkimo sąlygų 4.2 ir 4.3 punktų ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto turinio aiškinimu, nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo, nes jie yra paremti subjektyviais pareiškėjo pasvarstymais ir neišplaukia iš pačių Pirkimo ir Pirkimo sutarties sąlygų nuostatų.
13. VPĮ normas (37 str. 6 d. ir 39 str. 1 d.) galima taikyti tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, t. y. kiekvieną standarto nuorodą pateikiant kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Iš bylos duomenų matyti, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, taigi standartai Techniniame projekte turėjo būti nurodomi su žodžiais „arba lygiavertis“. Pareiškėjas Techniniame projekte nuorodas į neprivalomus standartus pateikė be žodžių „arba lygiavertis“, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neteko teisės remtis ir VPĮ 37 straipsnio 6 dalyje ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
14. Teismas vertino, jog, esant mažiau ribojančioms Pirkimo sąlygoms ir Techninio projekto reikalavimams, galėjo būti daugiau dalyvių Pirkime. Jeigu Techniniame projekte nuorodos į neprivalomus standartus būtų pateiktos kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, didelė tikimybė, kad pasiūlymus būtų pateikę daugiau nei vienas tiekėjas, kas kartu pareiškėjui būtų leidę išsirinkti geriausią pasiūlymą ir kur kas racionaliau panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.
15. Teismo vertinimu, finansinė korekcija buvo skirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes: a) buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai; b) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė septyni tiekėjai; c) pasiūlymą pateikė vienas dalyvis, todėl minimali konkurencija nebuvo užtikrinta; c) pretenzijų nebuvo gauta. Atsakovas, nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo mažinti korekciją. Pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų ar argumentų, kodėl 10 proc. finansinė korekcija turėtų būti sumažinta iki 5 proc., o iš skundo turinio, neaišku, kodėl pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu buvo pritaikyta netinkamo dydžio finansinė korekcija. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra adekvati keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teismas nenustatė, todėl Sprendimu pareiškėjui skirtą 10 proc. finansinę korekciją laikė pagrįsta ir proporcinga padarytiems pažeidimams bei atitinkančia teisinį reguliavimą.
III.
16. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo nustatyti pažeidimai iš ES lėšų iš dalies finansuotame projekte.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems yra suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, o perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti. Nagrinėjamu atveju tiekėjai labai aiškiai suprato, kad jų pasirinktos medžiagos ar įranga turi atitikti tik Techniniame projekte numatytus techninius parametrus ir kokybę, bet jie neprivalo Perkančiajai organizacijai pateikti Techniniame projekte nurodyto ar minimo konkretaus standarto atitikties sertifikato. Tai, kad iš Pirkime dalyvavusių 7 tiekėjų nei vienas neprašė nei patikslinti, nei paaiškinti Pirkimo sąlygų, leidžia teigti, jog visos sąlygos buvo aiškios ir visiems suprantamos.
17.2. Tiek teismo, tiek atsakovo vertinimai, kad esant vienam dalyvio pasiūlymui viešojo pirkimo procedūros negali būti laikomos konkurencingomis ir skaidriomis, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais ir teisėtais. Ši pozicija prieštarauja VPĮ nuostatoms, nes jose nėra įtvirtinta, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras turi būti pateikti nemažiau kaip 2 komerciniai pasiūlymai.
17.3. Teismas netinkamai aiškino Pirkimo sutarties sąlygas ir Pirkimo dokumentų sąlygas. Tiek Pirkimo dokumentai, tiek ir Pirkimo sutartis yra betarpiškai susiję ir turėjo būti vertinami kaip vienas dokumentas, atsižvelgiant į jo pirmumą. Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodyta, jog, jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė. Pagal Pirkimo sąlygų 4.3 punktą techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygų 4.3 punkte buvo nurodyta, jog Techniniame projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją. Taigi Pirkimo sutarties 5.19 punkte minimas žodis „sertifikatai“ niekaip negalėjo būti laikomas pagrindu tiekėjams vertinti, kad visos medžiagos ir įranga turės atitikti nustatytus standartus ir kad bus reikalinga Perkančiajai organizacijai pateikti tai patvirtinančius sertifikatus, nes Pirkimo sutartis leido tiekėjams suprasti, kad jų pasirinktos medžiagos ar įrangą, busimiems darbams atlikti, turės atitikti tik Techniniame projekte numatytus techninius parametrus ir kokybę, nepateikiant Techniniame projekte nurodyto ar minimo konkretaus standarto atitikties sertifikato.
17.4. Vertinant Pirkimo sąlygų 4.3. punkte nurodytas nuostatas lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, galima pagrįstai teigti, kad šiuo punktu buvo siekiama apimti visas medžiagas bei jų charakteristikas. Tai, kad tiesiogiai apibudinant prekių ar medžiagų savybes nebuvo tiesiogiai įrašytas ir žodis standartas, savaime iš anksto nereiškia, kad jam negali būti taikomos šio Pirkimo sąlygų punkto nuostatos. Perkančioji organizacija, siekdama apimti visas medžiagų ir prekių charakteristikas bei kokybės parametrus, įskaitant ir prie medžiagų nurodytus standartus, tikslingai nurodė ir pavartojo trumpinį ir panašiai, kad po juo pakliūtu ir visi kiti prekes ar medžiagas apibūdinantis kokybiniai parametrai, tam, kad jų visų nereiktų vardinti atskirai. Šiuo konkrečiu atveju būtent standartas ir buvo informacinio pobūdžio medžiagos kokybinis parametras, apibudinantis medžiagoms ar prekėms visuotinai taikomus kokybės parametrus. Todėl teigti, kad į Pirkimo dokumentų punktus nebuvo perkelti standartą sudarantys požymiai, nėra pagrindo, nes tiek prekės ženklas, tiek jo kilmė, tiek ir jai taikomas kokybės standartas yra požymiai, kuriais apibudinama tam tikra prekė ar medžiaga bei jos savybės. Esant bendro pobūdžio išlygai, Techniniame projekte ir kituose Pirkimo dokumentuose nebebuvo jokio poreikio ir prasmės nuolat kartoti „arba lygiavertis“ po kiekvienos nuorodos į bet kurį iš anksto patvirtintą standartą ar kitą techninį reikalavimą įtvirtinantį dokumentą. Be to, vienos bendros išlygos, leidžiančios tiekėjams patiems rinktis lygiavertes, prastesnių techninių parametrų medžiagas ir įrangą, pateikimas vienoje Pirkimo dokumentų vietoje, nekartojant to paties teiginio visame dokumentų tekste kelis kartus, neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatoms, bei nesudaro jokių kliūčių tiekėjams vadovautis lygiaverčiais reikalavimais.
17.5. Šiuo atveju teismas vertino tik potencialią galimybę, kad, esant mažiau ribojančioms Pirkimo sąlygoms ir Techninio projekto reikalavimams, Pirkime galėjo dalyvauti daugiau dalyvių, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl tiekėjo galimybių įsivertinti tiek Pirkimo sąlygose, tiek ir Pirkimo sutarties sąlygose nurodytas išimtis, kad Techniniame projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, jų kilmė ir panašias požymiais apibudinti prekių ar medžiagų kokybiniai parametrai yra tik informacinio pobūdžio, o rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją, įskaitant ir nurodytus standartus.
18. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas CPVA atsiliepime nurodo:
19.1. Pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, nes Techniniame projekte nurodyti konkretūs neprivalomai taikomi standartai buvo pateikti be nuorodos „arba lygiavertis“. Nuoroda į neprivalomus standartus Pirkimo dokumentuose privalėjo būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, netaikant jokių šio reikalavimo išimčių. Pagal ESTT ir LAT praktiką tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertis“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą ES vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę. Vienintelė išimtis, kada pirkimo sąlygose konkretų standartą galima nurodyti be prierašo „arba lygiavertis“, yra tik tais atvejais, kai atitinkamas standartas yra įtrauktas į teisės aktą (-us) ir jo privalu laikytis. VPĮ 37 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovo vertinimu, galima taikyti tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, t. y. kiekvieną standarto nuorodą pateikiant kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Pareiškėjas dar iki Pirkimo paskelbimo, t. y. jau Pirkimo dokumentų rengimo stadijoje turėjo įvertinti, ar jo parengtos Pirkimo sąlygos, taigi ir Techniniame projekte nurodytas privalomas standartų taikymas, neprieštarauja VPĮ imperatyvioms normoms, ar nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui yra pagrįsti, proporcingi ir nediskriminuojantys.
19.2. Pirkimo dokumentuose prie neprivalomų standartų nenurodžius žodžių „arba lygiavertis“ Pirkimu susidomėję tiekėjai neturėjo jokios galimybės nustatyti ir suprasti, kad Techniniame projekte standartais apibrėžti įrenginiai ir medžiagos gali atitikti ne tik standartuose nurodytus techninius reikalavimus. Pagal teismų praktiką pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, pati savaime nėra teisėta. Pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taigi tai, jog tiekėjai neginčijo Pirkimo sąlygų (neteikė užklausų), savaime nepatvirtina, jog Pirkimo sąlygos buvo tinkamos. Be to, pagal VPĮ 2 straipsnio 38 dalį viešojo pirkimo dalyvis – pirkimui pasiūlymą pateikęs tiekėjas, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad Pirkime dalyvavo 7 tiekėjai yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės, kadangi Pirkimo vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad prie Pirkimo buvo prisijungę 7 tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikė vienintelis dalyvis UAB „Virdaleka“, t. y. konkurencijos Pirkime nebuvo. Pasak LAT, turi būti vertinama potenciali galimybė, kad esant kitokiai pirkimo dokumentuose nustatytai sąlygai, galėtų atsirasti naujų pirkimo dalyvių ir šiam vertinimui nėra tiek svarbios aplinkybės dėl faktinio naujų dalyvių neatsiradimo. Šiuo atveju pažeidimas nustatytas dėl netinkamai (t. y. nesilaikant imperatyvaus VPĮ reglamentavimo) parengtų Pirkimo dokumentų, o ne dėl to, kad Pirkime buvo gautas vienintelis pasiūlymas. Aplinkybė, kad pasiūlymą pateikė vienintelis dalyvis ir minimalios konkurencijos nebuvo, buvo įvertinta parenkant Gairėse nustatytą finansinės korekcijos dydį už tokio pobūdžio pažeidimus.
19.3. Iš Pirkimo sąlygų 4.2 punkto ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto nuostatų turinio buvo neįmanoma nustatyti, kad tiekėjai galėjo siūlyti lygiaverčius standartus, nurodytiems standartams Techniniame projekte, o tai apribojo tiekėjų konkurenciją. Vertinant Pirkimo sąlygų 4. 2 ir 4. 3 punktų bei Pirkimo sutarties 5. 22 punkto nuostatas lingvistiškai, matyti, kad jose sąvoka „standartas“, kaip ji apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje, nėra nurodyta. Atitinkamai dėl to nėra tenkinama ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta imperatyvi sąlyga, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja ES teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Kiekviena nuoroda vis vien turi būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų 4.2, 4.3 punktų ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto nuostatas, darytina išvada, kad jose buvo leidžiamas lygiavertiškumas (t. y. galimybė siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus), kuris apėmė: konkretų modelį, procesą, prekės ženklą, patentą, tipą, gamintoją, konkrečios kilmės medžiagą, įrangą, mechanizmą. Prierašas prie standarto „arba analogiškas“, „identiškas“, „toks pats“, „lygus“ atitiktų prierašą „arba lygiavertis“, tačiau prie Techniniame projekte nurodytų konkrečių standartų tokių prierašų nebuvo pateikta, todėl yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas įrodo, jog Pirkimo sąlygų atitinkama formuluote buvo siekiama apimti visas medžiagas bei jų charakteristikas. Pirkimo sutarties 5.19 punkte minimą žodį „sertifikatai“ tiekėjai galėjo suprasti tik kaip konkrečios įrangos atitiktį standartams patvirtinančius sertifikatus, kurie privalės būti pateikti perkančiajai organizacijai. Atsakovo vertinimu, Pirkimo sąlygų 4.2, 4.3 punktų ir Pirkimo sutarties 5.22 punkto turinys neapima standartų, nes į minėtus punktus nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai, nes, pavyzdžiui, lygiavertę galima siūlyti tik konkrečios kilmės medžiagą, o ne konkrečiais parametrais (standartu) apibūdintą medžiagą, ir pan. techniniame projekte buvo nurodyti konkretūs standartai (pvz., AT-15-8635/2011, LST EN ISO 9001, SS-EN 50173), todėl nėra pagrindo teigti, kad šie standartai buvo tik informacinio pobūdžio.
19.4. CPVA Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, priimdama Sprendimą ir taikydama finansinę korekciją, neviršijo savo kompetencijos bei finansinę korekciją pritaikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, Gairėmis bei teismų praktika. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašo supažinti Sprendimu paskirtos 10 proc. finansinės korekcijos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Byloje nustatytos šios aplinkybės:
20.1. Pareiškėjas įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtum paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-15-0005. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimo Vilniaus g. 303, Šiauliuose, kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2022 m. birželio 23 d., pirkimo Nr. 599739. Per nustatytą terminą kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 7 tiekėjai, o pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Virdaleka“, su kuriuo Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334.
20.2. Atsakovas atliko viešojo pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad UAB „A-Z Projektai“ 2021 m. parengtame techniniame darbo projekte „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro/socialinių dirbtuvių įkūrimas, Vilniaus g. 303, Šiauliai“ Nr. CPO163435/AZP-021-198 yra nuorodų į konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“.
20.3. Agentūra 2023 m. kovo 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, todėl pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 663 482,59 Eur, kurią sudaro 166 348,26 Eur.
20.4. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodė, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė.“ Tų pačių Pirkimo sąlygų 4.3 punkte taip pat buvo nurodyta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“.
21. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata imperatyviai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai; be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
22. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas, techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertė“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą Europos Sąjungos vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik Konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę (žr., ESTT 1995 m. sausio 24 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, ECLI:EU:C:1995:14).
24. Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste taikant paminėtą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į ESTT bei kasacinio teismo pateikiamus šiai bylai aktualios teisės aiškinimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Techniniame projekte nurodžius konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“, kai toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir atsižvelgus į tai, jog pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Virdaleka“, su kuriuo Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. ir sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334, nors kvietimą dalyvauti Pirkime buvo priėmę 7 tiekėjai, pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
25. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodė, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė“, taip pat tų pačių Pirkimo sąlygų 4.3 punkte buvo nurodyta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“, savaime nesuponuoja pažeidimą paneigiančių teisinių vertinimų. Konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, taigi nevertintinas kaip VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas, būtų teisinis pagrindas tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad tokia faktinė bei teisinė situacija nedaro objektyviai pagrindžiamos įtakos konkurencinei aplinkai. Šiuo atveju prieiti prie tokios išvados, ypač atsižvelgiant į šios Nutarties 21 ir 23 punktuose nurodytus faktinės situacijos teisinio vertinimo kriterijus, nėra pagrindo.
26. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bei atsakovas šioje byloje ginčijamame sprendime pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
27. Šios Nutarties 25 punkte nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jai yra žinoma LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimu formuojama teisės, aktualios šioje byloje, aiškinimo bei taikymo praktika. Tačiau šios bylos ir teisėjų kolegijos nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, o precedento galią, kaip žinoma, remiantis oficialia konstitucine doktrina, turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegiją, nagrinėjančią apeliacinį skundą, saisto apeliacinio skundo ribos.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo vertinti pareiškėjo skundo argumentai dėl taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo argumentų. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad nepaisant to, jog apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti, teisėjų kolegija nevertins pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl taikytinos finansinės korekcijos dydžio pagrįstumo bei teisėtumo, remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi.
31. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis