Civilinė byla Nr. 2YT-3371-831/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00416-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija –2.5.5.; 3.4.5.2.
(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 19 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,
sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,
dalyvaujant pareiškėjams D. P. ir E. P.,
suinteresuotam asmeniui J. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-3371-831/2018 pagal pareiškėjų D. P. ir E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
n u s t a t ė :
Pareiškėjai prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi jie siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.
Pareiškėjai teismui pateiktame pareiškime nurodė bei posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas R. P., kuris bendrosios nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, jam buvo skirta valstybinė namų valdos žemė po šiais statiniais, kurią jis turėjo teisę išsipirkti ir už kurią jų motina M. P. 1992 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 1752 rublių investicinių čekių. Tėvas po savo mirties visą jam priklausantį turtą testamentu paliko pareiškėjams. Jų motina M. P. mirė 2002 m. rugpjūčio 1l d. Po tėvo mirties jie kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po jo mirties ir gavo tai patvirtinančius liudijimus. Tačiau jie iki šiol negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties, nes paveldimas turtas priklauso ne tik jų tėvui, bet ir motinai, o nei tėvas, nei jie bei suinteresuotas asmuo J. K. po motinos (žmonos) M. P. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po jos mirties ir nepaveldėjome jai priklausančios turto bei turtinių teisių dalies. Kad galėtų paveldėti jų motinai M. P. priklausančio turto bei turtinių teisių dalį jie per tris mėnesius nuo motinos mirties turėjo kreiptis į notarų biurą, paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi vienas iš jų tuo metu dar buvo nepilnametis (15 m. amžiaus), o kitas - 22 metų amžiaus, todėl tiek dėl jauno amžiaus, tiek dėl teisinių žinių neturėjimo nežinojo galiojančių įstatymų nei dėl būtinumo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nei dėl tokio kreipimosi terminų. Likę gyventi su tėvu jie buvome įsitikinę, kad po motinos mirties likęs jai priklausantis turtas savaime tampa tėvo nuosavybe. Dėl kokių priežasčių į notarą dėl žmonai (pareiškėjų motinai) priklausančio turto paveldėjimo į notarą nesikreipė jų tėvas jie nežino, tačiau daro prielaidą, jog taip atsitiko dėl tų pačių priežasčių - įstatymų nežinojimo. Be to, tuo metu, kai mirė jų motina (tėvo žmona) jiems priklausančio gyvenamojo namo bei ūkinio pastato teisinė registracija nebuvo atlikta bei daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruotos, todėl ir jokio privalomai registruotino turto nei tėvo, nei motinos vardu nebuvo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos, statinių kadastriniai matavimai ir daiktinių teisių į juos registracija buvo atlikta tik 2018 m. sausio-vasario mėnesį. Šiuos dokumentus pareiškėjai sutvarkė jau po tėvo mirties. Šiuo metu, norint jiems paveldėti motinai (bei tėvui) priklausantį turtą, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jie priėmė palikimą po savo motinos M. P. mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Tai, kad jie faktiškai priėmėme palikimą po savo motinos M. P. mirties, įrodo faktai, kad po motinos mirties pareiškėjai liko gyventi su tėvu tėvams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jiems atitekto ir jų motinai M. P. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai (baldai, indai ir kt.). Šiame name jie gyveno ir jame buvo deklaruota mūsų gyvenamoji vieta iki 2009 m. (E. P.) ir 2016 m. (D. P.). Tiek gyvendami šiame name, tiek išsikėlę gyventi kitur, pareiškėjai naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, jame sodino daržoves, pjovė žolę bei jį prižiūrėjome. Visą laiką po motinos mirties jie prižiūrėjo bei remontavo (pagal poreikį) namą, tvarkė jo aplinką. Tokiu būdu jie priėmė palikimą po savo motinos M. P. mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. (garso įrašas 03.30 min. iki 10.57 min.).
Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (garso įrašas nuo 11.09 min. iki 13.15 min.).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiškėjas tokį faktą pagrįs liudytojų parodymais (b. l. 22-23). Teismo posėdžio metu NŽT atstovė papildomai paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja(garso įrašas nuo 13.20 min. iki 13.33 min.).
Pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – R. K. ir J. K. (garso įrašas nuo 14.00 min. iki 21.03 min.). Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad 1976 m. kovo 20 d. Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, buvo įregistruota R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. P. , gim. (duomenys neskelbtini) santuoka (b.l. 9). (duomenys neskelbtini) mirė R. P. (b.l 6). Jis bendrosios nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Be to, jam buvo skirta valstybinė namų valdos žemė po šiais statiniais, kurią jis turėjo teisę išsipirkti ir už kurią M. P. 1992 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 1752 rublių investicinių čekių (b.l. 17). R. P. po savo mirties visą jam priklausantį turtą testamentu paliko D. P. ir E. P. (b.l. 7, 8). Tačiau paveldėtas turtas priklauso ne tik R. P., bet ir pareiškėjų motinai M. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė 2002 m. rugpjūčio 11d, todėl pareiškėjai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties, nes paveldėtas turtas priklauso ne tik tėvui, bet ir motinai, o nei tėvas, nei pareiškėjai, bei suinteresuotas asmuo J. K. po motinos mirties (žmonos) mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėjai yra mirusiosios vaikai (b. l. 10, 11), todėl turi teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjai liko gyventi su tėvu tėvams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini., todėl jiems atitekto ir jų motinai M. P. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai (baldai, indai ir kt.). Šiame name jie gyveno ir jame buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta iki 2009 m. (E. P.) ir 2016 m. (D. P.). Tiek gyvendami šiame name, tiek išsikėlę gyventi kitur, pareiškėjai naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, jame sodino daržoves, pjovė žolę bei jį prižiūrėjome. Visą laiką po motinos mirties jie prižiūrėjo bei remontavo (pagal poreikį) namą, tvarkė jo aplinką (b. l. 2-3, garso įrašas nuo 0330 min. iki 10.57 min.). Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. K. ir J. K. (garso įrašas nuo 14.00 min. iki 21.03 min). Su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir suinteresuotas asmuo sesuo J. K. (garso įrašas nuo 11,09 min. iki 13.15 min.) bei NŽT atstovė (garso įrašas nuo 13.20 min. iki 13.33 min). Notaro liudijimai liudija, jog R. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai E. P. ir D. P. (b.l. 7, 8).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog D. P. ir E. P. po savo motinos M. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjams turės juridinę reikšmę – jie įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai D. P. ir E. P. po savo motinos M. P. mirties (2002 m. rugpjūčio 11 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Teisėjas Vitalijus Krivičius