Pranešėjas Vidmantas Mylė
Baudž. byla 1A-238-300/2008
Teisėja Vilija Valantienė Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
1.2.25.4.5;
2.4.6.4.2.;2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Danutės
Matiukienės, Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei ,
nukentėjusiajam J.
G. ,
nukentėjusiojo atstovei advokatei
Lionei Musteikienei,
nukentėjusiajai O.
Š. ,
išteisintajam V.
Z. ,
išteisintojo gynėjui advokatui
Žydrūnui Rupšiui,
civilinio atsakovo atstovei S. P.,
apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros
ir nukentėjusiojo J. G. apeliacinius skundus dėl Akmenės
rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio kuriuo V. Z. , a/k (duomenys neskelbtini) pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. išteisintas, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Teisėjų
kolegija,
n u s t a
t ė :
V.
Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2005-05-25 apie 17.30
val. Akmenės rajone, kelio Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km 449 m, vairuodamas jam priklausantį
automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo saugumo
taisyklių 173 punktą, reglamentuojantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo
grėsmė eismo saugumui,
vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net
visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams“, bei 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais
automobiliais (...) kituose keliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“,
važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu
greičiu važiuojančio dviratininko B. G. , laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai
neapvažiavo dviratininko,
jį partrenkė, padarydamas B. G. muštas
žaizdas galvoje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, dešinio peties
sąnario srityje, abiejose plaštakose, kairio klubo sąnario srityje, kairėje
šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių
girnelių srityse, daugybinius
abiejų pusių šonkaulių lūžius, dešinio raktikaulio lūžį, kairio peties sąnario
išnirimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose apie lūžius, daugybinius
kaukolės skliauto lūžius, skeveldrinius kaukolės pamato lūžius, kraujo
išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo daugybinių kaukolės
kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis B. G. mirė, taip, vairuodamas kelių transporto priemonę
pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio
žuvo žmogus. V. Z. buvo kaltinamas
padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso
281 str. 5 d.
Akmenės rajono
apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. Z. pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. išteisintas, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Apeliaciniu skundu Akmenės rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Akmenės rajono apylinkės
teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį
nuosprendį, V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nubausti laisvės atėmimu 3
metams, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigoti be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Apeliantas nurodo, kad
teismo nuosprendis išteisinti V. Z. neteisėtas ir
nepagrįstas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Apelianto nuomone,
teismas padarė pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis įvyko ties kitoje kelio pusėje
stovėjusiu sunkvežimiu, tačiau nėra pagrindo teismo išvadai, kad kaltinamasis
sureagavo automobilio stabdymui, būdamas 65 m atstume iki priimtos susidūrimo
vietos. Išvada, kad dviratininkas staiga pasuko į kairę ketindamas nuvažiuoti
prie kelkraštyje stovinčio sunkvežimio nepagrįsta, nes apie tokius dviratininko
ketinimus duomenų byloje nėra. Be to, tokią prielaidą paneigia ir eksperto
išvada, kad prieš pat susidūrimą dviratis buvo pasuktas apie 10° kampu į dešinę
pusę automobilio Renault Lagūna išilginės simetrijos ašies atžvilgiu. Ekspertai
išvadas dėl eismo įvykio pateikė atsižvelgdami į eismo įvykio vietos aplinkos
apžiūros duomenis ir transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdį. Jie
vertino 2 skirtingas situacijas - kai dviratininkas keitė važiavo kryptį ir kai
nekeitė. Ekspertai nepateikė išvados, kokia buvo konkreti įvykio situacija, taip
pat nevertino kaltinamojo ir liudytojų parodymų.
Akmenės rajono apylinkės prokuratūros
nuomone, teismas neįvertino visų nustatytų aplinkybių, nevertino ar
kaltinamasis laikėsi Kelių eismo taisyklių 173 str. reikalavimo, ar elgėsi
atsargiai, ar tinkamai vertino situacijos pavojingumą. Kelių eismo saugumo
taisyklių 173 punktas numato: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo
saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį,
net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas
pavojaus kitiems eismo dalyviams", 20 punktas apibrėžia: „Lenkimas -
vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į
priešpriešinio eismo juostą". Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad
buvusioje kelio situacijoje tam, kad saugiai aplenkti priekyje ta pačia
kryptimi mažesniu (priimtu 10,0 km/h) greičiu judantį dviratį, pastoviu 106
km/h greičiu judančiam automobiliui Renault Lagūna išilgine kelio kryptimi
reikia nuvažiuoti 124,4 m. atstumą. Taigi V. Z. privalėjo
pradėti lenkimą likus apie 60 m atstumui iki dviratininko. Kaltinamasis parodė,
kad jis maždaug prieš šimtą metrų pastebėjo dviratininką, važiuojantį 1 m
atstumu nuo dešiniojo kelkraščio. V. Z. nemažindamas
greičio, pradėjo lenkti iki dviratininko likus apie 20 m atstumui. Iš
kaltinamojo parodymų seka, kad jis pradėjo lenkimo manevrą iki dviratininko
likus triskart mažesniam atstumui nei specialisto paskaičiuotas saugus atstumas
lenkimo manevrui. Apelianto nuomone, objektyvūs duomenys rodo, kad kaltinamasis
važiavo dar neatsargiau. Įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilio
stabdymo pėdsakai yra automobilio ir dviratininko važiavimo juostoje, dešiniųjų
ratų stabdymo pėdsakų pradžia yra tik 1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios
dalies dešiniojo krašto, todėl V. Z. prieš stabdymą net
nebuvo pradėjęs lenkimo manevro, nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo
juostą. 100 m atstumu matydamas tokį dviratininko vairavimą V.
Z. privalėjo įvertinti grėsmę eismo saugumui ir vykdyti Kelių eismo taisyklių
173 str. reikalavimą, t.y. sumažinti greitį ar net visiškai sustabdyti
transporto priemonę ir saugiai apvažiuoti dviratininką. Teismas padarė pagrįstą
išvadą, kad susidūrimas įvyko ties kitoje kelio pusėje stovinčiu sunkvežimiu.
Apeliaciniame skunde Akmenės rajono
apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodo, kad V. Z. parodė,
kad važiuojant ties kitoje kelio pusėje stovinčiu sunkvežimiu dviratininkas
staiga pasuko į kairę. Iš karto po įvykio V. Z. atsisakė
duoti parodymus, nenurodė jokių autoįvykio aplinkybių, vėliau davė nenuoseklius
parodymus, juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. tvirtino,
kad jis buvo išvažiavęs į priešingo eismo juostą, tačiau teismo posėdžio metu
susipažinęs su įvykio vietos fotonuotraukomis parodymus keitė ir parodė, kad
jis manė, kad sunkvežimis užėmė pusę kairės kelio važiuojamosios dalies,
kaltinamajam atrodė, kad jis buvo išvažiavęs į kairę kelio pusę. Jis sutiko,
kad nuotraukose matomos jo automobilio stabdymo žymės. Apelianto nuomone, kaltinamojo
parodymai paneigti objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad
dviratininkas staiga keitė važiavimo kryptį į kairę.
Nukentėjusysis J. G. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo išteisinamąjį
nuosprendį, pripažinti V. Z. kaltu pagal Lietuvos
Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nukentėjusiajam priteisti 20 000 Lt neturtinei
žalai atlyginti. Nukentėjusysis savo skunde teigia, jog išvada, kad
dviratininkas staiga pasuko į kairę ketindamas nuvažiuoti prie kelkraštyje
stovinčio sunkvežimio, nepagrįsta, nes apie tokius dviratininko ketinimus,
byloje duomenų nėra. Be to tokią prielaidą paneigia ir eksperto išvada, kad
prieš pat susidūrimą dviratis buvo pasuktas
apie 10 laipsniu kampu į dešinę pusę automobilio RENAULT LAGŪNA išilginės
simetrijos ašies atžvilgiu. Nukentėjusiojo nuomone, kaltininkas V.
Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, t. y. kur numato
„Jeigu atsirado kliūtis ir iškyla grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo
sulėtinti greitį net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti
kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams". Teismas nevertino
ar kaltininkas laikėsi Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimų, ar elgėsi
atsargiai, ar tinkamai vertino situacijos pavojingumą.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti.
Išteisintasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas Ž.Rupšys prašė
apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo
nuosprendį. Nukentėjusysis J. G. ir jo atstovė prašė jo ir
prokuratūros skundą patenkinti, nukentėjusioji O. Š. prašė
nukentėjusiojo J. G. ir Akmenės rajono apylinkės
prokuratūros skundus patenkinti.
Akmenės rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo J.
G. apeliaciniai skundai tenkintini, Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m.
gegužės 16 d. nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2
p.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus,
netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl V. Z.
kaltės, todėl nepagrįstai išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281
str. 5 d.
Iš surinktų ir
byloje ištirtų įrodymų visumos kolegija daro išvadą, kad V. Z.
2005-05-25 apie 17.30 val. Akmenės rajone, kelio
Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km
449 m, vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo saugumo
taisyklių 173 punktą, reglamentuojantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo
grėsmė eismo saugumui,
vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net
visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams“, bei 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais
automobiliais (...) kituose keliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“,
važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu
greičiu važiuojančio dviratininko B. G. , laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai
neapvažiavo dviratininko,
jį partrenkė, padarydamas B. G. muštas
žaizdas galvoje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, dešinio peties
sąnario srityje, abiejose plaštakose, kairio klubo sąnario srityje, kairėje
šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių
girnelių srityse, daugybinius
abiejų pusių šonkaulių lūžius, dešinio raktikaulio lūžį, kairio peties sąnario
išnirimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose apie lūžius, daugybinius
kaukolės skliauto lūžius, skeveldrinius kaukolės pamato lūžius, kraujo
išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo daugybinių kaukolės
kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis B. G. mirė, taip, vairuodamas kelių transporto priemonę
pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio
žuvo žmogus.
Byloje
apklaustas kaltinamuoju V. Z. parodė, kad
2005 m. gegužės 25 d. važiavo iš Šiaulių į Naująją Akmenę, pravažiavęs posūkį į
Kruopius, kairėje kelio pusėje pastebėjo stovintį sunkvežimį. Ta pačia kryptimi
važiavo dviratininkas 1 m. atstumu nuo kelkraščio, kurį jis pastebėjo likus 100
metrų iki jo, o likus maždaug 20 m. iki dviratininko jis pradėjo jį lenkti.
Važiuojant ties kitoje kelio pusėje stovinčiu sunkvežimiu pamatė, kad
dviratininkas staiga pasuko į kairę pusę, tuo momentu nuo jo automobilio iki
dviratininko buvo kokie 5 metrai. Pamatęs dviratininką prieš automobilį, jis
stabdė, bet pajuto smūgį. Pasukti į kairę pusę negalėjo, nes stovėjo
sunkvežimis ir jis būtų atsitrenkęs. Kai pamatė dviratininką, greičio nemažino,
manė jį aplenkti, darydamas manevrą, greičio taip pat nemažino, manė jį
aplenkti (T I, b. l. 190, 191).
Atkreiptinas
dėmesys, kad V. Z. kėlė įvairias įvykio
versijas ir buvo nenuoseklus tiek dėl sunkvežimio stovėjimo važiuojamojoje kelio
dalyje, tiek dėl savo lenkimo trajektorijos, tiek dėl atstumo, likus kuriam jis
pamatė dviratininką, bei atstumo, kuriam likus iki automobilio, dviratininkas, išteisintojo
teigimu, staiga pasuko į kairę. Įvykio dieną dėl labai didelio susijaudinimo V. Z. atsisakė duoti parodymus (T I, b. l. 117). Apklaustas
įtariamuoju 2005 m. birželio 10 d. V. Z. parodė,
kad pravažiavęs posūkį link Kruopių, apie 50 metrų atstumu pamatė dešine kelio
puse važiuojantį dviratininką, kairėje kelio pusėje stovintį sunkvežimį.
Važiuodamas netoli to dviratininko, jis pradėjo jį lenkti, važiavo prie pat
ašinės linijos, susigretinus su dviratininku, šis staiga pasuko į jo pusę, jis
iš karto pradėjo stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko (T I, b. l. 122).
Apklausiamas įtariamuoju 2006 m. vasario 20 d., V. Z. parodė, kad 2005-05-25 važiuodamas iš Šiaulių į
Naująją Akmenę, pravažiavęs posūkį į Kruopius, pamatė keliu važiuojantį
dviratį, pastebėjo jį 50-100 metrų atstumu. Dviratininkas važiavo 1 m. atstumu
nuo kelkraščio, kairėje pusėje ratais ant asfalto stovėjo sunkvežimis. 20 metrų
atstumu nuo dviratininko jis pradėjo jį lenkti, į priešingą eismo juostą nebuvo
išvažiavęs, nes manė, kad vietos aplenkimui pakaks. Likus iki dviratininko 3-4
metrams, ties ta vieta, kur stovėjo sunkvežimis, dviratininkas staiga pasuko į
kairę. V. Z. tuoj pat paspaudė stabdžių pedalą, tačiau
dviratininkas trenkėsi į dešinę automobilio pusę (T I, b. l. 125). Apklaustas
įtariamuoju 2006 m. rugsėjo 22 d., V. Z. parodė,
kad 2005-05-25 važiavo nuo Šiaulių link Naujosios Akmenės 90 km/h greičiu,
pravažiavus Kruopių posūkį, kairėje kelio pusėje pastebėjo stovintį sunkvežimį
ir tris vyrus prie jo. Ta pačia kryptimi, kaip ir jis, važiavo dviratininkas,
jis jį pastebėjo 100 metrų atstumu. Likus iki dviratininko apie 20 metrų, jis
pradėjo jį lenkti, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Važiuojant ties
stovinčiu sunkvežimiu, likus iki dviratininko 5 metrams, dviratininkas staiga
pasuko į kairę. Jam tuoj pat paspaudus stabdžių pedalą, susidūrimo išvengti
nepavyko, automobilio dešinės pusės priekine dalimi jis kliudė dviratininką,
daugiau pasukti į kairę V. Z. negalėjo, nes
būtų atsitrenkęs į sunkvežimį (T I, b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo
posėdžio 2008 m. spalio 15 d. metu V. Z. parodė,
kad nors specialistai nustatė 106 km/val. greitį, jis su tuo nesutinka,
2005-05-25 apie 17.30 val. jis važiavo 90 km/val. greičiu. Buvo karšta ir
saulėta diena, galėjo automobilis daugiau praslysti. Paaiškinti, kodėl skiriasi
jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, išteisintasis negalėjo.
Tuoj po įvykio atsisakė duoti parodymus, nes negalėjo kalbėti, blogai pasijautė,
kai pamatė gulintį žmogų. Išteisintasis patvirtino, kad dviratininką pamatė už
100 metrų. Krovininį automobilį kelkraštyje pamatė, kai pamatė kliūtį. Dviratininkas
važiavo kelkraščiu, o jis prieš 20 metrų pradėjo lenkimo manevrą. Mano, kad
manevras saugus. Išteisintojo teigimu, stovintis krovininis automobilis trukdė jo
saugiam lenkimui. Lenkdamas jis vienu ratu buvo užvažiavęs ant ašinės linijos.
Esant šitai situacijai greitis, jo manymu, buvo saugus. Jei dviratininkas
nebūtų staigiai išvažiavęs į kairę pusę, būtų saugiai apvažiavęs. Dviratininkas
į kairę išvažiavo tuo momentu kai jis darė lenkimą, likus 5 metrams. Kai pradėjo
stabdyti, dviratininkas pasuko, pradėjo mėtytis ir įvyko susidūrimas.
Apklausti
liudytojais R. G. , V. B. , V. S. , J. T. parodė, kad 2005-05-28 jie
keitė padangą R. G. sunkvežimiui. Liudytojai stovėjo už
mašinos galo ir dviratininko nematė, su juo iki įvykio nekontaktavo. Minėti
liudytojai girdėjo stabdomų padangų cypimą, R. G. ir V. S. matė ore besiverčiantį žmogų. Paties automobilio ir
dviratininko susidūrimo momento nė vienas minėtų liudytojų nematė.
2005-05-25
eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Akmenės
rajone, kelio Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km 449 m. Važiuojamosios
dalies plotis 9 m. Vienos eismo juostos plotis 4,5 m, kelkraščio plotis 2,5 m.
Automobilis Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,
stovi dešinėje važiuojamojoje kelio dalyje, nuo priekinio rato iki kelkraščio
0,6 m, nuo galinio rato iki kelkraščio 0,8 m, važiavimo kryptis nuo Šiaulių
link Naujosios Akmenės. Žmogaus kūnas guli ant asfaltbetonio dešinėje kelio
pusėje 8,6 m atstumu nuo kairiojo kelkraščio. Už žmogaus kūno 4,6 m atstumu ant
dešinės pusės važiuojamosios dalies 0,9 m atstumu nuo kelkraščio yra kraujo 0,40x0,05
dėmė. Nuo užfiksuotos kraujo dėmės 8.1 m atstumu už jos (link Šiaulių) 0,3 m
atstumu nuo dešiniojo kelkraščio guli kepurė. Dviratis guli griovyje dešinėje
kelio pusėje, 3,2 -3,9 m atstumu nuo asfaltbetonio tarp automobilio ir žmogaus
kūno. Ant asfaltbetonio matosi nepertraukiamos automobilio ratų stabdymo žymės
dešinėje 53,7 m ir kairėje 48,7 m, kurios yra dešinėje eismo juostoje. Įvykio
vietos apžiūros metu nustatyti automobilio apgadinimai. Įvykio vietos apžiūros
metu darytos fotonuotraukos iš kurių matosi įvykio vieta, įvykio vietoje
užfiksuotas automobilio, dviratininko, dviračio, kepurės padėtis. Kairėje kelio
pusėje matosi stovintis kelkraštyje sunkvežimis (foto Nr.5). Kairio rato
stabdymo žymė ties sunkvežimiu yra šiek tiek nutolusi nuo vidurio linijos (foto
Nr. 5), kairiojo rato stabdymo žymė tie dviratininko kepure yra ties vidurio
linija (foto Nr. 6). Fotografijose fiksuoti dviračio apgadinimai (foto Nr. 11,
12), automobilio variklio gaubto, keleivio pusės priekinio stiklo, stogo durų
apgadinimai (foto Nr. 15-19, T I, b. l. 7-20).
2005-05-25
Autoavarijos vietos plane pažymėtos automobilio, dviratininko, kepurės, kraujo
dėmės buvimo vietos, automobilio ratų stabdymo žymės dešinėje 53,7 m ir
kairėje 48,7 m, stabdymo žymių pradžia 1m. atstumu nuo dešiniojo kelio
važiuojamosios dalies krašto. Stabdymo žymės pažymėtos dešinio kelio
važiuojamojoje dalyje, nenurodytu atstumu nuo vidurio linijos (T I, b. l. 21).
Nors kaltinamasis nurodė, kad jis lenkdamas dviratininką buvo išvažiavęs į
priešingą eismo juostą, tačiau tokie jo parodymai paneigiami bylos medžiaga. Iš
įvykio vietos fotolentelės matyti, kad kairiojo rato stabdymo žymių pradžia net
nesiekia kelio ašinės linijos (foto Nr. 5 T. 1 b.l. 13). Iš šios fotonuotraukos
matyti, kad lenkimas buvo nesaugus. Baigiamojoje stabdymo stadijoje matomos žymės
ant ašinės kelio linijos rodo ne lenkimą, bet pasikeitusią automobilio padėtį
dėl staigaus stabdymo.
2007-05-11
įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta vieta kur gulėjo kūnas, kur stovėjo
automobilis. Patikslinti matavimai, nurodyta, kad 2005-05-25 autoįvykio
vietoje kelio plotis yra 7 metrai, kelkraščių plotis 2 metrai. Taip pat plane
– priede pažymėta vieta, kur stovėjo sunkvežimis. Kelkraščio plotis ties ta
vieta, kur stovėjo sunkvežimis, yra 1,9 m (T II. b. l. 65-67).
Lietuvos teismo
ekspertizės centro Šiaulių skyriaus Specialisto 2006-06-29 išvadoje pažymėta,
kad dviračio sugadinimų pobūdis įgalina teigti, kad betarpiškai prieš pat
susidūrimą dviratis buvo pasuktas apie 10 laipsnių kampu į dešinę pusę
automobilio RENAULT Laguna išilginės simetrijos ašies atžvilgiu (T I, b. l.
48-50). Analogiška išvada padaryta ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro
2008-03-31 ekspertizės akte (T II, b. l. 94-103). 2006-06-29 specialisto
išvadoje nurodoma, kad pagal byloje esančius duomenis negalima nustatyti, ar
dviratininkas B. G. iki susidūrimo momento važiavo tiesiai
ar keitė važiavimo kryptį į kairę, o betarpiškai prieš susidūrimą spėjo pasukti
vairą į dešinę pusę.
Apeliacinės
instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų
įrodymų – išteisintojo V. Z. , liudytojų R. G.,
V. S., V. B., J. T. parodymų, 2006-06-29 specialisto išvados, 2008-03-31
ekspertizės išvados, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės
techninės apžiūros akto analizė leidžia teigti, kad pirmos instancijos teismo
išvada, kad dviratininkas staiga pasuko į kairę ketindamas nuvažiuoti prie
kelkraštyje stovinčio sunkvežimio, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas,
padarydamas šią išvadą, neįvertino bylos aplinkybių viseto, rėmėsi vien
nenuosekliais ir neišsamiais kaltinamojo parodymais. Išteisintasis V. Z. visus kartus apklausiamas tvirtino, kad dviratininkas
staiga, jam darant lenkimo manevrą, pasuko į kairę. Nė vienoje apklausoje jis
neužsiminė, kad dviratininkas prieš pat susidūrimą pakeitė važiavimo kryptį iš
kairės į dešinę pusę. Nė vienas įvykio vietoje buvusių liudytojų paties įvykio
nematė, duomenų apie šių liudytojų kontaktą iki įvykio su dviratininku, kas
būtų galėję sąlygoti dviratininko posūkį link sunkvežimio, byloje nėra. V. Z. tvirtinimą, kad dviratininkas likus 5 metrams staiga
pasuko į kairę ir nuo to momento išteisintasis pradėjo stabdyti, paneigiamas
eksperto parodymais. Apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad neįmanoma
prieš penkis metrus sureaguoti stabdymui (T II, b. l. 46). Taigi, išteisintojo
tvirtinimas apie dviratininko staigų pasukimą į kairę, atsižvelgiant į kitus
išteisintojo parodymuose esančius prieštaravimus ir neatitikimus kitai bylos
medžiagai, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Pirmos
instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą apie dviratininko staigų pasukimą
į kairę bei konstatavęs, kad dviratininko B. G. veiksmai,
sudarę kliūtį tolimesniam saugiam automobilio RENAULT Laguna judėjimui,
techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nuosprendyje analizavo
įrodymus, atitinkančius šią išvadą, ir, nevertindamas įrodymų visumos,
nepagrįstai nustatė, kad V. Z. nepadarė
veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281
str. 5 d.
Lietuvos
Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2005-12-12 specialisto išvadoje
nurodyta, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti automobilio RENAULT Laguna
stabdymo pėdsakai nurodytomis kelio sąlygomis atitinka apie 106 km/h greitį
prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą. 2008-03-31 ekspertizės akte nurodyta,
kad nėra objektyvių duomenų, kad buvusioje kelio eismo situacijoje maksimalus
leistinas 90,0 m/h transporto priemonių važiavimo greitis techniniu požiūriu
būtų buvęs nesaugus ir nepriimtinas buvusioje kelio eismo situacijoje. Nors
išteisintasis V. Z. teigia važiavęs 90 km/h greičiu, šie jo parodymai
paneigiami ne tik minėta specialisto išvada, bet ir Lietuvos Teismo ekspertizės
centro 2008-03-31 ekspertizės aktu, kurio išvadų 1 punkte konstatuojama, kad
prieš pat stabdymą automobilis RENAULT Laguna, valstyb. Nr. (duomenys
neskelbtini) , važiavo apie 106 km/h greičiu. Šių dokumentų pagrindu
kolegija daro išvadą, kad V. Z. pažeidė
kelių eismo taisyklių 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „ne gyvenvietėse
leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais (...) kituose keliuose – ne
didesniu kaip 90 km/h greičiu“.
Tiek
2005-12-12 specialisto išvadoje, tiek 2008-03-31 ekspertizės akte padaryta
išvada, kad žiūrint kryptimi link Naujosios Akmenės, kelio ilgio atžvilgiu
transporto priemonių susidūrimas įvyko ne toliau kaip kepurės radimosi vieta
(2005-05-25 plane pažymėta skaičiumi penki) (T II, b. l. 102). 2008-03-31
ekspertizės akto išvadose automobilio RENAULT Laguna, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) ir dviračio susidūrimo eiga aprašoma (kryptimi link Naujosios
Akmenės) sekančiai: V. Z. , vairuodamas automobilį RENAULT
Laguna, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo apie
106 km/h greičiu. Tuo metu jam priekyje, kryptimi link Naujosios Akmenės, kelio
važiuojamosios dalies dešine puse važiavo dviratininkas B. G. .
V. Z., artėdamas prie dviratininko, stabdė vairuojamą
transporto priemonę ir frontaline plokštuma, apie 0.6 m atstumu nuo dešiniojo
automobilio krašto kontaktavo su dviračio užpakaliniu ratu. Prieš pat
susidūrimą dviratis buvo pasuktas apie 10° kampu į dešinę pusę automobilio
Renault Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išilginės
simetrijos ašies atžvilgiu (žr. Kryptimi iš automobilio Renault Lagūna valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) galo). Susidūrimas kelio ilgio
atžvilgiu įvyko ne toliau kaip kepurės radimosi vieta, o kelio pločio
atžvilgiu 1.6-2.2 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.
Po tokio kontakto dviratininkas B. G. pateko ant variklio
dangčio ir trenkėsi į priekinį stiklą bei priekinę stogo dalį, o automobiliui
ir toliau judant stabdymo režime buvo nublokštas link dešiniojo kelio
važiuojamosios dalies krašto. Dviratis po susidūrimo buvo nublokštas už kelio
ribų, į dešinę pusę, o automobilis Renault Lagūna valst.Nr.(duomenys
neskelbtini) sustojo autoavarijos vietos plane užfiksuotoje padėtyje (T II,
b. l. 102). Analogiškas įvykio mechanizmas nustatytas ir 2005-12-12 specialisto
išvadoje.
Apeliacinės
instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad šioje eismo situacijoje dviratininkas
važiavo nekeisdamas važiavimo krypties, todėl toliau bus analizuojama
specialisto bei eksperto išvados, esant būtent šiai sąlygai. 2005-12-12
specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilio RENAULT Laguna vairuotojas V. Z. važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu,
artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko, laiku
nemažino važiavimo greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, t.y. techniniu
požiūriu nevykdė KET 173 ir 175.1 punktų reikalavimų ir tai buvo pagrindine
sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Išvadose taip pat pažymėta, kad automobilio RENAULT
Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Z., artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu
greičiu važiuojančio dviratininko, privalėjo saugiai jį apvažiuoti. Buvusioje
kelio eismo situacijoje tam, kad saugiai aplenkti priekyje ta pačia kryptimi
mažesniu (priimtu 10,0 km/h) greičiu judantį dviratį, pastoviu 106 km/h greičiu
judančiam, automobiliui Renault Lagūna valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) išilgine kelio kryptimi reikia nuvažiuoti 124,4 m atstumą. Jeigu
dviratininkas B. G. važiavo kelio važiuojamosios dalies
dešine puse 1.6-2.1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto,
tai tokiu atveju automobilio RENAULT Lagūna valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) vairuotojas V. Z. , artėdamas prie
priekyje mažesniu greičiu ta pačia kryptimi važiuojančio dviratininko, saugiai apvažiuodamas
dviratininką, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiu (T II,
b. l. 102, 103).
Kelių eismo
saugumo taisyklių 173 punktas numato: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė
eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti
greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį
nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. V. Z. ,
100 metrų atstumu pastebėjęs kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje, nesumažino
greičio, pradėjo lenkimo manevrą likus tik 20 metrų iki dviratininko. Įvykio
vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad stabdymo pėdsakų pradžioje yra tik
vieno metro atstumas iki važiuojamosios dalies dešiniojo kelkraščio, lenkimo
manevrą V. Z. atlikinėjo neįvažiuodamas į priešingą eismo
juostą, maksimaliai nutolęs nuo dešiniojo kelkraščio 1,7 m. atstumu (tokie
duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokolo plane, T I, b. l. 21), tuo
tarpu, kai eksperto nuomone, minimalus saugus lenkimo intervalas tiek į kairę,
tiek į dešinę nuo 106,0 km/h greičiu važiuojančio automobilio RENAULT Laguna
buvusioje kelio eismo situacijoje yra 0,88 m (T II, b. l. 99). Teismo nuomone,
norėdamas saugiai aplenkti išteisintojo teigimu 1 m. atstumu nuo dešiniojo
kelkraščio važiuojantį dviratininką, jis turėjo daryti lenkimo manevrą nutolęs
bent 1,88 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio. Teigti, kad lenkimo manevrui
sutrukdė kairiajame kelkraštyje stovėjęs sunkvežimis, kaip tą bandė daryti
išteisintasis, kolegija neturi pagrindo, nes 2008-03-31 ekspertizės akte
konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, kad techniniu požiūriu šio eismo
įvykio kilimui būtų turėjęs įtakos kairėje kelio pusėje stovėjęs sunkvežimis.
Vairuotojas V. Z. privalėjo įvertinti tai,
kad dviratininkas važiavo pažeisdamas reikalavimą važiuoti kuo arčiau
važiuojamosios dalis krašto, kad kairiajame kelkraštyje stovi kitas
automobilis, turėjo įvertinti susidariusią situaciją ir imtis priemonių
užtikrinti eismo saugumą, sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti
automobilį. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. Z. nevertino
situacijos šioje kelio atkarpoje ir ne tik nesiėmė papildomų priemonių eismo
saugumui užtikrinti, bet toliau važiavo pažeisdamas taisykles – viršydamas
leistiną maksimalų greitį. Teismas daro išvadą, kad greičio viršijimas sutrukdė
V. Z. tinkamai įvertinti situaciją, o būtent tai, kad dviratininkas
važiavo 1 m. atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto, jog dviratininko
lenkimo vietos priešingoje kelio pusės kelkraštyje stovi krovininis automobilis
ir prie vaikšto žmonės, kad jam, viršijant saugų greitį reikės aplenkiant
pravažiuoti tarp dviratininko ir kelkraštyje stovinčio automobilio, kurio
vienas ratas buvo užvažiavęs ant važiuojamosios dalies krašto.
Nors tiek
2005-12-12 specialisto išvadoje, tiek 2008-03-31 ekspertizės išvadoje
konstatuota, kad jeigu dviratininkas B. G. važiavo
kelio važiuojamosios dalies dešine puse, 1,6-2,1 m. atstumu nuo kelio
važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo
situacijoje dviratininko B. G. veiksmai –
nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu sudarė
pavojingą kliūtį ta pačia kryptimi važiuojančioms ir link jo artėjančioms
transporto priemonėms – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo
įvykio kilimu, tačiau tai nebuvo šio eismo įvykio sąlyga. 2008-03-31
ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, įvertinus automobilio ZIL užimtą kelio
važiuojamosios dalies ruožą, maksimalų 2,1 m atstumą, kuriuo nuo važiuojamosios
dalies krašto važiavo dviratis, saugų 0,88 m. intervalą kliūčiai aplenkti,
automobilio RENAULT Laguna 1,75 m plotį, pateikti paskaičiavimai, kuriais
remiantis daroma išvada, jog 7,0 m pločio kelio važiuojamosios dalies ruožo
pakako tam, kad buvusioje kelio eismo situacijoje saugiai aplenkti
dviratininką. Kolegija laiko, kad dviratininko veiksmai, kelių eismo taisyklių
pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, nebuvo šio
įvykio kilimo sąlyga.
Taigi,
aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 ir 175.1 punktų reikalavimus,
tai yra tinkamai neįvertino kelyje susidariusios situacijos, neatliko saugaus lenkimo
manevro, viršijo leistiną maksimalų greitį, ko pasekoje buvo partrenktas ta
pačia kryptimi 1,6-2,1 atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto
važiavęs dviratininkas, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. V.
Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo
įvykiui kilti. V. Z. kaltė pažeidus kelių
eismo saugumo taisykles vairuojant kelių transporto priemonę ir sukėlus eismo
įvykį, kurio metu žuvo žmogus, pilnai įrodyta, jo veiksmų kvalifikacija pagal
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. yra teisinga.
Skiriant V. Z. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, dirba,
darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą, rūpinasi
pensinio amžiaus pasiligojusiais tėvais, jo padaryta veika priskiriama
neatsargių nusikaltimų kategorijai.
V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
nenustatyta.
Įvertinus
visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, V. Z. asmenybę,
jo šeiminę padėtį, jam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, ne
didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės
vidurkis, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.
Šioje
baudžiamojoje byloje nukentėjusieji J. G. , O. Š., J. G. pareiškė civilinius ieškinius: J. G. – 2477 Lt turtinės žalos, O. Š. – 130 Lt turtinės žalos, J. G. – 20 000 Lt neturtinės žalos.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje dalyvavusi civilinio atsakovo UADB (duomenys
neskelbtini) įgaliota atstovė prašė pripažinti civiliniams ieškovams J. G.
ir O. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o
klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes
byloje nėra ieškinį pagrindžiančių įrodymų, dėl J. G. pareikšto ieškinio civilinio atsakovo atstovė palieka
spręsti teismui, draudimo bendrovė pagal galiojančius norminius aktus sutinka
atlyginti neturtinę žalą 500 eurų ribose.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios J. G. ir
O. Š. nėra pateikusios civilinius ieškinius
įrodančių dokumentų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2
d., civilinėms ieškovėms J. G. ir O. Š. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą,
o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos
Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra
asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties
straipsnio antroje dalyje pažymėta, jog nusikaltimu padaryta neturtinė žala
atlyginama visais atvejais. Teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.
nurodyta, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas remiasi įrodymais
dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusysis 2007 m. sausio 19
d. vykusiame teismo posėdyje parodė, kad jie yra moksleivis, jie su tėvu ir
mama gyveno kartu, jis neteko tėvo ir maitintojo. Padarytas neatsargus nusikaltimas,
asmuo, padaręs nusikaltimą, yra dirbantis, turintis pastovias pajamas. Šiuo
atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad žuvusiojo dviratininko veiksmai, kelių
eismo taisyklių pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies
krašto, rodo, kad dviratininkas nebuvo pakankamai atsargus, todėl
nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgiant į
aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad dėl nusikaltimo patirtas sukrėtimas
turės įtakos nukentėjusiojo J. G. tolesniam
gyvenimui, 10 000 Lt suma yra adekvati padarytai neturtinei žalai.
V. Z. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį
RENAULT Laguna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jo,
kaip transporto valdytojo, civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje
(duomenys neskelbtini) (b. l. 161, II tomas), todėl išteisintąjį ir UADB
(duomenys neskelbtini), sieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Pagal
veikos padarymo metu galiojusią Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo
įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės
žalos padarymo), 100 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
500 eurų, t. y. 1725 Lt neturtinės žalos J. G. priteistina
iš UADB (duomenys neskelbtini). Likusi 10 000 Lt neturtinės žalos dalis, tai
yra 8275 Lt, priteistini iš V. Z..
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
n u s p r e n d
ž i a:
Akmenės rajono
apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują
nuosprendį: V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės
atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 75 str., V. Z. paskirtos
bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nukentėjusiosioms ir
civilinėms ieškovėms J. G. ir O. Š. pripažinti
teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti
nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš
UADB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1725 (tūkstantį
septynis šimtus dvidešimt penkis) Lt neturtinės žalos J. G. ,
asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.
(duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 8275 (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt
penkis) Lt neturtinės žalos J. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kardomąją
priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti.
B.
G. dviratį, kepurę, laikrodį ir rankinę gražinti nukentėjusiajai O. Š. .
Kolegijos
pirmininkas Vidmantas
Mylė
Teisėjai Danutė
Matiukienė
Vaclovas
Iždonas