Civilinė byla Nr. e2-134-845/19 (S)

Civilinio proceso Nr. 2-68-3-41611-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.12; 3.17.6; 3.2.4.11; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Nerijui Stukui,

atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“atstovei adv. Aurelijai Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Abastas“ ieškinį atsakovams UAB „Creditinfo Lietuva“ ir UAB „Rekvizitai“ dėl dalykinės reputacijos gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams UAB „Creditinfo Lietuva“ ir UAB „Rekvizitai“, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ paskleistą informaciją apie ieškovo vidutinę kreditavimo riziką, aukštą kredito istoriją, vidutiniškai rizikingą ekonominę būklę, aukštą bankroto riziką (5,76 tikimybę, 8 klasę) – kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančią ieškovo dalykinę reputaciją; 2) pripažinti atsakovo UAB „Rekvizitai“ paskleistą informaciją apie ieškovo vidutinę kreditavimo riziką, aukštą kredito istoriją, vidutiniškai rizikingą ekonominę būklę – kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančią ieškovo dalykinę reputaciją; 3) įpareigoti atsakovus negrįžtamai pašalinti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją apie ieškovą iš viešosios erdvės www.creditinfo.lt, www.rekvizitai.vz.lt; 4) įpareigoti atsakovus per visuomenės informavimo priemones bei visiems klientams, kurie pasinaudojo tikrovės neatitinkančia informacija, paskelbti paneigimą apie ieškovo paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo kreditavimo rizikos, ekonominės būklės, kredito istorijos, bankroto reitingo ir įpareigoti viešai atsiprašyti išspausdinant sekančią informaciją: „UAB „Creditinfo Lietuva“ praneša, kad per www.rekvozitai.vz.lt ir www.creditinfo.lt ir www.kreditorizika.lt informacijos transliavimo portalus paskleidė apie UAB „Abastas“ tikrovės neatitinkančią informaciją apie bankroto reitingą, kreditavimo riziką, ekonominę būklę ir kredito istoriją, kurios buvo vertinamos rizikingai. Dėl tokios veiklos UAB „Creditinfo Lietuva“ gailisi ir atsiprašo nukentėjusios bendrovės UAB „Abastas“; 5) priteisti iš atsakovų solidariai 15 000 EUR neturtinės žalos ieškovo naudai bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis jau buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, nes atsakovai apie įmonę UAB „Abastas“ skelbė tikrovės neatitinkančią bei jos dalykinę reputaciją menkinančią informaciją: a) tinklalapyje www.rekvizitai.vz.lt buvo nurodoma, kad UAB „Abastas” aukšta kreditavimo rizika, kuri buvo pažymėta raudona spalva, bei vaizduojamoje diagramoje parodyta kaip aukščiausia, kokia gali būti. Prie šios informacijos taip pat nurodyta, kad ją parengė UAB „Creditinfo Lietuva”; b) tinklalapyje www.creditinfo.lt buvo nurodyta, kad UAB „Abastas”: vėlavimo atsiskaityti reitingas – 99,717 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika); bankroto reitingas - 54,981 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24695- 779/2015 pripažino, kad atsakovų skleidžiama informacija buvo ne nuomonė, o žinia, ir kad ji neatitiko tikrovės, bet ieškinio reikalavimų netenkino dėl netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo. Pažymėjo, jog atsakovai, žinodami apie 2015-11-16 teismo sprendimą ir toliau pasinaudodami viešai prieinama erdve, ir toliau skleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri skiriasi nuo anksčiau skleistos (pateiktos civilinėje byloje Nr. e2-24695-779/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme) ir taip pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją. Nurodė, kad atsakovai internetinėje erdvėje www.rekvizitai.vz.lt skelbė apie ieškovą šią informaciją, kad UAB „Abastas” atitinka vidutinę kreditavimo riziką, diagramoje įmonė parodyta kaip turinti aukštą (rizikingą) kredito istoriją. Taip pat nurodyta, kad įmonės rizikinga ekonominė būklė. Prie šios informacijos nurodyta, jog ją parengė UAB „Creditinfo Lietuva”; internetiniame tinklalapyje www.creditinfo.lt, skelbiamoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Abastas” bankroto reitingas atitiko 5,76 tikimybę, 8 klasę kas reiškė aukštą riziką. Ieškovo teigimu, šie duomenys yra nepagrįsti ir neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, tačiau jais naudojasi daugybė žmonių kaip žiniomis, ir kuriems yra suteiktas patikimumas, todėl tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovo dalykinė reputacija bei įmonei sukeliami negatyvūs padariniai – nuostoliai. Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovų skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija yra ne nuomonė, o žinia, ir šiai informacijai yra taikytinas tiesos kriterijus, bei galimybė ją patikrinti egzistuojančiais faktais. Pasak ieškovo, atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ išvados apie jo finansinę padėtį ir kreditingumą buvo nepagrįstos. Be to, statybos rinkos dalyviai (užsakovai, medžiagų tiekėjai), verslo subjektai taip pat kredito įstaigos, naudodamiesi atsakovų skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija susidarė neigiamą įspūdį apie ieškovą, dėl ko pastarieji atsisakė sudaryti sutartis. Atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys (žinios) apie ieškovą, jog jo bankroto reitingas atitiko 5,76 tikimybę, 8 klasę, kas reiškė aukštą riziką, bei kad ieškovo vidutinė kreditavimo rizika buvo su blogai vertinama kredito istorija ir nepakankamai gera ekonomine būkle, vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, ieškovui nesuprantama kaip atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ „specialistai“ nustatė, kad ieškovas turėjo aukštą bankroto riziką. Atkreipė dėmesį, jog duomenų apie ieškovui vykdomų skolų išieškojimą nėra, turto areštų neregistruota, antstolių vykdomų bylų nėra, SoDra skolų informacijos apie draudėjo skolas nėra, į VMI nurodymų nevykdančių asmenų sąrašą neįtrauktas, informacijos apie pajamas nėra, informacijos apie įmonės finansinius rodiklius nėra, eksperimentinio įmonės vertinimo nėra, informacinių pažymų nėra, o ir nepadengtų įsiskolinimų nėra.  Juolab, kad civilinėje byloje Nr. e2-24695-779/2015 teismas nustatė, kad ieškovas skolų neturėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, valstybės savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams. Taigi nebuvo pagrindo įtarimams, jog ieškovė turėjo nemokumo problemų ar vengė mokėti mokesčius, ar atsiskaityti su verslo partneriais. Priešingai, ieškovo 2014 m. ir 2015 m. balansai įrodo, jog jis veikė pelningai. Pasak ieškovo, atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ paskleistos informacijos paplitimo mastas buvo didelis, todėl ieškovas dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos patyrė neturtinės žalos. Pabrėžė, jog statybų rinkoje yra sunku užsitarnauti kitų rinkos dalyvių pasitikėjimą, kadangi ši rinka yra pažeidžiama ir bet koks neigiamas atsiliepimas apie įmonę sudaro pagrindo jautriai reaguoti kitiems verslo subjektams.

Atsakovas UAB „Creditinfo Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reiškia tapatų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-24695-779/2015 atmetė ieškovo ieškinį atmetė, kurį pastarasis reiškė tuo pačiu pagrindu, skiriasi tik laikotarpiai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Pažymėjo, jog atsakovas verčiasi kreditų biuro veikla - iš įvairių šaltinių renka fizinių ir juridinių asmenų kreditingumo informaciją, ją vertina ir teikia ją suinteresuotiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Atsakovo surinkta kreditingumo informacija kaupiama kreditų biuro sistemoje. Nurodė, kad atsakovas, nustatydamas reitingus, preliminarius kreditingumo vertinimus, remiasi faktine informacija, kurią gauna iš visos eilės šaltinių, kuriuos visus laiko patikimais. Taigi atsakovas pateikia vertinimus, kurie nėra žinios. Be to, nuomone (o ne žinia) kredito reitingą įvardina ir Europos Sąjungos teisės aktai, o būtent - 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų. Šio Reglamento 3 str. pateikiama kredito reitingo sąvoka skamba taip: kredito reitingas - tai nuomonė apie subjekto, skolos ar finansinio įsipareigojimo, skolos vertybinių popierių, privilegijuotųjų akcijų ar kitų finansinių priemonių arba tokios skolos ar finansinio įsipareigojimo, skolos vertybinių popierių, privilegijuotųjų akcijų ar kitų finansinių priemonių emitento kreditingumą, pateikta naudojant nustatytą ir apibrėžtą reitingo kategorijų vertinimo skalę. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas erdvėje www.rekvizitai.lt svetainėje nurodė, kad tai „preliminarus kreditingumo vertinimas“, be to, tai rizikos vertinimas; www.creditinfo.lt svetainėje skelbiamos kreditingumo ataskaitos prieinamos tik registruotiems vartotojams, t. y. ji nėra vieša; www.creditinfo.lt svetainėje skelbiamoje kreditingumo ataskaitoje nurodoma, kad vertinama vėlavimo atsiskaityti ar bankroto tikimybė. Abu šie įvykiai yra vertinami ateityje, taigi nėra taikomas tiesios kriterijus. Taigi atsakovas pateikė tik tikimybę, preliminarų vertinimą, jis nepateikė konstatuojamojo pobūdžio teiginių, priešingai - teikė informaciją apie ateities kredito riziką. Atsakovo vertinimu, jo paskleista nuomonė buvo pagrįsta objektyviais duomenimis ir jo veiksmai nebuvo nukreipti pažeminti ieškovą, sumenkinti jo reputaciją. Pabrėžė, jog vertinimus grindė faktais, rėmėsi patikimų šaltinių informacija: pvz., kreditorių informacija, Socialinio draudimo fondo valdybos informacija, Juridinių asmenų registro informacija, Statistikos departamento duomenimis, Bankroto departamento informacija, Turto arešto aktų registro duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Nacionalinė teismų administracijos teikiama informacija ir kt. Nurodė, kad ieškovo įmonė buvo įkurta 2013 m. spalio 10 d. ir veikė rizikingame sektoriuje. 2014 m. buvo fiksuoti 3 reikšmingi vėlavimai laiku atsiskaityti su dviem skirtingais kreditoriais (UAB „Storent“ ir AB „Lietuvos paštas“), taip pat vėlavimai atsiskaityti su Socialinio draudimo fondo valdyba; su ieškovu susijusias įmones atsakovas taip pat įvertino kaip rizikingas arba bankrutuojančias (UAB „Statybsta“, UAB „Psyops Constructions“). Buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovo įmonėje labai didelė vadovų kaita - 4 nuo įmonės įsteigimo, taip pat tai, kad bylinėjasi kitose bylose. Tuo tarpu duomenys iš ieškovo finansinės atskaitomybės sudarė tik dalį informacijos, kurią vertino atsakovas. Pagal ieškovo 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis, bendrasis ieškovo likvidumo koeficientas buvo 3,29, o kritinis likvidumo koeficientas negalėjo būti apskaičiuotas, kadangi ieškovas nenurodė atsargų savo pelno nuostolių ataskaitoje. Pažymėjo, jog bendras likvidumo koeficientas yra tik vienas iš daugelio finansinių rodiklių, naudojamų įmonės kredito rizikos vertinime. Bendras likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Vertinant kredito riziką, ypatingai svarbu įvertinti turimo trumpalaikio turto kokybę. Remiantis 2014 m. finansinėmis ataskaitomis, didžiąją dalį ieškovo trumpalaikio turto (76%) sudarė per vienerius metus gautinos sumos; kredito rizikos vertinimui svarbu tai, kaip tos lėšos sugrįžta ir ar sugrįžta. Vienas iš rodiklių, padedančių įvertinti gautinų sumų kokybę, yra gautinų sumų apyvartumo (dienomis) rodiklis, kuris parodo, per kiek dienų vidutiniškai pirkėjai apmoka sąskaitas. Ieškovo gautinų sumų apyvartumas 2014 m. sudarė 183 dienas. Atsakovo nuomone, tai rodė gautinų sumų neatgavimo riziką. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad įmonės likvidumo koeficientai nereiškia, kad konkreti įmonė yra subalansavusi savo piniginius srautus ir kad savo įsipareigojimus mokėti vykdys tinkamai. Pasak atsakovo, nuomonė gali pažeidžiančia garbę ir orumą, tik jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Tuo tarpu atsakovas išsamiai išnagrinėjo jam prieinamą informaciją apie ieškovą, vertino jos visumą, ją apibendrino bei pateikė pagrįstą nuomonę dėl ieškovo kreditingumo. Taigi jis nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos.

Atsakovas UAB „Rekvizitai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nėra www.rekvizitai.lt administratorius (valdytojas), jis tik teikia marketingo paslaugas. Tuo tarpu kreditingumo informaciją pateikė ir ją valdo UAB „Creditinfo Lietuva“, kuri gali panaikinti ar pakeisti teikiamą informaciją bet kuriuo metu, be portalo www.rekvizitai.lt valdytojo žinios. Taigi UAB „Rekvizitai“ nėra tinkamas atsakovas.

Ieškovas UAB „Abastas“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovo paskleista informacija buvo žinios, o ne nuomonė. Be to, pastarojo paskleista informacija neatitiko tikrovės, sudarė neigiamą įspūdį apie ieškovą ir pakenkė jo reputacijai.

Atsakovas UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog paskleidė ne konkretų faktą, o tik nuomonę ir požiūrį apie vertinamo asmens kreditingumą. Pabrėžė, jog nuomonė buvo grindžiama objektyviais duomenimis, pakankamai patikimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmai buvo sąmoningai nukreipti pažeminti ieškovą, sumenkinti jo reputaciją, t. y. kad atsakovo nuomonė buvo reiškiama nesąžiningai. Nurodė, kad atsakovo taikytos kreditingumo vertinimo metodikos teisingumą bei mokslinį pagrįstumą patvirtina Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros docento M. M. išvada. Taigi ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, kaltės, realios padarytos žalos bei priežastinio ryšio.

Atsakovas UAB „Rekvizitai“ nepateikė tripliko į ieškovo dubliką.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo UAB „Rekvizitai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, jog atsakovas savo poziciją byloje yra pateikęs, proceso dalyviams neprieštaraujant, teismas remiantis CPK 7 str., Europos Konvencijos 6 str. 1 d., išnagrinėjo civilinę bylą pastarajam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2015-05-11 interneto tinklapyje www.creditinfo.lt buvo patalpinta tokia informacija apie ieškovą: „UAB „Abastas“ vėlavimo atsiskaityti reitingas – 99,717 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika), bankroto reitingas – 54,981 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika), aukšta kreditavimo rizika, aukšta ekonominė būklė“ (civ byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e. b. l. 7-11). Ieškovas 2015-05-12 kreipėsi į atsakovą UAB „Creditinfo Lietuva“ su pretenzija Nr. ABS-141 dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pašalinimo (civ byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e. b. l. 27-28), tačiau 2015-05-13 atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, jog nustatydamas reitingus, rėmėsi faktine informacija, kurią gavo iš patikimų šaltinių, o atsakovo pateiktas reitingas yra nuomonė, atspindinti jo požiūrį į asmens mokumą. Nurodė, kad reitingai patys savaime nėra faktai, todėl negali būti apibrėžiami kaip tikslūs/netikslūs (civ byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e. b. l. 31). 2015-05-13 atsakovas patikslino duomenis apie ieškovą www.creditinfo.lt interneto svetainėje nurodydamas, jog ieškovo vėlavimo atsiskaityti reitingas – 98,820 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika), bankroto reitingas – 46,281 tikimybė, 10 klasė, (aukščiausia rizika), aukšta kreditavimo rizika, aukšta ekonominė būklė (civ byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e. b. l. 32-36). Interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt taip pat buvo paskelbta informacija apie ieškovą, nurodant, jog jo aukšta kreditavimo rizika, diagramoje parodyta kaip aukščiausia, kokia gali būti; nurodyta, kad šią informaciją parengė UAB „Creditinfo Lietuva” (civ byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e. b. l. 47).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus negrįžtamai pašalinti paskleistą viešoje erdvėje (www.creditinfo.lt, www.rekvizitai.lt) tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovės vėlavimo atsiskaityti reitingą (tikimybę, klasę, rizikos įvertinimą); bankroto reitingą (tikimybę, klasę, rizikos įvertinimą), kreditavimo riziką, ekonominę būklę, kredito istoriją ir priteisti iš atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ neturtinę žalą.

Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir konstatavo, jog atsakovas paskleidė žinią, o ne nuomonę, kadangi atsakovo pateikta bendro pobūdžio informacija galėjo sudaryti verslo subjektams įspūdį, jog tokios įmonės, kaip ieškovas, negalima kredituoti (I t., e.b.l. 20-27). Teismas nustatė, kad ieškovas neturėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, valstybės, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, dėl ko nebuvo pagrindo įtarti dėl pastarojo mokumo problemų ar vengimo mokėti mokesčius, ar atsiskaityti su verslo partneriais. Teismas pažymėjo, jog ieškovas veikė pelningai, todėl tokių duomenų skleidimas kaip apie aukštą ieškovo vėlavimo atsiskaityti reitingą, aukštą bankroto rizikos reitingą, be gilaus pagrindimo, pažeidė jo dalykinę reputaciją.

Vilniaus apygardos teismas 2017-01-22 nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimą paliko nepakeistu, tačiau teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pripažįstant, jog ginčo informacija yra traktuotina vertinamaisiais teiginiais ir yra priskirtina nuomonės, o ne žinios kategorijai, bei jog ginčo vertinamieji teiginiai yra pagrįsti ir sąžiningi, todėl ieškovo dalykinės reputacijos nepažeidė (I t., e.b.l. 54-64). Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateiktas įmonės bankroto reitingas, nurodant jį procentine bei leksine išraiška, identifikuojant rizikos kategorijas, yra ateityje galimai/tikėtinai nutiksiančio įvykio – įmonės bankroto – nutikimo galimybės/tikimybės vertinimas arba, kitaip tariant, įmonės bankroto prognozė. Įmonės bankroto prognozė kaip ir pvz. orų prognozė negali būti traktuojama žinia – teiginiu, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog ginčo informacija sudarė vertinamojo pobūdžio teiginius, kurie pateko į nuomonės kategoriją. 

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovai po to, kai buvo priimtas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimas, paskleidė internetiniuose tinklapiuose www.rekvizitai.vz.lt ir www.creditinfo.lt informaciją apie ieškovą UAB „Abastas”, nurodant, kad įmonė atitiko vidutinę kreditavimo riziką, diagramoje buvo parodyta kaip turinti aukštą (rizikingą) kredito istoriją, taip pat nurodyta, kad įmonės rizikinga ekonominė būklė, UAB „Abastas” bankroto reitingas atitiko 5,76 tikimybę, 8 klasę kas reiškė aukštą riziką (I t., e.b.l.16, 19, e.b. priedas, b.l. 32-42).

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, priskirtiną žiniai, o ne nuomonei; dėl to buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Viena iš CPK 182 str. 2 p. nurodytų aplinkybių yra prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos tikslais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas.

Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas:

1)                      faktas turi būti nustatytas teismo;

2)                      teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;

3)                      teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4)                      teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje;

5)                      kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

6)                      aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju kitoje civilinėse bylose Nr. e2-24695-779/2015 (Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimas) ir Nr. e2A-287-560/2017 (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 nutartis) buvo nustatyti faktai, kurie yra teisiškai reikšmingi šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje, o būtent: 

1) Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pripažįstant, jog ginčo informacija apie ieškovo aukštą kreditavimo ir bankroto riziką – traktuotini kaip vertinamieji teiginiai ir yra priskirtini nuomonės, o ne žinios kategorijai; atsakovo pateiktas įmonės bankroto reitingas, nurodant jį procentine bei leksine išraiška, identifikuojant rizikos kategorijas, yra ateityje galimai/tikėtinai nutiksiančio įvykio – įmonės bankroto – nutikimo galimybės/tikimybės vertinimas arba, kitaip tariant, įmonės bankroto prognozė. Įmonės bankroto prognozė kaip ir pvz. orų prognozė negali būti traktuojama žinia – teiginiu, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog ginčo informacija sudarė vertinamojo pobūdžio teiginius, kurie pateko į nuomonės kategoriją.

2) ginčo teiginiai buvo pagrįsti ir sąžiningi, todėl ieškovo dalykinės reputacijos nepažeidė.

Svarbu pažymėti, jog išnagrinėtoje Nr. e2-24695-779/2015 ir šioje civilinėse bylose buvo ir yra sprendžiamas ginčas iš esmės dėl tų pačių teiginių, kurie tapatūs pagal savo pobūdį, skiriasi tik jų patalpinimo internetinėje svetainėje laikotarpiai. Taigi, remiantis CPK 182 str. 2 p., teismo sprendimai, priimti bylose Nr. e2-24695-779/2015 ir Nr. e2A-287-560/2017, turi šalims res judicata galią, o tai reiškia, jog ginčo teiginiai šioje nagrinėjamojoje byloje apie ieškovo vidutinę kreditavimo riziką, aukštą kredito istoriją, vidutiniškai rizikingą ekonominę būklę, aukštą bankroto riziką (5,76 tikimybę, 8 klasę) – pripažintini vertinamaisiais ir priskirtini nuomonės, o ne žinios kategorijai. Taigi, dėl ieškovo ginčytinų teiginių priskirtinumo nuomonės kategorijai yra galutinai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 nutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią. Išaiškintina ieškovui, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Konstatavus, jog ginčo teiginiai yra nuomonė, o ne žinia, svarbu nustatyti, ar ši nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindimą.

Pagal Europos Konvencijos 10 str. 1 d., visuomenė turi teisę gauti informaciją. Saviraiškos laisvė pagal Konvencijos 10 str. 2 d. gali būti ribojama, siekiant apginti kitų asmenų interesus, jų reputaciją. Taigi nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp ieškovo teisės į reputaciją ir atsakovo teisės perduoti informaciją visuomenei kaip tai yra užtikrinta Konvencijos 10 str. Byloje nustatyta, jog atsakovas verčiasi kreditų biuro veikla - iš įvairių šaltinių renka fizinių ir juridinių asmenų kreditingumo informaciją, ją vertina ir teikia suinteresuotiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Be to, byloje konstatuota, kad atsakovas pateikė informaciją apie ieškovo aukštą kreditavimo ir bankroto riziką, kuri vertintina kaip nuomonė, o ne žinia. Iš 2016-02-05 „Creditinfo” pažymos dėl ieškovo kreditingumo vertinimo matyti, jog kreditų biuro „Creditinfo” reitingais pateikiama Creditinfo nuomonė apie įmonės kreditingumą; kreditingumas apima kompleksinį įvairių informacijos šaltinių vertinimą – finansinę informaciją, neigiamą (skolų, teismų, areštų ir kt.) informaciją, verslo sąsajų informaciją, bendrą informaciją apie įmonę. Įmonių kreditingumo vertinimas (vėlavimo ir bankroto reitingai) paremtas statistinės istorinės informacijos analize bei statistinių-ekonometrinių taikomų modelių prognozėmis. Šio kredito biuro reitingo modeliai sukurti naudojant logistinės regresijos metodologiją. Nurodytoje pažymoje „Creditinfo” pateikė analizę pagrindinių rodiklių, kurie turėjo įtakos ieškovo kreditingumo vertinimui, o būtent: teismų informacijos, areštų, skolų, aktyvumo rinkoje susijusių bankrutavusių įmonių, vadovų kaitos, susijusių įmonių rizikos, įmonės sektoriaus, įmonės amžiaus, įmonės finansinių rodiklių –einamojo likvidumo ir pelningumo – vertinimas (II t., e.b.l. 13-21).

Taigi 2016-02-05 „Creditinfo” pažyma patvirtina, jog remiantis statistinėmis analizėmis, tokios informacijos kaip vykstantys teisminiai procesai, pritaikyti areštai, skolos ir įmonės sąsajos su kitais verslo subjektais, yra objektyviai reikšmingos žemam įmonės (ieškovo) kreditingumo įvertinimui. Atsakovas pateikė savo vertinimą apie ieškovo aukštą (rizikingą) kredito istoriją, jo rizikingą ekonominę būklę, remdamasis statistiniais modeliais, kurie leido įvertinti ieškovo finansinius rodiklius. Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog rėmėsi kreditorių informacija, Socialinio draudimo fondo valdybos informacija, Juridinių asmenų registro informacija, Statistikos departamento duomenimis, Bankroto departamento informacija, Turto arešto aktų registro duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Nacionalinė teismų administracijos pateikta informacija. Taip pat paaiškino, jog tokios aplinkybės, kaip ieškovo veikla rizikingame sektoriuje (pažymoje apie bankroto rizikos pasiskirstymą pagal sektorius nurodyta, jog statybos sektoriuje bankrutavusių įmonių, kuriame veikė ieškovas, lyginant su kitais sektoriais, buvo didžiausias procentas (civ. byla Nr. e2-24695-779/2015, I t., e.b.l. 68)), 2014 m. fiksuoti vėlavimai laiku atsiskaityti su kreditoriais, didelė vadovų kaita ieškovo įmonėje, - lėmė ieškovo aukštą kreditavimo ir bankroto riziką. Taigi, atsakovas duomenų visumos pagrindu padarė šią išvadą.

Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-22 nutartyje, vertindamas atsakovo UAB „Rekvizitai“ pateiktą 2015-12-23 pažymą dėl ieškovo kreditingumo vertinimo ir 2015-12-23 M. M. išvados kopijas, konstatavo, jog 2015-12-23 pažyma patvirtina, kad buvo atliktas ieškovo kreditingumo vertinimas, t. y. pristatyta šio vertinimo metodika, o 2015-12-23 M. M. išvadoje (II t., e.b.l. 23-25) konstatuota, kad: 1) atsakovo taikyta kredito rizikos vertinimo metodika yra paremta ekonometriniais ir statistiniais modeliais, 2) ši metodika pripažinta ir plačiai taikoma kuriant tokio tipo statistinius-ekonometrinius modelius, 3) atsakovas remiasi metodika naudojama daugelio pasaulio šalių centinių bankų, įskaitant Lietuvos centrinį banką, komercinių bankų prisiimamai rizikai vertinti ir valdyti, 4) nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas, kurdamas reitingavimo modelius, metodiką pritaikė tinkamai, 5) nėra pagrindo manyti, kad ieškovo atveju buvo padaryta išimtis ir taikyta kita metodika nei kitoms vertintoms įmonėms, 6) įmonės kreditingumo vertinimo rezultatas yra vertintojo nuomonė, išreikšta prognozuojama tikimybe, kad įmonė per ateinančius vienerius metus neįvykdys savo prisiimtų kredito įsipareigojimų, o įmonės veiklos tęstinumo vertinimo rezultatas taip pat yra prognozuojama tikimybe išreikšta vertintojo nuomonė, kad įmonei per ateinančius metus bus iškelta bankroto byla, 7) pasaulyje tokias nuomones-tikimybes skelbia gerai žinomos nuomonių agentūros, kurių reitingais Lietuvoje vertinami tik bankai ir stambiausios įmonės (I t., e.b.l. 54-64).

Faktą, jog ieškovas pateko į aukštą kreditavimo ir bankroto rizikos grupę, taip pat patvirtina Liteko duomenys, o būtent:

1)       2018-09-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje nurodė, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 14 d. valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams pinigų fondams yra / buvo skolingas 94 737,32 Eur;

2)       Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Abastas“ bankroto bylą. Teismas nustatė, jog beveik visą ieškovo į balansą įrašyto trumpalaikio turto dalį sudarė pirkėjų skolos (393 346 Eur), t.y. 90 proc. viso nurodyto įmonės turto. Tai reiškė, kad įmonė iš esmės buvo priklausoma nuo kitų asmenų (pirkėjų) finansinės padėties ir jų galimybių grąžinti ieškovui skolas. Iš 2018 m. spalio 1 d. debitorių sąrašo teismas nustatė, kad debitorių skolos atsakovei sudarė 428 281,96 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių skolų iš debitorių atgavimo perspektyvą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė į 2018 m. spalio 1 d. balansą įrašyto bendrovės turimo turto vertės (iš viso 431 482 Eur) realumo; nustatytas UAB „Abastas“ skolų ir turto vertės santykis atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką;

3)       Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog ieškovo veikla buvo nuostolinga ir 2017 metais;

4)       ieškovas  UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1911-638/2018 buvo atsisakyta iškelti šiai bendrovei restruktūrizavimo bylą, konstatavus įmonės nemokumą.

Taigi visi šie faktiniai duomenys patvirtina, jog ieškovas pateko į kreditavimo ir bankroto rizikos grupę, dėl ko atsakovo pateikta vertinamoji nuomonė laikytina teisinga. Nors ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, tačiau 2019-01-10 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti VSDFV Alytaus skyriaus ir UAB „Abastas“ prašymai patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti; vėliau tą pačią dieną gautas VSDFV Alytaus skyriaus pareiškimas dėl atsisakymo nuo pradinio pareiškimo iškelti UAB „Abastas“ bankroto bylą, kuriame nurodyta, kad ieškovas sumokėjo dalį skolos (2 437,62 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-10 nutartimi pareiškimo atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė (Liteko duomenys). Teismo vertinimu, tokio pobūdžio faktinės aplinkybės nepatvirtino fakto, jog bankroto byla buvo nutraukta atstačius ieškovo mokumą, tuo labiau nepaneigė atsakovo nuomonės, jog ieškovas pagrįstai buvo įtrauktas į kreditavimo ir bankroto rizikos grupę.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovų paskleista informacija apie ieškovo vidutinę kreditavimo riziką, aukštą kredito istoriją, vidutiniškai rizikingą ekonominę būklę, aukštą bankroto riziką (5,76 tikimybę, 8 klasę) – turėjo pakankamą faktinį pagrindimą, nes rėmėsi pakankamai patikimais šaltiniais. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmens pareiškimai yra priskirtini nuomonės kategorijai, tam yra būtinas pakankamas faktinis pagrindimas pagal Konvencijos 10 str. (Genner v. Austria, no. 55495/08, 6 June 2016, § 38). 

Tokiu būdų teismas daro išvadą, jog atsakovai veikė sąžiningai, turėdami pakankamai objektyvių duomenų savo nuomonei apie ieškovo kreditavimo vertinimą pagrįsti. Pažymėtina, jog nei nacionalinė (CK 2.24 str.), nei tarptautinė teisė (Konvencijos 10 str.) nedraudžia kritikuoti juridinio asmens, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią įtakoti juridinio asmens veiklą. Teismo vertinimu, atsakovų paskleista informacija – nuomonė, palietė viešąjį interesą, dėl ko atsakovai turėjo teisę atkreipti visuomenės dėmesį ir visuomenė turėjo teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Atsakovų paskleista informacija turėjo teisėtą tikslą, o būtent: informuoti kitas kredito įstaigas bei verslo subjektus apie ieškovo finansinės ir ekonominės veiklos rodiklius; būtent ši informacija galėjo sukelti pasekmes vystant verslo santykius ateityje. Taigi, atsakovai veikė sąžiningai. Tai, kad atsakovų nuomonė buvo nepalanki, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014). 

Konstatavus, jog atsakovų nuomonė buvo pagrįsta ir išreikšta sąžiningai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, o tuo labiau pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog teismas sprendė, jog nėra tikslinga ir protinga skirti byloje ekspertizę tikslu išsiaiškinti atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“ taikytą metodologiją ieškovo kreditavimo ir bankroto rizikai nustatyti. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs ir įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25  nutartyje civ. byloje Nr. e2A-287-560/2017 nurodytas aplinkybes, o būtent, jog teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nesiremti 2015-12-23 pažyma dėl ieškovo kreditingumo vertinimo ir 2015-12-23 M. M. išvada (II t., e.b.l. 23-25), kurioje konstatuota, kad: 1) atsakovo taikyta kredito rizikos vertinimo metodika yra paremta ekonometriniais ir statistiniais modeliais, 2) ši metodika pripažinta ir plačiai taikoma kuriant tokio tipo statistinius-ekonometrinius modelius, 3) atsakovas remiasi metodika naudojama daugelio pasaulio šalių centinių bankų, įskaitant Lietuvos centrinį banką, komercinių bankų prisiimamai rizikai vertinti ir valdyti, 4) nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas, kurdamas reitingavimo modelius, metodiką pritaikė tinkamai, 5) nėra pagrindo manyti, kad ieškovo atveju buvo padaryta išimtis ir taikyta kita metodika nei kitoms vertintoms įmonėms, 6) įmonės kreditingumo vertinimo rezultatas yra vertintojo nuomonė, išreikšta prognozuojama tikimybe, kad įmonė per ateinančius vienerius metus neįvykdys savo prisiimtų kredito įsipareigojimų, o įmonės veiklos tęstinumo vertinimo rezultatas taip pat yra prognozuojama tikimybe išreikšta vertintojo nuomonė, kad įmonei per ateinančius metus bus iškelta bankroto byla, 7) pasaulyje tokias nuomones-tikimybes skelbia gerai žinomos nuomonių agentūros, kurių reitingais Lietuvoje vertinami tik bankai ir stambiausios įmonės (I t., e.b.l. 54-64). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei kitą byloje esančią medžiagą, sprendė, jog ginčo vertinamieji teiginiai yra pagrįsti bei sąžiningi, nes šie teiginiai buvo atsakovo atlikto vertinimo, kuris rėmėsi pripažinta bei ieškovo atžvilgiu tinkamai pritaikyta metodika, pagrįsta ekonometriniais ir statistiniais modeliais, rezultatai; taigi ginčo vertinamieji teiginiai ieškovo dalykinės reputacijos nepažeidė. Taigi, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo konstatuotas aplinkybes ir remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys yra pakankami atsakovo nuomonei pagrįsti (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Creditinfo Lietuva“ naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus 7541,78 Eur sumai (IV t., e.b.l. 85-122, bylos priedas, e.b.l. 189-201). Remiantis CPK 98 str. bei atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjamojoje byloje, taip pat, jog atsakovo prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos viršija teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydį, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė ir nepagrįsta, todėl mažintina iki 3770,89 Eur. Pažymėtina, jog šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, be to, analogiško pobūdžio byla jau buvo išnagrinėta pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose (civilinės bylos Nr. e2-24695-779/2015 ir Nr. e2A-287-560/2017). Be to, teismo posėdžių trukmė nebuvo ilga.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 25,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Abastas“ ieškinį atsakovams UAB „Creditinfo Lietuva“ ir UAB „Rekvizitai“ dėl dalykinės reputacijos gynimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Abastas“, į.k.: 303163938, atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva“, į.k.: 111689163, naudai 3770,89 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt Eur ir 89 euro centus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Abastas“, į.k.: 303163938, į valstybės biudžetą 25,32 Eur (dvidešimt penkis Eur ir 32 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja                                Lijana Visokavičienė