Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1377-2014].docx
Bylos nr.: 2A-1377/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"VISION EXPRESS" 111528911 atsakovas
"Kavita" 166725580 Ieškovas
Alpha Baltic Vilnius 302459592 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl prekių ir paslaugų ženklų
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Intelektinė nuosavybė
Prekių ir paslaugų ženklai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1377/2014

            Proceso Nr. 2-55-3-01286-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 87.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-913-661/2014pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vision Express“ dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Alpha Baltic Vilnius“).

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

  1. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prekių ženklo naudojimo be prekių ženklo savininko sutikimo bei žalos atlyginimo.

Ieškovas UAB ,,Kavita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vision Express“, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nutraukti bet kokį žymenų, tapačių prekių ženklams ,,Optikos pasaulis“ naudojimą bet kokios formos ar turinio reklamoje; uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti bet kokius žymenis, tapačius ir (ar) klaidinančiai panašius į prekių ženklus ,,Optikos pasaulis“; priteisti ieškovui iš atsakovo 15 000 Lt dydžio atlyginimą už prekių ženklų ,,Optikos pasaulis“ naudojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą laikinai nutraukti žymenų, tapačių prekių ženklams ,,Optikos pasaulis“ naudojimą reklamoje, įskaitant, bet neapsiribojant, žymenų, tapačių prekių ženklams ,,Optikos pasaulis“ naudojimą reklaminių skelbimų tekstuose ir (ar) raktinių žodžių, tapačių prekių ženklams ,,Optikos pasaulis“ naudojimą (I b. t., 1 – 6 l.).

Ieškovas ieškinį grindė dviem jam priklausančiomis prekių ženklų ,,Optikos pasaulis“ registracijomis (toliau – Prekių ženklai):

  1. ,,OPTIKOS PASAULIS“ registracija Nr. 36307 (žodinis, paraiškos Nr. 97-3958, paraiškos padavimo data 1997-12-16, registracijos data 1999-12-13, ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms ,,prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“)(I b. t., 10 l.);
  2. ,,OPTIKOS pasaulis“ registracija Nr. 52690 (vaizdinis, paraiškos Nr. 2005 0011, paraiškos padavimo data 2005-01-04, registracijos data 2006-08-31, ženklas registruotas 9 klasės prekėms ,,akiniai (optika); akinių dėklai; pensnė; akinių stiklai, rėmai, grandinėlės, raišteliai akiniams; akinių skydeliai nuo saulės; apertometrai (optika); apsaugos priemonės nuo rentgeno spindulių (išskyrus naudojamas medicinoje); didinamieji stiklai (optika); glaustiniai (kontaktiniai) lęšiai; objektyvų gaubteliai; okuliarai; optikos prekės; optiniai lęšiai; optiniai aparatai ir prietaisai; optinis stiklas; pensnė dėklai, grandinėlės, raišteliai, rėmeliai; pipetės; prizmės (optika); šviesolaidžiai (optiniai pluoštai); veidrodžiai (optika); optiniai žibintai; žiūronai; visos optikos prekės, priskirtos prie 9 klasės“)(I b. t., 11 – 12 l.).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas ne trumpiau nei laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-05-29 savo veikloje neteisėtai naudoja ieškovo Prekių ženklus: ,,Google“ paieškos sistemoje įvedus frazę ,,optikos pasaulis“, kuri yra tapati ieškovo Prekių ženklams, kartu su paieškos rezultatais pateikiama ir atsakovui priklausančio tinklalapio www.optio.lt reklama. Ieškovo teigimu, atsakovas žodžių junginį ,,optikos pasaulis“ naudoja kaip raktažodį (angl. - AdWords): vartotojams suvedus šį žodžių junginį ,,Google“ paieškos sistemoje, pateikiama atsakovo tinklalapio reklama, kurioje ieškovo Prekių ženklai naudojami kaip reklaminio teksto sudėtinė dalis ir raktažodis. Nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, vartotojai, į ,,Google“ paieškos sistemą įvedę raktinius žodžius, tapačius prekių ženklams, pirmiausiai buvo nukreipiami į atsakovo tinklalapį, taip ne tik pažeidžiant ieškovo interesus, bet ir suklaidinant vartotojus.

Ieškovo teigimu, vienas iš jam priklausančių prekių ženklų yra registruotas 35 klasės paslaugoms, apimančioms ir prekybą, kitas - 9 klasės prekėms, apimančioms įvairius optinius prietaisus ir su jais susijusias prekes, įskaitant akinių rėmelius, lęšius, akinių dėklus ir pan., taigi atsakovas, reklamuodamas jam priklausantį optikos saloną, ieškovo Prekių ženklus naudoja tapačioms ir panašioms prekėms bei paslaugoms. Be to, atsakovas, užsiimantis mažmenine prekyba optikos prekėmis, žinojo arba turėjo žinoti, kad ,,Optikos pasaulis“ yra registruoti prekių ženklai, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 16 straipsnio nuostatas, draudžiančias savavališkai naudoti žymenis, tapačius kito ūkio subjekto prekių ženklams.

Ieškovas prašė teismo PŽĮ 502 straipsnio pagrindu įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie nurodytos reklaminės kampanijos metu į atsakovo tinklalapį nukreiptų vartotojų skaičių, o PŽĮ 51 straipsnio 4 dalies pagrindu prašė teismo priteisti iš atsakovo 15 000 Lt atlyginimą už Prekių ženklų naudojimą. Ieškovo teigimu, jam neteisėtais atsakovo veiksmais daroma žala pasireiškė dviem būdais: nukreipiant potencialius klientus į atsakovo tinklalapį ir naudojant Prekių ženklus nemokant mokesčio už leidimą jais naudotis. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie reklaminės kampanijos, kurios metu buvo naudojami Prekių ženklai, mastą, todėl taikytinas PŽĮ 51 straipsnio 4 dalyje numatytas kompensacinis mechanizmas ir vietoje faktiškai atsiradusios žalos iš atsakovo priteistinas atlyginimas už savavališką Prekių ženklų naudojimą. Ieškovas, teigdamas, kad atlygio už Prekių ženklų naudojimą nustatymas yra ieškovo teisė, nurodė, jog leidimas atsakovui laikinai naudoti ieškovo Prekių ženklus būtų buvęs suteiktas už 15 000 Lt užmokestį, juolab kad PŽĮ 51 straipsnio 4 dalis suteikia teisę reikalauti du kartus didesnio atlyginimo (I b. t., 187 – 193 l.).

Atsakovas UAB ,,Vision Express“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 81 – 88 l.). Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“ yra sudarę sutartį dėl reklamos žiniasklaidos priemonėse, kad UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“, organizuodama atsakovo reklamos kampaniją, tiesiogiai bendradarbiavo (užsakė reklamą) ir bendradarbiauja su paieškos sistema ,,Google“ .

Atsakovo teigimu, pagal PŽĮ 39 straipsnyje nustatytus apribojimus, prekių ženklo savininkas negali remtis PŽĮ 38 straipsniu ir uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuris, be kita ko, yra prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies nuoroda arba žymi kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas; ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui priedų ar atsarginių dalių, paskirtį; ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama. Pasak atsakovo, tiek žodis ,,optika“, tiek žodžių junginys ,,optikos pasaulis“ yra dažnai vartojamas bendrinėje kalboje, o atsakovas yra nuo 1995 m. Lietuvoje veikiantis optikos salonų tinklas, taigi naudojant ieškovo Prekių ženklus nebuvo siekiama pakenkti jų reputacijai ar ,,susilpninti“ šiuos Prekių ženklus; reklamos ,,Google“ paieškoje tikslas buvo pasiūlyti interneto vartotojams alternatyvą šių prekių ženklų savininkų prekėms ar paslaugoms. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti 15 000 Lt žalos dydžio.

Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena PŽĮ 39 straipsnyje nurodyta sąlyga, ribojanti ieškovo teisę drausti atsakovui naudoti ieškovo Prekių ženklus. Be to, nurodė, kad atsakovas pripažino neteisėtus savo veiksmus pakoreguodamas savo reklaminį skelbimą ir pašalindamas iš jo turinio frazę, tapačią ieškovo Prekių ženklams (I b. t., 99 – 103 l.).

Atsakovas triplike nesutiko, kad reklaminio skelbimo koregavimu, jei toks ir buvo atliktas, jis būtų pripažinęs ieškovo ieškinio reikalavimą. Taip pat nurodė, kad jo veiklos reklamavimas ,,Google“ nuorodų teikimo paslaugos ,,AdWords“ pagalba negali būti pripažintas nesąžiningu, nes vartotojai nebuvo klaidinami dėl prekės ar paslaugos kilmės; be to, vidutinis vartotojas, atsidaręs atsakovo tinklalapio nuorodą, aiškiai suvoks, jog pateko į atsakovo, o ne į ieškovo tinklapį (I b. t., 109 – 113 l.).

Trečiasis asmuo UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 138 – 141 l.). Nurodė, kad bendradarbiauja su atsakovu organizuojant reklamos kampanijas žiniasklaidos priemonėse, įskaitant reklamą pagal ,,Google“ paieškos sistemoje. Trečiojo asmens teigimu, reklamos užsakovas, užsakydamas raktinio žodžio įterpimo paslaugą, nepasirinko funkcijos, jog šalia reklaminio teksto paryškintu šriftu vartotojui būtų rodomas jo įvestas raktažodį, sistema tai daro automatiškai; nurodė, kad raktažodis ,,optikos pasaulis“ ,,Google“ siūlomų raktažodžių sąraše nėra vizualiai išskirtas kaip prekės ženklas, be to, yra sudarytas iš aiškią prasmę turinčios frazės, reiškiančios optikos prekių visumą, todėl reklamą užsakantis asmuo galėjo šio raktažodžio nesuvokti kaip konkurento prekių ženklo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB ,,Vision Express“ 5 000 Lt, trečiajam asmeniui 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (I b. t., 222 – 227 b. l.).

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog vartotojai, į ,,Google“ paieškos sistemą suvedę raktinius žodžius ,,Optikos pasaulis“ bei pamatę atsakovo reklaminį skelbimą, pagrįstai galėjo manyti, jog egzistuoja ryšys tarp šios reklamos užsakovo ir prekių ženklų savininko, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, pasirinkdamas ieškovo Prekių ženklams tapačius raktažodžius, veikė neteisėtai ir pažeidė ieškovo interesus.

Teismas nurodė, kad reklamos ,,Google“ paieškos sistemos tikslas yra asmenį, ieškantį informacijos, supažindinti su galimomis alternatyvomis; iš ,,Google“ paieškos sistemoje matomos reklamos matyti, kad reklamuojama alternatyva ieškovo teikiamai prekei ar siūlomai paslaugai, o paspaudus ant nuorodos, vartotojas patenka į atsakovo interneto tinklalapį, pagal kurio turinį jis negali susidaryti įspūdžio, kad buvo nukreiptas į ieškovo ar susijusio asmens tinklalapį. Pasak teismo, pagrindinė paieškos laukelyje raktažodį ,,optikos pasaulis“ įvedusiam vartotojui matoma frazė buvo ,,Optio – optimali optika“, o frazė ,,optikos pasaulis“ vartotojui rodoma mažesniu šriftu, ir tik toj vietoje, kur sistema automatiškai rodo vartotojo įvestą raktažodį; tai patvirtina ir ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio duomenimis, atlikus paiešką pagal raktažodį ,,Optikos pasaulis“, vartotojui pirmiausia pateikiama informacija apie ieškovo bendrovę ir jo teikiamas paslaugas ir kontaktinius duomenis; ir tik tinklapio apačioje, nurodant, kad tai susiję su užklausa, pateikiama nuoroda į atsakovo internetinį tinklalapį, taigi nagrinėjamu atveju nėra vartotojo klaidinimo fakto.

Teismo teigimu, atsakovo veiklos reklamavimas ,,Google“ nuorodų teikimo paslaugos ,,AdWords“ pagalba, negali būti pripažintas nesąžiningu, kadangi vartotojas nebuvo ir (ar) negalėjo būti klaidinamas dėl prekės ar paslaugos kilmės.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad galėjo būti keliamas pavojus prekių ženklo ,,Optikos pasaulis“ reputacijai, nes atsakovo bendrovė užsiima iš esmės ta pačia veikla, kaip ir ieškovas, taigi prekių ženklo ,,Optikos pasaulis“ funkcijos nebuvo pažeistos, reklama internete naudota nepažeidžiant Reklamos įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reklamos principų.

Teismas nurodė, kad, nepatenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, netenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UAB ,,Kavita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 234 – 241 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų;
  2. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl raktinio žodžio naudojimo galimybių, tačiau nevertino prekių ženklo panaudojimo reklaminio skelbimo tekste;
  3. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai rėmėsi ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu byloje C-323/09, kadangi nurodytoje byloje nebuvo nagrinėta situacija, kai prekių ženklas yra panaudojamas kaip reklaminio skelbimo dalis; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nagrinėjama situacija, kai be prekių ženklo savininko sutikimo yra panaudojamas prekių ženklas ne tik kaip raktinis žodis, bet pats prekių ženklas yra panaudojamas reklaminiame skelbime, o tai vartotojui sukuria įspūdį, kad tarp ieškovo ir atsakovo egzistuoja ekonominis ryšys, juolab kad virš reklaminio skelbimo pateikiamas paaiškinimas ,,skelbimai, susiję su užklausa ,,Optikos pasaulis“.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į ieškinį ir kitų pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentus, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 245 – 253 l.).

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 2 – 6 l.). Nurodo, kad atsakovo reklaminiame skelbime buvo naudojamas ne ieškovo prekių ženklas, o į ,,Google“ paieškos laukelį įvestas raktažodis; ieškovui į paieškos laukelį įvedus jam priklausantį prekių ženklą, reklaminio teksto dalis sutapo su jo prekių ženklu. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad kuriant atsakovo reklaminę kampaniją raktažodis ,,Optikos pasaulis“ nebuvo užsakytas, vėlesniais pakeitimais buvo užsakyti visi raktažodžiai, kuriuos automatiškai pasiūlė ,,Google“ sistemos algoritmas, be to, net ir neužsakius frazės ,,optikos pasaulis“ kaip raktažodžio, ,,Google AdWords“ reklama buvo parodyta asmenims, į paieškos langelį įvedusiems frazę ,,optikos pasaulis Kaune“. Pažymi, kad ieškovas, registruodamas prekių ženklu žymenį, visuotinai naudojamą ne tik jo prekėms ir paslaugoms žymėti, bet ir optikos prekių visumai apibūdinti, t. y. ,,silpną“ žymenį, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Nurodo, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovo reikalavimą uždrausti naudoti kaip raktažodį žodžių junginį ,,Optikos pasaulis“, nedelsdamas sustabdė tokio raktažodžio naudojimą bei pradėjo derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

 

Dėl uždraudimo naudoti žymenį, tapatų prekių ženklui

 

PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms. Remiantis to paties straipsnio 2 dalies 4 punktu, ženklo savininkas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto registruotą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

Europos Teisingumo Teismo išaiškinimu, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti konkurentui pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, kurį šis konkurentas pasirinko pagal nuorodų teikimo internete paslaugos sistemą be šio savininko sutikimo, reklamuoti prekes ir paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas minėtas prekių ženklas, kai toks naudojimas gali pažeisti prekių ženklo funkcijas; toks naudojimas pažeidžia prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, jei pagal šį raktažodį rodoma reklama pakankamai informuotam, protingai pastabiam interneto vartotojui neleidžia arba sunkiai leidžia suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens; kalbant apie kilmės nuorodos funkciją, pažymėtina, kad kai iš trečiojo asmens skelbimo galima suprasti, jog tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, reikia daryti išvadą, kad daroma žala šio prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijai; be to, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau jis yra toks neaiškus dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jo pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamos davėjas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis yra ekonomiškai su juo susijęs, tokiu atveju taip pat reikia daryti išvadą, kad daroma žala šiai prekių ženklo funkcijai (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09).

Bylos duomenimis, ieškovui priklauso žodinis ir vaizdinis Prekių ženklai, registruoti 9 klasės prekėms, apimančioms optikos prekes bei 35 klasės paslaugoms, įskaitant prekybą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas užsiima ta pačia veikla, kaip ir ieškovas, byloje šios aplinkybės neginčija, taigi, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas laikytini konkurentais KĮ prasme, kurio 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kuriais neteisėtai naudojant kito ūkio subjekto vardu registruotą tapatų prekių ženklą, jeigu tokiais veiksmais gali būti sukelta painiava su prekių ženklo savininku arba gali susilpnėti registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis.

Bylos duomenimis, atsakovas, dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nutraukė raktažodžių, tapačių ieškovo Prekių ženklams, naudojimą ,,Google“ paieškos sistemoje (I b. t., 103 l.). Tačiau nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, atsakovas teigė, kad ieškovo Prekių ženklus sudarantis žodžių junginys yra bendrinis, be to, nurodytas raktažodis buvo naudojamas tik informuoti vartotojus apie ieškovo siūlomų prekių ir (ar) paslaugų alternatyvas.

Pažymėtina, kad nors ieškovo Prekių ženklai yra sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jie yra bendriniai ir neturintys skiriamojo požymio jais žymimų prekių ir (ar) paslaugų atžvilgiu. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytini PŽĮ 39 straipsnyje numatyti prekių ženklo savininko teisių apribojimai. Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, ieškovo Prekių ženklų naudojimu reklamoje buvo siekta sukurti įspūdį, kad žodžių junginys ,,optikos pasaulis“ yra naudojami kaip bendriniai žodžiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis žodžių junginys yra registruotas kaip ieškovo Prekių ženklai, o toks svetimo prekių ženklo naudojimas, kai yra silpninamas jo skiriamasis požymis, yra draudžiamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovas pagrįstai PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu prašė teismo uždrausti jo Prekių ženklų naudojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo ieškovo Prekių ženklus pasirinkęs raktažodžiu reklamai ,,Google“ paieškos sistemoje. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog nuo 1995 m. veikdamas optikos salonų rinkoje nežinojo ar negalėjo nežinoti kokius prekių ženklus savo komercinėje veikloje naudoja toje pačioje rinkoje veikiantys rinkos subjektai, todėl ieškovo Prekių ženklų pasirinkimas raktažodžiais ,,Google“ paieškos sistemoje laikytinas neatitinkančiu sąžiningai verslo praktikai ir geriems papročiams. Tokiu būdu narinėjamu atveju netaikytinos nurodytoje teismų praktikoje suformuotos išimtys kada galimas prekių ženklo naudojimas raktažodžiu neturint prekių ženklo savininko sutikimo.

Dėl to, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei suformuotą teismų praktiką dėl uždraudimo naudoti svetimą prekių ženklą, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus šioje dalyje bei sprendė, kad atsakovas nepažeidė ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių.

 

Dėl žalos atlyginimo

 

PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

PŽĮ 51 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos atlyginimą. Pagal PŽĮ 51 straipsnio 1 dalį, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir PŽĮ, o pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį, vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo, prekių ženklo savininkas gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendrais žalos atlyginimo principais. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis; tai gali būti nukentėjusiojo turėtos išlaidos, t. y. tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos. Vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-66/2005).

Bylos duomenimis, ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 15 000 Lt dydžio žalą, kaip atlyginimą, kuris būtų buvęs sumokėtas, jeigu atsakovas būtų teisėtai naudojęs Prekių ženklus, nepateikė įrodymų, kad žala, t. y. pajamos, kurias jis būtų gavęs už leidimą teisėtai naudotis Prekių ženklais, yra būtent tokio dydžio, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant jo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo nutraukti žymens naudojimą bei uždraudimo naudoti žymenį ir priimant naują sprendimą – patenkinti šią ieškinio dalį (CPK 330 str.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies ir pakeičiant aukščiau nurodytu būdu apygardos teismo sprendimą, perskirstytinos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytu būdu pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 288 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, turėtų pirmosios instancijos teisme; atsakovui iš ieškovo priteistina 2 500 Lt, o trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 2 d.).

Patenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus aukščiau nurodytu būdu, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 594 Lt žyminio mokesčio išlaidų, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 288 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Atsakovas prašo priteisti 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo – 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies bei vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio  (toliau - Rekomendacijos) 8.11 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoti esminiai atsiliepimo į ieškinį ir pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, sprendžia, kad teisinga ir protinga nustatyti 750 Lt atsakovo ir 750 Lt trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dydį, reikalingą apmokėti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str., Rekomendacijų 2, 8.11 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB ,,Vision Express“ nutraukti žymens ,,optikos pasaulis“ naudojimą bet kokios formos ir turinio reklamoje ir uždrausti nurodytam atsakovui naudoti komercinėje veikloje bet kokius žymenis, tapačius ir (ar) klaidinamai panašius į ieškovo UAB ,,Kavita“ prekių ženklus ,,Optikos pasaulis“, patenkinti šią ieškinio dalį.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB ,,Kavita“ atsakovo UAB ,,Vision Express“ naudai priteista 5 000 Lt, trečiojo asmens UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“ naudai – 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo UAB ,,Vision Express“ (j. a. k. 111528911) ieškovo UAB ,,Kavita“ (j. a. k. 166725580) naudai 288 (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Lt žyminio mokesčio ir 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai, turėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo UAB ,,Kavita“ atsakovo UAB ,,Vision Express“ naudai 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) Lt, trečiojo asmens UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“ naudai 1 100 (vienas tūkstantis vienas šimtas) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Vision Express“ ieškovo UAB ,,Kavita“ naudai 288 (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Priteisti iš  ieškovo UAB ,,Kavita“ atsakovo UAB ,,Vision Express“ naudai 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) Lt, trečiojo asmens UAB ,,Alpha Baltic Vilnius“ naudai 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                                                                                              Alvydas Poškus

 

 

                                                        Egidija Tamošiūnienė

 

 

                            Vigintas Višinskis


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas