Civilinė byla Nr. e2-1101-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEDINITA“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos parengtų viešojo pirkimo dokumentų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo pakoreguoti pirkimo dokumentus, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „MEDINITA“ 2025 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama:

1.1.                      Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 2725253 „Lazdijų rajono kelių ir gatvių remontas“ (toliau – Pirkimas) sąlygas:

-       Specialiųjų sąlygų 7.1 papunktį: „Tiekėjas privalo užtikrinti savo pasiūlymo galiojimą ne mažesne kaip [500 000 (penkių šimtų tūkstančių)] eurų suma. Pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas: banko ar kitos kredito įstaigos garantija elektronine forma, pateikiamas atskiru failu, pasirašytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar kitos kredito įstaigos originaliu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar kitos kredito įstaigos saugų elektroninį parašą perkančioji organizacija turi galėti nekliudomai patikrinti.“;

-       Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimą Nr. 2.1: „Tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais [3] finansiniais metais, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei [6 000 000] Eur be PVM. Laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra: [kelių ir (ar) gatvių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio, paprastojo remonto statybos darbai].“;

-       Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimą Nr. 2.3: „Tiekėjas yra finansiškai pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, ne mažesnei nei [2 300 000] Eur sumai.“

-       Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimo Nr. 3.1 1 punktą: „Tiekėjas privalo turėti ir pirkimo sutarties vykdymui paskirti mažiausiai šiuos specialistus: 1 statinio statybos vadovą, kuris: yra įgijęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytą išsilavinimą; ir yra vadovavęs (atlikęs statinio statybos vadovo funkcijas) bent 1 inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijų gatvės ir (ar) keliai naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto projekto įgyvendinimui, kurio metu atliktų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų vertė ne mažesnė kaip [1 500 000] Eur be PVM.“;

-       Specialiųjų sąlygų 9 priedo „Sutarties projektas“ reikalavimą Nr. 3.4: „Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų formos: Sutarties įvykdymo užtikrinimas – banko arba kitos kredito įstaigos išduota garantija pagal Sutarties reikalavimus“;

1.2.                      Įpareigoti atsakovę pakeisti Pirkimo sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus;

1.3.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, nustatydama 500 000 Eur dydžio pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išimtinai tik banko ar kredito įstaigos garantijos forma bei nenumatydama kitų alternatyvių užtikrinimo priemonių (pvz., draudimo laidavimo rašto ar užstato), pažeidė proporcingumo, lygiateisiškumo ir konkurencijos principus. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir neproporcingai apribota tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime. Teismų praktika patvirtina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai gali būti įvairūs ir negali būti dirbtinai ribojami tik vienu instrumentu. Be to, nustatyta užtikrinimo suma (500 000 Eur) yra neproporcingai didelė Pirkimo objektui ir viršija protingumo bei proporcingumo ribas. Todėl reikalavimas pateikti tik banko garantiją tokiam dydžiui yra nepagrįstas, nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis ir viešųjų pirkimų principais.

3.                      Ieškovė taip pat yra įsitikinusi, kad perkančioji organizacija nustatė perteklinius ir nepagrįstus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus – įpareigojo turėti ne mažesnes kaip 6 000 000 Eur metines pajamas tik iš kelių ir gatvių statybos darbų bei ne mažiau kaip 2 300 000 Eur lėšų sąskaitoje. Tokie reikalavimai nėra proporcingi Pirkimo objektui, dubliuoja kitus finansinio pajėgumo vertinimo kriterijus, dirbtinai riboja konkurenciją ir pažeidžia VPĮ nuostatas bei viešųjų pirkimų principus.

4.                      Anot ieškovės, perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad statybos vadovas būtų vadovavęs bent vieno inžinerinio statinio (gatvės ar kelio) naujos statybos projektui, kurio vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. Eur, yra nepagrįstas ir perteklinis. Tokia sąlyga nėra numatyta VPĮ ar Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintoje Metodikoje, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją ir nepagrįstai susiaurina galinčių dalyvauti specialistų ratą, nors jų kvalifikaciją galima vertinti kitais, proporcingais būdais (pvz., balų sistema pasiūlymų vertinime).

5.                      Negana to, ieškovė tvirtina, kad perkančioji organizacija netinkamai parengė ir paskelbė Pirkimo dokumentus, nes kartu su technine specifikacija pateiktas tik preliminarus darbų kiekių žiniaraštis, o kiti būtini techninės specifikacijos duomenys nebuvo įtraukti. Tokia situacija pažeidžia VPĮ 37 straipsnio nuostatas, nes riboja konkurenciją, trukdo tiekėjams parengti tinkamus pasiūlymus ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. O faktas, kad ir daugiau tiekėjų pateikė pretenzijas dėl sąlygų neteisėtumo, patvirtina, jog Pirkimo dokumentai buvo parengti netinkamai ir kelia esminę kliūtį dalyvauti konkurse.

6.                      Ieškovė akcentuoja, kad ji turi teisę ir teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, nes jos subjektinės teisės buvo pažeistos nustatant neteisėtas, nesąžiningas ir konkurenciją ribojančias Pirkimo sąlygas. Atsakovės teiginiai, esą ieškovė negali ginčyti Pirkimo sąlygų, nes jos vidutinės pajamos neatitinka Pirkimo dokumentuose įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, yra nepagrįsti, kadangi ieškovė turi teisę pagrįsti atitiktį šiems kvalifikaciniams reikalavimams remdamasi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsakovė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė negali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepateikusi duomenų apie juos ikiteisminėje stadijoje. VPĮ 49 straipsnis aiškiai numato tiekėjo teisę, siekiant atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio, ekonominio, techninio ar profesinio pajėgumo reikalavimus, remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į ryšio su jais teisinį pobūdį. Tokiu atveju tiekėjas privalo įrodyti, kad šių subjektų pajėgumai jam bus prieinami, tačiau tai daroma pateikiant pasiūlymą, o ne pretenziją. Taigi, atsakovės bandymai vertinti ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pretenzijos nagrinėjimo metu yra nepagrįsti, nes šiame etape nagrinėjami tik Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimai. Tuo tarpu, net jeigu atsakovė sudarytų Pirkimo sutartį, atsakovės teisinis suinteresuotumas neišnyktų, kadangi teismas turi diskrecijos teisę taikyti atsakovei poveikio priemones, įskaitant pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia. O net jeigu viešojo pirkimo sutartis būtų palikta galioti, tokiu atveju atsakovės teisinis suinteresuotumas pasireikštų kaip teisės į nuostolių atlyginimą egzistavimas. Todėl atsakovės teiginiai apie tariamą teisinio suinteresuotumo nebuvimą pripažintini nepagrįstais.

7.                      Ieškovė pabrėžia, jog ji tinkamai įgyvendino privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, nes, prieš kreipdamasi į teismą, pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kurioje nurodė konkrečius reikalavimus ir argumentus dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Atsakovei šių reikalavimų netenkinus, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą. Nors ieškinyje reikalavimai formuluojami kaip prašymas pripažinti sąlygas neteisėtomis ir panaikinti, tai nėra nauji ar kitokio pobūdžio reikalavimai, bet natūralus pretenzijoje išdėstytų argumentų tęsinys, užtikrinantis veiksmingą teisių gynimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad viešųjų pirkimų bylose teismas nėra pasyvus arbitras, bet turi ex officio vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą bei viešojo intereso apsaugą. Todėl atsakovės teiginiai, esą ieškinys peržengia pretenzijos ribas, yra nepagrįsti, nes tiek ieškovės, tiek teismo teisė veiksmingai ginti pažeistas teises ir užtikrinti Pirkimo teisėtumą negali būti formaliai ribojama.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

8.                      Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.                      Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo inicijuoti nagrinėjamą bylą ir ginčyti Pirkimo sąlygų. Viešojo pirkimo ginčo apimtį apibrėžia privaloma ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadija, kurioje ieškovė neįrodė, jog, patenkinus jos pretenziją, ji įgytų realias galimybes sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė akivaizdžiai netenkino Pirkimo specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2.1 punkto reikalavimo – tiekėjo vidutinės metinės pajamos per paskutinius 3 metus iš veiklos, susijusios su Pirkimu, turi būti ne mažesnės nei 6 000 000 Eur be PVM. Šio reikalavimo ieškovė ikiteisminėje stadijoje neginčijo ir nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių jos atitiktį, nors viešai skelbiama informacija rodo, kad ieškovė šio kvalifikacijos reikalavimo neatitinka. Ieškovės teisinio suinteresuotumo nepagrindžia ir jos tik teisminio proceso metu, t. y. nesilaikant išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pateiktas su UAB „Gevalda“ sudarytas ketinimų protokolas.

10.                      Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė ieškinyje pateikia naujus argumentus, papildomus įrodymus bei kelia reikalavimus, kurie nebuvo iškelti privalomoje ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Šie reikalavimai išplečia ginčo objektą arba keičia reikalavimų pobūdį, pažeidžiant imperatyvius CPK ir VPĮ reikalavimus dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl to teismas neturi pagrindo nagrinėti naujų ieškinio reikalavimų.

11.                      Atsakovė įsitikinusi, kad teisėtai nustatė reikalavimą, jog pasiūlymas Pirkime būtų užtikrinamas banko arba kitos kredito įstaigos garantija 500 000 Eur sumai, nes šis reikalavimas, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir vertę, yra pagrįstas, proporcingas ir teisėtas bei atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Atsakovė nėra įpareigota remtis subjektyviais ieškovės teiginiais dėl kitokio pobūdžio ar dydžio pasiūlymo užtikrinimo, o ieškovė taip pat neįrodė, kad nustatytas reikalavimas ribotų jos ar kitų tiekėjų teisę dalyvauti Pirkime. Vien aplinkybė, kad ieškovė, siekdama gauti banko garantiją, patirtų didesnę finansinę naštą ir turėtų konkuruoti didesne kaina ar kitais kokybiniais parametrais, nesudaro pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimo, kadangi analogišką naštą turėjo patirti visi Pirkimo dalyviai. Priešingai, būtent banko garantija suteikia atsakovei didesnį saugumą, kad esant tiekėjų įsipareigojimų pažeidimams dėl pasiūlymų galiojimo ji galės realiai ir be papildomų teisminių ginčų atgauti bent dalį nuostolių.

12.                      Atsakovės nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjo vidutinės metinės pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su Pirkimo objektu, yra visiškai teisėtas – atitinka VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 12.4 punktą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl šis reikalavimas turėtų būti pakeistas pagal jos pageidavimus. Juolab, ieškovė nenurodė, kokiu konkrečiu būdu nustatytas reikalavimas galėjo pažeisti būtent jos subjektines teises ar sudaryti būtent jai blogesnes sąlygas dalyvauti Pirkime lyginant su kitais tiekėjais.

13.                      Atsakovės nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo finansinio pajėgumo taip pat yra teisėtas. Anot atsakovės, šis reikalavimas atitinka Pirkimo objekto specifiką ir užtikrina, kad Pirkimo laimėtoju pasirinktas tiekėjas galėtų tinkamai ir savalaikiai įvykdyti sutartį, padengti darbų vykdymo sąnaudas iki gaus mokėjimus už atliktus darbus. Reikalavimas yra proporcingas ir atitinka aukščiau minėtos metodikos nuostatas. Ieškovės teiginiai, kad reikalavimas yra neteisėtas, objektyviai nepagrįstas, perteklinis ir riboja konkurenciją, yra deklaratyvūs, subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

14.                      Atsakovė, taip pat pažymėjo, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, nes ji teisėtai ir pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju. Tai reiškia, kad nėra galimybės grįžti į ankstesnius Pirkimo procedūrų etapus ar keisti Pirkimo sąlygas. Net jeigu ieškovės reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais, tai nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, kadangi Pirkimas jau yra pasibaigęs. Be to, net ir teoriškai keičiant ieškinio dalyką bei siekiant pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia (kas procesiniu požiūriu šioje bylos stadijoje neįmanoma), būtų sprendžiama dėl trečiojo asmens teisių, kuris nėra įtrauktas į bylą. Todėl nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai neliko ginčo dalyko ir byla turi būti nutraukta. Atsakovė papildomai akcentavo, kad Pirkimo procedūrų metu buvo užtikrinta reali ir sąžininga konkurencija, nes Pirkime dalyvavo trys tiekėjai, kas atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir vertę, laikytina pakankama konkurencija. Dalyvavo skirtingo dydžio tiekėjai, vykdantys nevienodo masto veiklą, kas paneigia ieškovės teiginius apie tariamą sąlygų neproporcingumą. Visi pasiūlymai buvo pripažinti tinkamais, nė vienas nebuvo atmestas, visi tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus ir nė vienas dalyvis neteikė pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų ar procedūrų. Tai patvirtina, kad Pirkimo sąlygos buvo proporcingos, teisėtos ir visiems taikytos vienodai. Todėl ieškovės teiginiai dėl tariamo konkurencijos ribojimo yra nepagrįsti.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

15.                      Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė:

(i)                      VPĮ nereglamentuoja kokio dydžio pasiūlymo užtikrinimas turėtų būti nustatomas pirkimo sąlygose, tačiau, Tarnybos vertinimu, pasiūlymo galiojimas gali būti užtikrinamas Civiliniame kodekse nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, o kokį konkretų būdą taikyti – sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą ir pirkimo sąlygas. Vis dėlto, reikalaujamas užtikrinimo dydis bet kuriuo atveju turi būti proporcingas pirkimo objektui. Be to, perkančioji organizacija turi įvertinti, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis ir pats reikalavimas jį pateikti didina tiekėjų sąnaudas ir, atitinkamai, siūlomas kainas. Tarnyba rekomenduoja nustatyti nedidelį užtikrinimo dydį – apie 1–5 proc. nuo pasiūlymo vertės;

(ii)                      atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo objektas yra specifinis – kelių ir gatvių remontas, Tarnyba negali vienareikšmiškai pasisakyti, ar atsakovės nustatytas reikalavimas turėti pajamas iš kelių ir (ar) gatvių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų yra pagrįstas ir proporcingas Pirkimu siekiamam tikslui;

(iii)                      reikalavimas tiekėjui turėti finansinį pajėgumą padengti svarbiausias išlaidas ne mažesnei nei 2 300 000 Eur sumai yra fakto klausimas, kuris turi būti vertinamas bylos nagrinėjimo metu;

(iv)                      dėl perkančiosios organizacijos nustatyto reikalavimo, kad statinio statybos darbų vadovas būtų vadovavęs konkretaus statinio statybai, nurodant jo vertę, Tarnyba taip pat negalėjo vienareikšmiškai pasisakyti. Atsižvelgusi į Pirkimo objekto specifiką, Tarnyba nepateikė galutinio vertinimo dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, proporcingumo ir galimo tiekėjų galimybių dalyvauti konkurse ribojimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.                      Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 2725253 „Lazdijų rajono kelių ir gatvių remontas“.

17.                      Ieškovė, manydama, kad Pirkimo sąlygos nepagrįstai riboja konkurenciją ir jos galimybes dalyvauti šiame Pirkime, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Joje ieškovė prašė: (i) pakeisti Specialių sąlygų 7.1 papunktį, nustatant, jog tiekėjas gali pateikti alternatyvias pasiūlymo užtikrinimo priemones, tokias kaip draudimo laidavimo raštas arba sumokėti nustatyto dydžio užstatą, taip pat – sumažinti užtikrinimo sumą; (ii) pakeisti Specialių sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ 2.1 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą išbraukiant statinio rūšį „[kelių ir (ar) gatvių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio, paprastojo remonto statybos darbai]; (iii) pakeisti Specialių sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ 2.3 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą išbraukiant šį reikalavimą iš Pirkimo dokumentų arba atitinkamai jį sumažinant iki 200 000 Eur sumos.

18.                      Atsakovė 2025 m. birželio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad pretenzija paliekama nenagrinėta motyvuojant tiekėjo teisinio suinteresuotumo nebuvimu.

19.                      Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7.1 papunktį, Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimus Nr. 2.1 ir 2.3 bei reikalavimo Nr. 3.1 1 punktą, Specialiųjų sąlygų 9 priedo „Sutarties projektas“ reikalavimą Nr. 3.4 o taip pat – įpareigoti atsakovę pakeisti Pirkimo sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio matyti, kad esminis ginčas byloje kilęs dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, teismas turi spręsti klausimus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas bei dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos laikymosi.

Dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo

20.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausiai reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 ir kt.).

21.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės nesuinteresuotumą grindžia keliais aspektais, t. y.: (i) ieškovė neatitinka kvalifikacinio reikalavimo – turėti ne mažesnes nei 6 000 000 Eur be PVM vidutines metines pajamas per paskutinius 3 metus iš veiklos, susijusios su Pirkimu, ir dėl to negalėtų pretenduoti sudaryti Pirkimo sutartį; (ii) Pirkimo procedūros yra pasibaigusios Pirkimo sutarties su konkurso laimėtoju sudarymu, kas reiškia, kad nėra galimybės grįžti į ankstesnius Pirkimo procedūrų etapus ar keisti Pirkimo sąlygas. Tačiau teismas su šiais argumentais negali sutikti.

22.                      Pažymėtina, kad pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalį, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo, žalos atlyginimo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį ir kt. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas).

23.                      Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 punktas).

24.                      Tiekėjo teisinį suinteresuotumą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą lemia dviejų elementų visuma: (i) ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti pirkimo sąlygas, ir (ii) jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Šios sąlygos yra privalomos ir taikomos kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tiekėjas, siekiantis ginčyti pirkimo sąlygas, privalo turėti realų, teisiškai saugomą interesą dalyvauti pirkime, o ginčijamos sąlygos turi daryti įtaką jo galimybėms dalyvauti konkurse. Vis dėlto, tokio ginčo nagrinėjimo stadijoje tiekėjas neprivalo įrodyti faktinės atitikties visiems pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pirmiausia, ši pareiga atsiranda tik teikiant pasiūlymą. Kita vertus, net jei tiekėjas neatitinka kurios nors sąlygos, jis turi teisę ginčyti sąlygą kaip diskriminuojančią ar nepagrįstą, atitinkamai tiekėjo teisinis suinteresuotumas preziumuotinas tais atvejais, kai jis ginčija pirkimo sąlygas, kurios objektyviai gali riboti konkurenciją arba eliminuoti jį iš dalyvavimo pirkime.

25.                      Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovė galimai neatitinka Specialių sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ Nr. 2.1 papunktyje numatyto kvalifikacijos reikalavimo turėti ne mažesnes nei 6 000 000 Eur be PVM vidutines metines pajamas per paskutinius 3 metus iš veiklos, susijusios su Pirkimu, negali lemti išvados, jog ji apskritai neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Pirmiausia, kaip jau minėta, šis reikalavimas turi būti įrodinėjamas teikiant pasiūlymą Pirkimui, bet ne siekiant ginčyti Pirkimo sąlygas. Juolab, kad pati perkančioji organizacija Specialių sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ Nr. 2.1 papunktyje numatė, jog įrodymus, pagrindžiančius atitiktį šiam reikalavimui, tiekėjas turi pateikti net ne kartu su pasiūlymu, o tik perkančiajai organizacijai pareikalavus (t. y. pasiūlymų vertinimo etape). Negana to, VPĮ 49 straipsnis tiesiogiai numato tiekėjo teisę pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus, nepriklausomai nuo jų tarpusavio teisinio ryšio pobūdžio. Todėl perkančiosios organizacijos vertinimas, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes neva „akivaizdžiai neatitinka“ kvalifikacijos reikalavimo, yra ne tik per ankstyvas, bet ir neatitinka įstatymo reguliavimo. Atitinkamai atsakovės teiginiai, esą ieškovė neturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų dėl kvalifikacijos neatitikimo ar nepateiktų duomenų apie pasitelktus kitų ūkio subjektų pajėgumus pretenzijos stadijoje, yra nepagrįsti ir atmestini.

26.                      Tuo tarpu tai, kad Pirkimo procedūros šiuo metu jau yra pasibaigusios, nes perkančioji organizacija sudarė Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, taip pat neeliminuoja ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 72 punktas). Taigi, aplinkybė, jog tiekėjas, siekiantis perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros, neginčija visų vėlesnių ar tarpinių viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų, pati savaime visais atvejais nepaneigia tokio asmens teisinio suinteresuotumo, nes teismas viešųjų pirkimų bylose negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, bet yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia bylai teisingai išnagrinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovė turi pakankamą teisinį suinteresuotumą dėl teismo diskrecijos taikyti poveikio priemones. Be to, ieškovei taip pat išlieka teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu būtų pripažinta, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju nepaneigtas ieškovės suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas.

Dėl ginčo ribų

27.                      Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktą).

28.                      Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 4233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „faktinės aplinkybės, nurodytos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ aiškintina kaip apimanti ne tik pačias aplinkybes, bet ir jų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą). Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 39, 40 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.                      Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė pretenzijoje nereiškė reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti bei pakeisti Specialiųjų sąlygų 3 priedo 2.1 reikalavimą ir Specialiųjų sąlygų 9 priedo 3.4 reikalavimą bei teikia argumentus dėl netinkamai parengtų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų, kurie nebuvo pareikšti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos stadijoje. Be to, ieškovė ieškinyje iš esmės keičia ir pačių reikalavimų pobūdį – ieškovė pretenzijoje prašė Pirkimo sąlygas pakeisti, o ieškinyje kelia naują reikalavimą šias sąlygas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

30.                      Pirmiausia, kaip matyti iš pretenzijos turinio, ieškovė joje kvestionavo Specialiųjų sąlygų 3 priedo 2.1 reikalavimą, nurodydama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai reikalauja turėti nustatyto dydžio vidutines metines pajamas tik iš konkrečių statinių statybos darbų, t. y. „kelių ir (ar) gatvių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio, paprastojo remonto statybos darbai“.

31.                      Antra, ieškovė pretenzijoje taip pat teigė, kad reikalavimas pateikti tik banko ar kitos kredito įstaigos garantiją yra neproporcinga priemonė siekiam tikslui užtikrinti pasiūlymo galiojimą. Ieškovė prašė patikslinti Specialių sąlygų 7.1 papunktį, nustatant, kad tiekėjas gali pateikti alternatyvias pasiūlymo užtikrinimo priemones, tokias kaip draudimo laidavimo raštas arba sumokėti nustatyto dydžio užstatą. Taigi, nors pretenzijoje nebuvo paminėtas Specialiųjų sąlygų 9 priedo „Sutarties projektas“ 3.4 papunktis, kuriame, be kita ko, nustatytas reikalavimas sutarties įvykdymo užtikrinimui pateikti banko arba kitos kredito įstaigos išduotą garantiją, teismas sprendžia, kad šio reikalavimo neįvardijimas pretenzijoje nepaneigia ieškovės siekto tikslo – Pirkimo sąlygose numatyti platesnes galimybes užtikrinti pasiūlymus. Būtent ieškovo siekiamas tikslas, o ne reikalavimo formuluotė inicijuojant ginčą viešųjų pirkimų bylose pripažįstamas esminiu ir kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai iš tiekėjo pateikto ieškinio yra aišku, ko jis siekia inicijuodamas priežiūros procedūrą, tačiau jo pareikštas reikalavimas nėra suformuluotas tinkamai, teismui gali kilti poreikis perkvalifikuoti jo reikalavimą. Ši pareiga kildinama iš to, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu yra priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, t. y. teismas yra įpareigotas ir įgalintas veikti aktyviai. Taigi, nepaisant to, kad pretenzijoje ieškovė neįvardijo pastarojo papunkčio, tai savaime nelemia, jog ieškovė neturi teisės ginčyti skirtingose Pirkimo dokumentų vietose numatyto reikalavimo, susijusio su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonėmis.

32.                      Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė ieškinyje iš esmės keičia pačių reikalavimų pobūdį, t. y. pretenzijoje prašė Pirkimo sąlygas pakeisti, o ieškinyje kelia reikalavimą šias sąlygas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti. Kaip minėta aukščiau, būtent ieškovo siekiamas tikslas, o ne reikalavimų formuluotė viešųjų pirkimų bylose lemia ginčo ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad Pirkimo sąlygose būtų numatyta, jog tiekėjas gali pateikti ir alternatyvias pasiūlymo užtikrinimo priemones, tokias kaip draudimo laidavimo raštas arba sumokėti nustatyto dydžio užstatą, kad būtų sumažinta užtikrinimo suma, kad nustatant tiekėjų kvalifikaciją būtų atsisakyta reikalavimo turėti ne mažesnes nei nustatyta metines pajamas tik iš kelių ir gatvių statybos darbų bei išbrauktas reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 300 000 Eur lėšų sąskaitoje arba bent sumažinta suma iki 200 000 Eur. Būtent šie argumentai sudaro ginčo ribas.

33.                      Kita vertus, ieškovė ieškinyje taip pat kvestionuoja perkančiosios organizacijos reikalavimą, kad statybos vadovas būtų vadovavęs bent vieno inžinerinio statinio (gatvės ar kelio) naujos statybos projektui, kurio vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. Eur, bei tvirtina, kad perkančioji organizacija netinkamai parengė ir paskelbė Pirkimo dokumentus, nes kartu su technine specifikacija pateiktas tik preliminarus darbų kiekių žiniaraštis, o kiti būtini techninės specifikacijos duomenys nebuvo įtraukti. Vis dėlto, kadangi šie argumentai niekaip nebuvo įtraukti į pretenziją, teismas laiko, kad ieškovė šioje dalyje nesilaikė esminės tiekėjų pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje perkančiajai organizacijai nurodyti visus galimus jos neteisėtų veiksmų aspektus, todėl šių argumentų ir su jais susijusių ieškinio reikalavimų teismas šioje byloje nenagrinėja ir nevertina.

Dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo

34.                      VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

35.                      Pasiūlymų galiojimo užtikrinimas – tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiosios organizacijos nuostolius, jeigu laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas leidžia užtikrinti perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius, kad tiekėjas, kuris bus pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, laikysis pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų ir su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo pardavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1033-157/2015). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas iš esmės yra apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų, kurie dalyvauja konkurse neturėdami tikslo jo laimėti arba atsiradus nepalankioms aplinkybėms siekia, kad jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos būtų atmestas iki laimėtojo paskelbimo momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018, 29 punktas).

36.                      Nagrinėjamu atveju Specialiųjų sąlygų 7.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas privalo užtikrinti savo pasiūlymo galiojimą ne mažesne kaip 500 000 eurų suma. Pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas: banko ar kitos kredito įstaigos garantija elektronine forma, pateikiamas atskiru failu, pasirašytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar kitos kredito įstaigos originaliu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Specialiųjų sąlygų 9 priedo „Sutarties projektas“ reikalavime Nr. 3.4 taip pat numatyta, kad sutarties įvykdymas turi būti užtikrinamas banko arba kitos kredito įstaigos išduota garantija.

37.                      Ieškovė įsitikinusi, kad tiek garantijos suma, tiek išimtinai tik banko ar kredito įstaigos garantijos forma, nenumatant kitų alternatyvių užtikrinimo priemonių, yra nepagrįsti, nesuderinami su VPĮ nuostatomis ir viešųjų pirkimų principais. Vis dėlto, pirmiausia pažymėtina, kad VPĮ nereglamentuoja, nei prievolių užtikrinimo būdų, nei kokio dydžio pasiūlymo užtikrinimo turėtų būti reikalaujama Pirkimo sąlygose. Tuo tarpu CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, šioje normoje įtvirtintas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas.

38.                      Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi pirkimo sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į pirkimo sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013 ir kt.). Vadinasi, kokiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais pasiūlymas turi būti užtikrinamas konkrečiame pirkime, sprendžia pati perkančioji organizacija.

39.                      Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti itin didelės vertės specifinį pirkimo objektą – Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių remonto techninių darbo projektų (aprašų) parengimo ir rangos darbus, kurių vertė yra 12 000 000 Eur su PVM. Kaip nurodė atsakovė, šio Pirkimo sutartis bus vykdoma naudojant finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurios gali būti prarastos, jeigu, pavyzdžiui, Pirkimo dalyviai atsisakys savo pasiūlymų. Todėl teismas sutinka su atsakove, kad jai yra būtina užsitikrinti, jog Pirkimo dalyviai prisiims tinkamą atsakomybę už savo pasiūlymų galiojimą ir, jeigu su savo pasiūlymo galiojimu susijusių įsipareigojimų nesilaikys, atsakovė galės faktiškai pasinaudoti pasiūlymų galiojimo užtikrinimais, kurie padengtų nors dalį jos nuostolių. Todėl konstatuotina, jog Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikti būtent banko ar kitos kredito įstaigos garantiją atitinka teisės aktuose nustatytus prievolių įvykdymo būdus ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Juolab, kad ieškovė apart deklaratyvių argumentų, jog reikalaujamas prievolių užtikrinimo būdas didina pasiūlymo kainą, iš esmės kitų argumentų nenurodė. Vis dėlto, kadangi toks reikalavimas galioja visiems be išimties tiekėjams šiame Pirkime, jis yra pagrįstas Pirkimo objekto mastu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad toks reikalavimas pažeidžia VPĮ normas ar viešųjų pirkimų principus. Tuo tarpu pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis 500 000 Eur sumai taip pat laikytas proporcingu Pirkimo sutarties vertei, t. y. sudaro vos 4,17 proc. sutarties vertės ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija nustatyti 1–5 proc. pasiūlymų vertės. 

40.                      Šių argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonių neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, nėra neaiškios ir nesuprantamos, todėl nėra pagrindo jų pripažinimui neteisėtomis ir panaikinti ar pakeisti. Ieškovė byloje neįrodė, kad ginčijamomis Pirkimo sąlygomis nepagrįstai būtų suvaržytos tiekėjų, galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, nustatant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemones, galėtų nulemti situacijas, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros.

41.                      Ieškovė taip pat kvestionuoja Pirkimo sąlygas, kuriomis nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, t. y. reikalauja, kad nustatant tiekėjų kvalifikaciją būtų atsisakyta reikalavimo turėti ne mažesnes nei nustatyta metines pajamas tik iš kelių ir gatvių statybos darbų bei išbrauktas reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 300 000 Eur lėšų sąskaitoje arba bent sumažinta suma iki 200 000 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, ir šios sąlygos, atsižvelgiant į Pirkimo objekto mastą, yra proporcingos ir pagrįstos.

42.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (i) teisę verstis atitinkama veikla; (ii) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (iii) techninį ir profesinį pajėgumą. VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija, be kita ko, gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad sutartis būtų patikėta tiekėjui, turinčiam pakankamą finansinį stabilumą bei patirtį, leidžiančią atlikti darbus laiku ir tinkamai. Didelės vertės pirkimuose ypač svarbu, jog tiekėjas turėtų reikiamą apyvartą bei pakankamai finansinių išteklių, nes priešingu atveju kyla reali rizika, kad darbai nebus įvykdyti arba užsakovas patirs papildomų nuostolių.

43.                      Nagrinėjamu atveju Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 6 000 000 Eur be PVM. Laikoma, kad su atliekamu pirkimu susijusi veikla yra: kelių ir (ar) gatvių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio, paprastojo remonto statybos darbai. Be to, Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ 2.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjas turi būti pajėgus finansiškai įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, ne mažesnei nei 2 300 000 Eur sumai. Kaip teigia perkančioji organizacija, šie finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai yra pagrįstai nustatyti tam, kad tokios apimties ir svarbos darbai būtų patikėti tik realiai atitinkamą veiklos patirtį ir pajėgumą turintiems tiekėjams.

44.                      Kaip jau minėta, šiuo atveju perkančioji organizacija vykdo itin didelės vertės pirkimą, todėl atitinkamai nustato, jos nuomone, būtinas kvalifikacijos sąlygas tiekėjams. Teismas nenustatė, kad ginčijami kvalifikacijos reikalavimai neatitiktų VPĮ ar kitų teisės aktų reikalavimų, būtų neproporcingi ar nepagrįstai ribotų konkurenciją. Priešingai, bylos medžiaga rodo, jog reikalavimai atitinka VPĮ nuostatas, o pirkime pasiūlymus pateikė net trys tiekėjai, kas suponuoja, kad konkurencija realiai nebuvo apribota. Vien tai, kad kvalifikacijos reikalavimai užkerta kelią mažesnę patirtį ar ribotus finansinius pajėgumus turintiems tiekėjams dalyvauti pirkime, savaime nereiškia, kad tokie reikalavimai yra diskriminaciniai ar konkurenciją nepagrįstai ribojantys.

45.                      Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami reikalavimai tiesiogiai siejasi su užtikrinimu, jog sutartis būtų įvykdyta patikimai, o jų dydis atitinka Pirkimo objekto vertę ir pobūdį, taip pat į tai, kad konkurencijoje faktiškai dalyvavo keli tiekėjai, darytina išvada, jog ieškovės argumentai dėl šių sąlygų nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46.                      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė perkančiosios organizacijos suformuluotų Pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo ir neįrodė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra nesuderinamos su VPĮ nuostatomis ir viešųjų pirkimų principais. Pripažinus Pirkimo sąlygų pagrįstumą ir teisėtumą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

47.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

48.                      Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 12 181,07 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS25-4121 bei 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo patvirtinimą. Detalizuojant patirtas išlaidas nurodyta, kad jas sudaro: (i) atstovavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje (2 569,43 Eur), (ii) atsiliepimo į ieškinį rengimas (5 851,56 Eur), (iii) tripliko rengimas (3 021,37 Eur) ir (iv) rašytinių paaiškinimų rengimas (738,70 Eur).

49.                      CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 

50.                      Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.1, 8.2, 8.3 ir 8.17 papunkčiuose nurodytų dydžių (už ginčo sprendimą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – 701,31 Eur, už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 5 844,25 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 3 506,55 Eur, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese rengimą maksimali priteistina suma – 233,77 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra itin sudėtinga), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose dėstomi išsamūs argumentai), ieškovės patirtų teisinio atstovavimo išlaidų mastą (3 465,00 Eur), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręstina, kad atsakovei gali būti priteisiamos 4 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

51.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės viešosios įstaigos „MEDINITA“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEDINITA“, kurios juridinio asmens kodas 302644484, atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracija, kurios juridinio asmens kodas 188714992, 4 500,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas