Civilinė byla Nr. e2S-1701-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01392-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.4; 3.1.18.2.10; 3.1.18.8; 3.3.2.4

   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19564-347/2021 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AGD Group“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „AGD Group“ 31 109,45 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas, pareikštų reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi laikė, kad teismo nutartimi nustatyti trūkumai yra pašalinti, taip pat ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.

4.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2SP‑18284-986/2021 ieškovas buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios nutarties ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą. Be to, civilinėje byloje 2YT-18841-347/2021 gauti ieškovo dokumentai, kurias taip pat kvestionuojami vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmai.

5.       Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

7.       Teismas, įvertinęs, kad ieškovas yra pradėjęs procesinius veiksmus dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat prašė išieškojimo vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdymo, kurio teismas nutartimi netenkino, dėl kurios ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą, laikė, jog šis klausimas dar sprendžiamas, todėl pakartotinai neišnagrinėto klausimo nenagrinėjo ir plačiau dėl jo nepasisakė. Teismas sprendė, kad nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jei jis atitinka įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus. Šiuo atveju, išvis nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepriimdamas tokio prašymo, teisinis pagrindas nėra nurodytas.

8.2.                      Skundžiamos nutarties išvada apie tai, kad civilinėje byloje 2YT-18841-347/2021 gauti ieškovo dokumentai, kurias taip pat kvestionuojami vykdomosios bylos Nr. 0110/21/0104 veiksmai išvis nėra aiški, ką reiškia – kaip „vykdomosios veiksmų kvestionavimas“ yra susijęs su taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškinio reikalavimų kontekste.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis visiškai analogiška teismų praktika, suformuota tarp tų pačių šalių, sprendžiant savo dalyku panašų ginčą. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-12956-986/2020 D. K. naudai pradėtas vykdyti piniginis išieškojimas iš UAB „AGD Group“. UAB „AGD Group“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-8809-490/2021). Kartu UAB „AGD Group“ byloje dėl skolos išieškojimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo procesą ir jos buvo pritaikytos civilinėje byloje Nr. e2A-779-587/2021. Teismas, atsisakęs priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvais, kurie buvo paneigti nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių byloje, kurios ratio decidendi panašios į šio ginčo faktines aplinkybes, sudarė nelygias sąlygas, pažeidė rungtyniškumo principą, neapgynė ieškovo – silpnesniosios šalies teisių, neužtikrino jurisprudencijos tęstinumo.

9.       Atsakovė UAB „AGD Group“ pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Ieškovo pateiktas ieškinys nėra paremtas jokiais įrodymais, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas neprašo areštuoti pateiktos priteisti skolos dydžio atsakovės piniginių lėšų, tačiau prašo sustabdyti vykdymą kitoje civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra pateiktas vykdyti antstoliui. Tokiais veiksmais ieškovas bando apsunkinti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teigdamas nepagrįstą ieškinį.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymo normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors ieškovas teigia, kad teismas privalėjo vadovautis analogiška teismų praktika, tačiau jis pamiršta ir sąmoningai nutyli vieną aplinkybę, kad toje dalyje, kurioje atsakovė prašė sustabdyti vykdymą ieškovo minimoje civilinėje byloje, teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Šiuo atveju ieškovas prašo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „AGD Group“ 31 109,45 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti. Ieškovas, nesutikdamas su šia skundžiama nutarties dalimi, pateikė atskirąjį skundą.

13.       CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o nustačius, kad asmuo pateikdamas procesinį dokumentą teismui, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, jį atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

14.       CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą (šiuo atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas turi nurodyti vieną ar daugiau atsisakymo priimti asmens pateiktą procesinį dokumentą pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje, ir motyvus, kuriais remdamasis atsisako jį priimti. Jei procesinis dokumentas nepriimamas dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas turi nurodyti, į kurią kitą administracinę ar teismo instituciją pareiškėjas turi teisę kreiptis. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas priimti procesinį dokumentą dėl to, kad jis jam yra neteismingas, privalo nurodyti, į kurį kitą teismą, nagrinėjantį bylas civilinio proceso tvarka, jam reikia kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras, I dalis, Bendrosios nuostatos).

15.       Minėta, kad ieškovas, pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti, pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, tačiau teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė šį prašymą priimti, argumentuodamas tuo, kad toks pats prašymas yra sprendžiamas kitoje byloje, todėl pakartotinai neišnagrinėto klausimo nenagrinėjo ir plačiau dėl jo nepasisakė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nurodyta teismo išvada iš esmės apsiriboja kitose civilinėse bylose nagrinėjamų ginčų apžvalga bei teismų praktikos pacitavimu, tačiau nėra aišku, kokiais konkrečiais argumentais, pagrįstais įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas laikė, kad ieškovas, pateikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įgyvendina savo procesines teises ir dėl to toks jo prašymas teisme išvis negali būti nagrinėjamas. Teismas, kaip teisinį pagrindą ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymui, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) ir 2 punktą (neteismingas tam teismui), tačiau aiškių teismo motyvų bei išvadų dėl šių teisės normų taikymo skundžiamoje nutartyje išvis nurodyta nėra.

16.       Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą; paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme, taip pat laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir vykdymo procese. Tuo tarpu teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama apeliacine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis).

17.       Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nutartys, kuriomis atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio šaliai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesukuria prejudicijos, todėl šis klausimas gali būti nagrinėjamas pakartotinai. Be kita ko, jeigu tos pačios šalys dalyvauja ne vienoje byloje, šaliai nedraudžiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašyti ne vienoje byloje. Teismas, vertindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs būtent toje byloje pareikšto ieškinio (reikalavimo) preliminarų pagrįstumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jei ieškinys (reikalavimas) būtų tenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-487-1120/2021).

18.       Atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, taip pat į nutarčių dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pobūdį, t. y., kad šios nutartys nesukuria prejudicijos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas aptariamu atveju nagrinėti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitoje civilinėje byloje, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti ieškovo gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šios bylos kontekste.

19.       Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieškinį. Teismas, kompetentingas nagrinėti ieškinį, yra kompetentingas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas paduodamas kartu su ieškiniu ar ne (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

20.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys, kuriame taip pat buvo pareikštas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, yra priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, priėmusiame skundžiamą nutartį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išvis yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir / ar neteismingas tam teismui, kuris yra priėmęs ieškovo ieškinį. Minėta, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje, kaip teisinį pagrindą ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymui, yra nurodęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 2 punktą, tačiau tokia teismo išvada išvis nėra motyvuota ir pagrįsta, o taip pat neatitinka ir CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančių asmenų teikiamiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, procesinių dokumentų priėmimą, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nemotyvavo priimtos skundžiamos nutarties, todėl ieškovo D. K. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra panaikinama ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir ieškovo D. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas