Administracinė byla Nr. I-4365-816/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02517-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo), dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisių ir pareigų perėmėjo), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamos jo teisės į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas. Detalizuoja, kad kamerose Nr. 120, 360, 333, 279, 20, 38, 148 nėra užtikrinimas privatumas sanitariniame mazge, nes sanitarinis mazgas atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele. Pareiškėjo nuomone, užuolaida neatitinka higienos normų reikalavimų. Dėl to, kad nėra įrengta jokios uždaros kabinos ir pareigūnai, administracijos atstovai (tarp prižiūrėtojų yra ir moterų) į kamerą gali įeiti be perspėjimo, pareiškėjas nurodo jautęs diskomfortą, gilius psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą. Be to, praustuvė įrengta beveik viduryje kameros ir niekuo neatskirta nuo gyvenamojo ploto, todėl prausiantis visą kūną neužtikrinamas privatumas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 8–14) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2); tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Šią užuolaidą užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenims bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat laikydamiesi Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (privatumo sanitariniame mazge užtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo), atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., atsakovės atstovė, perėmusi Lukiškių TI-K teises ir pareigas, Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. imtinai. Teismui pateiktos suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 36–37).
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį Lukiškių TI-K, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjui įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Gi pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų apibrėžtu ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, todėl jis jautė nepatogumus dėl privatumo neužtikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-82 redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-176 redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 12) nurodyta, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele, kuri apdengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, taip pat buvo pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vilniaus PN turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 17–19) nurodyta, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo kamerose pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumą užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad LVAT konstatuoja pažeidimą, net esant sanitariniame mazge pakankintoms užuolaidoms. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pakabintos užuolaidos neužtikrina privatumo naudojantis sanitariniu mazgu šį teiginį grindžia EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimu byloje Varga ir kt. prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 14079/12, 81-82-90 punktas, tačiau nurodytoje EŽTT byloje nustatytos ypatingai skurdžios kalinimo sąlygos (ypač ploto trūkumas), lėmusios kumuliatyviai su kitomis sąlygomis Konvencijos 3 str. pažeidimą, ko šioje byloje nėra konstatuota. Ir šioje byloje būtent pažymėta, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo kameros ploto turėtų būti atskirtas bent užuolaida.
Pareiškėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančią akutę prižiūrėtojai periodiškai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste.be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o be to, net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad praustuvė įrengta beveik viduryje kameros ir niekuo neatskirta nuo gyvenamojo ploto, todėl prausiantis visą kūną neužtikrinamas privatumas.
Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešime nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Kamerose santechninė įranga buvo tvarkinga. Kaip jau minėta aukščiau Vilniaus PN teigia, kad sanitarinis mazgas, į kurį įeina ir praustuvas, buvo atskirtas nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo kamerose pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo aktuose nėra konstatuota sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų, skundų pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinio mazgo ar jo vienetų įrengimo ar išdėstymo neteikė, todėl ir šiuo aspektu konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus nėra teisinio pagrindo. Nenustačius neteisėtų valstybės veiksmų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir valstybės viešosios atsakomybės bei taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą.
Atsižvelgus į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
atmesti pareiškėjo R. J. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jovita Einikienė