Administracinė byla Nr. I1-1358-535/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03931-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas T. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Pareiškėjas paaiškina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2020-10-28 buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Vilniaus PN kalėjo patalpoje Nr. 203, kurioje jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose. Vilniaus PN dušinėje pertvaros įrengtos tik iš šono, todėl nebuvo užtikrintas pilnas privatumas. Taip pat dušo patalpoje nebuvo kilimėlių ir lentynėlių prausimosi priemonėms susidėti. Vilniaus PN patalpose ant langų uždėtos grotos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, be to jose yra kenksmingų medžiagų. Vilniaus PN patalpose buvo blakių. Pareiškėjo teigimu, dėl kalinimo pažeidžiant teisės aktų nuostatas jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir t. t., dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 20 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-12) nurodo, kad neturi galimybės pateikti tikslių duomenų kuriose bendrabučio ar kamerų tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobūdžio duomenis pataisos namuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio, kamerų tipo gyvenamosioms patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (tame tarpe ir karantino patalpų) plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 203 plotas - 34, 41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,12 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Informuoja, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpi sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

Informuoja, jog bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, kurioje pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, jog „Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 17 punkte nustatytas reikalavimas, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti. Dėl ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų langų sumontuotų apsauginių grotų, pasisako, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

Pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu Vilniaus PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus - teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas jų naikinimas. Pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieš blakių atsiradimą yra švara t. y. norint išvengti blakių atsiradimo yra būtina švariai gyventi ir nuolat palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą gyvenamosiose patalpose, todėl už patalpų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji. Neabejoja, kad Vilniaus PN, kaip laisvės atėmimo įstaiga, privalo sudaryti nuteistiesiems saugias jų gyvenimo sąlygas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, į kurių turinį patenka ir reikalavimas užtikrinti, kad patalpose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, o esant reikalui organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus.

Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, netinkamo kalinimo Vilniaus PN.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2020-10-28 pareiškėjas atliko jam paskirtą bausmę Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 203.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.

Atsakovės atstovas teigia, kad duomenų, kiek konkrečioje gyvenamojoje patalpoje atskiromis dienomis laikoma nuteistųjų, neturi. Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas skunde taip pat neįvardija kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko kartu su juo, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.

Vilniaus PN atsiliepime informavo, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 203 plotas - 34, 41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,12 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų planas (b. l. 19). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų plotu, nėra nustatytas.

Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms.

Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, tačiau tvirtino, kad buvo priverstas maudytis duše su kitais kalinamaisiais, neužtikrinant jam privatumo, taip pat dušo patalpose nebuvo kilimėlių ir lentynėlių prausimosi reikmėms susidėti.

        Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos nenumato dušo kabinų atskyrimo. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliepimo, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojančių dušu, privatumą, dušo patalpoje yra įrengusi pertvaras. Iš į bylą pateiktų fotolentelių (b. l. 14, 15, 16) taip pat matyti, kad dušinėse tarp dušų yra pertvaros, kilimėliai ir lentynėlės prausimosi reikmėms sudėti. Pažymėtina, kad į dušinės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Taigi, nors teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duše, ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, tačiau Vilniaus PN, kaip matyti, patys savo iniciatyva stengiasi sudaryti sąlygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, dušu pareiškėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo įstatyminės pareigos dušo patalpoje įrengti atskirų kabinų nusiprausimui, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Pabrėžtina, kad, tam, kad būtų konstatuotas valstybės valdžios institucijų neteisėtumas, kaip pagrindas žalos atlyginimui, pirmiausia būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos bei nustatyti, kaip šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN savo veiksmais kaip nors būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, taigi nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Tuo tarpu pareiškėjo šiuo aspektu skunde nurodyti argumentai dėl privatumo ir orumo pažeidimo vertintini kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas.

Pareiškėjas nedetalizavo ir jokiais duomenimis nepagrindė, kokie konkretūs veiksniai (įvykiai) sąlygojo jo baimės dėl galimo prausimosi kartu su kitais nuteistais asmenimis, nepateikė duomenų apie buvusius įvykius, kurie tokią baimę galėjo sąlygoti. Bylos duomenimis teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta baimė yra subjektyvaus pobūdžio, neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti pagrindas pataisos namų įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo dušų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus PN grotos įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to grotos turi kenksmingų medžiagų, o tai kenkia sveikatai.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, konkrečiai jų 13–17 punktai. Pagal Taisyklių 14.1 punktą, kameroje turi būti langas, kad patektų natūrali dienos šviesa; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentas dėl grotų ant langų atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad grotose yra kenksmingų medžiagų, tačiau nepateikė jo teiginius pagrindžiančio Sveikatos toksikologijos centro dokumento. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti Vilniaus PN ir kitoms kompetentingoms institucijoms  pranešimus (skundus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau tokių prašymų (skundų) byloje nėra pateikta, šių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Dėl blakių pažymėtina, kad pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieš blakių atsiradimą yra švara, t. y. norint išvengti blakių atsiradimo, yra būtina švariai gyventi ir nuolat palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose. Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji. Siekiant palaikyti tinkamas sąlygas gyvenimui, Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės taryba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, ir blakių naikinimo darbus. Pareiškėjas dėl galimų blakių sukandimų į Vilniaus PN gydytoją nesikreipė (b. l. 30-40), todėl šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų       CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjas T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja