LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. balandžio 9 d. paduotu atsakovių bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Prekuva“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovės BUAB „Ekra“ ir UAB „Prekuva“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Filter“ ieškinį atsakovėms BUAB „Ekra“ ir UAB „Prekuva“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Aukštaitijos vandenys“, Vidas Bonkys. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodo, kad: bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties pakeitimą konkliudentiniais veiksmais, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sutartis šalių buvo pakeista jos vykdymo eigoje; teismai netinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias priėmimo - perdavimo akto teisinę reikšmę statybos rangos santykiuose, todėl nepagrįstai sprendė apie tariamus konkliudentinius šalių sutarties keitimo veiksmus nesant sudaryto priėmimo - perdavimo akto dėl sutarties objekto; teismai netinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias sutarčių privalomumo ir uždarumo principus, nukrypo nuo minėtus principus aiškinančios kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad subrangovo sutartis su rangovu tiesiogiai priklauso nuo rangovo susitarimų su generaliniu projekto užsakovu; teismai pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties, sutarties aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo jas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegijai nusprendus nepriimti kasacinio skundo, prašymas sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas