Civilinė byla Nr. e2-433-896/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00227-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1; 3.1.7.6
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,
sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui D. R.,
atsakovams A. B., V. T., V. B., D. M., jų atstovei advokatei G. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams A. B., V. T., V. B., D. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė G. B. ieškiniu prašo pripažinti, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį: 1. Negyvenamosios patalpos-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2. Buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3. ½ dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4. Pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 5. Pastato-prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 6. Kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 7. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 8. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 9. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 10. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 11. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 12. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 13. Buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 14. ½ dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 15. ¼ dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 16. ¼ dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 17. Buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 18. 57/100 dalies pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 19. 1/8 dalies pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 20. Buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 21. 1/8 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 22. Buto/patalpos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 23. 1/8 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 24. Pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 25. Buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 26. 1/12 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 27. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 28. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 29. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 30. Lengvojo automobilio FORD MONDEO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 31. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 32. Piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 33. Piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, į. k. 304870069, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 34. Piniginių lėšų, esančių Swedbank AB banko, į. k. 112029651, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir P. B. nuo 1996 m. iki (duomenys neskelbtini) (P. B. mirties) kartu gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, kūrė ir vykdė maisto prekių parduotuvių verslą, kurio metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo daug nekilnojamojo turto objektų, taip pat lėšų banko sąskaitose ir šį turtą prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe (e. bylos 1 t., b.l. 1-8).
Teismo posėdžio metu ieškovė G. B. paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad P. B. ji pažinojo nuo 1993 m. Ji dirbo prekyboje, todėl pažinojo visus miestelio žmones. Ji, kadangi turėjo patirties ir pažinčių prekyboje, P. B. supažindino su žmogumi, iš kurio šis įsigijo prekybos patalpas (duomenys neskelbtini). Ji gyveno tame pačiame name. Ji pradėjo bendrauti. Ji patiko P. B., jau 1995 m. jis jai rašė eilėraštį. Jie nuo 1996 m. pradėjo gyventi kartu jos bute. Kartu pradėjo kurti prekybos verslą. Ji 1993 m. buvo pardavusi namą už 6000 Lt, tuos pinigus investavo į verslą. 1999 m. nupirko parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini). Nupirko ir virš jos esantį butą, į kurį kartu ir persikraustė. Tada iš kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nupirko parduotuvę (duomenys neskelbtini). Verslas sekėsi, nebuvo didelių prekybos centrų, jie gyveno taupiai, daug dirbo, todėl pradėjo plėsti verslą. Vėliau nupirko prekybos centrą (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą su daug žemės sklypų (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. 2014 m. nusprendė, kad jau neturi jėgų dirbti ir turtą išnuomojo. Sąskaitose (duomenys neskelbtini) kredito unijoje vienoje iš sąskaitų sukaupti nuompinigiai iš jų verslo, kitose indėliai. Sąskaitoje Luminor banke nuompinigiai iš verslo, sąskaitoje Swedbank buvo kaupiama P. B. pensija. P. B. ją nuo 1996 m. laikė žmona. Jie kartu tardavosi dėl verslo, ji turėjo pažinčių ir mokėjo dirbti prekyboje. P. B. įmonėje ji buvo įdarbinta pardavėja, vėliau vedėja. Kai pirko turtą ir jį registravo P. B. vardu, negalvojo, kad taip gausis. Tačiau 2007 m., kai P. B. pardavinėjo vieną žemės sklypą, ji sužinojo, kad tam žemės sklypui parduoti reikėjo ir A. B. parašo. Tada ji suprato, kad negerai, kad ne jos vardu. Tačiau nieko nedarė ir tikėjosi, kad viskas bus gerai. Vėliau, kai 2020 m. P. B. parašė testamentą, ji suprato, kad visas tas turtas, kuris nurodytas testamente, jai ir atiteks. Taip suprato ir P. B. ir tokia buvo jo valia. Tačiau po jo mirties D. M. jai pasakė, kad jai atiteks tik pusė to turto. Todėl ji kreipėsi į teismą. Jei jai tektų visas testamente nurodytas turtas, jokio kito ji nenorėtų. Mano, kad viską užgyveno kartu su P. B.. Savo vardu ji 2011 m. pirko 4 žemės sklypus. Jie pirkti iš bendrai užgyventų pinigų. Taip pat jos vardu 2018 m. yra pirktas butas. Bet butą pirko jos dukra, pirktas jos pinigais. Ji gyvena užsienyje, todėl kai buvo parduodamas butas negalėjo atvykti. Dar 2020 m. jos vardu pirktas automobilis Opel Astra, kuriuo ji ir naudojasi. P. B. važinėjo Ford Mondeo (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 7 d., garso įrašas, 12:24 – 2:28:20).
Atsakovai A. B., V. T., V. B., D. M. su ieškiniu nesutinka. Jie atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad P. B. niekada nebuvo palikęs šeimos, jis neišsiskyrė su A. B.. Jis nuolat rūpinosi šeima, bendravo, šventė šventes, vedė bendrą ūkį. Nors P. B. ir bendravo su ieškove, tačiau jis niekuomet nenutraukė ir neketino nutraukti sudarytos santuokos su A. B. ir santykių su savo šeima. P. B. lėšas verslui įgijo su A. B. ir P. B. prekybos įmonę įsteigė santuokoje. G. B. tik dirbo P. B. įmonėje pardavėja. Visas P. B. vardu įgytas turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. P. B. paliko testamentą, kuriuo ir patvarkė savo turto likimą (e. bylos 1 t., b. l. 47-62).
Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. paaiškino, kad jie su P. B. sunkai dirbo, turėjo ūkį, augino gyvulius, pardavinėjo pieną, karves ir kiaules, augino braškes, jas pardavinėjo ir vien iš jų per metus gaudavo 30000 Lt. Tada 1996 m. ji turėjo išvažiuoti pas dukrą, išvažiavo su visais gyvuliais. Kai po mėnesio grįžo, jis jau gyveno (duomenys neskelbtini) su G. B.. Jis pasiėmė visas jų santaupas, 100000 Lt. Ji žinojo, kiek pinigų jis turi. Pati buvo radusi kišenėje 50000 Lt. Jis skaitė, kad ten jo pinigai. Jis labai dažnai grįždavo namo, jie susitarė, kad jis nesikiš į jos ūkio reikalus, o ji į jo prekybos reikalus, bet pinigai bus bendri. Jis parduodavo jos kiaules ir karves, kiek parnešdavo pinigų, tiek ji pasitikėjo. Nežino, kiek uždirbdavo iš prekybos. Kai 2002 m. atsisėdo į kalėjimą, jai atnešė 15000 Lt ir prašė pasaugoti, kol grįš. Kaip jis įgijo visus ginčo turto objektus, ji nežino. Jis sakė, kad su G. B. tik dėl darbo (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 7 d., po pietų pertraukos, garso įrašas, 2:29:40 – 3:14:16).
Teismo posėdžio metu atsakovė V. T. paaiškino, kad tėvai labai sunkiai ir daug dirbo, o ji su broliu jiems padėjo. Buvo uždirbta daug pinigų. P. B. verslą pradėjo iš tų pinigų. 1996 m. ji su tėvais jau negyveno, turėjo savo šeimą. Kaip vyko P. B. verslas, ar jis buvo pelningas, kiek pajamų buvo, ji nežino. Su ja dėl perkamų turto objektų nesitarė. Tėvas sakė, kad tarp jo ir G. B. nieko nėra, jie tik verslą daro (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 7 d., po pietų pertraukos, garso įrašas, 3:14:51 – 3:26:41).
Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. paaiškino, kad mama ir sesuo viską gerai paaiškino. Tėvas nuo 1996 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Jis, nors ir turėjo pinigų, negalėjo visko iš karto nupirkti, nes tais laikais buvo reketas (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 7 d., po pietų pertraukos, garso įrašas, 3:27:00 – 3:36:43).
Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. paaiškino, kad, jos manymu, didžioji dalis turto yra uždirbta iš tėvo turėtų pinigų. Ji pati ir jos dukra medikė, todėl pablogėjus tėvo sveikatai, juo ir rūpinosi (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 7 d., po pietų pertraukos, garso įrašas, 3:37:19 - 3:48:43).
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnas, jis tvirtino P. B. testamentą. Jis įsitikino P. B. veiksnumu. Jis klausė dėl kiekvieno turto objekto valios. P. B. patvirtino, kad tokia yra jo valia. P. B. testamento tvirtinimo metu sakė, kad nenori nuskriausti savo gyvenimo draugės. Jis nesiaiškino, ką P. B. suprato dėl turto nuosavybės, ar tai yra jo asmeninė, ar bendroji dalinė nuosavybė. P. B. su G. B. gyveno apie 20 metų. Jis žino, nes yra lankęsis jų namuose 3 kartus. Dėl testamento tvirtinimo kreipėsi pats P. B.. Dėl testamento tvirtinimo jis P. B. išaiškino, kad patvirtins, jei testamentas nebus labai sudėtingas, kitu atveju siūlė kreiptis pas notarą. Testamentą P. B. atsivežė pats. Jis ieškojo P. B. ir jo registracijos adresu, bet jam nurodė, kad jis ten negyvena. Jis ieškojo P. B., nes pastarasis turėjo žemės sklypą, šalia kurio vyksta (duomenys neskelbtini) šventės. Reikėjo sklypą sutvarkyti. A. B. jam pati pasakė, kad P. B. jos namuose negyvena. Testamentą tvirtino savo kabinete dalyvaujant vienam P. B.. Kai jis lankydavosi pas P. B., tai P. B. su juo bendraudavo vienas, G. B., kuri tuo metu irgi būdavo namuose, neprisijungdavo. Susidarė įspūdis, kad jis vienas mėgsta viską spręsti (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 5:40 - 28:30).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. paaiškino, kad ji yra G. B. kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovų nepažįsta. Ji gali paliudyti, kad G. B. kartu su P. B. gyveno. Jie gyveno namo antrame aukšte. Pirmame buvo parduotuvė. Kai B. sirgo, B. juo rūpinosi ir slaugė. Ji matė G. B. ir P. B. ligoninėje, nes kartu jos pačios vyras gulėjo. Gyveno šalia 18 ar 20 metų. Ji nežino dėl turto įgijimo, verslo. Kol P. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, parduotuve rūpinosi G. B. (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 29:38 – 44:30).
Teismo posėdžio metu liudytojas D. Š. paaiškino, kad jis yra G. B. dukros sutuoktinis. G. B. su P. B. gyveno nuo 1996 m. Mano, kad turtą užgyveno kartu. Jo manymu, P. B. neišsiskyrė, nes bijojo savo sūnaus, nes jam sakydavo, kad sūnus jį muša. Jis matė, kaip jie kartu dirbo, miegodavo sandėlyje, darė verslą. Jis pats niekada (duomenys neskelbtini) negyveno, gyveno (duomenys neskelbtini), dabar gyvena Airijoje. Kol P. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, verslu rūpinosi G. B. ir jos sūnus D. B.. Jis yra lankęsis ir kituose objektuose. P. B. jam visuomet sakydavo, kad įsigijo su G. B.. Jie buvo pardavę namą ir yra skolinę P. B. su G. B. 17000 Lt. Jiems trūko pinigų prie verslo. Tai buvo 1998 m. ar 1999 m. (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 45:19 – 1:01:40).
Teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž. paaiškino, kad pažįsta G. B. nuo 1999 m. balandžio mėn. Ji dirbo P. B. firmoje buhaltere. Dirbo 7 metus. Jie dirbo kartu. G. B. buvo vedėja, bet ji buvo kaip įmonės savininkė. Ji tvarkė dokumentus, darbuotojus. P. B. pačioje įmonės veikloje smulkių darbų nedarė. Ji suprato G. B. kaip viršininkę, ne kolegę. Ji išvykdama visą buhalteriją perdavė G. B. ir toliau buhalterija rūpinosi G. B.. Vėliau kartais susisiekdavo. P. B. laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu ji buvo buhalterė, tuo metu verslu rūpinosi G. B.. Ji turėjo įgaliojimą atstovauti įmonę ir pasirašydavo visus dokumentus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirko P. B. vardu, sakė, kad taip bus paprasčiau dokumentus tvarkyti. Jie buvo ne tik verslo partneriai, bet ir šeima. Individualioje įmonėje nereikia rodyti kaip paimami pinigai. Ji nežino kaip tie pinigai būdavo naudojami. G. B. rūpinosi visomis parduotuvėmis. Ji buvo įdarbinta ir „(duomenys neskelbtini)“ (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 1:02:45 – 1:24:16).
Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, kad jis yra G. B. sūnus. Mama su P. B. gyveno nuo 1996 m. Jis pats pas mamą gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. apie 1,5 metus. Tada P. B. atliko laisvės atėmimo bausmę. Reikėjo pagalbos. Mama turėjo įgaliojimą tvarkyti įmonę, o jis padėjo. Ir prieš 8 metus apie 3 metus. Tada irgi reikėjo pagalbos. Jo mama kartu su P. B. vykdė verslą. V. B. žmona buvo parduotuvėje pardavėja. Jis pats kurį laiką P. B. įmonėje buvo 0,25 etato įdarbintas komercijos direktoriumi, o žmona dirbo pardavėja. Tai buvo tada, kai atliko bausmę. Prieš 8 metus jis sužinojo, kad P. B. neišsiskyręs su žmona ir butas (duomenys neskelbtini) yra P. Todėl jis neremontavo to buto, nes tas butas ne jo mamos. Tada P. pusę buto perrašė jo mamai (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 1:25:11 – 1:43:08).
Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. paaiškino, kad ji nuo 2006 m. yra G. B. sūnaus sutuoktinė. B. nepažįsta. Ji nežinojo, kad P. B. išsiskyręs. Verslas buvo bendras G. B. ir P. B.. Viską įvardindavo „mes“, „mūsų“. Ji su šeima 2009 m. ar 2010 m. atsikraustė į (duomenys neskelbtini), ji dirbo pardavėja. Norėjo, kad tas verslas vyktų šeimos rate. Po to 2014 m. buvo konfliktas su P. B. sūnumi, nes jis nenorėjo, kad G. B. vaikai dalyvautų (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 1:43:55 – 1:52:05).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. paaiškino, kad ji yra G. B. dukra. P. B. pažįsta 26 metus. Jis gyveno kartu su jos mama. Jie kartu vykdė verslą, viską darė kartu. 1999 m. jie skolinosi iš jos pinigų. Pinigų paskolinti prašė abu. Jie norėjo kažką įsigyti. Paskolino 17000 Lt. Paskolos sutartyje skolinosi P. B.. Kai P. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jos mama rūpinosi verslu (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 1:52:58 – 2:01:04).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, kad ji yra G. B. kaimynė virš 20 metų. Ji žino, kad G. B. ir P. B. kartu gyveno ir kartu dirbo, atidarinėjo parduotuves. Jie gyveno tame geltoname name, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 2:02:17 – 2:08:18).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. paaiškino, kad su G. B. susipažino 1997 m. dirbdama pas K.. Jos abi dirbo pardavėjomis. Vėliau kartu su P. B. G. B. atidarė verslą, o ji pradėjo ten dirbti pardavėja. Pasiūlė ateiti dirbti kartu. G. B. kartu su P. B. gyveno. Jie kartu švęsdavo šventes. Įmonėje visus dokumentus tvarkė G. B.. Iš kasos pinigus paprastai paimdavo P. B., o jei jo nebūdavo, tai G. B.. O kai P. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, tai verslą vykdė G. B. ir pinigus paimdavo ji pati (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 2:09:45 – 2:20:48).
Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. paaiškino, kad ji yra buvusi G. B. kaimynė (duomenys neskelbtini). Ji pati iš ten išsikėlė 2017 m. Visą laiką kaimynai buvo P. B. ir G. B.. Apačioje esančioje parduotuvėje jie abu ir dirbo. B. nepažįsta. Su jais nebendravo. Ji G. B. pardavė butą, tą butą G. B. pirko dukrai. Jie su P. B. tą butą pirko. Bet sutartyje tik G. B. buvo įrašyta (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 2:21:57 – 2:28:53).
Teismo posėdžio metu liudytoja V. N. paaiškino, kad ji yra G. B. dukra. Ji su būsimu sutuoktiniu pas mamą gyveno 1996 m., tai P. B. jau kartu gyveno. Jie gyveno viename bute, po to ji 1998 m. persikėlė į antrą aukštą, kuris buvo jos mamos. 2001 m. ji persikraustė į Kauną. P. B. ir jos mama kūrė savo verslą, parduotuves. Jos mama tame versle darė viską, tiekė prekes, pakeisdavo darbuotojus, tvarkė dokumentus, darė inventorizacijas. Ji pati vienu metu dirbo parduotuvėje pardavėja. P. B. visada sakė, kad visas turtas yra „G“. Ji žino, kad mama su P. B. iš jos sesers skolinosi pinigų. Jai mama 2018 m. nupirko butą, ji buvo grįžusi iš užsienio, paliko pinigus. O mama jai už tuos pinigus nupirko butą, ir užsirašė ant savęs (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 2:29:38 – 2:41:48).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. paaiškino, kad jis yra buvęs G. B. dukros sutuoktinis. G. B. pažįsta senai. 1996 m. jis pradėjo draugauti su V.. Persikėlė gyventi pas G. B. ir ten gyveno ir P. B.. Jie kartu gyveno iki P. B. mirties. Jie tame pačiame name turėjo parduotuvę ir kartu ją valdė. Dėl turto įgijimo jokių aplinkybių jis nežino. Iki 1996 m. P. B. turėjo dėvėtų drabužių parduotuvę (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 14 d., garso įrašas, 2:43:04 – 2:52:57).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad P. B. jos brolis. Pati negyveno (duomenys neskelbtini), ji su kitu broliu gyvena (duomenys neskelbtini). G. B. pažįsta kaip brolio sugyventinę, kuri išskyrė šeimą dėl pinigų apie 1993 m. Ji matė kaip brolis su darbininkais sodino vienais metais bulves pardavimui. A. visai talkai darė pietus. Ji matė, kad G. B. dirbo parduotuvėje pardavėja. Parduotuvėmis rūpinosi brolis. Maisto parduotuvių verslą jis turėjo jau prieš išeidamas pas G. B., dar gyvendamas su A. B.. A. B. ten dirbdavo pardavėja. Ji žino, kad brolis nusinešė daug pinigų, kai išėjo pas G. B.. Jis norėjo valdyti visus pinigus. Jis prieš tai darė daug verslų, augino nutrijas, kiaules, braškes. Visus pinigus jis dėdavo į savo sąskaitą. Turtas buvo perkamas jo vardu. Susitarimų dėl turto nežino. Šeimos susitikimai vykdavo pas pirmą žmoną. Jai A. B. pasakė, kad kai jau brolis sirgo, jis su G. B. buvo atvažiavęs ir kalbėjo dėl testamento. Jis pasakojo, kam ką paliks. G. B. sutiko (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 19 d., garso įrašas, 3:50 – 21:01).
Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. paaiškino, kad jis yra A. B. žentas. Šeimą pažįsta nuo 1993 m. Jis pats (duomenys neskelbtini) negyveno, atvykdavo aplankyti uošvių. Dažnai rasdavo ten ir P. B.. P. B. juos (duomenys neskelbtini) aplankydavo vienas, buvo atvažiavęs ir su G. B.. G. B. buvo pardavėja. 1994 m. P. B. augino braškes, vežė į Klaipėdą. Kiek pinigų iš tų braškių uždirbo, jis nežino. Kokį turtą įgijo parduotuvių versle, jis nežino. Maisto prekių parduotuvę P. B. 1994 m. jau turėjo. Tai buvo atskiras pastatėlis. Tai buvo ne kioskas, o parduotuvėlė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 19 d., garso įrašas, 31:52 – 46:50).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. paaiškino, kad ji yra A. B. kaimynė. Tris kartus per dieną ji eina per B. kiemą pas gyvulius. Santykiai su atsakovais geri. G. B. pažįsta kaip pardavėją. Ji dažnai matydavo P. B. namuose, ten kur gyveno A. B.. Kur jis gyveno, ji nežino. P. B. su šeima bendraudavo. Ji mano, kad jis parduotuvių verslą pradėjo iš anksčiau uždirbtų pinigų. P. B. su A. B. augino braškes, kiaules, gyveno taupiai (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 19 d., garso įrašas, 22:15 – 31:04).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiškino, kad jis yra A. B. žentas. Žentu tapo 1985 m. P. B. gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau pas G. B.. Maždaug nuo 2000 m., tiksliai nežino. Jo P. B. prašė parvežti trąšų ūkiui. Trąšos galėjo būti apie 2000 m. Jie vertėsi daug darbų, augino kiaules, nutrijas. Augino bulves, braškes. Kiek buvo lėšų parduotuvių verslui, jis nežino. Jis lankėsi pas P. B. namuose 6 kartus. Jis gyveno su G. B.. (duomenys neskelbtini) ir dabar P. B. technika. Visas parduotuvių verslas buvo P. B.. Kai P. B. buvo laisvės atėmimo vietoje, parduotuvėmis rūpinosi G. B.. A. B. ir vaikai nesikišo. P. B. visada visus finansus valdydavo pats (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 19 d., garso įrašas, 47:33 – 1:11:53).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai, 2 psl.). G. B. 2021 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal testamentą (ieškinio priedai, 3 psl.) ir yra palikimą priėmusi įpėdinė (ieškinio priedai, 4 psl.). P. B. 2020 m. liepos 3 d. surašė testamentą, kuriuo G. B. paliko šį savo turtą: 1) Butą ir ūkinius pastatus adresu: (duomenys neskelbtini); 2) patalpą adresu (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą adresu (duomenys neskelbtini); 4) Pastatą adresu (duomenys neskelbtini); 5) pastatą su ūkiniu pastatu adresu (duomenys neskelbtini); 6) Butą ir ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini); 7) mišką, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,54 ha, adresu (duomenys neskelbtini); 8) Visas santaupas, esančias Kredito unijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) Visas santaupas, esančias banko „Luminor“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). A. B., V. T., V. B., D. M. paliko visą likusį savo turtą. Testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas R. A. (ieškinio priedai, 5 psl.). P. B. palikimą priėmė A. B., V. T., V. B., D. M. ir G. B. (ieškinio priedai, 6 psl.). Antstolės 2021 m. balandžio 23 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas patvirtina, kad palikėjo P. B. turtą sudaro; 1) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – prekybos centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 4) 1/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) ¼ kitų statinių (kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 6) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 7) pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) 1/2 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 10) Butas su rūsiu su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1(1/3 iš 7,47 kv.m), a-2(1/2 iš 6,68 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 11) negyvenamoji patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); 12) Butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 14) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);17) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 18) 1/2 pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 19) 1/2 pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 20) 1/2 kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 21) 1/2 pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 22) pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 23) pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 24) pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 25) Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 26) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 27) 1/12 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 28) Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 29) 57/100 pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 30) 3/8 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 31) Pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 32) Butas su rūsiu 13,64 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 33) butas su rūsiu 28,57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 34) butas su rūsiu 20,15 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 35) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 36) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 37) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 38) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 39) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 40) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 41) pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 42) pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 43) Transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 44) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 45) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)(USD); 46) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius terminuotas indėlis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 47) Swedbank AB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 48) (duomenys neskelbtini) kredito unijos privalomo pajaus sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 49) (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 50) (duomenys neskelbtini) kredito unijos terminuoto indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 51) (duomenys neskelbtini) kredito unijos terminuoto indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); 52) (duomenys neskelbtini) kredito unijos terminuoto indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) (ieškinio priedai, 5 psl.). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės privatizavimo komisijos 1999 m. gegužės 21 d. aktas ir protokolas patvirtina, kad vadovaudamasi 1999 m. gegužės 21 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartimi, P. B. prekybos įmonė už 15000 Lt įsigijo ir priėmė nuosavybėn 92,97 kv. m. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai, 14, 15 psl.). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai ir pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina šių nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonės įsigijimo kainas bei kad visi turto objektai registruoti P. B. vardu (ieškinio priedai, 16-69 psl.). P. B. nuo 2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo 164 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas (ieškinio priedai, 71 psl.). G. B. nuo 1997 m. iki 1998 m. dirbo R. K. prekybos firmoje, o nuo 1998 m. P. B. prekybos įmonėje bei nuo 2002 m. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškinio priedai, 77 -92 psl.). P. B. ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). V. B. gimė (duomenys neskelbtini), D. B. gimė (duomenys neskelbtini), V. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai P. B. ir A. B. (atsiliepimo į ieškinį 2-4 priedai). Nuotraukose užfiksuotas P. B. su savo giminaičiais (atsiliepimo į ieškinį 6 priedas). P. B. prekybos įmonė įsteigta 1994 m. sausio 18 d. (atsiliepimo į ieškinį 11 priedas). P. B. 2014 m. kovo 10 d. buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, jog jam privačios nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), palieka G. B. (atsiliepimo į ieškinį 17 priedas). G. B. ir J. B. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (DOK-18493). D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. B. vaikai. G. B. 1993 m. kovo 19 d. įsigijo butą, ir 1/3 dalį kitų pastatų, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 1995 m. gruodžio 20 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 2011 m. birželio 1 d. įsigijo 0,9 ha, 0,89 ha ir 0,45 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). G. B. 2011 m. vasario 7 d. įsigijo 2,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 2011 m. vasario 25 d. įsigijo 0,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 2011 m. vasario 25 d. įsigijo 1,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 2014 m. kovo 31 d. įsigijo 0,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). G. B. 2019 m. balandžio 17 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (DOK-19331).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nagrinėjamoje byloje būtent toks ginčas dėl dviejų asmenų, iš kurių šiuo metu vienas yra miręs, nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtą turtą pripažinimo ir kilo.
Šiuo atveju atsakovai nepripažįsta ieškovės nurodomos aplinkybės, kad pastaroji nuo 1996 m. iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su P. B. kaip partneriai ir vedė bendrą ūkį. Byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia spręsti, kad ieškovė aplinkybes dėl bendro gyvenimo nesusituokus ir bendro ūkio vedimo įrodė. Tokias aplinkybes patvirtina pačios ieškovės nuoseklūs ir detalūs paaiškinimai apie jų susipažinimo aplinkybes, bendrą gyvenimą ir darbinę veiklą, ne tik ieškovės kviestų liudytojų R. A., A. G., D. Š., D. Ž., D. B., I. B., J. Š., R. K., R. M., V. J., V. N., V. N. nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys paaiškinimai, kad G. B. ir P. B. gyveno kartu kaip pora tame pačiame bute, kad kartu dirbo, vystė verslą, bet ir atsakovų kviestų liudytojų paaiškinimai, pvz.: liudytoja J. B., kuri yra P. B. sesuo, paaiškino, kad G. B. pažįsta kaip brolio sugyventinę, V. T., kuris yra atsakovės V. T. sutuoktinis, nurodė, kad P. B. gyveno su G. B.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas R. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) seniūnas, paaiškino, jog visuomet manė, kad G. B. yra P. B. sutuoktinė, t. y. B.. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog kartu su P. B. pradėjo gyventi 1996 m., ir kartu pradėjo vesti bendrą ūkį.
Kartu teismas pažymi, kad ir atsakovų pateikti įrodymai – jų pačių paaiškinimai, liudytojų J. B., R. M., R. A., V. T. paaiškinimai, į bylą pateikti kiti įrodymai – fotonuotraukos, leidžia daryti išvadą, jog P. B. ir toliau bendravo su savo sutuoktine A. B., atvykdavo į jos gyvenamąją vietą, iš dalies rūpinosi ūkiniais reikalais. Tačiau teismas atmeta atsakovų teiginius, jog P. B. po 1996 m. gyveno kartu su A. B. ir vedė bendrą ūkį. Tai, kad jis dažnai atvykdavo, kad laikė ten techniką, kad rūpinosi daržais, teismo vertinimu, nėra bendras gyvenimas ir ūkio vedimas. Nors atsakovai bandė įrodyti, jog A. B. tik nakvodavo pas G. B., o dieną būdavo namuose (t. y. A. B. gyvenamojoje vietoje), teismo vertinimu, tokie teiginiai neteisingi. Įvertintina tai, kad A. B. rūpinosi maisto parduotuvių verslu, kuris, akivaizdu, buvo jo pagrindinis užsiėmimas. Taigi, jis negalėjo visas dienas leisti A. B. namuose, nes tuo metu dirbo. Todėl jo apsilankymai A. B. namuose negali būti vertinami kaip gyvenimas juose.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad P. B., būdamas susituokęs su A. B. ir nenutraukęs su ja santuokos, tačiau nutraukęs su ja bendro ūkio vedimą, 1996 m. pradėjo gyventi kartu su G. B. ir su ja vesti bendrą ūkį, sprendžia, kad nagrinėjant klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo būtina nustatyti kiekvieno iš ginčo objektų statusą, t. y. kokia teise – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, asmeninės nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės, jis įgytas.
CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).
Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad P. B., nuo 1996 m. negyvendamas su A. B. ir nevesdamas bendro ūkio, o persikeldamas gyventi su G. B., nesielgė lojaliai A. B. atžvilgiu, nesiekė bendrų sutuoktinių tikslų ir neįgyvendino savo pareigų. Nors ir nustatyta, kad P. B. lankėsi savo buvusioje gyvenamojoje vietoje, tam tikra dalimi rūpinosi ir ten likusiu ūkiu, rėmė ir bendravo su vaikais, tačiau spręstina, kad pagrindinė jo tiek asmeninių, tiek ūkio bei verslo interesų sfera buvo susijusi ne su A. B. ir vaikais, o su G. B. ir kartu su ja kuriamu maisto prekių parduotuvių verslu.
Be to, spręstina, kad negyvendamas kartu su A. B. ir nevesdamas su ja bendro ūkio, P. B. nesitarė dėl savo veiksmų vystant maisto prekių parduotuvių verslą, nesitarė, kokį turtą iš gautų pajamų įgis, kaip paskirstys pajamas ar nuostolius. Kaip ne kartą akcentavo patys atsakovai, P. B. buvo valdingas, pats kontroliavo visus pinigus ir verslą, pats mėgo dėl visko spręsti. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. B., kuri paaiškino, kad jos brolis P. B. norėjo valdyti visus pinigus, visus pinigus dėdavo į savo sąskaitą, liudytojas V. T., kuris paaiškino, kad P. B. visada finansus valdydavo pats.
Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovai, nors ir teigė, jog, pradėdamas maisto prekių parduotuvių verslą, P. B. jau turėjo lėšų, ir šias lėšas įgijo gyvendamas kartu su A. B., teismo vertinimu, šių aplinkybių neįrodė. Neįtikimi A. B. paaiškinimai, kad jis išeidamas pasiėmė visas jų santaupas – 100000 Lt, pati jo drabužiuose buvo radusi 50000 Lt. Šie paaiškinimai neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad P. B. ir A. B. iki 1996 m. vertėsi ūkiškai, turėjo gyvulių, daržus, augino braškes pardavimui, neįrodo, jog iš šių veiklų jie galėjo susitaupyti tiek lėšų, jog galėtų vėliau visus nekilnojamojo turto objektus įgyti iš šių lėšų. Tačiau tikėtina, kad P. B., palikdamas A. B., turėjo kažkiek lėšų, kurias, kartu su G. B. lėšomis, panaudojo verslo pradžiai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad P. B. jau nuo 1993 m. turėjo nedidelę parduotuvę, kurioje prekiavo drabužiais.
Be to, teismas įvertina ir tai, kad tik pradėjus gyventi su G. B., P. B. pradėjo įgyti turtą, susijusį su maisto prekių parduotuvių verslu, o vėliau ir kitą turtą. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. B. tuo metu jau buvo dirbusi maisto prekių prekyboje, todėl turėjo žinių ir savo žiniomis bei darbu prisidėjo prie verslo įkūrimo bei vystymo. Tuo tarpu A. B. maisto prekių parduotuvių versle nedalyvavo.
Todėl teismas sprendžia, kad P. B. ginčo turtą įgijo už lėšas, gautas iš jo asmeninės veiklos, prie kurios sutuoktinė A. B. visiškai neprisidėjo.
Pažymėtina, kad visi ginčo nekilnojamieji daiktai pirkimo – pardavimo sutartyse nenurodomi kaip perkami nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nei asmeninės nuosavybės teise, šie daiktai įregistruoti P. B. vardu, tačiau jie neįregistruoti nei kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nei kaip asmeninė nuosavybė. Todėl, viena vertus, toks įregistravimas leidžia daryti išvadą, jog P. B. dėl jų pirkimo su A. B. nesitarė, jie buvo perkami jai nedalyvaujant, kita vertus, P. B. aiškiai neišreiškė valios jų įgyti asmeninėn nuosavybėn.
Be to, teismas atsižvelgia ir į P. B. elgesį jau įgijus turto objektus. P. B. buvo sudaręs du testamentus. 2014 m. kovo 10 d. testamente nurodė, jog jam privačios nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), palieka G. B.; 2020 m. liepos 3 d. surašė testamentą, kuriuo G. B. paliko šį savo turtą: 1) butą ir ūkinius pastatus adresu: (duomenys neskelbtini); 2) patalpą adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastatą adresu (duomenys neskelbtini); 4) Pastatą adresu (duomenys neskelbtini); 5) pastatą su ūkiniu pastatu adresu (duomenys neskelbtini); 6) butą ir ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini); 7) mišką, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,54 ha, adresu (duomenys neskelbtini); 8) visas santaupas, esančias Kredito unijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) visas santaupas, esančias banko „Luminor“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). A. B., V. T., V. B., D. M. paliko visą likusį savo turtą. Taigi, P. B., sudarydamas testamentus, įvardijo, kad paliekamas turtas yra „jam privačios nuosavybės teise priklausantis“, arba „šis jo“. Atkreiptinas dėmesys, jog p. B. testamentuose nenurodė, jog turtas priklauso jam ir A. B., ar kad priklauso tik dalis šio turto, nes turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Priešingai, jis paliekamą turtą įvardijo kaip jam priklausantį turtą. Todėl spręstina, kad P. B. šį turtą laikė jo asmenine nuosavybe.
Atsižvelgtina ir į tai, kad po 1996 m., kai P. B. pradėjo gyventi kartu su G. B., ir pastaroji įgijo visą eilę nekilnojamųjų daiktų: 2011 m. birželio 1 d. įsigijo 0,9 ha, 0,89 ha ir 0,45 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 2011 m. vasario 7 d. įsigijo 2,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2011 m. vasario 25 d. įsigijo 0,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2011 m. vasario 25 d. įsigijo 1,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2014 m. kovo 31 d. įsigijo 0,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2019 m. balandžio 17 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ir liudytoja V. N. ir nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nupirktas už V. N. pinigus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės kviesta liudytoja V. J. nurodė, jog G. B. tą butą nupirko dukrai, jie pirko kartu su P. B., bet sutartyje buvo įrašyta tik G. B.. Teismas sprendžia, kad G. B. neįrodė, jog turtas įgytas ne už jos, o už dukros lėšas. Įvertintina ir tai, jog G. B. nepateikė jokių įrodymų, jog turėjo kitų – asmeninių lėšų, iš kurių būtų galėjusi įsigyti visą jos vardu registruotą turtą. Tačiau laikotarpiu, kada G. B. gyveno kartu su P. B., turto objektų įsigijimas ir G. B. vardu rodo, jog kiekvienas iš jų iš bendrai uždirbtų lėšų turtą pirkdami savo vardu, ir įregistruodami jį savo vardu, taip išreiškė valią dėl turto atskirumo, o ne susitarimą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).
Teismas atsižvelgia į šias byloje nustatytas aplinkybes: 1) P. B. nuo 1996 m. negyveno ir nevedė bendro ūkio su A. B.; 2) P. B. nuo 1996 m. gyveno ir vedė bendrą ūkį su G. B.; 3) P. B. maisto prekių parduotuvių verslą įkūrė ir vykdė kartu su G. B.; 4) A. B. nedalyvavo maisto prekių parduotuvių veikloje; 5) P. B., pirkdamas nekilnojamuosius daiktus, nenurodė, jog daiktai įgyjami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 6) P. B., sudarydamas testamentus, nurodė, kad turtas priklauso jam; 7) G. B., gyvendama kartu su P. B. ir vesdama bendrą ūkį, turtą įgydavo savo vardu.
Visų šių nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad negyvendamas kartu su A. B. kartu ir nevesdamas bendro ūkio, A. B. nuo 1996 m. kartu su A. B. neįgijo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl yra pakankamas pagrindas paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.
Kartu įvertintina, jog nenustatytas P. B. susitarimas su G. B. nekilnojamojo turto objektus įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl darytina išvada, kad nekilnojamuosius daiktus, kurie yra ginčo turtas, P. B. įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Tuo pačiu, ta aplinkybė, kad P. B., gyvendamas su G. B., nekilnojamuosius daiktus įgijo asmeninės nuosavybės, nereiškia, jog tarp P. B. ir G. B. nebuvo sudaryta bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog jie nuo 1996 m. nepertraukiamai gyveno kartu, kūrė ir vystė maisto prekių parduotuvių verslą, t. y. vykdė bendrąją jungtinę veiklą, dėl kurios susitarė kartu pradėdami gyventi 1996 m. Be to, labiau tikėtina, kad iš šios veiklos uždirbtų lėšų įgydavo turtą, tačiau susitardavo (nebūtinai aiškiai tai įvardindami), kaip iš verslo uždirbtas lėšas, kurios buvo jų bendrosios jungtinės veiklos rezultatas, t. y. bendroji dalinė nuosavybė, pasidalina, ir kiekvienas įgyja turtą asmeninėn nuosavybėn. Tai, kad P. B. įgijo daugiau turto objektų nei G. B., nereiškia, jog ji įgijo ir į dalį P. B. vardu registruoto turto, nes šis turtas jų bendru susitarimu, galimai atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės įnašus, darbą, žinias, pasidalinus uždirbtas lėšas, būdavo įgyjamas jau asmeninės nuosavybės teise. Įvertintina ir tai, kad G. B. įgytas turtas nėra menkavertis - 2011 m. birželio 1 d. įsigyti 0,9 ha, 0,89 ha ir 0,45 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt; 2011 m. vasario 7 d. įsigytas 2,13 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) už 5500 Lt; 2011 m. vasario 25 d. įsigytas 0,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt; 2011 m. kovo 25 d. įsigytas 1,03 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt; 2014 m. kovo 31 d. įsigytas 0,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) už 4000 Lt; 2019 m. balandžio 17 d. įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) už 5000 Eur.
Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, dalis turto, kurį ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, įgyta iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o dalis – po įsigaliojimo. Tai, kad dalis ginčo turto įgyta jau galiojant 2000 m. CK, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1996 metais, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. bylos Nr. 3K-3-62/2015). Todėl taikytinos 1964 m. CK nuostatos, kur buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti.
Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Kaip jau minėta, teismas sprendžia, jog dalis ginčo turto - nekilnojamieji daiktai, kuriuos ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, buvo įgyti P. B. asmeninės nuosavybės teise.
Tačiau teismas pažymi, kad ieškovė prašo bendrąja daline nuosavybe pripažinti ir kitokio pobūdžio turtą: akcijas, transporto priemonę, pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose.
Atsižvelgtina į tai, kad dalis šio turto - akcijos, transporto priemonė, buvo ne sukurtas darbu (ar pagerintas), o pirktas, t. y. jam įgyti panaudotos piniginės lėšos.
Kasacinio teismo praktikoje tokiu būdu įgyto turto specifiškumas lemia, kad jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, todėl negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turėjo būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 474 straipsnyje – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015).
Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijoms, taikytinas toks pats kaip ir nekilnojamųjų daiktų, režimas. P. B., vykdydamas jungtinę veiklą su G. B., uždirbo piniginių lėšų, jas pasidalino, ir iš savo piniginių lėšų dalies įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Taigi, šį turtą P. B. įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Be to, lengvąjį automobilį FORD MONDEO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), P. B. taip pat įgijo asmeninės nuosavybės teise. Teismui konstatavus, jog P. B. ir G. B. iš bendrosios jungtinės veiklos uždirbtas lėšas pasidalindavo ir įgydavo skirtingus turto objektus, pačiai G. B. nurodžius, kad jos vardu 2020 m. buvo nupirktas automobilis Opel Astra, kuriuo ji ir naudojosi, o P. B. vardu anksčiau buvo įgytas automobilis Ford Mondeo, kuriuo jis ir naudojosi, darytina išvada, kad kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių už pasidalintas lėšas įgijo turto objektus asmeninės nuosavybės teise.
Spręsdamas dėl piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, į. k. 304870069, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių Swedbank AB banko, į. k. 112029651, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, jog, kaip teigė ieškovė, jie su P. B. 2014 m. nusprendė baigti prekybos maisto produktais verslą ir parduotuves išnuomoti kitiems verslo subjektams. Be to, ji nurodė, kad sąskaitose (duomenys neskelbtini) kredito unijoje vienoje iš sąskaitų sukaupti nuompinigiai iš jų verslo, kitose indėliai. Sąskaitoje Luminor banke nuompinigiai iš verslo, sąskaitoje Swedbank buvo kaupiama P. B. pensija. Šiuos ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kaip matyti iš P. B. 2020 m. testamento, jis G. B. paliko visas santaupas, esančias Kredito unijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei visas santaupas, esančias banko „Luminor“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) . Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina G. B. paaiškinimus apie šiose dvejose sąskaitose esančių lėšų kilmę. Tokias nustatytas aplinkybes patvirtina ir antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, kurio 44 – 52 punktuose nurodyta sąskaitų paskirtis. Taigi, darytina išvada, kad P. B. paliko G. B. lėšas, sukauptas kaip nuompinigiai iš jų bendro verslo, t. y. bendros jungtinės veiklos rezultatą. Todėl spręstina, kad šis bendros jungtinės veiklos rezultatas nebuvo šalių pasidalintas ir yra bendroji dalinė nuosavybė. Tuo tarpu kitose sąskaitose esančios lėšos, kurios yra sukauptos kaip P. B. indėliai, lėšos jau buvo pasidalintos. Todėl šias lėšas, kaip savo asmeninę nuosavybę, P. B. paliko buvusiai sutuoktinei ir vaikams, nes galėjo asmeniškai nuspręsti dėl jų likimo. Lėšos, sukauptos kaip P. B. pensija, yra laikytinos asmeninio pobūdžio lėšomis, negali būti bendrosios jungtinės veiklos rezultatas, todėl yra asmeninės P. B. lėšos.
Teismas sprendžia, jog išvados, kad P. B. testamentu paliko savo asmeninę nuosavybę ir kad dalis testamente išvardinto palikimo yra bendroji dalinė nuosavybė, neprieštarauja viena kitai, nes P. B., neturėdamas teisinių žinių, skirtumo tarp turto režimų galėjo ir nesuprasti.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį lėšų, esančių Kredito unijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei lėšų, esančių banko „Luminor“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą, neturėdamas pagrindo išeiti už ieškinio ribų, teismas dėl asmenine nuosavybe įgyto P. B. turto nenusprendžia.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui L. K. išduoti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą/įstatymą teisės liudijimus į P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, taip pat išduoti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį P. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo, pritaikytos Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1180-896/2021.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už dubliką / tripliką, apskaičiuojamas pagal 1,5 dydžio koeficientą. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).
Ieškovė reiškė turtinį reikalavimą dėl turto, kurio ½ dalies vertė yra 82350,50 Eur, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir bendrąja daline nuosavybe pripažinus dviejose sąskaitose esančias lėšas, kurių ½ yra 16750,95 Eur, laikoma, kad ieškinys buvo patenkintas 20,34 proc.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 4 230 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250 Eur susipažinimas su pateiktais dokumentais ir jų teisinis įvertinimas, 100 Eur raštas notarui dėl paveldėjimo bylos sustabdymo, 1 200 Eur ieškinio rengimas, 100 Eur atsiliepimo analizė ir aptarimas su G. B., 600 Eur pasiruošimas posėdžiams (6 kartai po 100 Eur), 480 Eur kelionė iš (duomenys neskelbtini) į Kauną ir atgal (6 kartai po 80 Eur), 1 500 Eur atstovavimas teisme (6 kartai po 250 Eur).
Ieškovė byloje teikė šiuos procesinius dokumentus: 2021 m. gegužės 13 d. ieškinį, už kurio parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 4324,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymą atidėti teismo posėdį (172,99 Eur); 2021 m. lapkričio 12 d. prašymą ginčą perduoti teisminei mediacijai (172,99 Eur); 2021 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl teisminės mediacijos posėdžio atidėjimo (172,99 Eur); 2021 m. sausio 4 d. prašymą atidėti teismo posėdį (172,99 Eur); 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (172,99 Eur). Kauno apygardos teisme įvyko teismo posėdžiai: 2021 m. lapkričio 12 d. ((156,64 Eur (156,64 Eur x 1 val.)), 2022 m. gegužės 6 d. (( 83,97Eur (167,93 Eur x 0,5 val.)), 2022 m. liepos 7 d. (864,95 Eur (172,99 Eur x 5 val.)), 2022 m. rugsėjo 14 d. (518,97 Eur (172,99 Eur x 3 val.)), 2022 m. rugsėjo 19 d. ((172,99 Eur (172,99 Eur x 1 val.)), iš viso pagal Rekomendacijas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose 1 797,52 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 6 987,22 Eur.
Atsakovė D. M. pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 iki 2022 m. kovo 16 d. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1 699,14 Eur, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų parengimas, prašymo atidėti teismo posėdį parengimas, susipažinimas su teismo nutartimi dėl posėdžio atidėjimo ir kitos datos paskyrimo, informavimo apie pasikeitusią posėdžio datą, pasirengimas atstovauti teisme, kelionė į teismą, pasirengimas atstovauti teisme. Atsakovai D. M., A. B., V. T. ir V. B. pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti 8 818,47 Eur su PVM. Viso atsakovai prašo priteisti 10 517,61 Eur. Atsakovai byloje teikė sekančius procesinius dokumentus: prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, atsiliepimą į ieškinį, 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2022 m. gegužės 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2022 m. gegužės 19 d. prašymą dėl liudytojų apklausos, 2022 m. liepos 19 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, įvertinęs, kad šalys byloje pateikė po vieną pagrindinį procesinį dokumentą (ieškovė pateikė ieškinį, o atsakovai – priešieškinį), kad atsakovai pateikė 1 prašymu daugiau nei ieškovė, kad šalių atstovų sugaištas laikas dalyvaujant teismo posėdžiuose yra vienodas, kad ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos 4 230 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (6 987,22 Eur), o atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (10 517,61 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 6 987,22 Eur. Sumažinus atsakovams prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 6 987,22 Eur, laikytina, kad jos sumažintos 33,57 proc. (100-(66,43 proc. ((6987,22x100)/10517,61)). Atitinkamai, t. y. 33,57 proc. mažintinos atsakovės D. M. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iki 1 128,74 Eur nuo 1 699,14 Eur sumos, bei atsakovų D. M., A. B., V. T. ir V. B. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iki 5 858,11 Eur nuo 8 818,47 Eur sumos.
Ieškovės ieškinį patenkinus 20,34 proc., ieškovei iš atsakovų priteisiama 860,38 Eur ((4 230x20,34 proc.)/100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (kiekvienam atsakovui tenkanti suma sudaro po 215,10 Eur). Ieškovė, teikdama ieškinį, už ieškinį sumokėjo 711 Eur ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, likusios 749 Eur dalies už ieškinį sumokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas. Ieškovės ieškinį patenkinus 20,34 proc., ieškovei iš atsakovų priteisiama 304,69 Eur ((1498x20,34 proc.)/100 proc.) žyminis mokestis (kiekvienam atsakovui tenkanti suma sudaro po 76,17 Eur.). Kiekvienam atsakovui tenkanti suma sudaro po 291,27 Eur (215,10+76,17).
Atsakovei D. M. iš ieškovės priteisiama 899,15 Eur ((1 128,74x79,66 proc.)/100 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atsakovams D. M., A. B., V. T. ir V. B. iš ieškovės priteisiamos 4 666,57 Eur ((5 858,11x79,66 proc.)/100 proc.) bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiekvienam po 1 166,64 Eur. Iš viso atsakovei D. M. iš ieškovės priteisiama 2 065,79 Eur (899,15+1166,64).
Įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės atsakovei D. M. priteisiama 1 774,52 Eur (2 065,79-291,27) bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės atsakovams A. B., V. T. ir V. B. priteisiama kiekvienam po 875,37 Eur (1 166,64-291,27).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,06 Eur pašto išlaidų. Ieškovės ieškinys atmestas 79,66 proc., todėl iš ieškovės valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį lėšų, esančių Kredito unijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei lėšų, esančių banko „Luminor“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui L. K. išduoti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą/įstatymą teisės liudijimus į P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, taip pat išduoti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1180-896/2021.
Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 774,52 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875,37 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 875,37 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875,37 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 749 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį ir 8 Eur (aštuonis eurus) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, pašto išlaidų įmokos kodas - 5662.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Tomas Romeika