KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Kveragai,

atsakovo atstovei advokatei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės Aušros Meliukštienės ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo57 921,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 1–10).

Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. Meliukštienė. Nurodo, kad 2017 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismas nutartimi, kuri palikta galioti 2017 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavus, kad įmonės buvę valdymo organai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonėje nebuvo tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies, 1, 5 punktai), nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Esant aukščiau nurodytinai ir teismų konstatuotai aplinkybei, bankroto administratorė buvusių bendrovės valdymo organų, t. y. direktoriaus A. B., veikusio 2006 m. gruodžio 27 d. – 2008 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu ir likvidatoriaus K. G., veikusio nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu inicijavo teisminį ginčą dėl žalos atlyginimo 59 671,55 Eur sumai, kurią sudarė Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. sausio 11 d. nutartimis patvirtintų ir bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškinį tenkino iš dalies – ex officio pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2008 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo K. G. paskirtas likvidatoriumi, nuspręsta įmonę likviduoti; priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei 1 749,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. B. ir K. G. 59 671, 55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria pakeitė Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartį motyvavo tuo, kad įmonė buvo nemoki jau 2005 metais, t. y. iki K. G. paskyrimo įmonės likvidatoriumi, A. B. pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nevykdė pareigos išsaugoti ir perduoti likvidatoriui K. G. įmonės turtą ir dokumentus ir būtent šiais veiksmais atsakovas A. B. padarė žalą įmonei, kurios dydis yra kreditorės UAB „LRF Juridyska Byran“ nuo 2007 m. sausio 31 d. iki K. G. paskyrimo įmonės likvidatoriumi, susidariusio ir patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo faktą, kad 2006 m. sausio mėnesio įmonės finansinę padėtį privalėjo žinoti ir vertinti būtent tuo metu vadovo pareigas ėjęs R. B. Nurodo, kad R. B. buvo bendrovės akcininkas ir nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. buvo bendrovės vadovas. Į minėtos bylos nagrinėjimą R. B. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. R. B. galutinės 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė, todėl nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pareikštų ir Kauno apygardos teismo nutarčių pagrindu patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų struktūra bei juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai rodo, kad įmonės pradelsti kreditoriniai reikalavimai pradėjo formuotis jau nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Bendra patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje sudaro 59 671,55 Eur. Kadangi iš A. B. priteista 1 749,77 Eur, už likusios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų pradelstos sumos (57,921,78 Eur), susiformavusios 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, atsiradimą yra atsakingas R. B., nes ši žala kreditoriams atsirado būtent jo vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Nurodo, kad, remiantis vienintelio VĮ Registrų centrui pateikto UAB (duomenys neskelbtini) balanso už 2005 metus duomenimis, 2005 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 338 803 Lt: ilgalaikis turtas – 227 709 Lt, trumpalaikis turtas – 1 111 094 Lt, tame tarpe pinigai ir pinigų ekvivalentai – 143 186 Lt; įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 163 987 Lt: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 35 004 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 128 983 Lt. Taigi, šie faktiniai duomenys liudija, kad jau 2005 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo sunki, dėl ko remiantis šio balanso duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki jau 2005 metais. Be to, remiantis iš 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento perimtų įmonės buhalterinių registrų duomenimis, 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonės ilgalaikis turtas sudarė 1 091 468,10 Eur, tačiau dėl UAB (duomenys neskelbtini) aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos ir jos registrų neturėjimo už 2006 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. balandžio 5 d. laikotarpį nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis iš įmonės dingo visas bendrovės turėtas turtas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratorei iškėlus UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir kurį realizavus įstatymo nustatyta tvarka, būtų buvusi galimybė visiškai patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo momentui UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio viešuosiuose registruose registruoto turto bei lėšų įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose. R. B. neteisėti veiksmai yra tai, jog, konstatavus, kad įmonė buvo nemoki 2005 m. gruodžio 31 d., įmonės finansinę situaciją žinojo tuo metu bendrovės vadovo pareigas ėjęs R. B. Daro išvadą, kad būtent šiuo momentu atsakovui kilo pareiga inicijuoti ir pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), o šios pareigos neįvykdžius, teigtina, kad atsakovas R. B. atliko priešingus teisei veiksmus, nes veikė nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai ir priešingai bendrovės kreditorių interesų apsaugos pagrindui. Atsakovo R. B. kaltė yra preziumuojama. 57 921,78 Eur žalą sudaro pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams atsiradę 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais. Nurodo, kad žala bendrovės kreditoriams atsirado dėl atsakovo delsimo laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei savalaikio ir rūpestingo priemonių nesiėmimo išsaugoti bendrovės turtą, kurio vertė 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 338 803 Lt, pasekmė.

Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 21–32). Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas su A. B. palaikė draugiškus santykius nuo 1986 metų. Jie susipažino tuo metu, kai atsakovas profesionaliai žaidė (duomenys neskelbtini) komandoje (duomenys neskelbtini), o A. B., turėjęs maisto prekių verslą, (duomenys neskelbtini) komandą (duomenys neskelbtini) remdavo finansiškai. A. B. finansiškai rėmė ir (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 1992 iki 2004 metų A. B. buvo dingęs ir atsakovas apie jį nieko nežinojo bei jo nematė. 1998 metais atsakovas tapo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) prezidentu. 2004 metais pas atsakovą atvyko A. B., kuris papasakojo, kad jis su savo draugu V. P. (kuris vėliau bendrovėje buvo įdarbintas vadybininku) visą šį laikotarpį sėdėjo kalėjime (duomenys neskelbtini) (jo paties teigimu, dėl (duomenys neskelbtini)). Atlikęs bausmę ir grįžęs į Lietuvą bei sužinojęs, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) prezidentas, A. B. prisipažino atsakovui, kad jam kilo idėja įsteigti įmonę, kuri užsiimtų (duomenys neskelbtini) įrengimu. Pažymi, kad A. B. draugas ir tėvų namo kaimynas A. P. turėjo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė panašia veikla. Tačiau dėl savo praeities ir prastos reputacijos A. B. sakė suvokiantis, kad niekas gali nenorėti su juo bendradarbiauti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi gerų pažinčių (duomenys neskelbtini) srityje, yra žinomas ir gerbiamas asmuo, paprašė jo tapti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir trumpam laikotarpiui (kol bus gauti pirmieji užsakymai ir įmonė įgaus pasitikėjimą) tapti formaliu įmonės vadovu. A. B. užtikrino atsakovą, kad visus darbus dirbs ir sprendimus priims jis pats, o atsakovui tiesiog reikės kartas nuo karto pasirašyti A. B. nurodytus dokumentus. A. B. užtikrino atsakovą, kad dėl to jis nenukentės. Atsižvelgęs į gerus santykius su senu pažįstamu, neįtardamas nieko blogo bei norėdamas atsidėkoti A. B. už jo teiktą ilgalaikę paramą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), atsakovas nusprendė A. B. padėti ir sutiko tapti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku bei formaliu vadovu. 2005 m. rugpjūčio 24 d. – 2006 m. gruodžio 27 d., kada atsakovas oficialiai buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, atsakovas ėjo prezidento pareigas (duomenys neskelbtini), į kurią kiekvieną dieną iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) kartu su kolega G. K. atsakovo automobiliu kasdien vykdavo į darbą. Nors atsakovas ir buvo įregistruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau iš tiesų niekada įmonėje nedirbo, net nevykdavo į šį darbą, nesirūpino kasdienine įmonės veikla, jos nekontroliavo, nederindavo jokių sutarčių su klientais ar partneriais, neduodavo nurodymų darbuotojams, net nepažinojo bendrovės darbuotojų, jų nesamdė bei negaudavo darbo užmokesčio. Tik atsakovo atstovei išreikalavus informaciją iš Sodros, atsakovas sužinojo, kad oficialiai Sodros registruose yra nurodyta, jog bendrovė jam mokėjo darbo užmokestį. Tačiau atsakovas pažymi, kad šis darbo užmokestis iš tiesų jam niekada nebuvo mokamas. Atsakovo nuomone, jį pasiimdavo A. B. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusios Kauno mieste, reikalus, sutartis, sandorius, verslo strategiją ir visa kita derindavo A. B., kuris taip pat duodavo nurodymus įmonės darbuotojams bei kitiems paslaugų tiekėjams, o, susitikęs su atsakovu, tik paduodavo pasirašyti jam dokumentus. Atsakovas pasirašydavo visus A. B. nurodytus dokumentus jų neskaitęs ir tiesiog pasitikėdamas A. B. Apie 2006 m. sausio mėnesį A. B. pasakė atsakovui, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi labai daug užsakymų ir nespėja visų jų įvykdyti, todėl būtina plėsti verslą (priimti daugiau darbuotojų, nusipirkti daugiau inventoriaus ir kt.), o tam reikalinga paskola, kurią, praplėtus verslą, bus galimybės iškart grąžinti. Todėl A. B. paprašė atsakovo dar kartą pasinaudoti savo pažintimis ir jį „suvesti“ su kokiu geru pažįstamu, kuris sutiktų investuoti į bendrovę bei suteiktų jai paskolą. Atsakovas, neįtardamas nieko blogo ir tikėdamas, kad bendrovės padėtis išties puiki, sutiko padėti A. B. ir supažindino jį su geru pažįstamu K. G., kuris, kaip vėliau sužinojo atsakovas, susitarė su A. B. ir suteikė bendrovei apie 627 000 Eur paskolą. A. B. pasakius, kad bendrovė turi daug užsakymų, veikla plečiama, finansinė padėtis puiki, atsakovas jam pasakė nebenorintis būti formaliu bendrovės vadovu ir pasiūlė A. B. oficialiai perimti bendrovės vadovo pareigas, motyvuodamas aplinkybe „jei tu vadovauji, tai ir vadovauk“. A. B. sutikus, šalių sutarimu atsakovas buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, o A. B. oficialiai pradėjo eiti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Po kurio laiko atsakovas iš K. G. sužinojo, kad jam paskolos niekas negrąžina, o UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki. Tik po to atsakovas pradėjo suprasti tam tikrus keistus sutapimus: po K. G. paskolos suteikimo akivaizdžiai pagerėjo A. B. ir V. P. padėtis. Šiuo metu atsakovas galvoja, kad A. B., pasinaudodamas atsakovu, iš tiesų UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimu siekė neteisėto pasipelnymo. Mano, kad A. B. sąmoningai viską siekė daryti kitų asmenų vardais, kad vėliau lengvai galėtų vengti bet kokios atsakomybės. Daro išvadą, kad būtent dėl šios priežasties tyčia ir nebuvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, bankroto administratorei nebuvo perduoti dokumentai, atsakovas ir K. G. liko apgauti, o su kreditoriais nebuvo atsiskaityta. Pažymi, kad vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų A. T. nurodė, kad bendrovės vardu bei interesais sutartys, darbai, strateginiai sprendimai ir kt. nuolatos buvo priimami ir derinami bei nurodymai visada buvo gaunami ne iš atsakovo, o būtent iš tikrojo vadovo A. B. Pastebi, kad civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ne dėl visų buvusių bendrovės vadovų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nevykdymo, o konkrečiai analizavo tik A. B. ir K. G. veiksmus, kadangi būtent jų vadovavimo laikotarpiu nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje niekur nebuvo analizuojama ar įrodinėjama, kad būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo sąmoningai vedama prie bankroto, kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar, kad atsakovo valdymo laikotarpiu nebuvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, nebuvo analizuojamas sudarytų sandorių naudingumas ir kt. Nurodo, kad atsakovo formaliojo vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą: vykdydavo atsiskaitymus su kreditoriais, tinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos registrus. Pažymi, kad bylose dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovas nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu. Todėl tyčinio bankroto byloje priimtas teismų nutartis naudoti kaip motyvą ir vertinti kaip turinčias prejudicinę galią šioje byloje nėra pagrindo. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo bendrovei vadovavimo laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo nenaudingi bendrovei, ar, kad atsakovas juos sudarė pažeisdamas fiduciarines pareigas ar kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad bendrovė buvo įkurta ir pradėjo veikti 2005 m. rugpjūčio 24 d., todėl normalu, kad, tik pradėjus bendrovei veikti, ji kurį laiką negauna pakankamai pelno ar/ir dirba nuostolingai, todėl nelogiška teigti, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki dar 2005 metais. Aplinkybė, kad visi bendrovės sandoriai, iš kurių kilo neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, buvo sudaryti atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, dar nereiškia, kad atsakovas turi asmeniškai atsakyti už kiekvieną likusį neįvykdytą kreditorinį įsipareigojimą. Po to, kai atsakovas atsistatydino iš bendrovės vadovo pareigų, bendrovė dar veikė apie 10 metų, todėl nelogiška teigti, kad už kreditorinius įsipareigojimus, kurie liko neįvykdyti per kitų vadovų vadovavimo laikotarpį, turi atsakyti atsakovas. Atsakovui neaišku, kodėl ieškovė remiasi civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo bandoma prisiteisti žalos atlyginimą iš A. B. ir K. G., kaip pagrindu prisiteisti žalą iš atsakovo. Tai, kad minimoje byloje buvo prieita išvados, jog bendrovė buvo nemoki jau 2005 m. gruodžio 31 d. ir bendrovės finansinę padėtį turėjo žinoti tuo metu vadovo pareigas ėjęs atsakovas, nereiškia, kad yra konstatuota atsakovo kaltė dėl bendrovės privedimo prie nemokumo. Pažymi, kad sandorių sudarymo metu (2005 m. gruodžio 31 d.) bendrovė turėjo turto už 1 338 803 Eur, o 2007 metais, kada atsakovas jau nebuvo bendrovės vadovu, bendrovė dar turėjo turto, kurio vertė buvo ne mažesnė negu 4 344,30 Eur. Taigi atsakovo vadovavimo bendrovei metu bendrovė objektyviai buvo pajėgi prisiimti ir įvykdyti įsipareigojimus, o aplinkybė, kad sudaryti sandoriai buvo nenaudingi bendrovei arba, kad sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant fiduciarines pareigas, nebuvo ir nėra įrodyta. Pažymi, kad, kai bendrovei vadovavo A. B. ir/ar K. G., iš bendrovės dingo 2006 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MLS06/3-29 pagrindu įsigyta specialios paskirties šaldymo įranga už 1 128 232 Eur sumą. Jei bendrovės buhalterinė apskaita būtų buvusi tvarkoma tinkamai, jei kiti vadovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jei įmonės dokumentai būtų buvę tinkamai tvarkomi ir saugomi, tai turimi kreditoriniai įsipareigojimai galėjo būtų patenkinti vien iš bendrovės turėto itin vertingo turto (šaldymo įrangos). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnėse bylose atsakovas nebuvo dalyvaujančiu asmeniu ir nebuvo pripažinta, kad jis pažeidė vadovo pareigas bendrovės atžvilgiu, o ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą kreditoriams remiantis vien tuo faktu, kad sandoriai buvo sudaryti atsakovo bendrovei vadovavimo metu. Atsakovas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam nebuvo žinoma apie Lietuvoje vykusius bylinėjimosi procesus, taip pat aplinkybė, kad bylose dėl žalos atlyginimo jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Kaip paaiškėjo, procesinius dokumentus, siųstus adresu (duomenys neskelbtini), kelis kartus priėmė atsakovo motina, kuri jų atsakovui neperdavė. Iš kitų bendrovės vadovų atsakovui buvo žinoma tik apie Kauno apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau atsakovui nesukūrė jokių pareigų. Apie tai, kad minimas teismo sprendimas buvo apskųstas ir bylinėjimosi procesai vyko toliau, atsakovas nebuvo informuotas. Taigi, atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo nedalyvavo jokia forma, kadangi apie jas paprasčiausiai nežinojo. Todėl byloje priimtas sprendimas negali būti laikomas turinčiu prejudicinę galią.

Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo nepateikė.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais (2 t., b. l. 72–85). Dublike nurodo, jog nesutinka, kad R. B. buvo tik formalus bendrovės vadovas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad šioje civilinėje byloje pateikti įsiteisėję 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įrodantys faktą, kad šiose civilinėse bylose jau yra išspręstos visos aplinkybės, susijusios su A. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu ir jo padarytos žalos apimtimi įmonės kreditorių atžvilgiu, priteisiant iš A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą BUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Šie prejudiciniai faktai rodo, kad A. B. įmonei faktiškai vadovavo tik 2006 m. gruodžio 27 d. – 2008 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu, dėl ko privalo atsakyti būtent už tą žalą, kuri atsirado jo faktinio vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad savo atsiliepime į ieškinį atsakovas R. B. neneigia faktinės aplinkybės, jog visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jis pasirašinėdavo asmeniškai, nors juos, anot atsakovo, jam duodavo pasirašyti A. B. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad, pasirašydamas bendrovės sutartis ar kitus dokumentus, R. B., turėdamas verslininko patirties ir kaip pats nurodo visuomenėje gerbiamas, (duomenys neskelbtini) srityje žinomas asmuo, suprato galimas pasekmes ir prisiėmė visą su pasirašytais dokumentais susijusią riziką UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Tai reiškia, kad atsakovui pasirašant visus įmonės dokumentus, šis jo veiksmas patvirtina jo vadovavimo funkcijos vykdymą bendrovės atžvilgiu, o tai paneigia jo procesiniame dokumente keliamą prielaidą dėl atsakovo tariamai formalaus vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinių dokumentų, t. y. kasos knygos bei banko sąskaitų išrašų analizė rodo, kad atsakovas jo vadovavimo įmonei laikotarpiu gaudavo iš įmonės pinigines lėšas, taip pat atitinkamas pinigines lėšas įnešinėdavo į bendrovės kasą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos. Pažymi tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykusiame kreditorių susirinkime bankroto administratorė kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame pateikti informaciją apie bendrovės buvusių darbuotojų, įskaitant įmonės vadovą R. B., galimą piniginių lėšų iš įmonės kasos pasisavinimą ir panaudojimą ne įmonės interesais. Bankroto administratorė 2019 m. spalio 24 d. sušaukė įmonės kreditorių susirinkimą, pateikė išsamią informaciją (suvestinę) apie BUAB (duomenys neskelbtini) grynųjų piniginių lėšų judėjimą įmonės kasoje, iš kurios matyti, kad R. B. įnešinėdavo pinigines lėšas iš SEB banko į bendrovės kasą, jam buvo mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai, išmokamos piniginės lėšos ūkio išlaidoms, R. B. grąžindavo nepanaudotą avansą ūkio išlaidoms ir pan. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad R. B. jo vadovavimo įmonei laikotarpiu aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, spręsdavo klausimus, susijusius su piniginių lėšų srautų judėjimu, kas paneigia prielaidą, jog įmonėje jis neatliko jokių funkcijų ir vadovo pareigas ėjo tik formaliai. Faktinę aplinkybę, kad R. B. vadovavo įmonei ir netgi priiminėjo tokius galimai neteisėtus sprendimus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) pinigų išgryninimu kitoje įmonėje, pagrindžia šioje civilinėje byloje pateikto įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punktu fiksuoti liudytojos R. S., 2005 – 2006 metais dirbusios UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, parodymai 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu. Pažymi, kad R. B. kartu buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) vienas iš akcininkų, kuris 2008 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, K. G. paskyrimo likvidatoriumi ir tuometinio direktoriaus A. B. atleidimo. R. B., veikdamas kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, suprato savo vykdomos veiklos pobūdį ir prisiėmė visą su ja susijusią riziką. Dėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo kitoje darbovietėje, pažymi, jog Darbo kodekso normos bei kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, nedraudžia asmeniui užsiimti tam tikra veikla ir dirbti keliose darbovietėse. Atsiliepdama į atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas nebuvo pripažintas kaltu dėl bendrovės tyčinio bankroto, nebuvo įtrauktas šios bylos šalimi ar byloje dalyvaujančiu asmeniu, pažymi, kad ieškinys šioje civilinėje byloje atsakovo R. B. atžvilgiu dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, tačiau CK 6.246–6.249 straipsnių pagrindu, bendrovės vadovui savalaikiai nepateikus ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko bendrovės kreditoriai patyrė žalos. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, nepateikė jokių konkrečių ir priešingų rašytinių įrodymų, patvirtinančių bendrovės gerą finansinę padėtį. Pažymi, kad kreditoriniai reikalavimai 57 921,78 Eur sumai, atsirado 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu R. B. būtų savalaikiai inicijavęs bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini) ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, šie kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto vertės. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodoma aplinkybe, kad po jo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų, bendrovė veikė dar apie 10 metų, ir kad už kreditorinius įsipareigojimus, kurie liko neįvykdyti per kitų vadovų vadovavimo laikotarpį, neturi atsakyti atsakovas. Nurodo, kad atsakovui, kaip akcininkui, buvo žinoma, jog bendrovė nuo 2008 m. liepos 21 d. buvo likviduojama, likvidatoriumi paskirtas K. G. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais dėl tinkamo buhalterinės apskaitos registrų tvarkymo ginčo laikotarpiu. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(21.26)-89-2763 patvirtina faktą, jog pagal bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. spalio 31 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, mokesčių administratorius iš dalies negalėjo nustatyti, ar bendrovė teisingai deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM. Tai reiškia, kad atsakovas taipogi tinkamai nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu, t. y. tinkamai nevykdė jo, kaip vadovo, kompetencijai priskirtas pareigas. Nesutinka su atsakovu, kad jis nebuvo informuotas apie civilinę bylą, kurioje jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais (2 t., b. l. 118–133). Nurodo, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti ieškinyje ir pakartoti dublike, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, tačiau taip pat nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kad atsakovas buvo tik formalus bendrovės vadovas, ieškovė nepaneigė. O tai patvirtina buvusio bendrovės akcininko A. T. ((duomenys neskelbtini) piliečio) raštas, kad atsakovas buvo tik A. B. marionetė, parodomasis vadovas, o visus sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, strateginius verslo sprendimus ir kt. visada priimdavo A. B. Nurodo, kad atsakovas niekada neneigė fakto, jog jis net neskaitęs pasirašinėjo su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kuriuos jam pasirašyti liepdavo ir paduodavo A. B., tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog tokiu atveju asmuo negali būti tik formaliuoju vadovu. Aplinkybė, jog atsakovas buvo bendrovės akcininkas ir ant kai kurių dokumentų vis dar galimai matyti jo parašai, nereiškia, kad tai galima traktuoti kaip vadovavimą bendrovei. Nesutinka, kad R. S. parodymai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini patikimais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes atsakovas nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu į minėtą bylą. Ji dirbo bendrovėje vyr. buhaltere, yra susijęs su A. B. asmuo. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį, jog ieškovės teikiami įrodymai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos turi būti vertinami itin kritiškai, nes A. B. parodymų davimų metu buvo suinteresuotas visų su bendrovės veikla susijusių bylų baigtimi, suinteresuotas dėl tyčinio bendrovės bankroto apkaltinti atsakovą, kad jam pačiam nekiltų atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad jei bendrovės įsteigimas būtų buvusi paties atsakovo idėja, jis tuo ir būtų užsiėmęs bei galėjo tuo užsiimti jau kur kas anksčiau, o ne tada, kai iš įkalinimo įstaigos į Lietuvą grįžo A. B. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis skyrė K. G. likvidatoriumi, kadangi dokumentus dėl likvidatoriaus paskyrimo pasirengė pats K. G. Atsakovas nesutinka, kad jis gavo darbo užmokestį, pinigines lėšas. Pripažįsta tik tai, kad apie 2006 m. balandžio 12 d. jam buvo atliktas pavedimas iš bendrovės 174,65 Lt sumai už tai, jog jis kartu su A. B. vyko į (duomenys neskelbtini) pas bendrovės akcininką A. T. bei ten vertėjavo, nes A. B. nemokėjo anglų kalbos. Nesutinka, kad teisės normos nedraudė pilnu etatu dirbti dviejose darbovietėse. Nurodo, kad atsakovui, kaip formaliajam vadovui, nebuvo žinoma reali bendrovės finansinė padėtis bei sudaromi sandoriai, todėl atsakovas negali būti pripažintas pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo laiku, kadangi tokios pareigos jis, kaip formalus vadovas, neturėjo. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad faktiniai bendrovės vadovai A. B. ir K. G. visus bendrovės valdymo procesus atlieka tinkamai, t. y. tinkamai sudarinėja sandorius, tinkamai atsiskaito su kreditoriais, rūpinasi bendrovės turtu bei pelninga veikla ir kt. Ieškovė neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas nebuvo informuotas apie vyksiančius bylinėjimosi procesus, jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo pozicijos, teikti įrodymus ir paaiškinimus, tai reiškia, kad buvo pažeisti civilinio proceso principai: rungimosi, teisės būti išklausytam, šalių lygybės ir kt. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje, dublike išdėstytas aplinkybes. Atstovas papildomai paaiškino, kad R. B. į ankstesnes bylas atsakovu netraukė, nes administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kuriuos teisminių procesų metų gavo iš VMI. Atsakovas dokumentų neperdavė A. B. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu dingo turtas, nes jis neperduotas A. B. Atsakovas, žinodamas tikrąją bendrovės padėtį, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuostoliai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu. Aplinkybės dėl formalaus vadovavimo bendrovei išgalvotos.

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime, triplike išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovo išsilavinimas aukštasis (duomenys neskelbtini), baigė tuometinį (duomenys neskelbtini). Atsakovas žinojo, kad K. G. suteikė paskolą, nes paskolos sutartį turėjo pasirašyti vadovas. Kai paskola buvo suteikta, veikla plėtėsi, R. B. paprašė, kad bendrovei vadovautų A. B. Kad K. G. paskola negrąžinta, sužinojo vėliau. R. B. teigia, kad darbo užmokesčio negavo ir jo neprašė. Pripažįsta, kad yra gavęs 174 Lt, kai vyko su A. B., jam padėjo vertėjaujant. Net jei 2005 m. pabaigoje ir buvo sunki padėtis, nereiškia, kad įmonė toliau neveiks, nes dar tik pradžia įmonės veiklos. Kadangi R. B. buvo tik formalus vadovas, jis neturėjo dokumentų, t. y. neturėjo ką perduoti. R. S. kitoje byloje teigė, jog dokumentai buvo bendrovės biure ir juos perdavė A. B. Ar bendrovės steigėjas buvo R. B., negali pasakyti, tačiau akcininku buvo nuo bendrovės įsteigimo. Kiek pinigų investavo, negali pasakyti. Teigia, kad veiklos pradžia buvo Kaune, nes Kaune buvo biuras. Nuo kada bendrovė buvo nemoki, atsakovas nežinojo, nes jis net nežino, kada įmonė būna nemoki, nes nemokumas yra teisinė kategorija. Atstovė žino, kad dėl paskolos sudarymo atsakovas A. B. suvedė su K. G. Atsakovas dėl paskolos sąlygų nesiderėjo, tik pasirašė sutartį.

        Trečiasis asmuo teismo posėdyje, apie kurį informuotas įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo.

        Liudytojas K. G. parodė, kad su R. B. pažįstamas keliasdešimt metų, nuo tada, kai kartu žaidė (duomenys neskelbtini). A. B. matęs keletą kartų. R. B., būdamas (duomenys neskelbtini) prezidentu (duomenys neskelbtini) užmezgė ryšius su (duomenys neskelbtini) piliečiu, nusprendė, kad gali bendradarbiauti, užsidirbti pinigų. R. B. surado įmonę, gaminančią bortus, produkciją siuntė (duomenys neskelbtini) į užsienį. R. B. sugalvojo, kad reikia įkurti savo įmonę. Jis su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir A. P. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendrovei panaudos teise perdavė šaldymo įrangą. R. B. jam viską papasakojo, įvardijo, kad šaldymo įranga priklauso bendrovei, paprašė paskolinti 627 000 Lt. Jis paskolino pinigus keliems mėnesiams, klausinėjo, kaip sekasi, R. B. sakė, kad viskas gerai, žadėjo grąžinti skolą. Tačiau vėliau prašomas grąžinti pinigus, pareiškė, kad ne jis vadovas, direktorius A. B. Suprato, kad pinigų niekas jam negrąžins. Jei būtų žinojęs, kad įmonė susijusi su A. B., pinigų nebūtų skolinęs. Po kiek tai laiko R. B. jam pasiūlė perimti vadovavimą įmonei. Jis sutiko būti likvidatoriumi. Vos tapus likvidatoriumi, R. B. suorganizavo susitikimą su A. B., kuris pasakė, kad kasoje yra 600 000 Lt grynųjų pinigų. Buvo paruoštas pasirašyti lapelis, kad perima kasą, tačiau jis nepasirašė, nes nebuvo perduodami dokumentai. Dar R. B. esant vadovu, VMI atliko patikrinimą. R. B. jai perdavė dokumentus ir išėjo iš darbo. R. B. baigė (duomenys neskelbtini), buvo aktyvus politikas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės narys, finansinius reikalus suprato. R. B. (duomenys neskelbtini) atlyginimo negavo, bendrovė buvo jam vienintelis pajamų šaltinis. Visi susitikimai vyko Vilniuje arba namuose (duomenys neskelbtini). Įmonė turėjo vienintelį projektą. Gavęs pinigus, R. B. nusipirko mašiną, sklypus tėvų vardu. Jis bendravo ir su (duomenys neskelbtini) piliečiu, kuris paaiškino, kad buvo davęs naudotis šaldymo įrangą, kad ją išvežė į (duomenys neskelbtini), kurioje vyko (duomenys neskelbtini), o paskui išsivežė.

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovės vadovu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. buvo R. B., nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B., nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės likvidatoriumi buvo K. G., bendrovė nuo įsteigimo iki 2006 m. gruodžio 27 d. registruota (duomenys neskelbtini), po to buveinės adresas nurodytas Kaune (1 t., b. l. 83–85). Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. Meliukštienė (1 t., b. l. 13–14). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 16 d. 2016 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 7 601,71 Eur; UAB „Omnitel“ 754,88 Eur; TEO LT, AB 1 203,06 Eur; UAB „Balthana“ 3 573,04 Eur (1 t., b. l. 86). 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas UAB „Stiklitos projektai“ 44 789,09 Eur finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 87), 2017 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintas „LRF Juridiška Byran“ 1 749,77 Eur finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 88), 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintas D. G. 3 573,04 Eur reikalavimas išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Balthana (1 t., b. l. 90). 

        2017 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 15–20). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis palikta galioti (1 t., b. l. 21–25).

        2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2008 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo K. G. paskirtas likvidatoriumi, nuspręsta įmonę likviduoti; priteisė iš A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas valstybei (1 t., b. l. 26–46).

        Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį – priteisė BUAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. B. ir K. G. 59 671,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei (1 t., b. l. 47–61). 

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs K. G. kasacinį skundą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (1 t., b. l. 62–78).

        Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą – priteisė iš A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė (1 t., b. l. 79–82).

        2019 m. rugsėjo 18 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reiškiamu atsakovui R. B., kaip buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, dėl 57 921,78 Eur žalos atlyginimo. Ieškinį reiškia ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, CK 6.245–6.249 straipsnių pagrindu.

                Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; kt.).  

        Dėl neteisėtų veiksmų

        Nagrinėjamu atveju prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo ieškovė remiasi jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas pagal vienintelio viešajam registrui pateikto 2005 metų balanso duomenis nustatęs, kad įmonė turėjo turto už 387 744,14 Eur (1 338 803 Lt), kurį sudarė ilgalaikis turtas, kurio vertė 227 709 Lt, trumpalaikis turtas, kurio vertė 321 795,06 Eur (1 111 094 Lt), o įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 137,86 Eur (35 004 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 326 976,07 Eur (1 128 983 Lt), konstatavo, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą buvo nemoki jau 2005 metais. Teismas pripažinęs, kad įmonė nemoki buvo jau 2005 m. pabaigoje, konstatavo, kad būtent tuo metu buvęs vadovas R. B. turėjo pareigą įvertinti įmonės finansinę būklę (nors įmonė buvo nemoki, 2006 m. sausio 11 d. su K. G. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė iš K. G. pasiskolino 627 000 Lt (181 591,75 Eur), duomenų apie paskolos grąžinimo faktą nėra).

        Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas R. B. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjusi, byloje dalyvavęs kaip trečiasis asmuo R. B. CPK nustatytais terminais ir tvarka jos neapskundė kasacinės instancijos teismui, todėl sutiktina su ieškove, kad nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią atsakovo R. B. atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog nurodytose bylose nustatytomis aplinkybėmis remtis negalima, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie minėtą Kauno apygardos teismo bylą, jos nagrinėjimą apeliacine ir kasacine tvarka, nes, kaip nurodo atsakovas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo įteikti jo motinai, kuri jam apie bylą nepranešė, toks įteikimas, pasak atsakovo, laikytinas netinkamu.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. B. paskutinę gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12). Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 5 d. teiktame prašyme dėl termino pratęsimo R. B. atstovės nurodomas būtent šis minėtas atsakovo adresas (2 t., b. l. 18–19), nors, kaip nurodo atsakovas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35–40). Atsakovas pats pripažįsta, kad jam siųstus dokumentus priėmė motina. Taigi atsakovas yra tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą (CPK 122 straipsnis, 123 straipsnio 3 dalis).

                Nagrinėjamu atveju tiek minėtoje byloje konstatuotos aplinkybės, tiek kiti į šią bylą pateikti įrodymai (finansinės atskaitomybės teikimas, pateikta direktoriaus R. B. (1 t., b. l. 135), 2005 m. balanso duomenys (1 t., b. l. 136–137), pelno (nuostolių) ataskaita (1 t., b. l. 138), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (1 t., b. l. 139–144), aiškinamasis raštas prie metinės ataskaitos, iš kurio matyti, kad bendrovė buvo įsigijusi papildomai akcijų, ir neapmokėjusi už jas 442 350 Lt (1 t., b. l. 145–152), ilgalaikio turto sąrašas (1 t., b. l. 153–154)) patvirtina, jog jau 2005 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki. Byloje nustatyta, kad nuo 2006 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas išrašu, įmonės piniginių srautų judėjimas vyko tik iki 2006 metų liepos mėnesio (galutinis sąskaitos likutis 0,59 Eur) (1 t., b. l. 155–187–189).

        VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre jau nuo 2007 m. kovo 8 d. įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) areštai (1 t., b. l. 15). Bylos duomenys patvirtina faktą, kad bankroto bylos iškėlimo momentui UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio viešuosiuose registruose registruoto turto bei lėšų įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose (1 t., b. l. 190.

        Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Veiksmų neteisėtumas taikant vadovui civilinę atsakomybę pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo, bet ir fiduciarinių pareigų – veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, pažeidimu. Prastėjant įmonės finansinei padėčiai, įmonei turint daug skolinių įsipareigojimų, vadovo fiduciarinė pareiga yra ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

                Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatytos dėl bendrovės nemokumo momento aplinkybės nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti 2005 m. gruodžio 31 d. buvus bendrovės gerą finansinę padėtį, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini) buvimą. Žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) prastą finansinę padėtį atsakovas privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. balandžio 20 d. nutartimis bendrai 57 921,78 Eur sumai, atsirado 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, t. y. būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu (kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus – nuo 2006 metų IV ketvirčio (patvirtintas finansinis reikalavimas 7 601,71 Eur), kreditorių UAB „Omnitel“ ir TEO LT, AB – nuo 2006 m. balandžio mėnesio (patvirtintas finansinis reikalavimas UAB „Omnitel“ 754,88 Eur, TEO LT, AB 1 203,06 Eur), kreditorės UAB „Balthana“ – nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. (patvirtintas finansinis reikalavimas 3 573,04 Eur), kreditorės UAB „Stiklitos projektai“ – nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. (patvirtintas finansinis reikalavimas – 44 789,09 Eur). Skolų dydžiai nuo jų atsiradimo momento nepakito iki pat bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė jau nuo 2006 metų pabaigos. Jeigu atsakovas R. B. būtų savalaikiai, t. y. nustačius įmonės nemokumą, per protingą terminą inicijavęs bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini) ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, šie kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad visi neįvykdyti sandoriai sudaryti jo vadovavimo laikotarpiu.

                Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities VMI 2007 m. rugsėjo 21 d. pranešimo apie atliktą bedrovės mokestinį tyrimą už 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. spalio 31 d. laikotarpį matyti, kad tyrimui buvo pateikti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, o pagal bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus minėto laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus iš dalies nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė teisingai deklaravo prekių įsigijimus iš ES valstybių narių bei ar teisingai deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM (2 t., b. l. 107, 108–109). Tai reiškia, kad atsakovas taipogi tinkamai nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu, t. y. tinkamai nevykdė jo, kaip vadovo, kompetencijai priskirtas pareigas. 

        Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo veiksmai dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo ir bendrovės turto, dokumentų neišsaugojimo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo yra laikytini neteisėtais.

        Atkreiptinas dėmesys ir į 2017 m. balandžio 26 d. Kauno VPK KP ENTV nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. G. pareiškimą, pateiktą teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. Nutarime, įvertinus surinktą medžiagą, konstatuota, kad buvusių vadovų R. B. ir A. B. veiksmuose galimai buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222, 223 straipsniuose, tačiau baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, nes suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

        Dėl bendrovei padarytos žalos

        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendroves valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią, sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49312012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23412013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). 

        Minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. balandžio 20 d. nutartimis bendrai 57 921,78 Eur sumai, atsirado 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, t. y. būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų dėl į 2005 m. balansą įrašyto turto dinamikos iki bankroto bylos iškėlimo, o kreditorių reikalavimai sudaro nedidelę dalį, lyginant ją su į vienintelį viešai sudarytą balansą įtraukto turto verte, teismas sprendžia, jog ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, susidariusių atsakovo vadovavimo metu, suma laikytina atsakovo R. B. veiksmais padaryta žala.

        Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

        Nagrinėju atveju konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, atsiradusių bendrovei vadovaujant atsakovui, sumos (CK 6.427 straipsnis). 

        Dėl kaltės

        Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti prezumpciją siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, t. y. atsakovas.

        Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, jog jis buvo tik formalus vadovas, o faktinis bendrovės vadovas buvo A. B. Tiek atsakovo atsiliepime, tiek triplike, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu aiškino, kad atsakovas su A. B. buvo pažįstamas nuo 1986 metų. 2004 metais pas atsakovą atvyko A. B., kuriam buvo kilusi idėja įsteigti bendrovę, užsiimančią (duomenys neskelbtini) įrengimu. Kadangi dėl savo praeities ir prastos reputacijos A. B. sakė suvokiantis, kad niekas gali nenorėti su juo bendradarbiauti, todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi gerų pažinčių (duomenys neskelbtini) srityje, yra žinomas ir gerbiamas asmuo, paprašė jo tapti būsimos bendrovės akcininku ir trumpam laikotarpiui (kol bus gauti pirmieji užsakymai ir bendrovė įgaus pasitikėjimą) tapti formaliu įmonės vadovu. Atsižvelgęs į gerus santykius su senu pažįstamu A. B., neįtardamas nieko blogo bei norėdamas atsidėkoti jam už teiktą ilgalaikę paramą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), atsakovas sutiko su pasiūlymu. Atsakovo teigimu, tuo metu, kai jis oficialiai buvo ieškovės vadovas, jis iš tiesų ėjo prezidento pareigas (duomenys neskelbtini), į kurią kiekvieną dieną važinėjo į darbą Vilniuje, o UAB (duomenys neskelbtini) Kaune niekada nedirbo, net nevykdavo į šį darbą, nesirūpino kasdienine įmonės veikla, jos nekontroliavo, nederindavo jokių sutarčių su klientais ar partneriais, neduodavo nurodymų darbuotojams, net nepažinojo bendrovės darbuotojų, jų nesamdė, negaudavo iš bendrovės darbo užmokesčio. Apie tai, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis sužinojo tik iš VSDFV pažymos. Savo teiginius grindžia akcininko A. T. atsakymu į atsakovo atstovės pateiktus klausimus, 2017 m. kovo 12 d. paaiškinimu dėl įmonės dokumentų, kuriame nurodyta, jog buvo tik formalus vadovas, dokumentų ir turto netvarkė (2 t., b. l. 41–42).

        Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Faktinis vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

        Iš tiesų R. B. nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. kovo 22 d. buvo (duomenys neskelbtini) prezidentu (2 t., b. l. 47–56), tačiau su kitais atsakovo teiginiais teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

        Ieškovės atstovas, nesutikdamas su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybe, jog bendrovė veikė Kaune, akcentavo, kad bendrovės buveinė Vilniuje, atsakovo atstovė negalėjo pasakyti, kur iš tiesų buvo ieškovės veiklos vieta, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė nuo įsteigimo iki 2006 m. gruodžio 27 d. registruota (duomenys neskelbtini), po to buveinės adresas nurodytas Kaune (1 t., b. l. 83–85, 135, 145), o aiškinamajame rašte prie 2005 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės nurodyta, kad bendrovės buveinė yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145). Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminė aplinkybė, patvirtinanti atsakovo teiginį, jog jis buvo tik formalus bendrovės vadovas. Nors atsakovo atstovė nesutinka su ieškove, kad darbo teisės normos leidžia dirbti keliose darbovietėse, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir (duomenys neskelbtini) prezidentu.

        Kad R. B. buvo mokamas atlyginimas, komandiruotpinigiai, avansas ūkio išlaidoms, jis iš sąskaitos grąžindavo pinigus bendrovei, matyti iš bendrovės sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 155–189), apie išmokėtą atlyginimą matyti iš VSDFV pažymos apie asmens socialinį draudimą (2 t., b. l. 57–66). Atsakovo teiginiai, jog tik iš šios pažymos sužinojo, kad jam buvo mokamas atlyginimas, atlyginimo jis negavo, niekuo nepagrįsti. Naivu tikėti, kad turintis darbo patirtį, aukštąjį išsilavinimą (ši aplinkybė išsiaiškinta teismo posėdžio metu), užimantis aukštas pareigas asmuo nesuprastų, jog įdarbintam asmeniui turi būti mokamas atlyginimas, įmokos VSDFV. Atsakovas, teigdamas, jog dirbo (duomenys neskelbtini), įrodymų apie (duomenys neskelbtini) gautą atlyginimą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo K. G. parodymus, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) jokio atlyginimo negavo, jo vienintelis pajamų šaltinis buvo iš UAB (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas, teigdamas, kad jam nebuvo pervedamas atlyginimas į sąskaitą, su tripliku pateikė banko sąskaitų išrašus, tačiau nepateikus banko lydraščio, neaišku, kokių banko sąskaitų ir ar visų, atsakovo turėtų sąskaitų, išrašai buvo pateikti.

                Atsakovas neginčija, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo bendrovės įsteigimo, iki 2006 m. gruodžio 27 d. (iki atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų) visuose bendrovės dokumentuose yra jo parašai. Teismas laiko visiškai nepagrįstu atsakovo tiek procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimus, kad atsakovas nesuprato, kas yra įmonės nemokumas, kad visus dokumentus ruošdavo A. B., o jis, tik kaip vadovas, dokumentų net neskaitęs, juos pasirašydavo. Sunku patikėti, kad atsakovas, užimantis aukštas pareigas (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nesuprastų galimų pasekmių ir prisiimtų visą su UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašytais dokumentais susijusią riziką (CK 1.5 straipsnis). Nors atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovas visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje, nesirūpino kasdienine įmonės veikla, jos nekontroliavo, nederindavo jokių sutarčių su klientais ar partneriais, neduodavo nurodymų darbuotojams ir pan., tačiau tuose pačiuose procesiniuose dokumentuose nurodoma ir tai, kad formaliojo jo vadovavimo laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, atsiskaitydavo su kreditoriais, tinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos registrus. O tai kaip tik patvirtina, kad atsakovas žinojo įmonės padėtį, ja domėjosi ir ją kontroliavo.

                Negalima sutikti su atsakovu, kad faktą, jog A. B. visada buvo tikrasis bendrovės vadovas, patvirtina tai, kad būtent vienintelis jis bendrovėje buvo įdarbintas iki 2016 m. gegužės 19 d., bendrovė veiklos nevykdė jau beveik dešimtmetį. Atkreiptinas dėmesys, kad, nesutinkant atlyginti žalą, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma priešingai, kad bendrovė dar apie dešimtmetį vykdė veiklą, todėl atsakovas neturėtų atlyginti žalos, atsiradusios vadovaujant bendrovei kitiems asmenims. Iš akcininkų 2008 m. liepos 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo tik R. B. ir tik jo balsais priimti nutarimai, protokolo matyti, kad nutarta bendrovę likviduoti, likvidatoriumi paskirtas K. G., A. B. atleistas iš vadovo pareigų (2 t., b. l. 103–104).

        Į bylą su tripliku pateiktas K. G. susirašinėjimas su R. B. 2017 metais, R. B. 2017 m. vasario 8 d. paaiškinimas įmonei, kad jo, kaip akcininko, sprendimu K. G. paskirtas likvidatoriumi, paskyrimo metu įmonė daugiau nei metus laiko nevykdė veiklos, jokio turto neturėjo.

        Atsakovo teigimu, A. B., kaip faktinis bendrovės vadovas, sudarinėjo sandorius. Kadangi bendrovės veiklai trūko pinigų, todėl atsakovas jį suvedė su K. G., su kuriuo A. B. toliau tarėsi dėl paskolos. Byloje nustatyta, kad K. G. iš savo sąskaitos 2016 m. sausio 23 d. į įmonės sąskaitą pervedė 627 000 Lt (1 t., b. l. 155–189). Tačiau K. G. šias aplinkybes nurodo priešingai, o būtent, kad pinigų paskolinti prašė R. B. ir kad jis buvo faktinis bendrovės vadovas. Nors atsakovo atstovė nesutiko, kad K. G. būtų apklausiamas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu, laikė jo parodymus nepatikimais, tačiau teismas nepatikimais laikyti šio liudytojo parodymų neturi pagrindo. Liudytojas parodymus davė prisiekęs sakyti tiesą, įspėtas už melagingų parodymų davimą. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose tiek ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėtose civilinėse bylose K. G. parodymai buvo nuoseklūs. Į bylą pateiktas 2018 m. sausio 29 d. Kauno AVPK KP ENTV 2-ojo skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame iš K. G. paaiškinimo cituojama, kad 2005 m. gruodį atvyko R. B., kuris prašė paskolinti pinigų įmonės veiklai. 2006 m. vasarą pradėjus reikalauti grąžinti kreditą, R. B. prašė palaukti, sakydamas, kad viskas klostosi puikiai, žadėdamas, kad kreditą grąžins. 2006 m. gale pasakė, kad įmonėje nedirba, pasiūlė kreiptis į direktorių A. B., kuris pradžioje žadėjo grąžinti kreditą, bet negrąžino. 2008 m. rugpjūčio mėnesį R. B. jam pasiūlė tapti įmonės likvidatoriumi. Jis sutiko. Jam nebuvo perduoti dokumentai ir turtas (2 t., b. l. 86–92, 93–94). Analogiškai jis parodė ir šios bylos nagrinėjimo metu, tyčinio bankroto, žalos atlyginimo byloje. Liudytojo tvirtinimu, bendrovės vadovas buvo būtent R. B., o su A. B. jis nebūtų turėjęs jokių reikalų.

                Minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. B. apklausos metu paaiškino, jog R. B. 2005 metais įsteigė įmonę, jo kvietimu pradėjo dirbti įmonėje padavimų direktoriumi ar projektų vadovu. Akcininkų sprendimu nuo 2006 m. gruodžio buvo paskirtas direktoriumi, nors faktiškai įmonei vadovavo R. B. ir K. G., kurie sprendė ūkinius finansinius reikalus. Jam pradedant vadovauti įmonei, įmonė turto ir piniginių lėšų nei kasoje, nei banko sąskaitoje neturėjo. Jį atleidžiant, visus dokumentus perdavė K. G. (2 t., b. l. 93–94).

        Parodymus, kad bendrovės vadovu iki 2006 m. pabaigos buvo R. B., o po to A. B., yra davusi bendrovėje dirbusi vyr. buhaltere R. S. ir tai užfiksuota 2017 m. balandžio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu).

        2020 m. sausio 10 d. su tripliku teismui pateiktas vieno iš bendrovės akcininkų A. T. atsakymas į atsakovo atstovės pateiktus klausimus, kuriuose jis nurodė, kad bendrovės vardu bei interesais sutartys, darbai, strateginiai sprendimai ir kt. buvo priimami ir derinami bei nurodymai gaunami iš A. B., o ne iš R. B., kas atsakovo teigimu, patvirtina faktą, kad ne jis, o A. B. buvo faktinis bendrovės vadovas. Tačiau teismas šių rašytinių paaiškinimų nelaiko patikimu įrodymu, nes nors ir pridėtas tapatybę patvirtinantis dokumentas, tačiau parašas nėra patvirtintas, todėl nėra galimybės įsitikinti jo tikrumu.         

        Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos.

        Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas visiškai. Tenkinant ieškinį dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir prašymas priteisti 5 procentų procesines palūkanas (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

        Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57 921,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 1 737,65 Eur žyminį mokestį ir 17,43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja         Virginija Lozoraitytė