Civilinė byla Nr. 2-91-835/2016

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04450-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.; 2.6.2.4.; 2.6.2.4.3.; 2.6.4.; 2.6.4.4.; 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.5.; 2.6.5.2.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.14.; 3.1.16.; 3.2.1.1.; 3.2.3.1.; 3.2.4.8.4.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.1.

                (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė,

sekretoriaujant Aistei Bautrimienei,

dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei,

atsakovui G. N., jo atstovui advokatui V. J.,

institucijos atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 25 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl G. N. kaltės, nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters K. N. gyvenamąją vietą su motina V. N., priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti atsakovo su dukra tokią bendravimo tvarką: G. N. pagal jo pasirinkimą 2-3 kartus per mėnesį po 1-2 valandas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje ar kitoje viešoje vietoje, suderinant su motina prieš parą laiko, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su dukra tokią tvarką: kiekvienos savaitės arba antradienį, arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę. Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje. Kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 4 valandas nuo 15.00 val. iki 19.00 val., suderinus jas su vaiko motina, bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę. Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje. Konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą. Apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį patikslino ir prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 25 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, nenustatinėjant kaltės, nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters K. N. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti atsakovo su dukra tokią bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 4 valandas, suderinus jas su vaiko motina, bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina prieš savaitę laiko iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto. Su priešieškiniu nesutiko toje dalyje, kur atsakovas nori bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje aplinkoje. Nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta nutraukti santuoką bendru šalių susitarimu, tačiau to pasiekti nepavyko, nes atsakovas įsigeidė būtinai bendrauti jos namuose. Tačiau jis atvykęs į jos namus su dukra mažai bendrauja, nes visą dėmesį skiria ieškovei, kas yra ieškovei nepriimtina ir ją vargina. Kadangi šalys buvo viską aptarusios, todėl dėl kitų reikalavimų plačiau nepasisako, prašo nenustatinėti šalių kaltės, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo priteisti 160,00 Eur išlaikymą dukrai. Dukros poreikiams reikia skirti 360,00 Eur, nes ji turi kalbos ir raidos emocinių sutrikimų, jai reikalingi masažai, mankštos, pastoviai vartoja vaistus. Atsakovas lankėsi pas dukros gydytoją ir jam yra žinoma jos sveikatos būklė.

Atsakovas ir jo atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti pilnai. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Paaiškino, kad nustatant bendravimo su dukra tvarką, būtina įrašyti sąlygą, kad atsakovas su dukra bendraus motinos namuose, nes dukra, įtakota motinos, atsisako vykti su juo. Nurodė, kad šalims tariantis jis buvo sutikęs mokėti dukrai išlaikymą po 160,00 Eur, bet nepavykus susitarti, jis sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 140,00 Eur kas mėnesį, nes sumokėjus daugiau, mažai pinigų liks jam, o žiemą buto išlaikymui reikia daugiau nei vasarą.

Vaiko teises ginanti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Motina, pas kurią gyvena nepilnametė dukra, geriausiai žino jos poreikius, todėl nepilnametės K. N. interesus atitiktų gyvenimas pas motiną ir tėvo teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur. Paaiškino, kad tėvai su dukra lankėsi Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir ten susitarė dėl bendravimo tvarkos.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 45 (b. l. 10). Šalys turi nepilnametę dukrą K. N., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

2016 m. vasario 17 d. teismas nutartimi šalims buvo paskirtas trijų mėnesių terminas susitaikyti, tačiau šalys nesusitaikė.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškinio reikalavimais nutraukti santuoką nenustatinėjant šalių kaltės ir dėl santuokinių pavardžių palikimo šalims sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 str.). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, jei šalys dėl to nesusitarė.

Šalių nepilnametės dukros K. N. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi tai geriausiai atitinka dukros interesus ir ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.174 str., 3.192 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 straipsnio nuostatos. Tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Ieškovė dirba ir gauna 670,00 Eur darbo užmokestį, turi asmeninį nekilnojamąjį turtą - butą ir automobilį (1 t. b. l. 13-19, 108). Atsakovas dirba ir gauna 568,00 Eur vidutinį darbo užmokestį, turi asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą, motociklą ir du automobilius (1 t. b. l. 42-44, 2 t. b. l. 2). Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri teikia išlaikymą, kurį be išlaidų dukros maitinimui, neabejotinai sudaro išlaidos drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, išlaidos mokesčiams už gyvenamąjį būstą, transportui, dukros laisvalaikio organizavimui. Būtent ieškovei tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių tėvas nekompensuoja. Už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas dukros auklėjimu rūpinasi epizodiškai vieną dieną iš trijų poilsio dienų. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių dėl kalbos išraiškos, kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimo, padidėjusio jautrumo, trumpalaikių tikų (1 t. b. l. 77-84, 131-134). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina jos nurodytus dukros poreikius, atsakovas nepateikė jokių įrodymų jiems paneigti (1 t. b. l. 123-130). Pripažintina, kad nepilnamečio vaiko poreikių (maistui, socialinėms reikmėms, sveikatos stiprinimui) tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 360,00 Eur sumą, kurią, kaip ieškovė patvirtino bylos nagrinėjimo metu, ji realiai ir skiria. Ieškovė prašo priteisti mažiau nei puse šios sumos, tačiau atsakovas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad negali skirti daugiau, nes jam pragyvenimui liks tik 400,00 Eur. Tačiau pats nurodė, kad šalims susitarus taikai jis galėtų skirti dukros išlaikymui po 160,00 Eur kas mėnesį. Taip pat jis patvirtino, kad karatais realizuoja galimybę užsidirbti papildomai, kitų išlaikytinių neturi. Išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, gali skirti kas mėnesį po 160,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, kuris įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 str., 3.201 str.).

Šalys prašė nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką ir patvirtino, kad dėl pačios bendravimo tvarkos iš esmės susitarė, tik nepavyko rasti bendro sprendimo dėl bendravimo vietos. Atsakovas nori, dukrai atsisakius vykti su juo, bendrauti su dukra ieškovės namuose. Ieškovė nurodė, kad būnant jos gyvenamojoje vietoje, atsakovas daugiau dėmesio skiria jai, o ne dukrai, dėl to tarp šalių kyla nesutarimai. Byloje nustatyta, kad ieškovei, atsakovui ir jų dukrai buvo teikiama psichologinė pagalba dėl dukrai bendraujant su tėvu kylančių sunkumų. Iš Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos rašto matyti, kad dalyvaujant psichologei, šalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos susitarė. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pakeitė savo nuomonę ir teigia, jog motina daro įtaką, kad dukra nenorėtų vykti su juo. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus, tačiau negali būti vykdomas per prievartą (CK 3.170 str. 3 d.). Atsakovas teismui nepateikė nei vieno paaiškinimo kokių jis ėmėsi priemonių, veiksmų, kad dukra noriai su juo bendrautų. Jis tik kaltino ieškovę darant įtaką dukrai, kad ši nevyktų su tėvu, nepateikdamas jokių jos kaltės įrodymų. Iš šalių elgesio matyti, kad jų santykiai išlieka konfliktiški, todėl tėvui su dukra bendraujant ieškovės namuose ir matant tėvų konfliktus bus pažeidžiami vaiko interesai. Todėl atsakovo priešieškinis atmestinas, o ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 4 valandas, suderinus jas su vaiko motina, bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina prieš savaitę laiko iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti ar pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi, išlaikymo viena iš kito nereikalauja, todėl teismas plačiau šiais klausimais nepasisako (b. l. 11-14).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nuo žyminio mokesčio – 57,60 Eur (160,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus visiškai, priešieškinį atmetus iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500,00 Eur išlaidos už advokato teisinės pagalbos teikimą ir 41,00 Eur žyminis mokestis ieškovei bei 57,60 Eur žyminis mokestis ir 9,28 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (1 t. b. l. 23, 2 t. b. l. 27, CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str. 1 d.). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 45, sudarytą tarp G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1971 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką V. N. palikti santuokinę pavardę – N., G. N. palikti pavardę – N.

Nustatyti nepilnametės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. N..

Priteisti iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai K. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 4 d. iki dukros pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. N. dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo G. N. bendravimo su dukra K. N. tokią tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 4 valandas, suderinus jas su vaiko motina, bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina prieš savaitę laiko iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Priteisti iš atsakovo G. N. 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. N..

Priteisti iš atsakovo G. N. 57,60 Eur žyminį mokestį ir 9,28 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                              Audra Dudzinskienė