Civilinė byla Nr. e3K-3-190-403/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01948-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex Tekstile“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex Tekstile“ ieškinį atsakovei Estijos įmonei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Bright logistic solution“ ir uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių jūrinio konosamento įrodomąją reikšmę, įrodinėjimo pareigos paskirstymą sprendžiant dėl draudžiamojo įvykio pagal krovinio draudimo nuo visų rizikų sutartį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti 129 515,32 Eur draudimo išmoką, 8 proc. procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. sausio 5 d. sudarė siūlų pirkimo–pardavimo sutartis „CFR Incoterms 2010“ sąlygomis su Kinijos pardavėju (siuntėju). Šie kroviniai buvo apdrausti su atsakove sudaryta draudimo sutartimi. Atgabenus konteinerius į Klaipėdos jūrų uostą, pastebėta, kad krovinio svoris daug mažesnis. Dėl krovinio trūkumo ieškovė patyrė 129 515,32 Eur žalos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau atsakovė 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimu atsisakė ją mokėti. Ieškovės teigimu, krovinio trūkumas atsirado jo jūrinio pervežimo metu, labiausiai tikėtina, perkraunant konteinerius Vokietijoje. Vežėjai neužtikrino saugumo ir pažeidė pareigą perduoti tokį krovinį, kokį priėmė vežti, todėl įvykis turėtų būti laikomas draudžiamuoju įvykiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių siuntėjo apgaulę, t. y. kad į konteinerius buvo pakrauta mažiau krovinio, nei nurodyta vežėjų konosamentuose. Ieškovės nuomone, šiuo atveju netaikytina „krovinio mistinio dingimo“ sąlyga, nes ji iš esmės prieštarauja draudimo nuo visos rizikos sutarties pobūdžiui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 129 515,32 Eur draudimo išmoką, 6 proc. procesines palūkanas.
5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. ieškovė su atsakove 2014 m. lapkričio 27 d. sudarė draudimo sutartį, pagal ją buvo apdrausti ir ieškovei priklausantys tekstilės žaliavos bei visi kiti kroviniai, už kuriuos pagal tiekimo arba prekybinius santykius ji atsako, taip pat apdraustos prekės, esančios ieškovės nuosavybė, skirtos pardavimui, kai jos yra pervežamos tarp ieškovės sandėlių; draudimo suma kiekvienam draudžiamajam įvykiui sudaro 100 proc. krovinio vertės pagal komercinę sąskaitą, papildomai apdraustos pervežimo išlaidos, muitas, PVM, jei jie įtraukti į draudimo sumą ir įskaičiuoti į apyvartą;
5.2. draudimo sutartyje buvo nustatytos papildomos sąlygos, kurių II dalyje nurodyta, jog papildomai nedraudžiamaisiais įvykiais laikomas krovinio dingimas ar trūkumas, kai krovinio dingimo ar trūkumo negalima paaiškinti arba nesant aiškių išorinių vagystės ar plėšimo pėdsakų; krovinių sugadinimai be išorinio pakuotės pažeidimo bei vidiniai gedimai („mistinis dingimas“);
5.3. pagal 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą ieškovė iš siuntėjo Kinijoje įsigijo 13 020 kg siūlų už 97 271,70 JAV dolerio, prekės buvo pakrautos į vežėjo „Maersk Line“ laivą ir gabentos pagal „Maersk“ konosamentą iš Tiandzino (Singango) uosto Kinijoje į uostą Klaipėdoje; atgabenus konteinerį 2015 m. vasario 8 d. į Klaipėdos uostą ir jį pasvėrus, buvo nustatytas 10 952,70 kg (84 proc.) krovinio trūkumas;
5.4. pagal 2015 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą ieškovė iš siuntėjo Kinijoje už 50 146,09 JAV dolerio įsigijo 7034,04 kg pusiau balintų lininių siūlų, prekės buvo pakrautos į vežėjo CMA CGM laivą ir gabentos pagal CMA konosamentą iš Tiandzino (Singango) uosto Kinijoje į uostą Klaipėdoje; atgabenus konteinerį 2015 m. vasario 21 d. į Klaipėdos uostą ir jį pasvėrus, buvo nustatytas 5976,22 kg (80 proc.) krovinio trūkumas;
5.5. ieškovė abiejų užsakymų atvejais susitarė su siuntėju dėl prekių gabenimo „Incoterms 2010 CFR“ sąlygomis;
5.6. abiejų gabenimų jūra atvejais konteineriai buvo iškrauti perkrovimo uosto konteinerių terminale Vokietijoje ir buvo jame pirmu atveju dvi paras, o antru – vieną;
5.7. atsakovė 2015 m. rugsėjo 21 d. atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasi siurvejerio nustatytais duomenimis, jog būtent toks krovinio kiekis, koks buvo pristatytas ieškovei, ir buvo pakrautas į konteinerį pervežti, tai yra galima krovinio siuntėjo apgaulė, todėl nėra duomenų, jog pervežant krovinį būtų įvykęs draudžiamasis įvykis;
5.8. draudimo sutartyje buvo nustatyta, jog taikomos sąlygos yra „Institute Cargo Clauses“ (A) CL. 382,1/1/2009 (ICC (A) sąlygos), pagal kurių 19 punktą šiam draudimui taikoma Anglijos teisė ir praktika, todėl teismas nutartimi pagal šalių prašymą kreipėsi informacijos apie Anglijos teisę suteikimo.
6. Pagal ICC (A) sąlygų 8.1 punktą draudimo rizika atsiranda, kai prekės pirmiausiai yra pajudinamos sandėlyje arba jų saugojimo vietoje (toje vietoje, kuri yra įvardyta draudimo sutartyje) turint tikslą jas nedelsiant pakrauti į pervežimo transporto priemonę arba ant jos, arba kitokios gabenimo priemonės, pradedančios pervežimą. Pagal pateiktą sisteminį ICC (A) sąlygų aiškinimą, jei sutartyje CFR sąlygomis nustatyta, jog rizika nepereina pirkėjui iki krovinio pakrovimo, pirkėjas, taikant įprastinius principus, neturėtų turėti draudžiamųjų interesų iki pakrovimo.
7. Šalys nepateikė jokių duomenų apie perkrovimo uoste Vokietijoje konteinerių terminale esančias krovinių pristatymo į jį bei laikymo ir saugojimo sąlygas, todėl teismas pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės daromą prielaidą apie krovinių dingimą Vokietijos perkrovimo uosto konteinerių terminale.
8. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad abiejų vežimų atvejais pakuočių sąrašuose ir konosamentuose nurodytas kartoninių dėžių skaičius (434 ir 234) sutapo ar beveik sutapo su rastomis pristatytuose į Klaipėdos uostą konteineriuose (434 ir 238 dėžės), patvirtina, jog neteisėti veiksmai (apgaulė ar vagystė), susiję su žalos ieškovei padarymu, buvo iš anksto planuojami, juos atlikti galėjo tik asmenys, kuriems buvo gerai žinomas prekių pirkimo bei gabenimo dokumentų turinys ir paties krovinio gabenimo tvarka. Tačiau atsakovės teiginį, kad aplinkybė, jog rastos siūlų ritės negali būti sutalpintos į rastas dėžes po 18 į vieną dėžę, kaip nurodyta pakuočių sąrašuose, patvirtina būtent siuntėjo apgaulę, teismas pripažino tik prielaida, kurios nepatvirtina byloje esančių duomenų visuma.
9. Teismas konstatavo, kad daugelio patikslinančių duomenų apie krovinių gabenimą į sandėlį, jų svėrimą ir pakrovimą į laivus ieškovė pateikti neturėjo galimybės, nes šių duomenų neteikė ar juos atsisakė pateikti Kinijoje veikiančių valstybinių ar privačių juridinių asmenų atstovai. Aplinkybė, kad ieškovei nepavyksta susisiekti ir rasti siuntėją, teismo vertinimu, tiesiogiai nepatvirtina vien tiktai siuntėjo apgaulės, nes ir daugiau asmenų, tarp kurių ir abiejų vežėjų aptarnavimo skyriai Kinijoje, neteikia duomenų, susijusių su ieškovės įsigytų krovinių gabenimu.
10. Teismas pripažino, kad abiejų pristatytų krovinių svorių skirtumas buvo toks didelis, jog joks protingas vežėjas negalėtų to nepastebėti, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovė negali remtis konosamentuose nurodytomis frazėmis „said to contain“ ar „pirmiau pateikta informacija nurodyta siuntėjo, vežėjas už ją neatsako ir neužtikrina“, kaip paneigiančiomis konosamentuose nurodyto krovinio svorio įrodomąją reikšmę. Anglų teisės ekspertas patvirtino, jog konosamentuose pateikiami duomenys paprastai yra gabento krovinio išsiuntimo prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymai; bet koks praradimas ar žala yra laikomi atsiradusiais tranzito metu.
11. Siurvejerio „DP Survey Group“ N. V. atliktame tyrime pateiktas Kinijos Tiandzino uoste atliekamos eksportavimo procedūros aprašymas patvirtina, jog vežėjas turėjo pareigą Kinijos Tiandzino uoste patikrinti krovinio svorį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti siurvejerio tyrime nurodytą visiems vežėjams privalomą krovinių pakrovimo į laivą tvarką. Todėl teismas pripažino, kad byloje esantys duomenys patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog kroviniai į vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM laivus buvo pakrauti tokio svorio, koks yra nurodytas konosamentuose. Taigi žala ieškovės kroviniui buvo padaryta jau po jo pakrovimo į laivą, t. y. kai ieškovė jau turėjo ICC (A) sąlygose nustatytą draudžiamąjį interesą į prekes.
12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė remiasi siurvejerio UAB „Klaipėdos Netas“ atliktais pristatytų konteinerių ir juose esančių prekių tyrimais, kuriuose nurodyta, jog abu konteineriai buvo pristatyti su nepažeistomis „Maersk Line“ ir CMA CGM jūrinėmis plombomis, todėl jokių incidentų, atsitikimų ar įvykių, kurie lemtų krovinių dalinius praradimus, nebuvo. Ieškovė pateikė užsienio specialistų paaiškinimus apie galimybę atidaryti konteinerį su tokio pobūdžio kaištinėmis plombomis, nepaliekant akivaizdžių žymių. Teismas pažymėjo, jog siurvejeris nagrinėjamoje byloje tik išoriškai apžiūrėjo ir nufotografavo konteinerių plombas, tačiau plombų trasologinė ekspertizė, kuri neginčijamai galėtų patvirtinti ar paneigti plombų pažeidimą, nebuvo atlikta. Teismas konstatavo, kad konosamentuose nurodyti krovinių svoriai yra teisingi, todėl, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis, pripažino, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja tikėtina galimybė, kad konteineriai tranzito metu galėjo būti atidaryti. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad abiejų vežėjų atstovai Kinijos uoste nepakankamai bendradarbiavo su ieškovės siurvejeriu, į vežėjų pareigas nustatyti tikrąjį pakraunamo krovinio svorį, nusprendė, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių labiau tikėtiną aplinkybę, kad neteisėti veiksmai buvo krovinio vagystė ir jie buvo atlikti jau po to, kai krovinys buvo pakrautas į laivus.
13. Teismas pripažino, jog ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių galimas krovinio dingimo priežastis prekių tranzito metu, kad būtų galima nesiremti draudimo sąlygų „mistinio dingimo“ išlyga, o atsakovė nepateikė duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų, jog žalos atsiradimą ieškovei nulėmė vien tik siuntėjo apgaulė, o į laivus pakrauti kroviniai buvo būtent tokios sudėties ir svorio, kaip ir pristatytieji į Klaipėdos uostą. Todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės nuostolius pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieškinį tenkinti.
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis draudimo liudijimo priedu „Atsitikus draudžiamajam įvykiui“, draudimo išmokai gauti draudėjas (naudos gavėjas) privalo pateikti visus turimus dokumentus ir kitus įrodymus, būtinus žalos atsiradimo aplinkybėms, priežastims ir dydžiui nustatyti: 1) prekių sąskaitas faktūras, pakavimo lapą, kitas dėl vežamos prekės išduotas sąskaitas; 2) važtaraščius, konosamentus; 3) draudiko atstovo ataskaitą apie krovinio apžiūrą ar (ir) kitus dokumentus, įrodančius nuostolių dydį; 4) krovos darbų aktą, svorio paskirties vietoje pažymėjimą; 5) susirašinėjimą su vežėjais, saugotojais ar (ir) kitais su krovinio vežimu ar saugojimu susijusiais asmenimis dėl žalos atsiradimo priežasčių, dydžio bei atsakomybės. Taip pat žalos atveju draudėjas privalo, jei trūksta paketų ar vietų skaičius neatitinka nurodyto, nedelsdamas (iki pristatymo dokumentų forminimo) pareikšti pretenziją krovinio vežėjui, saugotojui, uosto vadovybei ar kitiems asmenims, kurie atsakingi už krovinio vežimą ir saugojimą; jei atsiimant krovinį pastebėta žala kroviniui, iškart (iki pristatymo dokumentų forminimo) pakviesti vežėjo, saugotojo ar kitų asmenų, atsakingų už krovinio vežimą ar saugojimą, atstovus, dalyvauti bendroje apžiūroje, kad būtų nustatytas nuostolių dydis bei būtų pareikšta jiems pretenzija už apžiūros metu nustatytus nuostolius; jei krovinys vežamas konteineryje, priimant krovinį būtina, kad atsakingas asmuo apžiūrėtų, ar konteineris nepažeistas, ar netrūksta plombų, ar jos nepažeistos ir atitinka nurodytas vežimo dokumentuose. Jei aptikta kokių nors pažeidimų, įrašyti atitinkamas pastabas priėmimo dokumentuose ir išsaugoti pažeistas ar neatitinkančias reikalavimų plombas tolesniam tyrimui. Teisėjų kolegija vertino, ar ieškovė ėmėsi draudimo liudijimo priedo „Atsitikus draudžiamajam įvykiui“ nurodytų būtinų veiksmų atsiradus žalai ir ar nebuvo pagrindo krovinio trūkumus laikyti nedraudžiamaisiais įvykiais.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo tarp krovinio savininko ir vežėjų nėra, vežėjai procese nedalyvavo, todėl teismo išaiškinimai apie jūros vežėjų atsakomybę, Hagos-Visbiu taisyklių jiems taikymą šiuo atveju neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
17. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad draudimas turėjo būti pradėtas taikyti nuo to momento, kai kroviniai siuntėjo buvo pakrauti Kinijoje į jūrinius laivus pervežimui, iki to momento, kol jie buvo iškrauti ieškovės sandėlyje Lietuvoje.
18. Ieškovė į bylą pateikė prekių užsakymo sąskaitas faktūras, prekių sąrašus, važtaraščius (konosamentus), į bylą pateiktos draudimo brokerio UADBB „Aon Baltic“ tyrimų dėl krovinio dingimo ataskaitos, duomenys, patvirtinantys nuostolių dydį, svorio paskirties vietoje pažymėjimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka tam, kad būtų pripažinta neabejotina ieškovės teisė į draudimo išmoką už krovinio praradimą: nėra susirašinėjimų su vežėjais, saugotojais ar (ir) kitais su krovinio vežimu ar saugojimu susijusiais asmenimis dėl žalos atsiradimo priežasčių, dydžio bei atsakomybės, nėra pateiktos pretenzijos krovinio vežėjui, kitiems asmenims, kurie atsakingi už krovinio vežimą ir saugojimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pateikti konosamentai atspindi tik siuntėjo deklaruotus duomenis, tačiau byloje nėra duomenų, kad kroviniai, prieš išplaukiant iš Kinijos uostų, būtų vežėjų ar muitinės darbuotojų patikrinti – pasverti, peržiūrėta jų pakuočių skaičiaus atitiktis. Tokia informacija nebuvo pateikta ir Klaipėdos teritorinei muitinei. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės išvada, kad ieškovė konkrečiu atveju neįrodė, jog konosamentai gali būti laikomi dokumentais, neabejotinai pagrindžiančiais, kad į laivus pakrauti kroviniai atitiko prekių sąrašuose nustatytus reikalavimus pakuotėms. Nors ieškovė kelia versiją, kad krovinių vagystė galėjo būti įvykdyta Vokietijos uostuose, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.
20. Ieškovės pateiktų užsienio specialistų paaiškinimų apie galimybę atidaryti konteinerį su tokio pobūdžio kaištinėmis plombomis, nepaliekant akivaizdžių žymių, teisėjų kolegija nepripažino rašytiniais įrodymais, turinčiais reikšmės bylai, nes byloje nėra duomenų apie užsienio specialistų kompetenciją nagrinėjamu klausimu, jie nėra susiję su ginčo dalyku, be to, neįrodo, kad konkrečiu atveju jūrinės plombos buvo pažeistos (krovinys atidarytas), todėl jie neturi reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Byloje nėra duomenų apie tai, kokio dydžio dėžės ir kokio turinio buvo pakrautos Kinijos uoste, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip ir kada atsirado tokia prekių neatitiktis.
21. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nors ieškovė neturėjo galimybės pateikti daugumos duomenų apie krovinių gabenimą į sandėlį, jų svėrimą ir pakrovimą į laivus, nes šiuos duomenis jai buvo atsisakyta teikti, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti jos patirtos žalos sąlygas ar įrodyti, kad įvykis yra draudžiamasis. Ieškovė yra juridinis asmuo, profesionalas, kuriam prekių gabenimas iš Kinijos nėra naujiena, todėl jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai – ji galėjo pasidomėti siuntėju ir jo patikimumu, sąžiningumu, bendradarbiauti krovinio pakrovimo, išsiuntimo ir gabenimo klausimais, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti su krovinio nepaaiškinamu dingimu susijusią riziką. Be to, šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kuriuo metu atsirado krovinio trūkumas, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, nėra galimybės nustatyti, ar jis atsirado dar iki siuntėjui pakraunant krovinį Kinijos uoste, t. y. iki draudimo pradžios, ar jau po krovinio pakrovimo, kai draudimo apsauga galiojo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad tariamas krovinio trūkumas negali būti kvalifikuojamas kaip atitinkantis draudžiamojo įvykio požymius, nes krovinys vežėjų nebuvo realiai svertas nei Kinijoje, nei Vokietijoje, už krovinio svėrimo duomenų teisingumą buvo atsakingas siuntėjas, tačiau jis su ieškove nebendradarbiavo ir jokios informacijos nepateikė. Nebuvo užfiksuoti ir konteinerių išorės ar plombų pažeidimai, o dokumentuose nurodytas dėžių skaičius beveik atitiko realiai konteineryje aptiktų dėžių skaičių. Objektyviai nustatyta, kad toks skaičius ričių su siūlais, koks nurodytas dokumentuose, negalėjo sutilpti į dėžes, o ričių skaičius realybėje nuo dokumentuose nurodyto skiriasi 3 kartus (mažesnis), tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio dėžėse šios ritės buvo gabenamos ir ar tikrai jos buvo supakuotos po 18 vienetų vienoje dėžėje. Taigi nėra galimybės nustatyti, kuriuo metu atsirado trūkumas ir ar jo nebuvo jau krovinio pakrovimo Kinijoje metu. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog skirtingų jūros vežėjų konteineriuose esantys to paties siuntėjo kroviniai, tokio skaičiaus ir masės, kokie nurodyti panašių prekių krovinių lydimuosiuose dokumentuose, buvo pakrauti į laivus, byloje nėra įrodytas joks įvykis ar veiksmas, kuris galėtų protingai būti suprastas kaip krovinio trūkumo priežastis, o realiai skirtingų vežėjų per skirtingus jūrų uostus konteineriuose į Klaipėdos uostą pristatytų ieškovės krovinių trūkumo masto (panašaus masto prekių trūkumas kiekvienoje siuntoje) negalima racionaliai paaiškinti – tai atitinka draudimo sutartyje nustatyto nedraudžiamojo įvykio požymius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3, 4, 8 dalis ir taip sumenkino jūrinio konosamento teisinį statusą. Jūrinis konosamentas nėra eilinis rašytinis dokumentas, negali būti supainiojamas su kitais transporto rinkoje naudojamais važtaraščiais, nes jūriniam konosamentui tarptautinė teisė suteikia išskirtinę reikšmę (prima facie įrodymas). Lietuvos apeliacinis teismas padarė neteisingas išvadas dėl pakrauto krovinio svorio. Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalį, 1.37 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai atsisakė ginčui taikyti Anglijos teisę, aiškinant klausimus dėl draudimo apsaugos galiojimo, draudimo intereso bei dėl krovinių trūkumo kvalifikavimo kaip draudžiamojo įvykio, nurodęs, kad Anglijos teisė byloje nėra taikytina, nes byloje nedalyvauja vežėjai, tačiau toks teiginys tiesiogiai prieštarauja draudimo sutarties sąlygoms. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė ginče taikyti Hagos-Visbiu taisykles. Byloje nėra ginčo, kad vežėjų jūrinių konosamentų (angl. bill of lading) teisinį statusą apibrėžia Hagos-Visbiu taisyklės, kurios galioja ieškovės ir vežėjų santykiuose, įskaitant ir konosamentų įrodomąją reikšmę, įtvirtintą Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 4 dalyje (prima facie įrodymas apie gabenamo krovinio kiekį ar svorį). Šioje byloje jūriniai konosamentai negali būti vertinami atsietai nuo juos reguliuojančių teisės aktų, nes konosamentai nepraranda savo teisinių savybių (įrodomosios reikšmės) vien todėl, kad šiuo dokumentu ieškovė remiasi ne prieš vežėjus, o prieš draudimo bendrovę. Krovinio draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl draudikas tam tikra prasme dalyvauja krovinio pervežimo teisiniuose santykiuose ir atlyginus žalą, net pakeičia pačią pervežimo sutarties šalį tiek, kiek tai yra susiję su žalos išieškojimu iš žalą sukėlusių asmenų. Dėl šios priežasties tiek draudėjas (arba apdraustasis) gali remtis pervežimo santykius reguliuojančiais teisės aktais ir dokumentais prieš draudimo bendrovę, tiek draudimo bendrovė gali jais remtis prieš žalą sukėlusius asmenis (pavyzdžiui, vežėjus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010 taip pat buvo pasisakyta, kad konosamentas kaip prima facie įrodymas laikytinas tik vežėjo priėmimo krovinio pervežimui aspektu (būtent tuo, kuris yra aktualus nagrinėjamoje byloje). Jeigu „Maersk Line“ arba CMA CGM neturėjo galimybių pasverti konteinerių, tai atitinkamai jie galėjo nenurodyti svorio savo konosamentuose (Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalis). „DP Survey Group“ N. V. tyrimo ataskaitose nurodyta eksporto Tiandzino uoste procedūra nustato privalomą krovinio svėrimą muitinėje, todėl nėra jokių abejonių, kad konteineriai buvo sveriami, nes perėjo visas eksporto ir muitinės procedūras Kinijoje. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kad vežėjai būtų priėmę kitokio svorio krovinį nei tą, kuris buvo nurodytas pakrovimo dokumentuose ir vėliau konosamentuose. Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bet kuris vežimo sutarties straipsnis, sąlyga ar susitarimas, pagal kurį vežėjas arba laivas atleidžiami nuo atsakomybės už prekių netekimą ar sužalojimą, atsiradusius arba padarytus dėl aplaidumo, kaltės ar nesugebėjimo vykdyti šiame straipsnyje nustatytas teises ir prievoles, arba pagal kurį atsakomybė sumažinama kitaip, nei nustatyta šioje konvencijoje, yra niekinis, negalioja ir neturi teisinės galios. Vežėjų nurodyti įrašai bei sąlygos konosamentuose, atleidžiančios vežėjus nuo atsakomybės dėl konosamente nurodytų prekių nepristatymo, pažeidžia šią nuostatą, todėl jie pripažįstami kaip niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Šios bylos kontekste tai reiškia, kad vežėjai atsako už nustatytą krovinio trūkumą. Anglijos teisės išaiškinimas papildomai patvirtina, jog konosamentuose esantys vežėjų atsakomybę šalinantys įrašai („sakoma, kad jame yra“ („said to contain“)) neapgintų vežėjų, jeigu krovinio svoris akivaizdžiai skiriasi nuo konosamente nurodyto dydžio tiek, kad protingas vežėjas negalėjo to nepastebėti. Tokiu atveju už konosamente esančių įrašų teisingumą atsako vežėjas ir draudimo apsauga galioja. Vežėjai, savo srities profesionalai, būdami atidūs bei rūpestingi, turėjo pastebėti, kad konteinerių svoris daug skiriasi nuo siuntėjo dokumentuose nurodyto dydžio.
22.2. Ieškovė, apsidraudusi nuo „visų rizikų“, neprivalo įrodinėti konkretaus įvykio, kuris sukėlė žalą. Pakanka paties fakto, kad krovinio kiekis skiriasi nuo konosamente nurodyto dydžio. Atsakovė, siekdama išvengti draudimo išmokos mokėjimo, privalėjo pateikti reikšmingus įrodymus, kurie galėtų paneigti konosamentuose nurodytus įrašus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsnius, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įpareigodamas ieškovę nurodyti konkrečią krovinio trūkumo priežastį, nukrypo nuo draudimo esmės ir „visų rizikų“ draudimo sampratos. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, aprašytą įrodinėjimo pareigos turinį taip pat svarbu vertinti kartu su draudimo sutarties sąlygomis. Anglijos teisės išaiškinimo 11, 14 ir 16 punktai patvirtina, kad, esant draudimui nuo visų rizikų, apdraustasis neprivalo nurodyti konkrečios nuostolį sukėlusios priežasties, o būtent draudikui tenka pareiga įrodyti, kad nuostolis atsirado tokiu būdu, už kurį jis nėra atsakingas.
22.3. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė neteisingas išvadas, nes jas grindė nepagrįstomis prezumpcijomis, prielaidomis ir neatsižvelgė į Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakovės pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
22.3.1. Atsakovė neatliko tinkamo tyrimo, bet apeliacinės instancijos teismas jos atlikto tyrimo trūkumus priskyrė ieškovei. Nei Lietuvoje, nei tarptautinėje jūrinėje bendruomenėje neegzistuoja prezumpcija, kad nepažeista konteinerio plomba reiškia, jog konteineris nebuvo atidarytas. Nepažeistos konteinerio plombos savaime nepatvirtina, kad konteineris nebuvo atidarytas jo pervežimo metu, nes yra įvairių būdų, kaip atidaryti konteinerį nesužalojant plombos. Tai patvirtina keli įrodymai byloje. Byloje nėra įrodymų, kad plombos Kinijoje buvo uždėtos tinkamai ir negalėjo būti atsuktos Vokietijoje, todėl „nepažeistos plombos“ prezumpcija apskritai negalėjo būti taikoma. Siurvejeriai tik vizualiai apžiūrėjo plombas, trasologinė ekspertizė nebuvo atlikta. Lietuvos apeliacinis teismas šią aplinkybę ignoravo ir konstatuodamas, jog UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaitos patvirtina, kad plombos buvo nepažeistos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, siekdama išsiaiškinti, ar konteineriai, būdami Vokietijoje, galėjo būti apvogti.
22.3.2. Byloje „DP Survey Group“ N. V. tyrimų ataskaitos yra vieninteliai (ir nepaneigti) įrodymai, patvirtinantys eksporto Tiandzino uoste procedūrą. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių priešingų įrodymų, kurie patvirtintų kitokią eksporto procedūrą Tiandzino uoste nei ta, kuri yra nurodyta siurvejerių ataskaitose. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime šiuos įrodymus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kaip buvo faktiškai pakrauti konteineriai Kinijoje, į Klaipėdą atvykusių dėžių ar ričių skaičius neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Aplinkybę, kad nėra aišku, kaip buvo pakrauti konteineriai, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai aiškino prieš ieškovę.
23. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Skunde nurodyti Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių pažeidimai yra menami, nes jūrinio konosamento prima facie galia turi teisinę reikšmę: a) tik jei jūros vežėjų, kaip vertybinių popierių emitentų, išleisti konosamentai turi visas vertybinių popierių savybes, kurių esminė yra tokio popieriaus apyvartumas, t. y. galėjimas būti sandorių objektu; b) tik krovinio vežimo jūra teisiniuose santykiuose. Šios bylos kontekste, priimant pervežimui krovinio siuntėjo užplombuotus konteinerius, kai krovinius sudaro ne prekės, o patys konteineriai, užplombuotuose konteineriuose esančių prekių patikrinimas nėra įmanomas ir apie tai aiškiai yra nurodyta konosamentų sąlygose, tiek averse, tiek ir reverse. Pagal konosamentuose įtvirtintas sąlygas aiškiai nurodoma, kad jūros vežėjai jiems pateiktų užplombuotų konteinerių turinio, svorio ir kitų parametrų netikrina. Abiejų konosamentų sąlygos aiškiai parodo, kad „said to contain“ konosamentai neturi vertybinių popierių savybių ir nėra apyvartiniai, todėl konosamentų prima facie įrodomoji galia prieš jūros vežėjus negali būti taikoma. Kita vertus, ieškovė apskritai neegzistuojančią konosamentų prima facie įrodomąją galią siūlo taikyti atsakovei, kuri nei išleido konosamentą, nei dalyvavo krovinių vežimo jūra teisiniuose santykiuose, tai nėra teisiškai priimtina. Transporto teisėje jokio transporto dokumento, t. y. važtaraščio ar konosamento, prima facie įrodomoji galia nėra taikoma prieš asmenį, kuris neišleido tokio dokumento arba jo nepasirašė. Šios bylos atveju konosamentai turi paprasto rašytinio įrodymo reikšmę ir jie turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste, be to, Hagos-Visbiu taisyklės tik mini konosamentus, tačiau jose nėra įtvirtinta, kokias savybes turintis dokumentas pagal krovinio vežimo sutarties sąlygas yra laikomas vertybiniu popieriumi – konosamentu. Draudimo teisiniams santykiams jūros krovinių pervežimus reglamentuojanti teisė tiesiogiai negali būti taikoma, tačiau ji turi reikšmę tik vertinant byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusią teisinę padėtį. Šios bylos atveju nėra įstatymo pagrindo taikyti Hagos-Visbiu taisyklių, nes krovinių vežimo jūra sutartys ir jų pagrindu išleisti „konosamentai“ su sąlyga „said to contain“ nėra kvalifikuojami kaip konosamentai ar bet kokie panašūs nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, jie neturi vertybinių popierių savybių.
23.2. Esant visų rizikų draudimo sutarčiai, reikalavimą dėl draudimo išmokos teikiantis asmuo turi įrodyti, kad tuo metu, kai jo turtiniams interesams, susijusiems su gabenamais kroviniais, galiojo draudimo apsauga, bet kokia rizika, kuri nėra apibrėžta sutarties sąlygose kaip nedraudžiama, tapo tikrove ir sukėlė žalą kroviniui. Draudžiamasis įvykis nėra preziumuojamas, juo labiau tokiu nėra laikomas faktas, kad pristatymo vietoje nustatytas krovinio faktinis kiekis skiriasi nuo dokumentuose nurodyto. Rizikos poveikis kroviniui jo tranzito metu nustatomas ir įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau dažniausiai apie tai sprendžiama pagal nuostolio prigimtį ir susidarymo mechanizmą. Šiuo atveju yra nustatyta, kad konteineriuose su nepažeistomis plombomis yra krovinio faktinė neatitiktis dokumentuose nurodytam kiekiui. Tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir tai itin preciziškai aprašęs, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodytas joks įvykis ar veiksmas, kuris galėtų protingai būti suprastas kaip krovinio trūkumo priežastis.
23.3. Draudimo sutarties šalims susitarus dėl Anglijos teisės taikymo, Lietuvos draudimo teisė netaikoma ir draudėjo bei draudiko aktyvumas žalos atveju fiksuojant įrodymus buvo nustatytas individualiose draudimo sutarties sąlygose – draudimo polise. Anglijos teisės ekspertas savo išvados 10 punkte nurodė, kad draudimo bendrovė nėra įpareigota tirti žalos atsiradimo aplinkybių. Įrodinėjimo prievolė tenka apdraustajam, jis privalo įrodyti, jog jis turi teisę į kompensaciją pagal draudimo sutartį. Ieškovė siekė paneigti plombų faktinę prezumpciją, pateikdama Nyderlandų siurvejerių elektroninius laiškus apie galimus konteinerių atidarymo, nepažeidžiant plombų, būdus ir filmukus iš „Youtube“ apie tokių veiksmų atlikimą, tačiau jų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino, nes jie buvo parašyti praėjus 5 metams nuo krovinių pervežimo ir šie dalykai su nagrinėjama byla neturi jokio sąsajumo. Priešingai nei teigia ieškovė, siurvejeris Klaipėdoje atliko pakankamai kruopštų plombų ir konteinerių fiksavimą fotonuotraukose, ričių ir dėžių, į kurias jos buvo sudėtos, matavimus, svėrimus ir tūrio skaičiavimus bei aprašydamas faktines aplinkybes nurodė, kad nei konteinerių pažeidimo, nei plombų pažeidimo jis nematė. Siurvejerių Kinijoje mintys, kurios nepagrįstos jokiais pirminiais įrodymais ar dokumentais, prieštarauja Lietuvos siurvejerio paimtiems iš konteinerių sekimo sistemų duomenims, kurie yra laikomi pirminiais įrodymais. Kasaciniu skundu nėra paneigtos apeliacinės instancijos teismo išvados, kurios buvo padarytos visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl išvada apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą negalima. Ieškovė nei teikė jūros vežėjams pretenzijas, nei išsaugojo plombas, o kasaciniame skunde savo pareigų neatlikimo neigiamus teisinius padarinius bando perkelti atsakovei, kaltindama ją plombų trasologinės ekspertizės neatlikimu ir įvykių netinkamu tyrimu. Paprasti rašytiniai įrodymai, kai atliekant tyrimą siurvejeriui nėra keliami jokie objektyvumo ir nepriklausomumo reikalavimai, neturi jokios didesnės įrodomosios galios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių jūrinio konosamento įrodomąją reikšmę, aiškinimo ir taikymo
24. Ieškovė (kasatorė) reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, jį grindžia argumentu, kad konosamentuose, kurie buvo išduoti vykdant ieškovės prekių vežimą jūriniais laivais, nurodoma informacija yra prima facie įrodymas, pagrindžiantis gabenamo krovinio kiekį ar svorį, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė Hagos-Visbiu taisykles.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad konteineriai, kuriuose turėjo būti pagal ieškovės su atsakove 2014 m. lapkričio 27 d. Vilniuje pasirašytą krovinių draudimo liudijimą (polisą) (serija KRA, Nr. KRA 00005159) apdraustos ieškovės iš Kinijos prekybininko „Bonuen Industries Limited“ nupirktos prekės, su tvarkingomis originaliomis laivybos kompanijų plombomis Tiandzino uoste Kinijoje buvo pakrauti į vežėjo „Maersk Line“ laivą bei vežėjo CMA CGM laivą ir atgabenti į uostą Klaipėdoje. Byloje nenustatyta, kad ant konteinerių, kurie buvo pristatyti į Klaipėdos uostą, buvusios originalios laivybos kompanijų plombos būtų pažeistos.
26. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl konosamentų įrodomosios galios, yra išaiškinęs, kad konosamentas laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu tik tai, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nurodytas prekes. Kadangi konosamentas kaip prima facie įrodymas laikytinas tik vežėjo priėmimo pervežti krovinį įrodymu, visos kitos aplinkybės turi būti nustatomos vertinant konosamentą kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010).
27. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. IX-1682 ratifikavo 1979 m. gruodžio 21 d. Briuselyje priimtą Protokolą (Protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiantį 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės). Pagal Protokolo dėl SST 6 straipsnio 2 dalį, kai protokolą ratifikuoja valstybė, kuri nėra Konvencijos šalis, tai prilygsta Konvencijos ratifikavimui, todėl, ratifikuodama Protokolą dėl SST, Lietuva atitinkamai ratifikavo ir Hagos taisykles, iš dalies pakeistas Visbiu taisyklėmis.
28. Prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės), ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančiu 1924 m. rugpjūčio 25 d. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės).
29. Konsoliduotas šių teisės aktų tekstas toliau vadinamas Hagos-Visbiu taisyklėmis. Pažymėtina, kad Hagos-Visbiu taisyklių priėmimo tikslas buvo suderinti jūrinio vežimo dalyvių – vežėjo, prekių siuntėjo ir gavėjo – teisių ir pareigų visumą. Hagos-Visbiu taisyklėse specialios normos, skirtos krovinių vežimui konteineriuose, nėra įtvirtintos.
30. Doktrinoje aiškinant Hagos-Visbiu taisykles, siūloma atsižvelgti į patį taisyklių tekstą, kuris yra kompromisas tarp civilinės ir bendrosios teisės tradicijos įstatymų leidybos, juo įtvirtintas derybų, kuriomis siekta įvairių siuntėjų ir vežėjų interesų patenkinimo, rezultatas ir sukurtas subtilus siuntėjo ir vežėjo interesų balansas (žr., pvz., Tetley W., Q. C. Interpretation and Construction of the Hague, Hague/Visby and Hamburg Rules. Journal of International Maritime Law (JIML) 10, 2004, p. 30–70; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016).
31. Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas, priėmęs prekes, siuntėjo reikalavimu išduoda siuntėjui konosamentą, kuriame, be kita ko, turi nurodyti: a) pagrindinius ženklus, būtinus nustatyti, kad prekės yra tokios, kokias siuntėjas raštu nurodo prieš pradedant krauti tokias prekes, šie ženklai turi būti įspausti ar kitaip aiškiai parodyti ant neuždengtų prekių arba ant dėžių ar dangos, kuria prekės apdengtos, taip, kad esant įprastinėms sąlygoms ženklai išliktų įskaitomi iki reiso pabaigos; b) paketų ar vienetų skaičių arba kiekį, arba svorį, atsižvelgus į tai, ką konkrečiu atveju raštu nurodo siuntėjas; c) akivaizdžią prekių būklę.
32. Įvertinusi konosamentuose, kurie buvo išduoti vykdant ieškovės prekių vežimą vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM jūriniais laivais, nurodytą informaciją, kurią vertino ir bylą nagrinėję teismai (konteineriuose esančios pakuotės ir prekės aprašytos pagal siuntėją, jas pakrovė ir suskaičiavo siuntėjas, prierašą anglų kalba „said to contain“, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, į lietuvių kalbą turi būti verčiamas kaip specialus terminas, reiškiantis „sakoma, kad jame yra“, kad už pateiktą informaciją atsako vežėjas, siuntėjas neatsako), ir tai, kas nurodyta šios nutarties 29–30 punktuose, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje teismų vertinti konosamentai, kaip prima facie įrodymai pagal Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 4 dalį, patvirtino tvarkingų su originaliomis laivybos kompanijų plombomis konteinerių, kuriuose turėjo būti siuntėjo nurodytos prekės, jų pakuotės, bet ne pačių siuntėjo nurodytų prekių, jų pakuočių perdavimo vežėjams faktą. Todėl kasaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su netinkamu konosamento vertinimu, atmestini.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sprendžiant dėl draudžiamojo įvykio pagal krovinio draudimo nuo visų rizikų sutartį
33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nagrinėjamu atveju draudimo sutartis sudaryta šalims pasirašius 2014 m. lapkričio 27 d. Krovinių draudimo liudijimą (polisą). Šis draudimo liudijimas (polisas) nustatė, kad, inter alia (be kita ko), buvo apdrausti ieškovei priklausantys kroviniai: tekstilės žaliavos ir visi kiti kroviniai, už kuriuos pagal tiekimo arba prekybinius santykius ji atsako, taip pat apdraustos prekės, esančios ieškovės nuosavybė, skirtos pardavimui, kai jos yra pervežamos tarp ieškovės sandėlių.
34. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovės krovinių trūkumas, paaiškėjęs Klaipėdos jūrų uoste, laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal 2014 m. lapkričio 27 d. draudimo sutartį (liudijimą), ar atsakovė pagrįstai nusprendė, jog jai nekyla pareiga mokėti 129 515,32 Eur draudimo išmoką.
35. Krovinių draudimo sutartimi šalys susitarė dėl individualių, t. y. polise įtvirtintų, sąlygų, taip pat dėl standartinių sąlygų taikymo. Draudimo liudijime įtvirtinta, jog taikomos standartinės „Institute Cargo Clauses“ (A) CL.382.1/1/2009 (ICC (A) sąlygos) sąlygos, pagal kurių 19 punktą draudimui taikoma Anglijos teisė ir praktika.
36. Kaip atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai teigia atsakovė, draudimo sutarties šalims susitarus dėl Anglijos teisės taikymo, ginčo sutarčiai Lietuvos teisė nėra taikoma, todėl ieškovės kasacinio skundo teiginiai apie Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) įtvirtintos draudiko pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, pažeidimą yra nepagrįsti.
37. Vadovaujantis CK 1.10 straipsnio 1 dalimi, civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma tada, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Remiantis CK 1.12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, tais atvejais, jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Tos pačios užsienio teisės turinio nustatymo taisyklės įtvirtintos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015).
39. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių draudimo teisinių santykių šalims kylančių teisių ir pareigų, taikė Anglijos teisę.
40. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Anglijos teisės ekspertas patvirtino, jog konosamentuose pateikiami duomenys paprastai yra gabento krovinio išsiuntimo prima facie įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Anglijos teisės ekspertas patvirtino ir tai, jog prievolė įrodyti faktiškai siųstų prekių kiekį tenka krovinio savininkui.
41. Pagal byloje esančius įrodymus, Anglijos teisės ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar Anglijos teisė ir teismų praktika įpareigoja draudimo bendrovę tirti įvykio aplinkybes, patvirtino, kad draudimo bendrovė nėra įpareigota tirti žalos atsiradimo aplinkybių; įrodinėjimo prievolė tenka apdraustajam; jis privalo įrodyti, jog jis turi teisę į kompensaciją pagal draudimo sutartį. Anglijos teisės ekspertas nurodė, kad tai atspindi bendrąją Anglijos įstatymų taisyklę, jog tas, kuris reikalauja, privalo įrodyti.
42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tenkindamas ieškinį, rėmėsi Anglijos teisės eksperto išaiškinimais, jog iš vežėjų nereikalaujama konstatuoti jokių dalykų, kuriems „jie neturi racionalių priemonių patikrinti“; tai „uždeda protingą apribojimą pagal šią taisyklę reikalaujamų pateikimų (deklaravimų) apimčiai“; jei užantspauduotas konteineris yra „said to contain“ tam tikrą prekių kiekį ar svorį, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šio pareiškimo, išskyrus atvejus, kai faktiškai kiekis ar svoris yra akivaizdžiai mažesnis, nei nurodyta konosamente, tiek, kad protingas vežėjas negalėtų to nepastebėti. Šią Anglijos teisės eksperto nurodytą išimtį pirmosios instancijos teismas pritaikė konstatavęs, jog abiejų pristatytų krovinių svorių skirtumas buvo toks didelis, kad joks protingas vežėjas nebūtų galėjęs to nepastebėti.
43. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi siurvejerio „DP Survey Group“ N. V. pateiktu Kinijos Tiandzino uoste atliekamos eksportavimo procedūros aprašymu, pagal kurį, siuntėjui ar ekspeditoriui pristačius krovinį ir atlikus muitinės patikrinimą, konteineris perduodamas vežėjui ir praleidžiamas pro vartus, kur yra sveriamas, siekiant patikrinti bendrą krovinio svorį, ar pats konteineris neviršija didžiausio leistino bendrojo svorio, ar antspaudas yra nepažeistas ir sutampa su nurodytu muitinės deklaracijoje; bent vienos iš nurodytų sąlygų neatitikęs konteineris atmetamas kaip netinkamas. Teismo vertinimu, procedūros aprašas patvirtina, jog vežėjas turėjo pareigą patikrinti Kinijos Tiandzino uoste krovinio svorį, o atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti siurvejerio tyrime nurodytą visiems vežėjams privalomą krovinių pakrovimo į laivą tvarką. Teismas pripažino, jog byloje esantys duomenys patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad kroviniai į vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM laivus buvo pakrauti tokio svorio, koks yra nurodytas konosamentuose. Teismas nusprendė, kad žala ieškovės kroviniui buvo padaryta jau po jo pakrovimo į laivą, t. y. kai ieškovė jau turėjo ICC (A) sąlygose nustatytą draudžiamąjį interesą į prekes šių prekių praradimo metu.
44. Kasaciniame skunde ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą pateikdama argumentus, kuriais pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
45. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, susijusiais su įrodymų dėl prekių pakrovimo į laivus Kinijos Tiandzino uoste vertinimu. Pirma, siurvejerio „DP Survey Group“ N. V. pateiktame Kinijos Tiandzino uoste atliekamos eksportavimo procedūros aprašyme, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad konteineris yra sveriamas, siekiant patikrinti bendrą krovinio svorį, ar pats konteineris neviršija didžiausio leistino bendrojo svorio. Vadinasi, konteinerių svėrimo procedūra, netgi vertinant, kad siurvejeris „DP Survey Group“ N. V. teisingai ją nurodė kaip Kinijos Tiandzino uoste atliekamą vieną iš eksportavimo procedūrų, apskritai nėra sietina su konteineriuose esančio krovinio svorio nustatymu. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama užtikrinti, jog konteineriai neviršytų didžiausio leistino bendrojo svorio, ši procedūra sietina su siekiu užtikrinti saugų konteinerių transportavimą. Be to, ir iš siurvejerio „DP Survey Group“ N. V. pateikto Kinijos Tiandzino uoste atliekamos eksportavimo procedūros aprašymo neaišku, kas sveria vežėjui perduodamus pro vartus praleidžiamus konteinerius. Antra, byloje nenustatyta, kad į vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM laivus kraunami konteineriai apskritai buvo sveriami.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje esantys duomenys patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog kroviniai į vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM laivus buvo pakrauti tokio svorio, koks yra nurodytas konosamentuose, neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad toks kiekis ričių su siūlais, koks nurodytas dokumentuose, negalėjo sutilpti į dėžes, o ričių skaičius realybėje nuo dokumentuose nurodyto skiriasi 3 kartus (mažesnis). Apeliacinės instancijos teismas šį faktą nurodė kaip objektyviai nustatytą.
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar atsakovė turėjo pareigą mokėti ieškovei draudimo išmoką, svarbu nustatyti, nuo kada buvo taikoma draudimo apsauga. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, įsigijusi prekes pagal „Incoterms 2010 CFR Klaipėda“ sąlygas, draudimo interesą įgijo nuo prekių pakrovimo į laivus momento. Nuo šio momento ir turėjo būti taikoma draudimo apsauga.
48. Vadinasi, ieškovei neįrodžius, kad jos iš Kinijos prekybininko „Bonuen Industries Limited“ nupirktos prekės į vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM laivus buvo pakrautos tokio svorio, koks yra nurodytas konosamentuose, konstatuotina, kad ieškovės iš Kinijos prekybininko „Bonuen Industries Limited“ nupirktoms prekėms, dėl kurių vertės priteisimo nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikė ieškinį atsakovei, nebuvo taikoma draudimo apsauga, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog ieškovės iš Kinijos prekybininko „Bonuen Industries Limited“ nupirktoms prekėms, dėl kurių vertės priteisimo nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikė ieškinį atsakovei, nebuvo taikoma draudimo apsauga, kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės pareigos nurodyti konkrečią krovinio trūkumo priežastį nebuvimu, galimybe atidaryti konteinerius nepažeidžiant ant jų esančių plombų, neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
50. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, teisingai jas įvertino, nors ir netiksliai pasisakė dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovės kasacinį skundą atmetus, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (atsakovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir pateikė 3600 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtinančius įrodymus (apmokėta 2022 m. sausio 20 d.). Šios išlaidos viršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 7 ir 8.14 punktus apskaičiuotą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl mažintinos iki pagal Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktus apskaičiuoto dydžio – 2716,77 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,73 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus kasacinį skundą atmesti, jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Estijos įmonei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą (j. a. k. 302279548), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex Textile“ (j. a. k. 125774079) 2716,77 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiolika Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex Textile“ (j. a. k. 125774079) 5,73 Eur (penkis Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė