Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-42-544/2012
Teisėjas Eigirdas Činka Proceso Nr. 2-08-3-06873-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1; 110.1; 122.3; 125.1;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 3 d.
Panevėžys,
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-7723-755/2011 pagal ieškovės R. V. ieškinį S. V. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
NUSTATĖ:
Ieškovė R. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo S. V. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti vaikui išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti piniginę kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo, nes atsakovas nevykdo pareigos materialiai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo (CK 3.65 str., b. l. 1. 2-13).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. V. laikiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis sūnui K. V. po 400 Lt nuo 2011-10-21 iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną R. V.. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkinamas vaiko interesais, vadovaujantis CPK 376 str. 2 d. ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal ieškovės paaiškinimą nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium ir pakankamo išlaikymo vaikui neteikia. Kadangi byla iš esmės neišnagrinėta, teismas nustatė 400 Lt išlaikymo dydį, kuris galėtų užtikrinti minimalių vaiko poreikių užtikrinimą bylos nagrinėjimo metu (b. l. 24-25).
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti 2011 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties dalį ir nustatyti, kad periodinė išlaikymo suma sūnui yra 135 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad ieškovė su vaiku nieko nesakiusi, be jokios priežasties, išbėgo pas savo tėvus. Vaikui išlaikymą visą laiką pagal savo išgales teikė ir teiks, dirba tik 0,25 etato, nes daugiau darbo darbdavys neduoda. Jo mėnesinis atlyginimas neviršija 300 Lt, todėl teikti 400 Lt per mėnesį neturi galimybės (b. l. 32).
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negauna vaiko minimaliausių poreikių tenkinimui reikalingam išlaikymui darbinių ar kitokių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Minimali išlaikymo vertė vaikui pagal teismų praktiką yra 800 Lt mėnesiui. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti vertintinas ne tik jo turtas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (b. l. 47-49).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, o dėl neapskųstosios nutarties dalies nepasisakoma. Atsakovas teismo nutartį skundžia dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio nustatymo. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str., CK 3.65 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Apeliantas neginčija savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, tačiau nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad jis nustatytas per didelis ir turėtų būti sumažintas iki 135 Lt. Su apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, kuris siejamas su minimaliu algos dydžiu (800 Lt), todėl pagrįstai iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus K. V. poreikiams tenkinti priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius iki bus išspręstas šalių ginčas. Pažymėtina, jog tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nors atsakovas teigia, kad jis dirba mažai darbo valandų ir gauna nedidelį darbo užmokestį, tačiau nustatant jo turtinę padėtį teismas pagrįstai vertino ne tik gaunamas pajamas, tačiau ir valdomą turtą bei tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų ir dėl to negali ieškoti daugiau apmokamo ar papildomo darbo. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais; visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį. Net jeigu atsakovas ir neturėtų pajamų ar turėtų jas santykinai mažas, tai negali būti vertinama kaip pagrindas perkelti vaiko išlaikymą ieškovei suteikiant atsakovui galimybę iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 337 str. 1 p.,
NUTARIA :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė