Civilinė byla Nr. 2A-340-258/2016
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02061-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.10.; 2.5.18.1.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ūkininko J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo pagal ieškovo ūkininko J. G. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui J. G. dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas ūkininkas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 8398,92 € (28999,80 Lt) už atliktus rangos darbus ir 246,93 € (852,60 Lt) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2013-11-18 sudarė Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 5, kurią vykdydamas pagal atsakovo pasirinktą vietą, jo nurodytą plotą ir kitus parametrus, iškasė apie 83 arų ploto kūdrą, skirtą poilsiui ir žuvų auginimui, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atliekant darbus atsakovas visą laiką juos stebėjo ir kontroliavo kartu su savo tėvu, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Nors darbo metu buvo sunkumų dėl kasamo grunto, nes jis buvo daugiausia iš durpių sluoksnio, tačiau darbai buvo atlikti, atsakovas niekada jokių pretenzijų ieškovui nereikė. Ieškovas 2014-04-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 49 899,80 Lt sumai su PVM, tačiau atsakovas 2014-02-14 už darbus buvo avansu sumokėjęs tik 20 000 Lt, o likusią dalį darbų kainos sumokėti atsisakė nepagrįstai teigdamas, jog kūdra iškasta nepakankamo gylio, t. y. ne 3 metrų.
Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 17087,47 € (58999,60 Lt) nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro ieškovo netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įrenginėjama kaimo turizmo sodyba, ir kurioje reikėjo pabaigti kasti tvenkinį, skirtą žuvies auginimui, žvejybai ir poilsiautojų plaukiojimui valtimis. Ieškovui buvo parodyta kūdros kasimo vieta ir nurodyta, kad reikalingas 3 m kūdros gylis, po iškasimo būtina sutvarkyti krantą, išlyginti gruntą. Ieškovas darbą atliko netinkamai. Šią aplinkybę patvirtina 2014-05-29 UAB „Geo Planum“ sudarytas ginčo tvenkinio inžinerinis topografinis planas, antstolės D. P. 2015-09-29 ir 2014-09-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir UAB „Senasis Ežerėlis“ išvadoje, atsakovo dukters nufilmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovas ir jo darbininkai net vaikšto kūdros paviršiumi ir bando taisyti darbo broką, per kūdrą neįmanoma praplaukti su valtimi. Dėl netinkamai ieškovo atlikto darbo, kūdra negali būti naudojama pagal paskirtį - joje negalima nei valtimi plaukioti, nei įleisti žuvų, nes dėl gylio nebuvimo žiemą jos iššals. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jo minimalius nuostolius - netinkamai ieškovo atlikto darbo trūkumų pašalinimo išlaidas pagal UAB „Mechanizmų nuomos centras“ parengtą sąmatą 17 087,47 € sumai.
Ieškovas J. G. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog ankščiau toje vietoje buvo iškasta kūdra, jog ieškovas netinkamai atliko darbus. Ieškovui dirbant darbus, nebuvo jokio ginčo tarp šalių dėl kūdros kasimo, ką patvirtina dalies pinigų pagal sutartį sumokėjimo ieškovui faktas, o kai darbai buvo užbaigti, atsakovas pradėjo vengti galutinai atsiskaityti. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti pinigų sumą, nors jokių realių nuostolių jis nepatyrė ir negali patirti, kadangi iškastos kūdros gylis yra pakankamas ir viršija 3 metrus.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovų ūkininko J. G. ieškinį atsakovui V. P. atmetė. Atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui ūkininkui J. G. tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14 403,45 € darbų trūkumų šalinimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad pagal 2013-11-18 rangos sutartį atsakovas grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius ieškovui sumokėjo šias sumas: 2013-11-23 – 1000 Lt, 2013-11-26 – 3000 Lt, 2013-12-31 – 1000 Lt, 2014-01-07 – 1000 Lt, 2014-01-16 – 1000 Lt, 2014-01-31 – 800 Lt, 2014-02-09 – 2200 Lt, 2014-02-14 - 10000 Lt, ir 2014-02-14 - 20000 Lt. Viso atsakovas ieškovui sumokėjo 40 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad pačiam ieškovui nurodžius, jog visų jo faktiškai atliktų rangos darbų (70 arų iškasimas) kaina yra 48 999,80 Lt, o atsakovas jam yra sumokėjęs grynais pinigais 40 000 Lt, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ne šių sumų skirtumą, t.y. 8 999,80 Lt (48 999,80 Lt – 40 000 Lt), o 28 999,80 Lt, negali būti laikomas pagrįstu.
Teismas konstatavo, kad kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, vadovaujantis CPK 176 str., 185 str. įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais, ieškovas J. G., būdamas rangovas - verslininkas (ūkininkas) netinkamai ir nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus bei CK 6.644 str. 1 d., 6.663 str., 6.665 str. normas, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal norimą paskirtį, kaip neatitinkantis sutarties sąlygų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Ieškovas, būdamas rangovas ir savo srities specialistas, pažeidė rangos sutartimi prisiimtus bei įstatyme numatytus įsipareigojimus ir netinkamai, nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus: neiškasė sutarto gylio tvenkinio (vidutinis iškastas gylis yra ženkliai mažesnis, negu buvo sutarta), nesuformavo kranto šlaitų ir nepaskleidė iškastos žemės, darbą atliko nekokybiškai, nesilaikė įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, kadangi būdamas savo srities specialistas ir žinodamas ginčo kūdros grunto pobūdį (durpės), neatliko tinkamam kūdros iškasimui tokioje situacijoje reikalingų veiksmų, dėl ko ieškovo atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, apie kurią abiem ginčo šalims buvo žinoma - plaukioti po tvenkinį su valtimis, žvejoti, poilsiauti ir naudoti kitais kaimo turizmo sodybos tikslais.
Teismas, įvertinęs netinkamai ieškovo atlikto darbo trūkumų mastą ir pobūdį, padarė išvadą, jog atsakovas V. P. turi teisę reikalauti iš ieškovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas, nustatydamas nekokybiškai ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą, vadovavosi 2014-08-29 UAB „Mechanizmų nuomos centras“ pateikta sąmata.
Teismas ieškovo J. G. reikalavimą dėl nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus priteisimo atmetė, o atsakovo V. P. reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, mažindamas jam priteisiamą suma ta suma, kurią jis turėtų sumokėti užsakovui už faktiškai atliktus darbus, priteisiant atsakovui iš ieškovo 14 403,45 € (17086,60 € - 2606,52 € - 76,63 €).
Teismas vertindamas ieškovo argumentus, kad jokios pinigų sumos apskritai negali būti atsakovui priteisiamos, kadangi kūdros kasimas ginčo vietoje, pažymėjo, kad LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXX skirsnyje „Pelkės ir šaltinynai“, 128.3 p. numatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo. Nors kūdra buvo ieškovo kasama nesant teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau tai nereiškia, kad toks leidimas apskritai negali būti atsakovui išduotas ir jokie kūdros kasimo darbai negali būti atliekami, t.y. nereiškia absoliutaus draudimo tokius darbus atlikti ateityje, jeigu bus patenkinami teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Teismas pažymėjo, kad įtraukus į bylą išvadą teikiančią instituciją - LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir byloje esančios medžiagos pagrindu paprašius pateikti išvadą, LR AM Vilniaus regiono apsaugos departamentas savo 2015-03-18 teismui pateiktoje išvadoje (b.l. 126) nurodė, kad vadovaujantis UAB „GeoSieksnis“, t.y. jau po kūdros iškasimo sudarytu 2014-09-29 žemės sklypo planu, kuris yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kūdra nepatenka į pelkių ir šaltinynų teritoriją, kūdros kasimas tokioje sklypo dalyje yra galimas, ir tik iškasus kūdra žemės sklypo dalyje, patenkančioje į pelkių ir šaltinynų teritoriją, būtų pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXX skyriaus reikalavimai.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) ūkininkas J. G. apeliaciniu skundu prašo atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Sutinkamai su LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXX skirsnyje „Pelkės ir šaltinynai“ 128.1 p. draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo vandenis ir jų apypelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha ir durpių gylis didesnis kaip 1 m. Teismas, neatsižvelgdamas į teisės normas, imperatyviai draudžiančias kasti vandens telkinius tokio ploto pelkėse, klaidingai nurodė, kad tam buvo reikalingas Aplinkos ministerijos leidimas, o jo nebuvimas neduoda pagrindo netenkinti atsakovo priešieškinio. Tuo tarpu toks leidimas reikalingas tik kasti durpes, (Vyriausybės nutarimo 128.3 p.), o ne kasti vandens telkinius tokio ploto pelkėse, įrašytose į Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (nutarimo 128.1 p., minėto AM ir ŽŪM įsakymo 7.1 p.). Esant tokiai draudimo sąlygai, numatytai minėto Vyriausybės nutarimo 128.1 p. taip pat LR Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr.Dl-590/3D-583 7.1 p. imperatyviam analogiškam draudimui įrengti vandens telkinį tokiuose pelkių plotuose, atsakovas teisės į kūdros kasimo trūkumų šalinimo atlyginimą neturi.
2. Teismas neatsižvelgė į valstybės atstovų byloje aiškinimą, kad kūdros tolesnis kasimas pažeis Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kad kūdra buvo iškasta draudžiamoje zonoje. Savo išvadoje Vilniaus RAAD atkreipė dėmesį į tai, kad kasant kūdrą buvo suardyta natūrali pelkės augalinė danga, apie tai nurodyta ir 2014-11-19 nutarime atsakovui skirti baudą. Teismo išvada sprendime, kad valstybės institucijos atstovai teisme nurodė, kad kūdrą kasti galima tik gavus atitinkamos institucijos leidimą yra klaidinga, nes posėdžio metu apklausiant atstovus, jie pripažino, kad toks leidimas šiuo konkrečiu atveju, negalimas (2015-04-15 teismo posėdžio garso įrašas).
3. Teismas neneigė tos aplinkybės, kad pelkės plotas buvo 0,67 ha ir 0,80 ha saugotini želdiniai, tačiau klaidingai nurodė pažeidimo mastą- 4345 kv. m., kai 2014-11-19 nutarime (b.1.126, 1 tomas) dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pažeidimo mastas nurodytas - sunaikintos pelkės plotas 5565,39 kv. m (0,5565 ha). Taigi, jau vien pažeidimo mastas viršija net tą, kuris nurodytas teisės aktuose kad draudžiama kasti vandens telkinius didesnėje kaip 0,5 ha pelkėje.
4. Teismas, tenkindamas priešieškinį, nevertino civilinės atsakomybės ir kaltės principų, neatsižvelgė, kad civilinė atsakomybė ieškovui negali būti taikoma dėl paties atsakovo kaltės (CK 6.248 str. 4 , 6.253 str. 5 d.), pažeidinėjusio teisės aktų imperatyvias nuostatas.
5. Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog ieškovas pripažino gavęs iš atsakovo per visą rangos sutarties vykdymo laiką 40 000 Lt. Sutartyje yra įrašas apie ieškovui sumokėtą 10000 Lt sumą 2014-02-14, o per visą sutarties laikotarpį ieškovo gauta suma sudaro 20 000 Lt. Tuo pat metu atsakovui buvo teiktas buhalterės išrašytas 2014-02-14 kasos pajamų orderis į kurį buvo įrašyta visa bendrai per visą laikotarpį ieškovui sumokėta suma 20 000 Lt kad užpajamuoti šią sumą kasoje. Ant sutarties apie tai, kad ieškovui sumokėta dar papildomai 20 000 Lt nėra jokių įrašų. Atsakovas niekada netvirtino, kad ieškovui buvo sumokėta 40 000 Lt , to nerašė nei savo pretenzijoje , nei priešieškinyje, nei teisme. Liudytojas V. P. teisme neteisingai paliudijo, kad viso yra sumokėjęs 40 000 Lt, ko kiti asmenys to netvirtino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nesumokėta sumos dalis, už atliktus darbus, sudaro 8999,80 Lt bei nurodė, kad CK 6.644 str. 1 d., 6.655 str. bei šalių sudaryta rangos sutartis įtvirtina užsakovo pareigą priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas nurodė, kad jų visuma pagrįstai leidžia tvirtinti, kad ieškovas J. G., būdamas rangovas - verslininkas (ūkininkas) netinkamai ir nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus bei CK 6.644 str. 1 d., 6.663 str., 6.665 str. normas, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal norimą paskirtį, kaip neatitinkantis sutarties sąlygų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų.
2. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai atsakovui iš ieškovo priteistiną trūkumų šalinimo išlaidų sumą 58999,60 Lt (17086,60 Eur) sumažino jo paties ieškovui nesumokėta už faktiškai atliktus rangos darbus suma - 8999,80 Lt (2606,52 Eur) bei ieškovui priklausančių delspinigių suma - 264,60 Lt (76,63 Eur) (2,69 Lt x 98 dienos).
3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad kūdros kasimą nurodytoje vietoje draudžia įstatymas, LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 128.1 p. LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Vilniaus rajono agentūros 2014-09-10 Patikrinimo aktas Nr. VR-8.10-152 (I T, b. 1. 147- 148), tvirtina, jog atsakovas nubaustas administracine tvarka ne už tai, kad pelkėje iškasė kūdrą, o už tai, kad iškastinis gruntas buvo išpiltas ir išlygintas ant šalia kūdros esančios pelkės (Akto 2 p., 3 p.). Būtent ieškovas, bet ne atsakovas vykdė grunto išpylimo ir išlyginimo pelkėje darbus, t. y. būtent ieškovas savo aktyviais veiksmais (grunto užpylimu ir išlyginimu pelkėje) sunaikino dalį pelkės, o gavęs priešieškinį, pateikė skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kas tik patvirtina, jog pastarasis žinojo, jog iškastinį gruntą pilna ant pelkės paviršiaus.
4. Apelianto nurodomas 2014-06-30 NTR išrašas Nr. 44/65300, kuriame nurodytas 0,67 ha pelkės plotas ir 2014-11-26 NTR išrašas Nr. 44/65300, kuriame nurodomas pelkės plotas 0,4345 ha dar neįrodo kūdros iškasimo pelkėje fakto. Apeliantas neįvertino aplinkybės, kad pirmasis išrašas yra sudarytas atlikus sklypo preliminarius matavimus, o antrasis sklypo tiksliuosius matavimus. Pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą, yra leistina paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto atlikus preliminariuosius matavimus ir tarp ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus. Kai sklypo plotas yra nuo 4,1 iki 10 ha, leistina paklaida apskaičiuojama pagal formulę 0,07 V9 ir sudaro 0,21 ha. Tai reiškia, kad anksčiau pagal preliminariuosius matavimus apmatuotų nekilnojamojo turto objektu, esančiu sklype - vandens telkinių, ariamos žemės, pastatais užimtos sklypo dalies, paties sklypo - plotas po tiksliųjų matavimų gali neatitikti anksčiau pagal preliminariuosius matavimus nurodyto ploto ir bendras neatitikimo plotas neturi viršyti 0,21 ha. Todėl natūralu, kad NTR išrašuose nurodytas pelkės plotas skiriasi, nes taip nutiko atlikus tikslesnius matavimus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai bei patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apelianto prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka teismas netenkina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakovas V. P. ir vykdytojas ūkininkas J. G. 2013-11-18 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5, pagal kurios 1.1 punktą vykdytojas įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo paslaugas ir kitus žemės lyginimo darbus pagal iš anksto su užsakovu suderintą datą: nuo 2013m. lapkričio 20d. iki....d. (data nenurodyta). Sutarties 1.4p. nustatyta, kad „Užsakovas parenka, pažymi tvenkinio kasimo vietą, nurodo plotą..... arais, ilgį.... m, plotį...m., gylį...m, kranto šlaito aukštį ... m. kokiu atstumu nuo kranto paskleisti žemę....m.“ Konkretūs kasimo paslaugos matmenys sutartyje nebuvo įrašyti. Sutarties 1.5 Užsakovas prisiima visišką atsakomybę už 1.4 punkte pateiktą informaciją“. Sutartimi šalys sutarė, kad numatytos paslaugos įvertinamos 700 Lt su PVM už vieną arą. Už viso tvenkinio iškasimą ir žemių paskleidimą sumokama pagal iškastą kiekį (2.1 punktas). Sutarties 2.2p. numatyta „atsiskaitymo tvarka: rankpinigiai 500 litų sumokami pasirašius sutartį, avansas pagal susitarimą prieš pradedant kasimo darbus, atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos pagal susitarimą, pradėjus žemės lyginimo darbus sumokama visa likusi sutarta suma......litų“. Sutarties 4.3 p. nurodyta, kad „Bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliojantiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovo nurodytoje vietoje ieškovo kasamo tvenkinio gylis turi būti ne mažesnis negu 3 - 3,5 metrai (bent jau kūdros viduryje ir jos didžiojoje dalyje), šalių 2013 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį kvalifikavo kaip rangos sutartį.
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka. Kaip paminėta šalių sudarytos sutarties 4.3p. šalys susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, žodinės išlygos neturi juridinės galios. Šį sutartyje šalių numatyta nuostata turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1d.) ir ja privaloma vadovautis. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarusios dėl nurodytoje kasimo vietoje atliekamų žemės kasimo ir kitų žemės lyginimo darbų, sutarties dalyje, kurioje galėjo būti apibrėžtas tam tikro darbo rezultato sukūrimas, konkretaus dydžio kūdros ar pageidaujamos kasamos daubos plotas, ilgis, plotis, gylis, krantų šlaito aukštis, kokiu atstumu nuo šlaito paskleisti žemę, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartas. Atsakovas taip pat pripažino, jog „sutarties visų punktų-dėl galutinės mokėtinos sumos, ploto, pločio, ilgio, gylio, žemės paskleidimo nuo kranto atstumo neįrašėme, nes šie parametrai sutarties pasirašymo metu nebuvo aiškūs“. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog pagal rangos sutartis yra susitariama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo, bei jo, kaip atskiro objekto perdavimo kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog šalys susitarė dėl tvenkinio (kūdros) kaip objekto sukūrimo, kasamos žemės kiekio, daubos dydžio, gylio, kad jis būtų ne mažesnis negu 3 metrai. Nagrinėjamoje dalyje būtina pažymėti jog kūdros gylis ir joje gruntiniu ar kritulių vandeniu užsipildančio duburio gylis gali nesutapti. Pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas ne tik neįsipareigojo perduoti atsakovui kokio nors darbo rezultatą, bet netgi nebuvo atsakingas už tai, kad atliekamų kasimo darbų vietoje atsiras vanduo, t.y. kad kūdros (ar iškastos dambos) gylis bus ne mažesnis nei 3 metrai. Būtent nuo šalių susitarimo sąlygų priklauso atsakomybės taikymo galimybės. Ieškovas jokio darbo rezultato atsakovui neperdavė. Kai nėra šalių įsipareigojimo atliekamais darbais sukurti konkretų darbo rezultatą ir įsipareigojimo tokio rezultato, kaip atskiro objekto perdavimo kitai šaliai, atliekamų darbų veiklos sutartys kvalifikuotinos kaip sutartys dėl paslaugų suteikimo, pagal kurias, nesant šalių įsipareigojimo dėl konkretaus rezultato, atsakomybė už rezultato nebuvimą netaikoma. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovui atsakomybę kaip darbo trūkumų šalinimo išlaidas, neteisingai taikė materialines teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad iš pačioje 2013-11-18 Paslaugų teikimo sutartyje ranka įrašytų įrašų, prie kurių pasirašė ieškovas bei 2014-02-14 ieškovo išrašyto Kasos pajamų orderio Nr. 133, už atliktus darbus atsakovas grynais pinigais ieškovui sumokėjo: 2013-11-23 – 1000 Lt, 2013-11-26 – 3000 Lt, 2013-12-31 – 1000 Lt, 2014-01-07 – 1000 Lt, 2014-01-16 – 1000 Lt, 2014-01-31 – 800 Lt, 2014-02-09 – 2200 Lt, 2014-02-14 - 10000 Lt, ir 2014-02-14 - 20000 Lt (pagal kasos pajamų orderį),padarė išvada, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 40 000 Lt.
Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo išvada, nurodė, kad atsakovas už darbus jam sumokėjo ne 40 000 Lt, o 20 000 Lt.
Byloje esanti paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad visi atsakovo mokėjimai buvo numeruojami ir įrašomi į rangos sutartį. Gavęs pinigus, vykdytojas įrašydavo gautą sumą ir pasirašydavo sutartyje. Paskutinis aštuntu numeriu pažymėtas 10 000 litų apmokėjimas buvo atliktas 2014-02-14. Ta pačia data buvo išrašytas ir ieškovo kasos pajamų orderis serija JG Nr. 133 20 000 Lt sumai, nurodant, kad pinigai priimti iš atsakovo V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog atsakovas be nurodytų sutartyje sumų tą pačią dieną ieškovui būtų sumokėjęs 30 000 litų ir iš šios sumos 20 000 Lt užpajamuotų kasos pajamų orderiu, o dėl 10 000 Lt sumos atliktų įrašą sutartyje. Kadangi 20 000 Lt mokėjimas nebuvo nurodytas sutartyje, darytina išvada, kad į kasos pajamų orderį buvo įrašyta visa bendrai per visą laikotarpį ieškovui sumokėta 20 000 Lt suma tam, kad būtų užpajamuoti visi atsakovo sumokėti pinigai pagal sutartį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nuolat tvirtino, kad yra gavęs iš atsakovo 20 000 Lt sumą, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, o savo versijos, kad yra sumokėjęs ieškovui 40 000 Lt, pradėjo laikytis bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, kas laikytina labiau atsakovo gynybine pozicija nuo pareikšto ieškinio. Todėl spręstina, kad ieškovui už darbus buvo sumokėta ne 40 000 Lt, o 20 000 Lt suma.
Sutarties 2.2p. šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos: „rankpinigiai 500 litų sumokami pasirašius sutartį, avansas pagal susitarimą prieš pradedant kasimo darbus, atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos pagal susitarimą, pradėjus žemės lyginimo darbus sumokama visa likusi sutarta suma......litų“. Šioje byloje būtina pažymėti, jog nors ieškovo paslaugos sutartimi buvo įvertintos 700 litų už vieną arą su PVM, tačiau joks darbų rezultatas ne tik kad nebuvo perduotas, bet kaip nurodė atsakovas, ir pats kasimo procesas nebuvo baigtas. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo užsakovo (atsakovo) kasimui pasirinktoje vietoje 0,67 ha žemės sklypo dalį užima šaltiniuotas pelkynas. Nurodytoje teritorijoje pagal Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo aplinkosauginius reikalavimus draudžiama vykdyti kasimo darbus. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovo tvenkinys buvo kasamas draudžiamoje pagal įstatymus vietoje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog ieškovo reikalavimas atlyginti už atliktus kasimo darbus, kurių atlikimo vietoje tokie darbai nebuvo galimi pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Pagal 93 str. 2 d., bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos. Apeliacinį skundą patenkinus dalyje ir atsakovo priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje dalyje išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovo, t.y. po 2,20 € (CPK 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. P. priešieškinys ūkininkui J. G. tenkintas iš dalies, priteisiant iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14403,45Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas panaikinti.
V. P. priešieškinį atsakovui ūkininkui J. G. atmesti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. P. ieškovui ūkininkui J. G. priteista 46,40Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. priteista 1295,95Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.
Sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo J. G. į valstybės biudžetą 4,40Eur bylinėjimosi išlaidų pakeisti: priteisti iš J. G. ir V. P. po 2, 20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės biudžetui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. P. ieškovo J. G. naudai priteisti 432Eur apeliacinio skundo žyminio mokesčio išlaidas.
Teisėjai Rita Kisielienė
Vidas Stankevičius
Liuda Uckienė